Legislator Case Law & Legislation
dfceb60b-e3a0-4bea-832d-2ffa411eaec9 AI generated

dfceb60b-e3a0-4bea-832d-2ffa411eaec9 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number dfceb60b-e3a0-4bea-832d-2ffa411eaec9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Teisme buvo gautas ieÅ¡kovės D. M. ieÅ¡kinys atsakovui Ž. M., kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ pateikti ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatė, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo Ž.

Legislator headnote

AI generated

dfceb60b-e3a0-4bea-832d-2ffa411eaec9 · Å iaulių apygardos teismas: Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas proceso teisės nuostatas, susijusias su ieÅ¡kinių tapatumo nustatymu, yra pažymėjęs, kad tapačiais ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-646-883/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04360-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.5 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Teisme buvo gautas ieÅ¡kovės D. M. ieÅ¡kinys atsakovui Ž. M., kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ pateikti ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatė, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo Ž.

M. ieÅ¡kinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo ir atsakovės D. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui Ž. M., tretiesiems asmenims – G. M., atstovaujamai atstovo pagal įstatymÄ D. M., G. M., atstovaujamai atstovo pagal įstatymÄ D. M., dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis), o kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pirmosios instancijos teismas ieškovės reiškiamus reikalavimus vertino kaip turtinio pobūdžio, nes jie tiesiogiai susiję su bendru turtu, kadangi ieškovė siekia išsiaiškinti finansinius atsakovo veikos aspektus, bendro turto masę, tad, pirmosios instancijos teismo nuomone, visi šie turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti sprendžiami teisme jau nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieškovė D.

M. praÅ¡o panaikinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10139-841/2021 ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovė atskirajame skunde nurodė, kad skundžiamoje nutartyje ieÅ¡kinio atsisakymo teisiniu pagrindu nurodytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas – teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Tačiau Å¡is pagrindas netinka nagrinėjamai situacijai, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-7311-641/2021 ir civilinėje byloje Nr. e2-10139-841/2021 ginčai nėra tapatÅ«s, jose tik iÅ¡ dalies sutampa proceso dalyviai; civilinėje byloje Nr. e2-7311-641/2021 Å¡alių reikalavimai kildinami pagal Å¡eimos teisės normas, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-10139-841/2021 ieÅ¡kovės reikalavimai yra kildinami iÅ¡ CK Å¡eÅ¡tojoje knygoje reglamentuojamų pavedimo teisinių santykių; teismas nepagrįstai laikė ieÅ¡kinyje nurodytÄ reikalavimÄ turtiniu, nes ieÅ¡kinyje nurodyto materialaus reikalavimo formuluotė atitinka CK 2.150 str. nurodytÄ Ä¯galiotinio pareigÄ pateikti ataskaitÄ ir atsiskaityti prieÅ¡ įgaliotojÄ ir tai yra neturtinio pobÅ«džio pareigos.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti.

Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, jog ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, teismas, spręsdamas pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

CPK 137 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį:

1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;

2) ieškinys neteismingas tam teismui;

3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį;

5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui;

7) pareiÅ¡kimÄ padavė neveiksnus fizinis asmuo;

8) pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo. Taigi teismas turi teisę atsisakyti priimti ieÅ¡kinį tik tokiu atveju, jeigu nustato vienÄ iÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iÅ¡ CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis turi priimti ieÅ¡kinį arba nustatyti terminÄ jo trÅ«kumams paÅ¡alinti, jeigu trÅ«kumai yra nustatyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Teismas, gavęs asmens ieÅ¡kinį, proceso įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje negali spręsti, ar asmuo tinkamai pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir taip riboti asmens teisę į teisminę gynybÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1591-330/2017).

Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės nuostatas, susijusias su ieškinių tapatumo nustatymu, yra pažymėjęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Taigi teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, turi nustatyti visų paminėtų elementų tapatumÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo Å¡i prašė įpareigoti atsakovÄ pateikti ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ pagal įgaliojimÄ (duomenys neskelbtini), dėl to, kad laikė, jog Å¡iuo reikalavimu ieÅ¡kovė siekia iÅ¡siaiÅ¡kinti finansinius atsakovo veikos aspektus, bendro turto masę ir sprendė, kad visi Å¡ie turtiniai sutuoktinių klausimai turi bÅ«ti sprendžiami teisme jau nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis), taip pat nurodė, jog kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kadangi nors nagrinėjamu atveju ir sutampa proceso dalyviai, tačiau nei ieÅ¡kinio pagrindas, nei ieÅ¡kinio dalykas nėra tapatÅ«s. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė apeliantė, ieÅ¡kovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) yra sudarę povedybinę sutartį, kurios 3.3 punkte nustatyta, kad visas po sutarties sudarymo įgytas turtas yra laikomas turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, 3.4 punkte nustatyta, kad visos po sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos yra laikomos asmeninėmis, o 4.1 punkte nustatyta, kad santuokos nutraukimo atveju kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe esantis turtas tarp sutuoktinių nedalijamas.

Kaip atskirajame skunde nurodė ieÅ¡kovė, įgaliojimas, pagal kurį ataskaitos reikalauja ieÅ¡kovė, iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), kuomet galiojo ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta povedybinė sutartis, abi Å¡alys turi Å«kininko statusÄ , užsiima individualia veikla. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-7311-641/2021 Å¡alių reikalavimai kildinami pagal Å¡eimos teisės normas, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-10139-841/2021 ieÅ¡kovės reikalavimai yra kildinami iÅ¡ CK Å¡eÅ¡tojoje knygoje reglamentuojamų pavedimo teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ laikė turtiniu ir rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kurioje nurodyta, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitÄ už savo veiklÄ (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, kÄ atstovas vykdydamas pavedimÄ gauna iÅ¡ atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali bÅ«ti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi bÅ«ti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-470-701/2016, 18 punktas).

Apeliacinės instancijos nuomone, iki nepateikta ataskaita ir nėra aiÅ¡ku, kokius veiksmus vykdydamas pavedimÄ pagal įgaliojimÄ atliko atsakovas, nėra galimybės įvertinti, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobÅ«džio – kyla ginčo iÅ¡sprendimo atveju, t.y. Å¡ioje stadijoje negalima konstatuoti, kad reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus sprendžia, kad skundžiama Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Įvertinus tai, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis naikintina – ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Irena StasiÅ«nienė