2023-03-01 Nr. AB-4643-3-61-3-02829-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-230-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02829-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. P-244 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. dirbo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus (toliau – ir IS) viršininke. Atsakovo Įsakymu ji buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą – nesilaikydama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso 6.1 punkto reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, numatyta Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d.

įsakymu Nr. V-41 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo” (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.20 punkte, tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.TT-16 (toliau – ir Išvada) nurodytomis datomis ir laikais, neteisėtai prisijungė Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje (toliau – ir Duomenų sandėlis) prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau – ir KŽV) atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-24-20 ir atliko šioje byloje veiksmus „Bylos peržiūra“, taip pat neteisėtai vykdė veiksmus „Bylos peržiūra“ nomenklatūrinėse bylose Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-2-21, nesivadovaudama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintu principu „Būtina žinoti“, šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, pažeidė Duomenų tvarkymo Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. birželio 30 d įsakymu Nr. 5-V-570 (toliau – ir Duomenų sandėlio tvarkos aprašas) , 2 priede įtvirtintas nuostatas bei pripažino, kad pareiškėjai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Tarnybinė nuobauda buvo paskirta Išvados pagrindu. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė jos, kaip pataisos pareigūnės, neteisėtu elgesiu naudojant tarnybinę informacinę sistemą (Duomenų sandėlį), piktnaudžiaujant jai suteiktomis Duomenų sandėlio IV lygio naudotojo teisėmis, atliekant Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos nomenklatūrinių bylų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) peržiūrą.

3. Pareiškėja teigė, kad buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra. Buvo nesilaikyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.1V-55 (toliau – ir Aprašas) 23 punkte nurodyto tarnybinio patikrinimo atlikimo termino. Dėl šio įvykio tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. gegužės 6 d., todėl turėjo būti baigtas 2021 m. birželio 4 d, tačiau jis buvo pratęstas 30 dienų, vadovaujantis Aprašo 23 punktu. Pareiškėja savo paaiškinimą atsakovui pateikė 2021 m. gegužės 31 d., kaip matyti iš Išvados, visi paklausimai ir atsakymai į juos taip pat buvo išsiųsti ir gauti per 2021 m. gegužės mėnesį, todėl nebuvo jokių svarbių priežasčių tęsti tarnybinio patikrinimo terminą, jis turėjo būti baigtas iki 2021 m. birželio 4 d.

4. Pareiškėja nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ji, ėjusi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas, turėdama jai suteiktus aukščiausio lygio (vadovo) įgalinimus jungtis prie Kalėjimų departamento administruojamų duomenų bazių, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais laikais jungėsi prie šių Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos bylų (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo prisijungimų prie šių bylų buvo praėję daug laiko (2020 metai, 2021 metų pradžia) ji įsitikinusi, kad šiose bylose buvo parengti dokumentai, adresuoti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui arba jose esantys dokumentai buvo pateikti Imuniteto skyriui susipažinimui ar vykdymui, todėl vykdant pateiktas užduotis, paspaudžiant nuorodą atidaryti gautą dokumentą, sistema automatiškai nukreipia į konkrečią bylą. Dėl prisijungimo prie Kriminalinės žvalgybos bylos (duomenys neskelbtini), pareiškėja atsakovui nurodė, kad šioje byloje jos pavaldiniai rengė dokumentus bei pastebėjo, kad vienas iš dokumentų rengėjų (Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnas) neteisingai įrašė informaciją, t. y. padarė klaidų, apie tai buvo informuotas jo vadovas – Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas. Pareiškėjos vertinimu, priešingai negu traktuoja atsakovas, visi prisijungimai prie nurodytų bylų buvo vykdomi išimtinai tik tarnybos tikslais, ir turint leidimą dirbti su Duomenų sandėliu.

5. Pareiškėja akcentavo, kad, pripažindamas, jog pareiškėja elgėsi neteisėtai, atsakovas Išvadoje nurodė, kad pareiškėja, nors ir turėdama IV lygio duomenų naudotojo prieigą ir išduotą leidimą dirbti su Duomenų sandėliu, pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus, neatsižvelgė į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalį. Pareiškėja turėjo IV lygio duomenų naudotojo prieigą prie įslaptintos informacijos, todėl, peržiūrėdama Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos bylas, kuriose buvo ir jai pavaldžių Imuniteto skyriaus pareigūnų rašyti dokumentai, principo „Būtina žinoti“ nepažeidė, kitaip ji negalėtų užtikrinti Imuniteto skyriaus nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr.V-40 (toliau – ir Nuostatai) numatytų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimo.

6. Pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatais (9.2 p., 16 p.), nurodė, kad atsakovas savaip interpretuoja principą „Būtina žinoti“. Nėra ginčo, kad pareiškėja bylų informaciją žiūrėjo, taip pat nebuvo ir patikrinimo metu nėra nustatyta, kad įslaptinta informacija būtų naudojama kitiems, negu tarnybos tikslams, nebuvo ir nėra nustatyta, kad įslaptinta informaciją būtų perduota tretiesiems asmenims, ar leista jiems su ja susipažinti. Vadovaujantis principu „Būtina žinoti“, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ar dirbti su šia informacija. Šis principas būtent įpareigoja su šia informacija supažindinantį asmenį įsitikinti, ar adresatui ši informacija gali būti patikėta, tai sprendžia būtent informaciją perduodantis subjektas, o ne asmuo, kuriam ši informacija perduodama yra įpareigojamas svarstyti, ar su konkrečia, jam perduodama informacija (prie kurios suteikta prieiga) jam suteikta teisė susipažinti. Tai yra, visų pirma, atsakomybė dėl šio principo laikymosi tenka įslaptinta informacija disponuojančiam asmeniui, administratoriui ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui, kuris, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, privalo imtis mechaninių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas prieinamumas tik teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams ir šie asmenys galėtų susipažinti tik su ta informacijos dalimi, kuri būtina jų funkcijoms atlikti.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad ji turėjo Kalėjimų departamento vadovo lygio teises susipažinti su įslaptinta informacija, tai ji darė tarnybos tikslais, ne iš savanaudiškų paskatų, ir viskas buvo gerai iki tol, kol atsakovas pradėjo pareiškėją persekioti (Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjamos šios bylos Nr.eI3-3821-595/2021, Nr.eI3-4359-426/2021, Nr.eI3-4487-860/2021, Nr.eI3-4594-331/2021), dėl ko pareiškėja parašė pareiškimą išeiti iš darbo.

7.1. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinį patikrinimą atliko komisija Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M., kitų šio skyriaus darbuotojų galimų tarnybinių nusižengimų aplinkybėms, išdėstytoms tarnybiniame pranešime Nr. 1(DS)G-1476RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“, ištirti (toliau – ir Komisija), sudaryta iš tarnautojų G. Š., R. S., S. A., J. B., A. B., I. K., V. M.. Pareiškėjos žiniomis, Komisijos narės R. S. ir J. B. neturi teisės prisijungti prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos duomenų sandėlio. Pareiškėja pabrėžė, kad susidarė paradoksali situacija, kai pareiškėja, turėdama aukščiausio (IV) lygio duomenų naudotojo prieigą prie įslaptintos informacijos, ir peržiūrėjusi aukščiau nurodytų kriminalinės žvalgybos bylų tam tikrus dokumentus (kuriuos rašė jos pavaldiniai), veikė neteisėtai, o minėtos dvi Komisijos narės, kurios jokių teisių neturi, atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu turėjo peržiūrėti, kada ir kokius duomenis pareiškėja žiūrėjo Kriminalinės žvalgybos bylose (duomenys neskelbtini), ir nieko nepažeidė. Tuo atveju, jei nurodytos narės minėtų bylų nežiūrėjo, jos negalėjo konstatuoti, kad pareiškėja ką nors pažeidė, kitaip tariant, tik formaliai pasirašė tarnybinio patikrinimo išvadą, nors neatliko jokių tyrimo veiksmų.

8. Pareiškėja nesutiko, kad ji pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 2 dalį; Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas; Etikos kodekso 6.1 punkto reikalavimus; Pareigybės aprašymo 5.20 punktą. Pareiškėja teigė, kad tai yra bendro pobūdžio teisės normos, nustatančios veiklos principus, apibrėžimus.

9. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir apygardų teismų 2018 m. vasario 15 d. pasirašyto susitarimo Nr. 5-IL-1124 dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių sankcionavimo kriminalinės žvalgybos telekomunikaciniame tinkle pagrindu, Kalėjimų departamente įrengtos Kriminalinės žvalgybos telekomunikacinio tinklo kompiuterinės darbo vietos ir įdiegta Duomenų sandėlio sistema, kurioje kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai automatizuotai rengia, tvarko ir saugo dokumentus, susijusius su pareiginių funkcijų atlikimu, sudaro, tvarko ar administruoja šių dokumentų bylas.

Visi Duomenų sandėlio naudotojai, pagal atliekamas funkcijas, turi jiems suteiktas atitinkamas teises tvarkyti ir peržiūrėti dokumentus. Duomenų sandėlio naudotojas, pateikęs jo tiesioginio vadovo patvirtintą prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje, gauna prisijungimus prie sistemos pagal suteiktus teisių lygius. Duomenų sandėlio naudotojus administruoja Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Vykdant KŽV Duomenų sandėlyje tvarkomų bylų kontrolinį auditą, 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN20(RN) kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl bylų audito atlikimo.

Įvertinus gautus KŽV tvarkomų bylų (duomenys neskelbtini) audito rezultatus, KŽV viršininkas J. C. Kalėjimų departamento direktoriui pateikė 2021 m. gegužės 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1(DS)G-1476RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“ dėl Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnų atliktų bylų peržiūrų pagrįstumo ir teisėtumo. Šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyti galimai neteisėti pareiškėjos – Imuniteto skyriaus viršininkės ir kitų Kalėjimų departamento darbuotojų prisijungimai prie KŽV Duomenų sandėlyje administruojamų bylų.

Dėl minėtu tarnybiniu pranešimu pateiktos informacijos, buvo inicijuotas tarnybinio patikrinimo atlikimas dėl galimai atlikto pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. Tarnybinis patikrinimas turėjo būti baigtas 2021 m. birželio 4 d., kaip nurodo ir pareiškėja savo skunde, t. y. per 30 kalendorinių dienų, kaip tai nustatyta Aprašo 23 punkte. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgęs į Komisijos pirmininko 2021 m. birželio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-2881 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“, terminą pratęsė 30 dienų.

Apie tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą pareiškėja informuota raštu. Pažymėtina, kad Komisija gavo pareiškėjos prašymus (2021 m. gegužės 13 d., reg. Nr. 7G-82 ir Nr. 7G-83) pateikti informaciją. Komisija 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 1S-1678 pateikė pareiškėjai prašomą informaciją. Dėl pareiškėjos prašymo Nr. 7G-82 Komisija taip pat kreipėsi (2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1S-1660) į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl papildomos informacijos, reikšmingos tarnybinio patikrinimo atlikimui, pateikimo pagal kompetenciją.

Į šį raštą Komisija atsakymo dar nebuvo gavusi. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija nebuvo gavusi visos informacijos, kurios buvo prašoma, taip pat į tai, kad pareiškėjos paaiškinime (gautame tik 2021 m. gegužės 31 d.) buvo keliami papildomi klausimai, prašoma papildomos informacijos, buvo reikalingas papildomas laikas objektyviai ir motyvuotai įvertinti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, surašyti Tarnybinio patikrinimo išvadą, dėl to tarnybinio patikrinimo terminas ir buvo pratęstas, laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Komisija, turėdama pareigą išsamiai įvertinti visas aplinkybes, susijusias su galimu tarnybiniu pažeidimu, surinkti visą informaciją, kuri reikalinga teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti, siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusį tarnybinį patikrinimą, turi teisę prašyti pratęsti terminą, vykdydama savo pareigą.

11. Atsakovas nurodė, kad principas „Būtina žinoti“ suprantamas, kaip būtinybė susipažinti su informacija dėl nustatytų pareigų ir dėl konkrečios tarnybinės užduoties vykdymo. Įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims ir tik tokia apimtimi, kuri būtina pareigoms atlikti.

12. Atsakovas pabrėžė, kad, kreipdamasi dėl teisės suteikimo tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje pagal Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priedą, pareiškėja patvirtino, kad naudosis Duomenų sandėlio duomenimis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti, nenaudos Duomenų sandėlio kitokiais nei savo pareigybinių funkcijų vykdymo tikslais gautai informacijai tvarkyti ir neatliks bet kokių kitų neteisėtų Duomenų tvarkymo veiksmų. Siekiant objektyviai įvertinti visą informaciją, turinčią reikšmės tarnybinio patikrinimo atlikimui, Komisija 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1(DS)- 1581-RN kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 4-ąją valdybą „Dėl Duomenų sandėlio naudotojo audito“, 2021 m. gegužės 21 d. gavo atsakymą Nr. 1(DS)- 454-RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“ su detalia Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos tvarkomų bylų (duomenys neskelbtini) audito ataskaita ir atliko šių gautų duomenų analizę.

Pareiškėjai, pagal 2018 lapkričio 5 d. Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje Nr. 1S-3636, Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas IV naudotojo lygis (įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pagal kompetenciją suteikiama teisė matyti jų įstaigos DS naudotojų dokumentus ir bylas). Iš audito ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV bylos Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrą, kurioje veiksmas „Bylos peržiūra“ užfiksuotas 4 kartus, KŽV bylos (duomenys neskelbtini) peržiūrą, kurioje veiksmas „Bylos peržiūra užfiksuotas 11 kartų, KŽV bylos Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrą, kurioje veiksmas „Bylos peržiūra“ užfiksuotas 5 kartus, KŽV tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bylos peržiūrą, kurioje veiksmas „Bylos peržiūra“ užfiksuotas 21 kartą, kaip nurodo atsakovas, be teisėto pagrindo, nepaisant principo „Būtina žinoti“, atlikti akivaizdžiai pažeidžiant 2018 m. lapkričio 5 d.

Prašymu suteikti teisę tvarkyti duomenis duomenų sandėlyje Nr. 1S-3636 (Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priedas) patvirtintus įsipareigojimus. Pagal audito ataskaitą minimose bylose pareiškėjai nebuvo siųsta užduočių ar teikta dokumentų. Šių bylų iniciatorius – KŽV viršininkas J. C. Prieigos prie šių bylų iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šias bylas pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės niekaip nepateisina jos vykdytų veiksmų „Bylos peržiūra“ tomis dienomis ir valandomis, kuriomis ji neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti kokius nors veiksmus šiose bylose, nes Duomenų sandėlyje nebuvo gavusi konkretaus dokumento ar užduoties.

Dėl šių priežasčių Komisija manė esant netikslinga apklausti kitus Kalėjimų departamento IS darbuotojus, kuriems suteikta prisijungimo teisė prie šios bylos. Tokiais veiksmais, kai neturint jokio teisėto pagrindo Duomenų sandėlyje buvo peržiūrimos bylos, pareiškėja taip pat sudarė riziką šioje informacinėje sistemoje itin jautrios, įslaptintos informacijos galimai sklaidai.

13. Atsakovas akcentavo, kad Kalėjimų departamentas yra įstaiga, kurios pataisos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais ir yra pagrįsta pavaldumo santykiais. Pareiškėja pažeidimo padarymo metu buvo ne eilinė statutinė pareigūnė, o Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė. Pareiškėjos eitos pareigos suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėja, būdama viršininke, t. y. vadovaudama skyriui, kuriam iš priskirtų funkcijų yra pagal kompetenciją užtikrinti Kalėjimų departamento ir įstaigų įslaptintos informacijos apsaugą; organizuoti asmenų, pretenduojančių gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinimo procedūras, rengti su tuo susijusius būtinus dokumentus, turėjo žinoti, kad dirbant ar susipažįstant su įslaptinta informacija būtina vadovautis principu „Būtina žinoti“, įtvirtintu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.

14. Atsakovas nurodė, kad Pareigybės aprašymo 5.20 punktas ne tik suteikia teisę naudotis registrais ir informacinėmis sistemomis tarnybinėms funkcijoms atlikti, bet ir aiškiai nustato, kad šiomis teisėmis turi būti naudojamasi tik teisės aktų nustatyta tvarka. Atlikdama nurodytus Duomenų sandėlio naudojimo audito metu užfiksuotus veiksmus KŽV tvarkomose bylose (duomenys neskelbtini) pareiškėja pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus reikalavimus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus. Privalėdama žinoti, kad šiose bylose saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai, nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Vykdydama veiksmus „Bylos peržiūra“ minėtose bylose nurodytomis datomis ir laikais nepaisė principo „Būtina žinoti“, kuriuo turi pareigą, įtvirtintą specialiajame teisės akte – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, vadovautis vykdydama jai priskirtas funkcijas, dirbdama su įslaptinta informacija. Pareiškėja, būdama statutine pareigūne, Imuniteto skyriaus viršininke ir turėdama IV lygio duomenų naudotojo prieigą, privalėjo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais.

15. Atsakovas paaiškino, kad pažeidimo sudėtis yra formali ir jau pats atlikimas Duomenų sandėlyje tam tikrų veiksmų („Bylos peržiūra“), neturint teisėto pagrindo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas nekilo dėl duomenų teikimo ar skelbimo, ar dalijimosi jais su trečiaisiais asmenimis. Ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja neteisėtai rinko duomenis, ką pati ir pripažįsta, nes skunde nepateikė duomenų, įrodymų, paneigiančių nustatytus pažeidimus. Pareiškėja atliko pažeidimus peržiūrėdama bylas, kurių peržiūrėti teisės neturėjo, t. y. šios bylos nebuvo priskirtos pareiškėjos tarnybinių funkcijų vykdymui. Pagal Duomenų sandėlio tvarkos aprašą, Duomenų sandėlio administratoriai – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos ar Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojas, policijos generalinio komisaro ar Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymu paskirtas vykdyti Duomenų sandėlio administratoriaus funkcijas. Kalėjimų departamentas, t. y. atitinkami Kalėjimų departamento darbuotojai, turintys tam suteiktas teises, yra tik Duomenų sandėlio naudotojai. Kalėjimų departamentas Duomenų sandėlio neadministruoja. Pareiškėja, žinodama, kad gali jungtis tik prie jai priskirtos informacijos, sąmoningai jungėsi prie KŽV duomenų. Nors sistema pareiškėjai leido prisijungti prie jai nepriskirtų bylų, tai nėra pagrindas ir pasiteisinimas, kodėl pareiškėja peržiūrinėjo eilę jai nepriskirtų bylų, jungimaisi buvo tęstiniai, t. y. tai nebuvo vienetinis netyčinis prisijungimas.

17. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamente 2020 metais inicijuoti ir atlikti tarnybiniai patikrinimai, kurių metu įvertinti pareiškėjos, kaip KD IS skyriaus viršininkės, veiksmai. Šių tarnybinių patikrinimų metu pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus, nes netinkamai ir aplaidžiai kontroliavo bei organizavo KD IS pareigūnų veiklą, neužtikrino KD IS pareigūnų veiklos teisėtumo ir vadovaujamo skyriaus vidaus kontrolės ir veiklos kontrolės procedūrų. Tuo metu priimant sprendimus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, atsižvelgta į didelį KD IS vykdomos veiklos krūvį ir apimtis, todėl tarnybinės nuobaudos neskirtos, bet įvyko prevencinio pobūdžio pokalbiai ir nustatytas terminas trūkumus pašalinti. 2021 metais, be šio tarnybinio patikrinimo, Kalėjimų departamente buvo inicijuoti ir atlikti kiti tarnybiniai patikrinimai pareiškėjos galimiems tarnybiniams nusižengimams įvertinti.

18. Atsakovas pažymėjo, kad Duomenų sandėlyje pareiškėjos neteisėtai peržiūrėti duomenys niekaip nepriskirtini prie pareiškėjos tarnybinių funkcijų vykdymo, tai KŽV priskirtinos funkcijos. Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, kad peržiūrėti Duomenų sandėlio jos funkcijoms nepriskirtus duomenis nereikalingi šių bylų tvarkytojų atskiri leidimai, atsakovas, vadovaudamasis Pareigybės aprašymo 5.20 punktu, nurodė, kad toks teiginys niekaip neatitinka realybės.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad Komisijos narės R. S. ir J. B. neturėdamos teisės prisijungti prie Duomenų sandėlio atliko tarnybinį patikrinimą, atsakovas nurodė, kad minėtoms Komisijos narėms, dalyvavusioms atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo jokios būtinybės jungtis prie Duomenų sandėlio. Atsakinga institucija atliko sistemos auditą ir pateikė informaciją Išvadoje.

20. Atsakovas akcentavo, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, Komisija atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 2 dalies 3 10 punktu, pripažinta aplinkybė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-212 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ priimtas sprendimas dėl nuobaudos – pastabos, kuri turėtų būti skirta pareiškėjai, todėl Komisija tinkamai atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų įvertinimo.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjos J. M. skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

22. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

22.1. Pareiškėja nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. ėjo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas.

22.2. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-149 „Dėl tarnybinio patikrinimo“, reaguojant į 2021 m. gegužės 5 d. gautą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko J. C. tarnybinį pranešimą „Dėl Duomenų sandėlio audito“ (registracijos Nr. 1(DS)G-1476RN), buvo sudaryta Komisija.

22.3. 2021 m. gegužės 7 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV -2417 pareiškėja J. M. informuota apie tai, kad sudaryta Komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti dėl aplinkybių, nurodytų tarnybiniame pranešime Nr. 1(DS)G-1476RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“.

22.4. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko J. C. tarnybiniame pranešime „Dėl Duomenų sandėlio audito“ (registracijos Nr. 1(DS)G-1476RN) nurodyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN-20(RN) kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą su prašymu atlikti Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje saugomų ir tvarkomų Kriminalinės žvalgybos valdybos bylų (duomenys neskelbtini) auditą. Patikrinus gautus rezultatus, buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M., neturėdama nei raštu, nei žodžiu pavedimų atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ar kitas užduotis byloje (duomenys neskelbtini), galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai jungėsi Duomenų sandėlyje prie minėtos kriminalinės žvalgybos tyrimo (duomenys neskelbtini) bylos ir susipažino/peržiūrėjo byloje esančius dokumentus, taip pat vykdė galimai neteisėtą duomenų peržiūrą nomenklatūrinėse bylose (duomenys neskelbtini), kuriose saugomi visų Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų 2020-2021 m. parengti tarnybiniai pranešimai dėl gautos iš asmenų kriminalinės žvalgybos informacijos, taip pat nomenklatūrinėje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje saugomi Kriminalinės žvalgybos valdybos susirašinėjimo su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais dokumentai.

22.5. 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, kuriuose dėl prisijungimo prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos atliekamo tyrimo bylos (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad 2020 m. Kalėjimų departamente buvo organizuotas bendras uždaras Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ir IS pareigūnų pasitarimas. Šį pasitarimą organizavo ir jame dalyvauti ją kartu su dviem Kalėjimų departamento IS pareigūnais pakvietė Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas J.

C. Bendras pasitarimo dalyvių skaičius buvo iki 8 pareigūnų, įskaitant pareiškėją ir J. C. Uždaro pasitarimo metu buvo pateikta informacija, aptartas bendras veiksmų planas ir pan. Pareiškėja nurodė, kad po šio uždaro pasitarimo, vienoje iš mobiliuose telefonuose veikiančiose bendravimui skirtose programėlėse buvo sukurta uždara grupė kontaktams palaikyti. Grupės administratorius – Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas J. C. Ji taip pat buvo įtraukta į šią grupę. Dėl bylos (duomenys neskelbtini) pareiškėja taip pat paaiškino, kad Kalėjimų departamento IS pareigūnui rengiant dokumentus šioje byloje, buvo pastebėta, kad vienas iš dokumentų rengėjų (Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnas) neteisingai įrašė informaciją, t. y. padarė klaidų, todėl apie tai jis ir Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas J.

C. buvo informuoti žodžiu. J. M. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. (tikslios datos neatsimena) žodžiu su Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininku J. C. buvo aptartas ir galimo auditavimo klausimas. Kalėjimų departamento IS vyriausiasis tyrėjas raštu, kuriam buvo suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Dėl prisijungimo prie kitų pranešime nurodytų Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos nomenklatūrinių bylų ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja paaiškinime nurodė, kad yra visiškai įsitikinusi, kad šiose bylose buvo parengti dokumentai, adresuoti Kalėjimų departamento IS, ir (ar) šie dokumentai Kalėjimų departamento IS buvo pateikti susipažinimui ar vykdymui Duomenų sandėlyje formuojant užduotis.

Pareiškėja akcentavo, kad, vykdant pateiktas užduotis, paspaudus nuorodą, susipažįstama su prie užduoties pridėtu dokumentu, sistemai automatiškai nukreipiant į konkrečią bylą.

22.6. Komisija, atlikusi tyrimą, surašė Išvadą, kurioje nurodyta, jog, atlikus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 4-osios valdybos Duomenų sandėlio naudotojo audito rezultatų (2021 m. gegužės 21 d. Nr. 1(DS)-454-RN) analizę, bei įvertinus kitus tyrimui surinktus reikšmingus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV bylos Nr. 1(DS)-2-21 peržiūrą. Šios bylos iniciatorius – KŽV viršininkas J. C. Prieigos prie šios bylos iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šią bylą pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio.

Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-2-21 užfiksuotas 4 kartus. Pagal KŽV viršininko J. C. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ pateiktą paaiškinimą, 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjai žiniai buvo išsiųstas tarnybinis pranešimas Nr. 1(DS)G-876-RN per Užduotis su nuoroda į bylą Nr. 1(DS)-2-21. Pagal audito ataskaitą pareiškėja šį dokumentą peržiūrėjo (atliko veiksmą „Dokumento peržiūra“) 2020 m. kovo 19 d. 11 val. 19 min.

Šiuo laiku audito ataskaitoje nefiksuojamas laikas kaip „Bylos peržiūra“. Taip pat iš audito ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV bylos Nr. 1(DS)-3-20 peržiūrą. Šios bylos iniciatorius – KŽV viršininkas J. C. Prieigos prie šios bylos iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šią bylą pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-3-20 užfiksuotas 11 kartų. Pagal KŽV viršininko J.

C. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ pateiktą paaiškinimą 2020 m. kovo 17 d. pareiškėjai žiniai buvo išsiųstas tarnybinis pranešimas Nr. 1(DS)G-113-RN per nuorodą į bylą (duomenys neskelbtini). Pagal audito ataskaitą pareiškėja šį dokumentą peržiūrėjo (atliko veiksmą „Dokumento peržiūra“) 2020 m. kovo 17 d. 14 val. 4 min. Kalėjimų departamento IS vyriausiajam tyrėjui L. Š. 2020 m. kovo 23 d. žiniai buvo išsiųstas tarnybinis pranešimas Nr. 1(DS)G-126-RN su nuoroda į bylą (duomenys neskelbtini).

Pagal audito ataskaitą pareiškėja vykdė šio dokumento peržiūrą (atliko veiksmą „Dokumento peržiūra“) 2020 m. kovo 23 d. 12 val. 7 min., 2020 m. balandžio 20 d. 13 val. 12 min., 2020 m. balandžio 20 d. 13 val. 13 min. Iš audito ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV bylos Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrą. Šios bylos iniciatorius – KŽV viršininkas J. C. Prieigos prie šios bylos iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šią bylą pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 5 kartus.

KŽV viršininko J. C. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ paaiškinta, kad aukščiau nurodytose bylose ((duomenys neskelbtini)) kaupiami KŽV pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl gautos informacijos iš asmenų arba susirašinėjimas su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais analizės tikslais, todėl prieigą prie šios bylos iniciatorius J. C. suteikęs tik vienam asmeniui, atliekančiam statistinę analizę. Šiose bylose saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai.

Pareiškėja vykdė KŽV tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrą. Šios bylos iniciatorius – KŽV vyriausiasis tyrėjas A. K. Prieigos prie šios bylos iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šią bylą pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 21 kartą. KŽV viršininko J. C. 2021 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1(DS)G-1476(RN) pažymėta, kad pareiškėjai leidimo prisijungti prie šios bylos nebuvo duota.

Prie šios tyrimo bylos buvo priskirti Kalėjimų departamento IS vyriausieji tyrėjai L. Š. ir A. T. KŽV viršininko J. C. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ nurodyta, kad šioje byloje buvo parengtas vienas Kalėjimų departamento IS vyriausiojo tyrėjo, kuris buvo prijungtas prie šios tyrimo bylos, dokumentas (2020 m. gegužės 18 d., Nr. 1(DS)-202-RN), kurį 2020 m. gegužės 18 d. 11 val. 19 min. 31 sek. pasirašė pareiškėja. Šiuo atveju pareiškėja pasirašymui pateiktą dokumentą gavo Duomenų sandėlyje per Užduotį su nuorodą į šį konkretų dokumentą, esantį byloje Nr. 1(DS)-24- 20.

Duomenų sandėlio naudotojo audito ataskaitoje šis veiksmas fiksuojamas kaip „Parašas“. Pagal audito ataskaitą veiksmas „Bylos peržiūra“ 2020 m. gegužės 18 d. 11:20 buvo atliktas pasirašant, o 2020 m. gegužės 20 d. 16:24 peržiūrint savo pavaldinio dokumentą (2020 m. gegužės 18 d., (duomenys neskelbtini)), todėl šiais laikais pareiškėjos atlikti veiksmai Komisijos nevertinami kaip bylos peržiūra be pagrindo. KŽV viršininko J. C. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ nurodyta, kad į minėtą KD IS vyriausiojo tyrėjo rengtą raštą buvo gautas 2020 m. gegužės 22 d. atsakymas Nr. 38-2(DS)-2443(RN).

Pagal audito ataskaitą pareiškėja peržiūrėjo šį dokumentą (atliko veiksmą „Dokumento peržiūra“) 2020 m. gegužės 22 d. 16:15. Taip pat Kalėjimų departamento KŽV viršininkas J. C. nurodo, kad šioje byloje daugiau jokių dokumentų KD IS pareigūnai nerengė ir jokių užduočių pareiškėjai siųsta nebuvo. Išvadoje nurodyta, kad atlikdama aukščiau paminėtus Duomenų sandėlio naudojimo audito metu užfiksuotus veiksmus Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos tvarkomose bylose (duomenys neskelbtini) pareiškėja pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus, nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“.

Vykdydama veiksmus „Bylos peržiūra“ minėtose bylose nurodytomis datomis ir laikais nepaisė principo „Būtina žinoti“, kuriuo turi pareigą, įtvirtintą specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, vadovautis vykdydama jai priskirtas funkcijas, dirbdama su įslaptinta informacija.

22.7. Komisija, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Išvadoje pateikė siūlymą pripažinti, kad pareiškėja, vykdydama Kalėjimų departamento IS viršininkės pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 punkto reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta IS viršininko teise, numatyta Pareigybės aprašymo 5.20 punkte, nurodytomis datomis ir laikais neteisėtai prisijungė Duomenų sandėlyje prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo (duomenys neskelbtini) ir atliko šioje byloje veiksmus „Bylos peržiūra“, taip pat neteisėtai vykdė veiksmus „Bylos peržiūra“ nomenklatūrinėse bylose (duomenys neskelbtini), nesivadovaudama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintu principu „Būtina žinoti“, šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede įtvirtintas nuostatas. Už padarytą tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, pareiškėjai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

22.8. Įsakymu, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis, 8 dalies 2 punktu, 10, 12 dalimis, Tvarkos aprašo 27, 29, 30, 32, 33, 44 punktais ir atsižvelgdamas į Išvadą, Kalėjimų departamento direktorius pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes, nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 punkto reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta IS viršininko teise, numatyta Pareigybės aprašymo 5.20 punkte, Išvadoje nurodytomis datomis ir laikais, neteisėtai prisijungė Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo (duomenys neskelbtini) ir atliko šioje byloje veiksmus „Bylos peržiūra“, taip pat neteisėtai vykdė veiksmus „Bylos peržiūra“ nomenklatūrinėse bylose (duomenys neskelbtini), nesivadovaudama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintu principu „Būtina žinoti“, šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede įtvirtintas nuostatas ir skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

23. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Statuto bei Tvarkos aprašo nuostatas (3 p., 24 p.), taip pat įvertino aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, Etikos kodekso 6.1 punktą, Duomenų sandėlio tvarkos aprašo nuostatas (2 p., 4 p., 5 p., 8 p., 11 p., 2 priedas), Nuostatus (6 p., 9.2 p., 9.3 p., 9.5 p., 13 p., 16.1 p., 16.2 p., 16.4 p., 16.5 p., 16.7 p.), Pareigybės aprašymo nuostatas (5.1 p., 5.2 p., 5.20 p.), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalį.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėja buvo IS viršininkė, kuriai buvo suteikta teisė tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje IV naudotojo lygiu, t. y. pareiškėja priskirta prie naudotojų, kuriems suteikiama teisė matyti jų įstaigos Duomenų sandėlio naudotojų dokumentus ir bylas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo pareigą organizuoti ir planuoti IS darbą, ji atsakė už Imuniteto skyriaus veiklos tikslų įgyvendinimą, uždavinių ir funkcijų vykdymą, veiklos organizavimą, jai buvo suteikta teisė naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka tarnybinėms funkcijoms atlikti (Nuostatų 9.2 p.,16 p.). Teismas vertino, kad pareiškėjai Išvadoje ir Įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų nesilaikymas ir pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai, laikant, kad kiekvienam „Bylos peržiūros“ atvejui buvo būtinas specialus leidimas ar konkreti užduotis. Šiuo atveju nėra nustatyta, jog pareiškėja duomenis naudojo ne tarnybiniais tikslais ar kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kaip minėta, turėdama tokį leidimą ir įgalinimus, ji turėjo teisę vykdyti „Bylų peržiūrą“.

25. Teismas pabrėžė, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nenustato, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo gauti konkrečius atskirus pavedimus ar užduotis, kurių pagrindu galėtų tik prisijungti prie aptariamų bylų tikslu peržiūrėti duomenis, vykdant tarnybines funkcijas. Priešingai negu traktuoja atsakovas, visi prisijungimai prie nurodytų bylų buvo vykdomi išimtinai tik tarnybos tikslais ir turint leidimą dirbti su Duomenų sandėliu pagal Duomenų sandėlio tvarkos aprašą. Teismas akcentavo, kad nėra duomenų ir įrodymų, jog pareiškėja duomenis būtų perdavusi kitiems asmenims, neturintiems tokio leidimo, paskleidusi juos ar pan., ar kad juos būtų naudojusi asmeniniais tikslais. Tokios aplinkybės, kurios galėtų sudaryti tarnybinio nusižengimo sudėtį, įvertinus aptartus teisės aktus, Komisijos nebuvo nustatytos.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėja detaliai nurodė, kokiomis aplinkybėmis ir tikslu atliko „Bylų peržiūrą“, tačiau duomenų, kad Komisija būtų atlikusi išsamesnį tyrimą pagal pareiškėjos pateiktą paaiškinimą, nėra. Teismas sprendė, kad išvadai, jog pareiškėja pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus, neatsižvelgė į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, kad vykdydama veiksmus „Bylų peržiūra“ nurodytose bylose, šio principo nepaisė, nėra pagrindo. Galimybę matyti šias bylas pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio, be to, prie tyrimo bylos Nr. 1(DS)-24-20 buvo priskirti Imuniteto skyriaus vyriausieji tyrėjai L. Š. ir A. T., pavaldūs Imuniteto skyriaus viršininkei J. M.

27. Teismas nesutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjos atlikti veiksmai laikytini neteisėtu naudojimusi tarnybine informacine sistema (Duomenų sandėliu), piktnaudžiaujant suteiktomis Duomenų sandėlio IV lygio naudotojo teisėmis, nurodytais laikais ir datomis atliekant Kriminalinės žvalgybos bylose (duomenys neskelbtini) veiksmus „Bylų peržiūra“. Teismas pareiškėjos veiksmuose Komisijos išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimo nenustatė, todėl sprendė, kad atsakovas neįrodė pareiškėjos neteisėtų veiksmų atlikimo, pareiškėjos kaltės, dėl ko jai negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Įsakymą.

III. 28. Atsakovas Kalėjimų departamentas (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime tinkamai neįvertintas principo „Būtina žinoti“ nesilaikymas. Pareigybės aprašymo 5.20 punktas ne tik suteikia teisę naudotis registrais ir informacinėmis sistemomis tarnybinėms funkcijoms atlikti, bet ir aiškiai nustato, kad šiomis teisėmis turi būti naudojamasi tik teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Atsakovas akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja buvo susipažinusi su Duomenų sandėlio tvarkos aprašu. Atlikdama Duomenų sandėlio naudojimo audito metu užfiksuotus veiksmus KŽV tvarkomose bylose (duomenys neskelbtini) Pareiškėja nesilaikė principo „Būtina žinoti, pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus reikalavimus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus. Pareiškėja žinojo, kad Duomenų sandėlyje saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai. Pareiškėja, būdama statutine pareigūne, KD IS viršininke ir turėdama IV lygio duomenų naudotojo prieigą (įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pagal kompetenciją suteikiama teisė matyti jų įstaigos Duomenų sandėlio naudotojų dokumentus ir bylas), privalėjo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais.

31. Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai nevertino fakto, jog pareiškėja jungėsi prie Duomenų sandėlio bylų, kurios nepriskirtinos pareiškėjos tarnybinių funkcijų vykdymui. Visiškai nesuprantama teismo išvada, kad Duomenų sandėlio naudotojas, turėdamas IV lygio Duomenų sandėlio naudotojo teises, gali jungtis prie naudotojo funkcijoms nepriskirtinų įslaptintų bylų. Teismas visiškai nevertino, kad pareiškėjos peržiūrėtos bylos nesusijusios su tarnybos tikslais ir Nuostatuose numatytų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu.

32. Atsakovas teigia, kad visiškai neaišku, kokias teisės normas pirmosios instancijos teismo vertinimu Kalėjimų departamentas, atlikęs tarnybinį patikrinimą ir pareiškėjai skyręs nuobaudą, vertino plečiamai, nes, iš bylos medžiagos matyti, kad jungimasis prie Duomenų sandėlio, jungimosi apimtis yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuota teisės aktuose. Duomenų sandėlio naudotojai turi teisę Duomenų sandėlyje jungtis tik prie tų bylų, kurios priskirtinos naudotojo tarnybinių funkcijų vykdymui. Pareiškėja atliko pažeidimus peržiūrėdama bylas, kurių peržiūrėti teisės neturėjo, t. y. šios bylos nebuvo priskirtos pareiškėjos tarnybinių funkcijų vykdymui. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai prieiga prie aptariamų bylų nebuvo suteikta.

33. Atsakovas akcentuoja, kad Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, padarė išvadą, kad kai kurie pareiškėjos veiksmai, atlikti bylose, buvo pateisinami, atitinkantys teisės aktų reikalavimus ir principą „Būtina žinoti“, šių veiksmų vykdymui ji tam tikroje byloje turėjo suformuotą užduotį, tačiau kiti nurodytomis datomis ir laikais pareiškėjos atlikti veiksmai „Bylos peržiūra“ yra nepagrįsti, vykdyti nepaisant principo „Būtina žinoti“, todėl atlikti akivaizdžiai pažeidžiant 2018 m. lapkričio 5 d. Prašymu suteikti teisę tvarkyti duomenis duomenų sandėlyje Nr. 1S-3636 (Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priedas) patvirtintus įsipareigojimus.

34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl vykusio pasitarimo, kuriame ji dalyvavo ar dėl jos įtraukimo į uždarą grupę tam tikroje programėlėje, veikiančioje mobiliajame telefone, niekaip nepateisina jos vykdytų veiksmų „Bylos peržiūra“ tomis dienomis ir valandomis, kuriomis ji neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti kokius nors veiksmus šioje byloje, nes Duomenų sandėlyje nebuvo gavusi konkretaus dokumento ar užduoties. Tokiais veiksmais, kai neturint jokio teisėto pagrindo Duomenų sandėlyje buvo peržiūrimos bylos, pareiškėja taip pat sudarė riziką šioje informacinėje sistemoje itin jautrios, įslaptintos informacijos galimai sklaidai.

35. Pareiškėja J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Pareiškėja teigia, kad pagal Nuostatų 9.2 punktą IS turi teisę naudotis visomis kriminalinės žvalgybos veiklos subjektams suteiktomis teisėmis. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja duomenis naudojo ne tarnybiniais tikslais ar kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

37. Pareiškėja nurodo, kad teismas, atsakydamas į atsakovo argumentus dėl principo „Būtina žinoti“, išsamiai pasisakė, jog pareiškėja buvo Imuniteto skyriaus viršininke, o Imuniteto skyrius turi teisę naudotis visomis kriminalinės žvalgybos veiklos subjektams suteiktomis teisėmis. Pareiškėjos atlikta bylų peržiūra buvo susijusi su Imuniteto skyriaus nuostatuose numatytų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu, jokia peržiūrų metų gauta informacija nebuvo panaudota priešingais tarnybos tikslais ir to neginčija atsakovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėja – buvusi vidaus tarnybos pareigūnė – padarė tarnybinį nusižengimą ir jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas - pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino skundžiamą įsakymą, konstatavęs, kad pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, atsakovas neįrodė pareiškėjos neteisėtų veiksmų atlikimo bei kaltės, be pagrindo reikalavo, kad kiekvienam pareiškėjos prisijungimui prie Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlio būtų gautas atskiras pavedimas ar užduotis.

40. Kalėjimų departamentas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas netinkamai taikė bylai aktualius teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintų dokumentų, esančių Duomenų sandėlyje, naudojimą.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių procesinių dokumentų turinį, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl procedūrinių tarnybinės atsakomybės taikymo aspektų bei dėl pareiškėjos veikų, kurios buvo laikomos tarnybinio nusižengimo objektyvine puse, egzistavimo. Bylos šalys iš esmės nesutaria tik dėl to, ar pareiškėjos veiksmuose, jai 2020-2021 metais atliekant keturių Duomenų sandėlio kriminalinės žvalgybos tyrimų bylų duomenų peržiūrą, yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių laikymosi pareiškėjai taikant tarnybinę atsakomybę.

43. Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008).

45. Taigi sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu pagrįstai pareiškėja buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra pakankamai tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos padarytose veikose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

46. Iš Įsakymo ir Išvados matyti, kad pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, nes ji 2020 m. sausio - 2021 m. balandžio mėnesiais 41 kartą neteisėtai prisijungė prie Duomenų sandėlio nomenklatūrinių bylų (duomenys neskelbtini) bei atliko šiose bylose veiksmus „Bylos peržiūra“.

47. Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininke, turinčia aukščiausio (IV) lygio duomenų naudotojo prieigą prie įslaptintos informacijos. Imuniteto skyriaus veiklos specifika suponuoja šio skyriaus viršininko pareigą organizuoti skyriaus darbą, kad būtų pasiekti skyriaus veiklos tikslai (užtikrinti korupcijos prevencijos įgyvendinimą Kalėjimų departamente ir įstaigose; vykdyti Darbuotojų apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio, nukreipto prieš sąžiningą, objektyvų ir tinkamą pareigų atlikimą; organizuoti ir įgyvendinti Darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, tarnybinių nusižengimų ir darbo pareigų pažeidimų prevenciją ir tyrimą) ir kartu teisę savo iniciatyva imtis veiksmų, reikalingų šiems tikslams pasiekti. Imuniteto skyriaus nuostatai bei skyriaus viršininko pareigybės aprašymas suteikė pareiškėjai teisę tiek teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Kalėjimų departamento ir įstaigų struktūrinių administracijos padalinių, valstybės, savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus, kitus daiktus ir duomenis, reikalingus Imuniteto skyriaus funkcijoms vykdyti; tiek naudotis visomis kriminalinės žvalgybos veiklos subjektams suteiktomis teisėmis; tiek atlikti kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus; tiek naudotis Kalėjimų departamento informacinėmis sistemomis ir registrais.

48. Nors apeliantas teigia, jog pareiškėja turi būti laikoma piktnaudžiavusi turimais įgalinimais ir pažeidusi principą „būtina žinoti“, nes konkrečių bylų peržiūrai nebuvo gavusi užduočių ar pavedimų, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aktualūs teisės aktai nenumatė reikalavimo pareiškėjai kiekvienu konkrečiu atveju gauti Kalėjimo departamento direktoriaus nurodymą, tyrimo iniciatoriaus ar kito asmens leidimą peržiūrėti reikalingus tarnybinėms funkcijoms vykdyti duomenis. Pripažintina, kad pareiškėja turėjo teisę be papildomo pavedimo, užduoties ar leidimo peržiūrėti bet kokius dokumentus, jei tai buvo susiję su tarnybos tikslais, uždaviniais ir funkcijomis.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.). Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimu subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad būtent Lietuvos kalėjimų tarnyba šioje byloje privalėjo įrodyti, jog yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę pareiškėjai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1854-662/2021; kt.). Kitaip tariant, būtent Kalėjimų departamentui teko pareiga pateikti įrodymus, jog pareiškėja peržiūrėjo duomenis ir jungėsi prie Duomenų sandėlio priešingai tarnybai tikslais. Tokių įrodymų byloje iš esmės nebuvo pateikta, apsiribojant ir akcentuojant atskirų konkrečių užduočių, pavedimų ar leidimų nebuvimą.

50. Šiuo aspektu paminėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

51. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo.

52. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė