dfd30488-56b6-43cc-84cb-c7cd16ef74f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-859-433/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11291-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.; 2.6.39.2.5.5.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. B., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, atsakovės atstovui Andriui Sadauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo nustatė: Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. liepos 19 d. ieškovas sudarė su atsakove akcine draudimo bendrove „Gjensidige“ (toliau - Draudimo bendrovė) savanoriškojo transporto priemonės transporto priemonės JEEP COMPASS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Automobilis), draudimo sutartį (toliau - ir Sutartis) Nr. GJELT 2969751. Pagal Sutartį draudiminiais įvykiais pripažįstami - autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų veika ir plėšimas ir draudžiamos transporto priemonės draudimo suma - tai yra jos rinkos vertė draudžiamojo įvykio diena. 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Automobilis pateko į autoavarijÄ . Autoįvykio metu Automobilis buvo nepataisomai sugadintas. IÅ¡ karto po autoįvykio ieÅ¡kovas pranešė atsakovei apie autoavarijÄ . Vėliau Automobilis buvo apžiÅ«rėtas Draudimo bendrovės darbuotojo, ieÅ¡kovas buvo patikintas, jog jam bus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka ir leista Automobilį realizuoti. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į autoavarijos metu rinkoje buvusias kainas, Automobilį įvertino 7000,00 EUR suma ir mano, kad tokio pat dydžio draudimo iÅ¡mokÄ turi sumokėti atsakovė jam kaip transporto priemonės savininkui.

IeÅ¡kovas nerinko duomenų apie Automobilio rinkos vertę autoįvykio dienai, nes manė, jog jam nereikės ginčytis su atsakove, todėl siekdamas pagrįsti transporto priemonės įvertinimÄ teikia duomenis apie panaÅ¡ių transporto priemonių vertė Å¡iuo metu rinkoje - skelbimai atrinkti tinklalapyje www.mobile.de 2020 m. balandžio 10 d. 2019 m. rugsėjo 12 d. Draudimo bendrovė raÅ¡tu „Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju“ pranešė, kad žalos byloje (Nr. CLT1938392) dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d.

įvykio metu nukentėjusio Automobilio, priėmė sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju bei draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo (toliau - ir Sprendimas). Sprendime Draudimo bendrovė nurodė, kad vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto iÅ¡vada Nr. MV 2019-55 (toliau - ir Eksperto iÅ¡vada), priėmėme sprendimÄ Ä¯vykį pripažinti nedraudžiamuoju. Sprendime Draudimo bendrovė nurodė, kad eismo įvykio dalyvis Draudimo bendrovei teikė klaidinančiÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , taip siekdamas neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ , o tokiais atvejais kaip numato Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau - ir Taisyklės) 5.6 p., draudimo iÅ¡moka yra nemokama.

IeÅ¡kovas, nesutikęs su tokiomis Draudimo bendrovės daromomis iÅ¡vadomis ir sprendimu nemokėti draudimo iÅ¡mokos už Automobilio sugadinimus pateikė Draudimo bendrovei pretenzijÄ . 2019 m. lapkričio 6 d. raÅ¡tu „Atsakymas į 2019-10-25 pretenzijÄ â€œ Draudimo bendrovė iÅ¡ esmės atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo pretenzijÄ ir keisti SprendimÄ . Lietuvos Respublikos CK 6.987 str. nurodyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 19 d. draudimo iÅ¡moka tai pinigų suma, kuriÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo iÅ¡mokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , arba kita draudimo sutartyje nustatyta iÅ¡mokos mokėjimo forma. SprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos Draudimo bendrovė priėmė vadovaudamasi Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 punktu, kuriame nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka nemokama trimis atvejais:

1) jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius;

2) jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius.

3) antrajame punkte nurodyti asmenys kitais bÅ«dais siekė neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo bendrovė nurodė, kad nedraudžiamuoju įvykis pripažintas - „kadangi eismo įvykis įvyko ne A. B. parteiktomis aplinkybėmis, o kitomis ir ne visi sugadinimai buvo padaryti deklaruojamo įvykio metu“. Tačiau Sprendime nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas padarė veiksmus, kurie atitiktų Taisyklių 049 5.6 p. nurodytus požymius, tai yra, kad jis patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ar suklastojo duomenis ar kitomis neteisėtomis priemonėmis siekė neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas, laikydamasis Taisyklių reikalavimų ir bendradarbiaudamas su Draudimo bendrove, pateikė jai visus turimus dokumentus, paaiÅ¡kinimus. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 2 p. reikalauja, kad Draudikas neturi teisės atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos, o pagal Å¡io įstatymo 98 str. 7 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Nepaisydama Å¡ių reikalavimų, Draudimo bendrovė savo SprendimÄ grindžia iÅ¡ esmės vieninteliu dokumentu - Eksperto iÅ¡vada kuri yra ginčytina. Eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, jog:

1) Automobilio sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų (detalizavimas - 2.3-2.4 p.), tai yra, ne tik šiam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje;

2) Techniniu požiÅ«riu negalima pagrįsti Automobilį vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieÅ¡ pat eismo įvykį (kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi Å¡io automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį (detalizavimas - 2.5 p.). Visų pirma, yra akivaizdu, kad Å¡ias iÅ¡vadas ekspertas padarė įvertinęs tik dalį informacijos apie eismo įvykį.

Kaip matyti iÅ¡ Eksperto iÅ¡vados 1 dalies, ekspertiniam tyrimui buvo pateikti ADB „Gjensidige“ žalos bylos CLT 1938392 dėl 2019-08-09 eismo įvykio dokumentų kopijos (nėra aiÅ¡ku kokių bÅ«tent) bei skaitmeninės nuotraukos. Be to, galima daryti prielaidÄ , kad Ekspertas, darydamas iÅ¡vadÄ disponavo tik viena eismo įvykio nuotrauka, kuri nėra informatyvi ir blogos kokybės, bei dalimi Draudėjo paaiÅ¡kinimų. Antra. Ekspertui buvo perduotos tirti nuotraukos medžio, į kurį galimai atsitrenkė Draudėjo vairuojamas Automobilis, tačiau jokių duomenų kaip Å¡is medis buvo identifikuotas, kaip tas į kurį atsitrenkė Automobilis, medžiagoje perduotoje ekspertui nėra.

Vien šios aplinkybės leidžia suabejoti Eksperto išvados patikimumu, o tai reiškia, kad Draudimo bendrovė privalėjo tikrinti daugiau jai prieinamos informacijos (pvz., kelių policijos duomenys). Iš ieškovui perduotos susipažinti medžiagos nėra aišku ar buvo gautos visos eismo įvykio nuotraukos, kurias darė į eismo įvykį atvykę pareigūnai. Šios aplinkybės taip pat leidžia abejoti Draudimo bendrovės priimto Sprendimo teisingumu. Eksperto išvadoje yra nurodyta, kad dėl kontakto su medžiu eismo įvykio vietoje galėjo susidaryti pažeidimai, detalizuoti 2.3.2. p. kuriame nurodyta, jog kitas poveikis veikė automobilį kryptimi iš priekio ir jo epicentras - ties priekinio bamperio tvirtinimu prie priekinio dešinio lonžerono (13 nuotrauka): dėl šio poveikio buvo deformuotos šios detalės (priekinio bamperio stiprintuvas ir priekinis dešinys lonžeronas), sulaužyta ir subraižyta priekinio bamperio apdaila bei buvo pažeisti variklio ir kiti priklausiniai (esantys po šia apdaila).

Å iuo poveikiu taipogi paaiÅ¡kinamas radiatoriaus grotelių pažeidimas. Tai reiÅ¡kia, jog ir ekspertas pripažįsta, kad eismo įvykis buvo ir todėl Draudėjas turi teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Å ios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ieÅ¡kovas neklastojo duomenų apie įvykį ar jo padarinius, nurodė tikrÄ sias, o neiÅ¡galvotas, ar jam palankias įvykio aplinkybes, laiku pranešė apie įvykį ir nesiekė gauti draudimo iÅ¡mokos nesÄ Å¾iningais bÅ«dais, todėl atsakovė be pagrindo pripažino įvykį nedraudiminiu ir tai reiÅ¡kia, kad jis negali bÅ«ti atleistas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 7000,00 EUR draudimo iÅ¡mokÄ bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad 2019-07-19 A. B. su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2969751, kuria apdraudė transporto priemonę JEEP COMPASS valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo įvairių rizikų. Neatsiejama Å¡ios draudimo sutarties dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (toliau - Taisyklės). 2019-08-12 buvo gautas A.

B. praneÅ¡imas telefonu dėl 2019-08-09 apgadinto automobilio JEEP COMPASS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis) priklausančio A. B. ir pradėtas žalos sureguliavimas (žalos bylos Nr. CLT1938392). 2019-08-13 klientas praneÅ¡imÄ apie įvykį patvirtino raÅ¡tu, buvo atlikta automobilio apžiÅ«ra. 2019-08-26 gauta Vilniaus apskrities VPK pažyma. 2019-08-27 A. B. pateikė paaiÅ¡kinimus susitikimo metu, bei nurodė įvykio vietÄ . 2019-08-28 įvertintas nuostolio dydis ir apie tai informuotas draudėjas. 2019-08-28 iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK gauta įvykio vietos nuotrauka (fotografuota po įvykio). 2019-08-30 kilus abejonėms dėl deklaruoto įvykio tikrumo buvo kreiptasi į UAB ,,Impulsana“ dėl eksperto iÅ¡vados pateikimo. 2019-09-09 gauta UAB ,,Impulsana“ Eksperto iÅ¡vada MV 2019-55, kurioje specialistas nurodė, kad:

1) automobilio „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų, t. y., ne tik šiam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje;

2) techniniu požiÅ«riu negalima pagrįsti automobilį „Jeep Compass“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieÅ¡ pat eismo įvykį (kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi Å¡io automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį. 2019-09-12 vadovaujantis žalos bylos administravimo metu surinkta informacija ir Eksperto iÅ¡vada MV 2019-55 buvo priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. 2019-12-03 ieÅ¡kovas Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamentui pateikė skundÄ dėl 2019-09-12 ADB „Gjensidige“ sprendimo. 2020-01-15 Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamento direktorius priėmė sprendimÄ â€žDėl A.

B. ir ADB „Gjensidige“ ginčo nagrinėjimo“ Nr. 242-18, kuriuo skundÄ atmetė. Atsakovas laiko, kad 2019-08-09 įvykis yra nedraudžiamasis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti - draudikas, prisiimdamas draudimo rizikÄ , nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis.

Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini. LR Draudimo įstatymo 98 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį. Taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6. punkte numatyta: „Nemokėsime draudimo iÅ¡mokos Å¡iais atvejais: jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, JÅ«s ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais bÅ«dais siekė neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ .“ Teisės doktrinoje pripažįstama, kad apgaulės atvejų ypač gausu transporto draudimo srityje: asmenys įsigudrina gauti keletÄ draudimo iÅ¡mokų už tÄ patį įvykį, gauti nepriklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ (pavyzdžiui, dėl to, kad automobilis jau buvo apgadintas, arba inscenizavus vagystę).

Neteisėtai įgyti pinigai sumokami kaip draudimo įmoka ir „iÅ¡plaunami" draudimo iÅ¡mokos arba draudimo įmokų, grÄ Å¾inamų nutraukus draudimo sutartį, pavidalu. Taip pat pripažįstama, kad draudimo sritis pagal kriminalizacijos tempus sparčiai lenkia kitas ekonomines veiklos sritis, nusikalstamumui draudimo srityje bÅ«dinga padaroma didelė žala, bei prognozuojamas draudiminių nusikaltimų lygio kilimas. Apgaulė pasireiÅ¡kia tokiu tiesos iÅ¡kraipymu, kuris paveikia nukentėjusiojo psichinę bÅ«klę suformuodamas kaltininkui naudingÄ elgesį.

Prielaida apie pareikÅ¡tos pretenzijos įtartinumÄ daroma iÅ¡ tam tikrų su draudiminiu įvykiu arba draudimo sutartimi susijusių požymių (angl. red flags arba fraud indicators), kurie iÅ¡skirti remiantis ilgamete įvykių bylų administravimo patirtimi bei draudiminių nusikaltimų baudžiamųjų bylų analize. Žinoma, Å¡ių požymių nustatymas konkrečioje draudiminio įvykio administravimo byloje dar nereiÅ¡kia, kad pareikÅ¡ta nepagrįsta (neteisėta) pretenzija - tiesiog požymiai rodo didesnę tokio pretenzijos pobÅ«džio tikimybę.

Dažnai išskiriami šie požymiai:

1) patirti nuostoliai neatitinka nukentėjusiojo pajamų, profesijos, gyvenimo būdo;

2) su nukentėjusiuoju yra neįmanoma susisiekti arba jis vengia bendrauti su draudimo įmonės atstovais;

3) nėra patirto draudiminio įvykio liudininkų;

4) patirti sugadinimai (sužalojimai) neatitinka įvykio aprašymo ir/ar jo numanomu padariniu;

5) įvykio vieta nebūdinga įprastam transporto priemonės valdytojo važinėjimo maršrutui;

6) transporto priemonę, priklausančiÄ juridiniam asmeniui, vairavo ne jo darbuotojas ir kt. Teismų praktikoje taip pat taikoma contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jeigu Å¡alis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymÄ , laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas draudikui nurodė, kad visi sugadinimai Automobilio sugadinimai atsirado deklaruoto įvykio metu. Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad į medį atsitrenkė nestabdydamas, važiuodamas apie 45 km/h greičiu.

Tačiau, Å¡ie ieÅ¡kovo parodymai buvo paneigti specialisto iÅ¡vada. Eksperto iÅ¡vadoje MV 2019-55 specialistas nurodė, kad: pirma, automobilio „Jeep Compass", valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų, t. y., ne tik Å¡iam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje. Antra, Techniniu požiÅ«riu negalima pagrįsti automobilį „Jeep Compass", valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieÅ¡ pat eismo įvykį (kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi Å¡io automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį.

Kadangi ieÅ¡kovas nuslėpė nuo draudiko reikÅ¡mingÄ informacijÄ dėl įvykio metu padarytų sugadinimų bei įvykio mechanizmo, tai atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimÄ , todėl draudimo iÅ¡moka negali bÅ«ti priteista. Be to, draudimo liudijime eismo įvykiui numatyta 120 Eur dydžio besÄ lyginė iÅ¡skaita. Taisyklių 11.2.1 punkte nustatyta, kad Transporto priemonė (jos įranga) laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto iÅ¡laidos po draudžiamojo įvykio sudaro daugiau nei 75% jos rinkos kainos draudžiamojo įvykio dienÄ arba daugiau nei 75% sutartyje nurodytos draudimo sumos.

Taisyklių 11.2.2 punkte nustatyta, kad Nuostolio suma yra lygi transporto priemonės, jos įrangos rinkos kainai draudžiamojo įvykio dienÄ (arba sumai, nurodytai draudimo liudijime), sumažintai jos ir jos įrangos liekanų po draudžiamojo įvykio verte, bet padidintai žala dėl sugadinimų, kurie sÄ moningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius, įvertinant kitas sutarties sÄ lygas. Taisyklių 11.2.3 punkte nustatyta, kad Liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijÄ .

Liekanų vertė skaičiuojama nuo transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dienÄ . Po draudžiamojo įvykio transporto priemonės, jos įrangos, liekanos lieka Jums. Jei, mÅ«sų sutikimu, liekanos perduodamos mums, tuomet nuostoliai liekanų verte nemažinami. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas Taisyklių nuostatas, draudikas apskaičiavo, kad Automobilio rinkos vertė Lietuvoje buvo 3719 Eur, liekanų vertė 1000 Eur, o nuostolio suma - 2719 Eur (3719 Eur - 1000 Eur).

Atėmus 120 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , draudimo iÅ¡mokÄ sudarytų 2599 Eur. Pažymi, kad ieÅ¡kovo pateikiamos palyginamųjų objektų kainos yra Vokietijoje, o ne Lietuvoje, todėl neturėtų bÅ«ti taikomos. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas pilnai palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinio argumentus ir motyvus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais.

Ieškinys atmestinas. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. liepos 19 d. ieškovas A. B. su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2969751), kurios pagrindu, laikotarpiu 2019 m. liepos 19 val. iki 2020 m. liepos 18 d., buvo apdraudsta transporto priemonė JEEP COMPASS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo draudžiamųjų įvykių (autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų veika, vagystė ir plėšimas.

Šiai sutarčiai buvo taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (toliau – Taisyklės). 2019 m. rugpjūčio 9 d. vyr. patrulės M. K. surašytu eismo įvykio fiksavimo protokolu užfiksuota, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės JEPP COMPASS: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu apie 2019 m. rugpjūčio 9 d.

įvykį (įvykio Nr. CLT1938392) ieÅ¡kovas pranešė atsakovui apie įvykį. 2019 m. rugpjūčio 13 d. draudimo įmonės atstovas, apžiÅ«rėjęs sugadintÄ transporto priemonę, surašė Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros-defektų aktÄ . Byloje yra pateikta 2019 m. rugsėjo 9 d. UAB ,,Impulsana“ Eksperto iÅ¡vada MV 2019-55, kurioje ekspertas dr. V.Mitunevičius darė iÅ¡vadÄ , jo: „1) Automobilio „Jeep Compass“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų (detalizavimas – 2.3-2.4 p.), t. y., ne tik Å¡iam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje;

2) Techniniu požiÅ«riu negalima pagrįsti automobilį „Jeep Compass“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieÅ¡ pat eismo įvykį (kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi Å¡io automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį (detalizavimas – 2.5 p.). ADB „Gjensidige“ 2019 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu „Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju“ informavo ieÅ¡kovÄ , jog eismo įvykis, vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto iÅ¡vada, pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Byloje ginčas kilo iÅ¡ esmės dėl specialisto parengtos iÅ¡vados pagrįstumo – dėl draudžiamojo eismo įvykio fakto įrodytumo. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis (apdraustajam), įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Taigi draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. CK 6.988 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimas gali bÅ«ti privalomasis ir savanoriÅ¡kas. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo rizikÄ , nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.

Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis (standartinės sÄ lygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į Å¡alių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sÄ lygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as bei kitos sutarties sÄ lygos, nustatančios draudimo sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, tačiau Å¡i teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sÄ lyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai susitarti, kiek įmanoma jÄ sukonkretinti, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant pačiÄ draudimo sutarties esmę.

Lietuvos respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dikumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį. Draudiko reikalavimu Å¡ioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį dokumentus apie draudžaimojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dlayje draudikui nustatyta pareiga tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, ir atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo sutartyse (KASCO) draudėjas gali savo nuožiÅ«ra pasiÅ«lyti sÄ lygas, susijusias su teikiama draudimo apsauga.

Jeigu sutarties sÄ lygos yra parengtos aiÅ¡kiai ir suprantamai, jos neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos per plačiai, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai iÅ¡plėčiami draudiko sudarant sutartį prisiimti įsipareigojimai. Draudimo sutartį sudarančiose taisyklėse turi bÅ«ti nurodomi požymiai, kuriems esant įvykis gali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, aptariamos draudimo iÅ¡mokos mokėjimo sÄ lygos. Taisyklių I dalies 5 skyriuje pateiktas nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as, pagal kurio 6 punktÄ draudikas nemoka draudimo iÅ¡mokos, jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius; jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius; ar kitais bÅ«dais siekė neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

Nagrinėjamu atveju draudikas, vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto iÅ¡vada, įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nemokėti draudimo iÅ¡mokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais.

Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudikas) savo atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui grindė eksperto iÅ¡vada.

Pagal kasacinio teismo pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Ciovilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

Teismas sprendžia, jog specialisto iÅ¡vados, kuriomis remiantis atsakovas pripažino eismo įvykį nedraudiminiu, yra parengtos specialiųjų žinių ir ilgametę eksperto darbo patirtį turinčio specialisto (ekspertas – technikos mokslų daktaras, turintis praktinę patirtį nuo 1993 m., tyriant eismo įvykius). Be to, specialistas yra susipažinęs su atsakobybe už melagingos iÅ¡vados ir paaÅ¡kinimų pateikimÄ . Specialisto kvalifikacija byloje nėra nuginčyta. Teismo manymu, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti specialisto kompetencija bei jo pateikta iÅ¡vada, jÄ vertinti kritiÅ¡kai.

VisapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių prieÅ¡taringų įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti specialisto pateikta iÅ¡vada, be to, ieÅ¡kovas neprašė skirti ekspertizės, todėl atsakovas įrodė savo pagrįstÄ atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas. Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Edvardas Juozėnas