2019-01-24 Nr. AB-2193-3-61-3-02442-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-70-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02442-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. U. atstovės advokatės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. BR6-2748303 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“; 2) įpareigoti Agentūrą pareiškėjos pateiktą 2017 m. birželio 2 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus ir gyvulius paraišką, reg. Nr. 17-1011720047-1, vertinti pakartotinai ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi už piktnaudžiavimą administraciniu procesu pareiškėjos A. U. atstovei advokatei A. J. paskyrė 300 Eur baudą.

Teismas nurodė, kad teismo posėdis administracinėje byloje buvo paskirtas 2018 m. gruodžio 5 d. 10.00 val., pareiškėjos atstovė advokatė A. J. 2018 m. gruodžio 5 d. 8.27 val. pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir papildomus dokumentus, kurių apimtis apie 200 puslapių. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė A. J. paaiškino, kad prieš pat teismo posėdį pateikė papildomus dokumentus, kurie atsakovui jau yra žinomi ir kai kurie dokumentai kartojasi, tačiau teismui jie teikiami, kad būtų aiškiau.

Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėjos atstovei atsakovo atsiliepimas buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos atstovė iki teismo posėdžio datos turėjo pakankamai laiko pateikti papildomus dokumentus, o ne juos teikti prieš pat teismo posėdį. Teismas pabrėžė, kad toks pareiškėjos atstovės elgesys yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ir trukdymas teismo darbui, kadangi sudaro kliūtis operatyviam ir sklandžiam bylos nagrinėjimui, nes pateiktų dokumentų apimtis yra pakankamai didelė ir su jais susipažinti reikia laiko tiek teismui, tiek atsakovui. Be to, pati pareiškėjos atstovė pripažino, kad pateikti dokumentai jau yra pateikti į bylą, galbūt kartojasi.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos atstovei advokatei A. J. skyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

III. Pareiškėjos A. U. atstovė advokatė A. J. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį arba sumažinti paskirtą baudą iki 30 Eur.

Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju rašytinių paaiškinimų ir papildomų dokumentų pateikimas į bylą negalėjo sutrukdyti operatyviai ir teisingai bylai išspręsti, kadangi byla 2018 m. gruodžio 5 d. 10.00 val. paskirtame teismo posėdyje negalėjo būti išnagrinėta dėl to, jog atsakovas nepateikė pareiškėjos skundo rezoliucinės dalies 5.6 punkte nurodytų dokumentų, kuriais Agentūra tiesiogiai grindė administracinėje byloje skundžiamą 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. BR6-2748303 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Pats Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi įpareigojo Agentūrą per keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą bei visą turimą, su keliamu ginču susijusią medžiagą, taip pat pareiškėjos skunde (skundo 5 punktas) prašomus pateikti dokumentus. Tačiau Agentūra nepateikė pareiškėjos prašomų ir minėtoje 2018 m. liepos 27 d. teismo nutartyje nurodytų papildomų dokumentų nei kartu su atsiliepimu į skundą, nei iki 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio pradžios, nei nurodytame teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje nurodė Agentūrai pateikti trūkstamus dokumentus. Būtent dėl tokio Agentūros neveikimo byla 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje negalėjo būti išnagrinėta. Rašytinių paaiškinimų ir papildomų dokumentų, kurių pirmosios instancijos teismas galėjo ir nepriimti, pateikimas pareiškėjos vardu į bylą objektyviai negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo ir nereiškia piktnaudžiavimo procesu.

Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, kad byla yra labai didelės apimties ir sudėtinga, dėl pareiškėjos buvo atliktos penkios (gal ir daugiau) patikros ir sudarytos penkios tarpusavyje viena kitai prieštaraujančios Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros vietoje ataskaitos, kai kurios jų buvo palankios pareiškėjai, tačiau apie jų buvimą pareiškėjai tapo žinoma tik prieš 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį. Visa tai lėmė būtinumą pateikti į bylą rašytinius paaiškinimus, paaiškinant nurodytas aplinkybes apie patikrų gausą ir jomis užfiksuotas aplinkybes bei sudėti visas patikrų ataskaitas į vieną vietą, kad būtų galima greičiau, operatyviau ir tikslingiau išsiaiškinti visas esmines faktines aplinkybes bei nustatyti tiesą byloje. Be to, pareiškėja bylą veda per du atstovus – advokatę A. J. ir advokato padėjėją D. J.. Būtent advokato padėjėjas D. J. rengė ir 2018 m. liepos 20 d. pateikė į bylą skundą dėl Agentūros 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. BR6-2748303, taip pat 2018 m. gruodžio 4 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo, o advokatė A. J. tik vedė bylą teisme. Todėl 300 Eur bauda bylą 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje pareiškėjos vardu vedusiai advokatei A. J. paskirta visiškai nepagrįstai.

Advokatė A. J. taip pat nurodo, kad jei bus nuspręsta, jog bauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, bauda turėtų būti sumažinta iki konkrečios 30 Eur sumos, nes byla negalėjo būti išnagrinėta 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje ne dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų, kurių teismas neprivalėjo priimti, pridėjimo, o dėl to, kad Agentūra nepateikė pareiškėjos skundo rezoliucinės dalies 5 punkte ir 2018 m. liepos 27 d. teismo nutartyje nurodytų visų dokumentų; pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 2 dalį pareiškėjos atstovei paskirta maksimalaus dydžio bauda; apeliantė augina du mažamečius vaikus, turi banko kreditą ir kas mėnesį moka po 350 Eur būsto kredito įmokų, todėl 300 Eur dydžio baudos sumokėjimas reikšmingai pakenks jos turtinei padėčiai.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl paskirtos baudos spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos A. U. atstovei advokatei A. J. paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos atstovė advokatė A. J. 2018 m. gruodžio 5 d. 8.27 val. (teismo posėdis buvo paskirtas 2018 m. gruodžio 5 d. 10.00 val.) pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir papildomus dokumentus, kurių apimtis apie 200 puslapių, įvertinęs advokatės teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, kad pateikti papildomi dokumentai, kurie atsakovui jau yra žinomi ir kai kurie dokumentai kartojasi, tačiau teismui jie teikiami, kad būtų aiškiau, konstatavo, jog toks pareiškėjos atstovės elgesys yra traktuotinas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ir trukdymas teismo darbui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad advokato padėjėjas D. J. pateikė 2018 m. gruodžio 4 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo, tačiau teismo posėdyje prašymą dėl prieš posėdį pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pridėjimo teikė būtent apeliantė. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad bylos nagrinėjimas atidėtas ne dėl to, kad Agentūra nepateikė pareiškėjos prašomų ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartyje nurodytų papildomų dokumentų, o dėl to, kad buvo sudaryta galimybė atsakovo atstovei susipažinti su prieš pat teismo posėdį į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais yra grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Tai reiškia, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1051-858/2017).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovei buvo paskirta bauda už tai, jog atstovė, atstovaudama proceso šaliai (pareiškėjai), per vėlai pateikė įrodymus pirmosios instancijos teismui bei pateikė tuos pačius įrodymus, kurie jau yra byloje.

ABTĮ 81 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prieš tai, kai pradedamas bylos nagrinėjimas iš esmės, teismas išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje normoje nėra numatytas draudimas teikti prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Proceso šalies teisę teikti įrodymus nustato ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis bei 56 straipsnio 4 dalis, o dėl įrodymų pridėjimo sprendžia teismas, nes būtent teismas užtikrina vadovavimą teismo procesui, t. y. išaiškina proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėja dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių (ABTĮ 12 str.), imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą (ABTĮ 11 str.), ir kt.

Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pareiškėjos atstovė nurodė, dėl kokių priežasčių prieš pat teismo posėdį pateikė papildomus įrodymus (iš jų ir rašytinius paaiškinimus), t. y. nurodė, kad tikėjosi, jog atsakovas pateiks tuos įrodymus, teikiami dokumentai atsakovui yra žinomi, teikiama tik viena nauja ataskaita, o pakartotinai jau byloje esantys įrodymai teikiami dėl to, kad būtų aiškiau. Pirmosios instancijos teismas nei teismo posėdyje, nei skundžiamoje nutartyje neanalizavo ir nevertino pareiškėjos atstovės nurodytų argumentų, nesudarė galimybės pareiškėjos atstovei teikti tik byloje nesančius įrodymus, neįspėjo pareiškėjos atstovės, kad perteklinis įrodymų teikimas bus vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu.

Akcentuotina, kad proceso šalies rašytiniai paaiškinimai nėra byloje pateikto ir teismo priimto skundo pakeitimas ar papildymas. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad pareiškėjos atstovė piktnaudžiavo ABTĮ normomis dėl to, jog prieš pat posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie tikėtina būtų atitikę žodžiu teikiamus paaiškinimus teismo posėdyje (ši aplinkybė teismo posėdyje nebuvo išsiaiškinta).

Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, į tai, kad pareiškėja turi teisę teikti įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos atstovės elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ir pripažįstama, kad toks elgesys buvo nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą ir juo siekiama vilkinti bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos atstovė piktnaudžiavo administraciniu procesu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atstovės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. U. atstovės advokatės A. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė