dfd140fc-2bde-4753-84c1-58f6e51600cb · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-369/2011                                                    Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovo BUAB „Statekas“ atstovui Algimantui Galminui,trečiajam asmeniui A.

B. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statekas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-505-357/2010 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statekas“ ieÅ¡kinį atsakovams J. S. , D. T. , trečiajam asmeniui A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Statekas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams J. S. , D. T. , trečiajam asmeniui A. B. , praÅ¡ydamas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Statekas“ ir D. T. , dėl 86,33 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, taikyti restitucijÄ bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. S. ir D. T. jų veiksmais padarytÄ 171 478,15 Lt turto vertės sumažėjimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. balandžio 23 d. UAB „Pavasaris“ už UAB „Skirnuva“ 299 478,15 Lt skolÄ perdavė UAB „Statekas“ butÄ , unikalus, esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. balandžio 24 d. UAB „Statekas“ akcininkas J. S. , turintis 100 procentų bendrovės akcijų, nutarė parduoti įmonei priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 128 000 Lt ir įgaliojo direktorių A. B. sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį (akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09-02).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 27 d. UAB „Statekas“ direktorius A. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su D. T. ir pagal Å¡iÄ sutartį minėtas butas, 2009 m. balandžio 23 d. įsigytas už 299 478,15 Lt, buvo parduotas už 128 000 Lt sumÄ . IeÅ¡kovo teigimu, dėl Å¡io sandorio ieÅ¡kovas UAB „Statekas“ patyrė akivaizdžiÄ 171 478,15 Lt žalÄ . IeÅ¡kovo įsitikinimu, sandorio sudarymo metu atsakovė D. T. buvo nesÄ Å¾ininga, nes turėjo žinoti arba žinojo, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises, kadangi ji 2009 m. gegužės 21 d. butÄ perleido kitiems asmenims.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Å¡iuo sandoriu buvo paÅ¡alinta teisė, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikyti restitucijÄ natÅ«ra. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas J. S. , bÅ«damas vienintelis akcininkas ir žinodamas, kad įmonė yra skolinga kreditoriams 645 874Lt, priėmė nutarimÄ parduoti butÄ už kainÄ , trigubai mažesnę, nei nurodyta vidutinė rinkos vertė – 387 000 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas turėjo suvokti, kad toks sandoris pažeidžia UAB „Statekas“ kreditorių teises, nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai mažindamas pastarųjų galimybes ateityje iÅ¡ieÅ¡koti skolas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčijamo sandorio Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos, pirkėja galėjo buto vertės sumos dalį sumokėti neoficialiai, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant ar pasiraÅ¡ius pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad bendrovės akcininko J. S. priimtas nutarimas parduoti turtÄ už neatitinkančiÄ teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų kainÄ , yra veiksmai, kuriais buvo padaryta žala bendrovei, parduodama turtÄ bendrovė pažeidė kreditorių interesus, nes sandorio vertė buvo žymiai mažesnė nei nekilnojamojo turto rinkos vertė pardavimo momentu, nes įmonė buvo nemoki, bankroto byla iÅ¡kelta praėjus 42 dienoms nuo ginčijamo sandorio sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statekas“ 70,04 Lt iÅ¡laidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl taiko suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Teismo teigimu, bylos įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas UAB „Statekas“ prievolės sudaryti sandorį su D.

T. 2009 m. balandžio 27 d. neturėjo, tačiau buvo įmonės ekonominis interesas atgauti buto piniginę vertę. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog UAB „Statekas“ bÅ«tų sudaręs preliminariÄ sutartį ir bÅ«tų atsiradusi teisinė pareigÄ sudaryti ginčijamÄ sutartį, tačiau egzistavo faktinės aplinkybės, kurioms susiklosčius UAB „Statekui“ atitekęs butas 2009 m. balandžio 23 d. kaip skola už atliktus rangos darbus, nebuvo reikalingas įmonės veikloje.

Teismas pripažino, kad kreditorius gavęs atsiskaitymÄ tokia natÅ«rine iÅ¡raiÅ¡ka turėjo interesÄ daiktÄ parduoti, gauti piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ tam, kad galėtų toliau vykdyti įmonės veiklÄ .Teismo teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad sandoris pažeidė kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba bÅ«damas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, o byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina prieÅ¡ingas ieÅ¡kovo įrodinėjamoms aplinkybes.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai 2009 m. birželio 8 d. įmonės turto vertė buvo 564 826 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos buvo 398 979,07 Lt, kas apibrėžė įmonės nemokumo bÅ«senÄ , tačiau vertine iÅ¡raiÅ¡ka turto užteko padengti įsiskolinimus kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad, kita vertus, susiklosčiusi ekonominė situacija pakoregavo kainų ir turto pardavimo galimybes ir atsiskaitymai su kreditoriais sutriko dėl turto nelikvidumo, be to, Å¡alių parodymai ir procesiniai dokumentai patvirtina, kad pinigų suma, gauta už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini), buvo įneÅ¡ta į įmonės sÄ skaitÄ , tačiau įvykus vagystei UAB „Statekas“ turtÄ prarado, dėl ko įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė buto įvertinimo atitinkančio Turto vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus ir rėmėsi internetiniais skelbimais.

Teismas tokius įrodymus atmetė kaip nepatvirtinančius ieÅ¡kovo įrodinėjamų aplinkybių. Teismas nurodė, kad 2009 m. balandžio 23 d. butas perimtas už skolÄ , kaip nurodo atsakovas J. S. ir tretysis asmuo A. B. , skolininko nurodytomis sÄ lygomis, prasidėjus krizei ir gręsiant galimybei visiÅ¡kai neatgauti skolos ir Å¡ių atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių ieÅ¡kovas nepaneigė. Teismas nurodė, kad 2009 m. balandžio 27 d. butas parduotas už 128 000 Lt, o 2009 m. gegužės 21 d. už 138 000 Lt, todėl laikytina, kad kainų svyravimas nedidelis ir nesuteikia pagrindo teigti, jog parduoto buto vertė neatitiko rinkos kainų, nes VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodoma buto vertė neatitinka realių rinkos pokyčių.

Teismas sprendė, kad 2009 m. balandžio 27 d. sutartyje nurodyta pardavimo kaina nebuvo kelis kartus mažesnė už realiÄ pardavimo kainÄ , todėl atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad butas parduotas pigesne kaina Å¡alims susitarus ir nerodant tikrosios kainos, nes tokios aplinkybės nenustatytos, o teismas vadovauti ieÅ¡kovo prielaidomis negali.Teismas nurodė, kad atsakovės D. T. nesÄ Å¾iningumo fakto ieÅ¡kovas neįrodinėjo CK 1.5 straipsnio pagrindais. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nebuvo duomenų apie galimÄ UAB „Statekas“ kreditorių teisių pažeidimÄ ir byloje nėra objektyvių įrodymų leidžiančių abejoti pirkėjos sÄ Å¾iningumu.

Teismas pripažino, kad byloje nenustatyta ir CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos pagrindų, kuriems esant numatyta imperatyvi CK 6.66 straipsnio taikymo nuostata. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė faktinių aplinkybių, kad atsakovė D. T. , sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesÄ Å¾ininga. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgtina ir į CK 6.66 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , ginančiÄ sÄ Å¾iningų asmenų teises į turtÄ .Teismo konstatavo, ieÅ¡kovas neįrodė ir byloje nenustatyta CK 6.66 straipsnio 1 dalies sÄ lygų visuma, kada kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Teismas, įvertinęs nurodytų įrodymų visumÄ , sprendė, kad nėra CK 6.66 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galima pripažinti buto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, todėl negali bÅ«ti taikoma ir ieÅ¡kovo praÅ¡oma CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta restitucija, taip pat nėra pagrindo keisti restitucijos bÅ«do ar dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, pasirinko CK 6.66 straipsnyje nustatytÄ gynimo bÅ«dÄ , tačiau, įvertinus faktines aplinkybes, ieÅ¡kovui neatimama teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitais CK ir DK nustatytais pagrindais, reglamentuojančiais juridinio asmens dalyvių civilinę atsakomybę už akcinei bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl nurodytų motyvų teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB Statekas“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovė D. T. buvo nesÄ Å¾ininga ginčo turto įgijėja, nes turėjo žinoti arba žinojo, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises.

UAB „Statekas“ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė po keturių dienų nuo jo įsigijimo, o D. T. turėjo bÅ«ti rÅ«pestinga ir apdairi sudarydama sandorį, turėjo pasidomėti UAB „Statekas“ ekonomine padėtimi. Galima teigti, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga ir buvo susitarusi su atsakovu J. S. , nes butÄ , praėjus 24 dienoms, perleido kitiems asmenims ir Å¡iuo sandoriu buvo paÅ¡alinta teisė, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikyti restitucijÄ natÅ«ra. Teismas nevertino J. S. nesÄ Å¾iningumo, kuris žinodamas, kad įmonė yra skolinga kreditoriams 645 874 Lt, priėmė nutarimÄ parduoti butÄ už kainÄ , trigubai mažesnę, nei nurodyta vidutinė rinkos vertė.

J. S. turėjo suvokti, kad toks sandoris pažeidžia UAB „Statekas“ kreditorių teises, nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai mažindama pastarųjų galimybes ateityje iÅ¡ieÅ¡koti skolas. Manomai ginčijamo sandorio Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos ir dėl to, kad pirkėja galėjo buto vertės sumos dalį sumokėti neoficialiai, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant ar pasiraÅ¡ius pirkimo pardavimo sutartį.Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir atsakovų pozicija, neatsižvelgė į tai, kad kaina, už kuriÄ buvo parduotas nekilnojamasis turtas, yra labai maža, palyginus su rinkos kainomis, kurios buvo ir yra kone dvigubai aukÅ¡tesnės. Teismo argumentas, kad UAB „Statekas“ buvo priverstas sudaryti sandorį dėl ekonominių interesų, kad atgauti buto piniginę vertę, yra nepagrįstas, nes Å¡ios vertės bendrovė neatgavo dėl to, kad butas buvo parduotas labai maža kaina, kas pažeidė įmonės kreditorių interesus.

IÅ¡ įrodymų visumos matyti, kad UAB „Statekas“ neprivalėjo sudaryti tokio nenaudingo sandorio, nes jo sudarymas sudarė sÄ lygas neatsiskaityti su kreditoriais, tuo labiau, kad po Å¡io sandorio sudarymo praėjus 42 dienoms UAB „Statekas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Teismas nevertino atsakovų veiksmų proceso metu, kai jie pasiÅ«lė sudaryti taikos sutartį ir tuo pagrindu sumokėti 10 000 Lt.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė D. T. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės nesÄ Å¾iningumas nagrinėjamu atveju neįrodytas ir net nebuvo įrodinėtas, bei tuo pagrindu atsisakė pripažinti 2009 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovė nepažeidė apdairaus ir atsakingo asmens elgesio standartų, nes iki ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo nei bendrovės, nei jos vadovų ar akcininkų nepažinojo, iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos negalėjo sužinoti apie pardavėjo finansinę padėtį, prievoles kreditoriams ar gresiantį bankrotÄ , be to, tokios pareigos įstatymai fininiam asmeniui nenustato. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir objektyviai dėl jų pasisakė bei įvertino įrodymus, taip pat taikė įstatymus.Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ atsakovas J.

S. ir trečiasis asmuo A. B. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė pagrindo naikinti ginčijamÄ sutartį CK 6.66 straipsnio bei kitais pagrindais, taip pat taikyti ieÅ¡kiniu praÅ¡omas pasekmes, nes ginčijamu sandoriu realus UAB „Statekas“ turtas nebuvo sumažintas, o praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų 171 478 Lt žala yra nepagrįsta įrodymais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir objektyviai dėl jų pasisakė bei įvertino įrodymus, taip pat taikė įstatymus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas ir Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 23 d. rangovas UAB „Skirnuva“ pagal pasiraÅ¡ytus darbų priėmimo-perdavimo aktus buvo skolingas subrangovui UAB „Statekas“ 299 478,15 Lt (su PVM) ir 2009 m. balandžio 23 d. statytojas UAB „Pavasaris“ už UAB „Skirnuva“ skolÄ â€“ 299 478,15 Lt triÅ¡ale reikalavimų įskaitymo sutartimi ir bÅ«simo buto statybos sutartimi perdavė UAB „Statekas“ butÄ , unikalus Nr. 4400-1785-7246:7712, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. balandžio 24 d.

UAB „Statekas“ vienintelis akcininkas J. S. , turintis 100 procentų bendrovės akcijų, priėmė sprendimÄ parduoti įmonei priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 128 000 Lt ir įgaliojo direktorių A. B. sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį. 2009 m. balandžio 27 d. UAB „Statekas“ direktorius A. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su D. T. ir pagal Å¡iÄ sutartį minėtas butas buvo parduotas už 128 000 Lt sumÄ . 2009 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi D.

T. minėtÄ butÄ pardavė D. P. ir D. B. už 138 000 Lt.Byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi UAB „Statekas“ iÅ¡kelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „Jonvita“. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymÄ nėra galimas solidarus restitucijos taikymas (CK 6.6, 6.145, 6.146 str.). Žalos atlyginimÄ ir restitucijos taikymÄ reglamentuoja skirtingos CK normos, nustatančios skirtingus pagrindus žalos atlyginimui ar restitucijos taikymui.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Sprendžiant dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sÄ lygų įvertintina, ar sandorius pažeidžia kreditoriaus teises ir skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti, ar nesÄ Å¾iningas skolininkas perleidęs savo turtÄ trečiajam asmeniui, tapo nemokus, todėl negalėjo vykdyti savo prievolės kreditoriams ir taip pažeidė kreditoriaus teises. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 nustatytų sÄ lygų visumai, kad bÅ«tų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Pirma, viena iÅ¡ bÅ«tinų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Antra sÄ lyga, kad ginčijamas sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu – jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti, nes tai yra vienas iÅ¡ imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimÄ sudaryti sandorį traktuoja kaip vienÄ iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę ir tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2002).

Trečia sÄ lyga – actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Byloje vertintina, ar skolininkas dėl sudaryto sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų. Ketvirta, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jei sandoris atlygintinis. Be to, CK taip pat įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dviÅ¡alis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita Å¡alis (tretysis asmuo) buvo nesÄ Å¾ininga.

Taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditorių teisės neturėtų bÅ«ti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų bÅ«ti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl Å¡ios priežasties civiliniame kodekse ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo. Ketvirta CK 6.66 straipsnyje 2 dalyje numatyta sÄ lyga, leidžianti dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t.y.

žinojo, arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo kÄ nors žinojo arba turėjo žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad protingu ir apdairiu, tai reiÅ¡kia – sÄ Å¾iningu, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002 ).Pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, kad UAB „Statekas“ prievolės sudaryti sandorį su D.

T. 2009 m. balandžio 27 d. neturėjo, tačiau buvo įmonės ekonominis interesas atgauti buto piniginę vertę. Pagal bylos duomenis byloje nustatyta, kad UAB „Statekas“ egzistavo faktinės aplinkybės, kurioms susiklosčius UAB „Statekui“ atitekęs butas 2009 m. balandžio 23 d. kaip skola už atliktus rangos darbus nebuvo reikalingas įmonės veikloje ir UAB „Statekas“, gavusi atsiskaitymÄ tokia natÅ«rine iÅ¡raiÅ¡ka, turėjo interesÄ daiktÄ parduoti, gauti piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ tam, kad galėtų toliau vykdyti įmonės veiklÄ .Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad butas bendrovei atiteko ne sumokėjus realius bendrovės pinigus, o bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, kad ekonominės ir finansinės krizės metu tokiu bÅ«du atgauti bent dalį savo uždirbtų pinigų iÅ¡ nebeatsiskaitančio užsakovo, nes buvo reali grėsmė juos prarasti.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog UAB „Statekas“ nesiekė pakenkti kreditoriams parduodamas butÄ .Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir dėl sandorio kainos, nes ieÅ¡kovo nurodyta 299 478, 15 Lt įgijimo kaina realiai yra ne buto rinkos kaina, o bendrovės atliktų darbų dalies vertė, kurios dalį UAB „Statekas“ siekė atgauti įgydama butÄ . Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėto buto vidutinė rinkos kaina buvo 387 000 Lt, tačiau D.

T. pagal 2009 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokėta buto kaina 128 000 Lt, įvertinant, kad butas neįrengtas, kad ekonominės krizės sÄ lygomis nekilnojamojo turto kainos nevaldomai sparčiai krito, kad parduoti butÄ UAB „Statekas“ reikėjo skubiai, nes bendrovei reikėjo apyvartinių lėšų, yra vidutinė rinkos kaina ekonominės krizės sÄ lygomis, kuriÄ buvo įmanoma gauti Å¡iuo konkrečiu sandoriu jo pasiraÅ¡ymo metu. IeÅ¡kovas realios buto rinkos kainos sutarties sudarymo dienai net neįrodinėjo, nurodydamas tik interneto duomenimis pagrįstas prielaidas.Nepagrįsti yra apelianto tvirtinimai, kad sandoriu buvo sÄ moningai siekiama pakenkti kreditoriams.

Atvirkščiai, pagal bylos duomenis bendrovei dėl masinio neatsiskaitymo skubiai reikėjo grynų pinigų apyvartinėms lėšoms bei mokumui atstatyti, kad iÅ¡saugoti ir tęsti veiklÄ bei galimybes uždirbti ir taip atsiskaityti su kreditoriais, iÅ¡gyventi verslo nuosmukį ekonominės bei finansinės krizės laikotarpiu. Pagal bylos duomenis UAB „Statekas“ turėjo užsakymų, vadinasi, ir galimybes veiklai, tačiau pastangas sužlugdė masinis verslo partnerių neatsiskaitymas ir galutinai įmonės veiklÄ sužlugdė įmonėje įvykdyta grynų pinigų apie 300 000 Lt vagystė, kuri nulėmė įmonės bankrotÄ .IeÅ¡kovas nepateikė buto įvertinimo atitinkančio Turto vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus ir rėmėsi internetiniais skelbimais.

Tokie įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo įrodinėjamų aplinkybių (CPK 185 str.). 2009 m. balandžio 23 d. butas perimtas už skolÄ , kaip nurodo atsakovas J. S. ir tretysis asmuo A. B. , skolininko diktuojamomis sÄ lygomis, prasidėjus ekonominei bei finansinei krizei ir gręsiant galimybei visiÅ¡kai neatgauti skolos ir Å¡ių atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių ieÅ¡kovas nepaneigė. 2009 m. balandžio 27 d. butas parduotas už 128 000 Lt, o 2009 m. gegužės 21 d. už 138 000 Lt. Kainų svyravimas nedidelis ir nesuteikia pagrindo teigti, kad parduoto buto vertė neatitiko rinkos kainų, nes VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodoma buto vertė ekonominės bei finansinės krizės sÄ lygomis neatitiko realių rinkos pokyčių.

Darytina iÅ¡vada, kad 2009 m. balandžio 27 d. sutartyje nurodyta pardavimo kaina nebuvo žymiai mažesnė už realiÄ pardavimo kainÄ . IeÅ¡kovas neprašė teismo skirti ekspertizę buto vidutinei rinkos vertei ginčijamo sandorio sudarymo momentui nustatyti.             Atsižvelgiant, kad minėtas butas buvo parduotas ekonominės bei finansinės krizės metu kai greitai keitėsi kainos, ieÅ¡kovas buvo vidutinę rinkos vertę ginčijamo sandorio sudarymo momentais turėjo įrodinėti visapusiÅ¡kai, pavyzdžiui, eksperto iÅ¡vada.Atsakovės D.

T. nesÄ Å¾iningumo fakto ieÅ¡kovas neįrodinėjo pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais. Apelianto teiginiai dėl Å¡io sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, siekimo apgauti kreditorius byloje nepagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad D. T. nėra susijusi su buvusiais UAB „Statekas“ vadovais, darbuotojais. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, vieÅ¡ai skelbiamoje registrų informacijoje nebuvo duomenų apie galimÄ UAB „Statekas“ kreditorių teisių pažeidimÄ . Byloje nėra įrodymų leidžiančių abejoti pirkėjos sÄ Å¾iningumu.

Byloje nenustatyta ir CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos pagrindų, kuriems esant numatyta imperatyvi CK 6.66 straipsnio taikymo nuostata. Todėl ieÅ¡kovas neįrodė faktinių aplinkybių, kad atsakovė D. T. sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesÄ Å¾ininga. Tokiu bÅ«du, atsižvelgtina ir į CK 6.66 straipsnio 5 dalies nuostatÄ ginančiÄ sÄ Å¾iningų asmenų teises į turtÄ .CK 6.66 straipsnio 2 dalis nustato, kad dviÅ¡alį sandorį CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t.y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ D. T. nesÄ Å¾iningumo įrodymų. D. T. su bendrove nesusijusi ir pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis negalėjo sužinoti ar bent numanyti apie bendrovės skolas.             Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė pagrindo naikinti minėtÄ sutartį CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčijamu sandoriu realus UAB „Statekas“ turtas nebuvo sumažintas ir tai patvirtina bylos duomenys.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir objektyviai dėl jų pasisakė bei įvertino įrodymus, taip pat taikė įstatymus.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apelianto skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylÄ nepateikti duomenys apie dalyvaujančių byloje asmenų iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai menkingos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                              Donatas Å ernas