2025-05-21 Nr. AB-8719-3-64-3-00646-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-549-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00646-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero (toliau – ir Meras) 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono merą iš naujo nagrinėti jo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.

II. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Merą, kuris Raštu atsakė į kreipimąsi ir nurodė, kad jis nekonkretus ir nesuprantamas, negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko, raštas nenuoseklus ir chaotiškas.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. rašte nebuvo konkrečiai įvardinta jo prašoma suteikti informacija ar administracinė paslauga, nenurodomos aplinkybės apie galbūt pažeidžiamas jo teises ir teisėtus interesus. Todėl, teismas darė išvadą, jog Raštu pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, taigi skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių.

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-8054-931/2025, Nr. eI3-9357-931/2025 ir Nr. eI3-10002-809/2025 ir kt., kuriose teismas nutartimis atsisakė juos priimti. Visose bylose pareiškėjas pateikė atskiruosius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), tačiau jie apeliacinės instancijos teismuose dar nėra išnagrinėti. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas šioms nutartims neįsiteisėjus reiškia tapatų reikalavimą, kas sudaro pagrindą taip pat atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir grąžinti jo (pareiškėjo) skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės, o nepanaikinus šios nutarties – paaiškinti / pasisakyti – kodėl būsima neskundžiama nutartimi, apeliacinės pakopos teismas, nors ir pripažįsta teisę kreiptis į teismą, teisminę gynybą, tačiau pateiks tik prielaidomis grįstą išvadą, kuria ne tik suvaržys pareiškėjo teisę į pažeistų teisių, interesų gynybą, bet ir ją galutinai atims (ABTĮ 2 str. 1, 3 d., 5 str. 1, 3 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą), ir pažymi, kad teismas skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje, ir nutartyje pateikė tendencingą, šališką, išankstinę išvadą, tuo pasireiškė teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas privalo vykdyti teisingumą ir klausyti tik įstatymų. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai vertino nustatytas aplinkybes ir pateikė neteisingas išvadas. Pareiškėjo vertinimu, teismas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesine padėtimi, nesiekė teisingai išnagrinėti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti konstatavęs, kad Raštu pareiškėjui nebuvo nustatyta privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, t. y. Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatančiu, jog skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad nepagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą), skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje buvo atlikti veiksmai, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesine padėtimi, nesiekė teisingai išnagrinėti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Pareiškėjas atskiruoju skundu siekia, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria suvaržoma (atimama) jo teisė į pažeistų teisių, interesų gynybą, jo skundas (pareiškimas) būtų perduotas nagrinėti pirmosios teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir atskirajame skunde nurodytus reikalavimus, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas su tapačiais reikalavimais panaikinti Raštą ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, jau buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą, o Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas atskiraisiais skundais skundė Regionų administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-487-520/2025).

Tiek Regionų administracinio teismo, tiek minėtos LVAT nutartys yra įsiteisėjusios, o teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šioje byloje pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nėra suteikta teisė nagrinėti ir vertinti LVAT nutartyse nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir todėl pagrįstai nebuvo priimtas nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo, kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo: „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgy-vendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.); LVAT kolegijos 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025; 3-64-3-01425-2024-6) pagrindu, priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 149 str.)“.

ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė