dfce6214-08c7-496b-bc0a-940bbfa55276 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1045/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 125.10.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės S. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos prieÅ¡taravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų P. A. ir R.

A. ieÅ¡kinį atsakovei S. A.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai P. A. ir R. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei S. A., praÅ¡ydami nutraukti tarp ginčo Å¡alių 2012 m. kovo 9 d. sudarytÄ skolos grÄ Å¾inimo sutartį bei priteisti iÅ¡ atsakovės S. A. ieÅ¡kovams 300 960 Lt dydžio skolÄ , 8 680 Lt netesybų ir procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2012 m. kovo 9 d. skolos grÄ Å¾inimo sutartimi atsakovė pripažino, jog jos įsiskolinimo suma ieÅ¡kovams yra 300 960 Lt, Å¡alys susitarė dėl skolos grÄ Å¾inimo tvarkos, pagal kuriÄ atsakovė skolÄ turėjo grÄ Å¾inti sutartyje nustatytomis dalimis bei laikydamasi joje nustatytos tvarkos.

Atsakovei pažeidus skolos grÄ Å¾inimo tvarkÄ , ieÅ¡kovai prašė nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.) ir priteisti iÅ¡ atsakovės visÄ skolos ir delspinigių sumÄ . Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus bei nusprendė nutraukti 2012 m. kovo 9 d. skolos grÄ Å¾inimo sutartį, sudarytÄ tarp P. ir R. A. bei S. A.; priteisti iÅ¡ S. A. 300 960 Lt dydžio skolÄ , 8 680 Lt netesybų ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 309 640 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2012 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 5 847 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų solidariai P. A. ir R.

A.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės S. A. prieÅ¡taravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminaraus sprendimo ir juos grÄ Å¾ino atsakovei. Teismas, nustatęs, kad preliminarus sprendimas atsakovei buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 30 d., sprendė, kad ji, pateikdama prieÅ¡taravimus 2013 m. sausio 7 d., praleido CPK 430 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ dvideÅ¡imties dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos, ir jo atnaujinti neprašė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė S. A. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti ir prieÅ¡taravimus priimti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Po sutuoktinio A. A. mirties apeliantė perėmė jo įsipareigojimų, kurių dydis virÅ¡ija 3,6 mln. Lt. Å iuos jos veiksmus sÄ lygojo nesugebėjimas suvokti Å¡ių įsipareigojimų dydžio ir savo gebėjimo juos įvykdyti dėl diagnozuotos depresijos.

Atsakovės atžvilgiu buvo iÅ¡keltos kelios civilinės bylos dėl skolos priteisimo bei pradėti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesai pagal jos sutuoktinio iÅ¡duotus vekselius. Be to, teismuose yra iÅ¡keltos kelios civilinės bylos jos vadovaujamai įmonei UAB „Geostatyba“. Nurodo, jog termino praleidimÄ sÄ lygojo jos klaidingas termino skaičiavimas, sumaiÅ¡ant Å¡ioje byloje termino skaičiavimo pradžiÄ su termino skaičiavimu Vilniaus miesto pirmame apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21312-779/2012, kurioje ji per 14 dienų, skaičiuojant nuo teismo 2012 m. gruodžio 11 d. praneÅ¡imo gavimo dienos, turėjo pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Tai sudaro pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ . 2. Teismo preliminariu sprendimu priteistas skolos dydis 20 000 Lt virÅ¡ija realų atsakovės įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui.

3. Teismo priteista delspinigių suma yra per didelė, pažeidžia protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.IeÅ¡kovai R. A. ir P. A. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Terminas prieÅ¡taravimams pateikti buvo praleistas net 18 dienų. Todėl manydama, jog yra pagrindas Å¡iam terminui atnaujinti, ji jau pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti šį praÅ¡ymÄ .

Kadangi ji tokio praÅ¡ymo nepateikė, teismas pagrįstai atsisakė priimti jos prieÅ¡taravimus. Atsakovei kaip verslininkei (vadovauja įmonei UAB „Geostatyba“) taikytini didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, kadangi jos nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas yra ne ji pati, o UAB „Geostatyba“.Atsakovės sveikatos bÅ«klė negali bÅ«ti pripažinta svarbia aplinkybe, sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , kadangi atsakovei depresija nėra diagnozuota (stebima depresinė simptomatika).

Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad dėl Å¡ių simptomų jai bÅ«tų sutrikusi atmintis ir ji negalėjo vykdyti įstatymų nustatytų pareigų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo teisėtumo klausimas.Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingÄ asmens teisės į teismÄ , įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimÄ .

Ä® Å¡iÄ principinę nuostatÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui aiÅ¡kinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingÄ ir realų teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ abiem ginčo Å¡alims, todėl civilinio proceso teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieÅ¡tarautų Å¡iems principams.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, vieÅ¡umo, rungimosi, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, priimti teisingÄ sprendimÄ . <...> Civiliniame procese asmenų lygybės teismui principas pasireiÅ¡kia kaip procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas. <...> Lygiateisių proceso Å¡alių ginčas, kai kiekviena iÅ¡ bylos Å¡alių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, iÅ¡reiÅ¡kia civilinio proceso esmę (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas). <...> Å alių procesinės teisės yra lygios.

Vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies teises, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pateikdamas atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimÄ arba pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir t. t. <...> Svarbu, kad Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo bÅ«tų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytos konstitucinės doktrinos kontekste pabrėžė, kad teismui sprendžiant ginÄÄ , konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismÄ besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. BylÄ nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).PrieÅ¡taravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis bÅ«das atsakovui iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieÅ¡kinį nepraneÅ¡ama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.).

Preliminarus sprendimas iÅ¡ esmės yra sÄ lyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos Å¡alies (ieÅ¡kovo) požiÅ«rį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tik dokumentinio proceso pradžiÄ , o atsakovo nuomonė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir priimto sprendimo tik bus iÅ¡dėstyta prieÅ¡taravimuose. Tol, kol atsakovo nuomonė dėl preliminaraus sprendimo ir ieÅ¡kinio byloje nėra aiÅ¡ki, reiÅ¡kia, kad kitos Å¡alies teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai nėra įgyvendinta. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieÅ¡kovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kur yra pasisakyta, kad atsakovas, praleidęs terminÄ prieÅ¡taravimams pareikÅ¡ti (procesinį terminÄ ), praranda teisę, kad sprendimas bÅ«tų peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Å alies teisė, kad sprendimas bÅ«tų peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, suformuluota Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo“. Pagal jÄ Å¡alims paprastai turėtų bÅ«ti garantuojama teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui.

Jeigu asmuo byloje neturėtų teisės reikalauti peržiÅ«rėti nustatytus faktus ir teisinius santykius apeliacine tvarka, o kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių negalėtų pradėti, tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ jo teisės į teisminę gynybÄ ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K–3–165/2006). CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovo prieÅ¡taravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo turi bÅ«ti pateikti raÅ¡tu per dvideÅ¡imt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos.

Jeigu atsakovas terminÄ pateikti prieÅ¡taravimus praleido dėl svarbių priežasčių, jo praÅ¡ymu teismas turi teisę šį terminÄ atnaujinti (CPK 430 str. 5 d.). Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujintas ir nesant atsakovo praÅ¡ymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ Civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Be to, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles teismas turi teisę atnaujinti praleistÄ terminÄ savo iniciatyva, kai iÅ¡ turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminarus sprendimas atsakovei įteiktas 2012 m. lapkričio 30 d. Terminas prieÅ¡taravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti suėjo 2012 m. gruodžio 20 d. Atsakovė prieÅ¡taravimus pateikė 2013 m. sausio 7 d., t. y. 17 dienų praleidusi CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir neprašė Å¡io termino atnaujinti. Apeliantė atskiruoju skundu praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti, termino praleidimÄ grindžia savo sveikatos bÅ«kle ir tuo, kad jai ir jos vadovaujamai įmonei teismuose iÅ¡kelta ne viena byla bei pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo procesai pagal sutuoktinio iki mirties iÅ¡duotus vekselius.

Teismas neturi pagrindo netikėti atskirojo skundo teiginiais, kad ji Å¡ioje byloje pateiktinus dokumentus supainiojo su kitos bylos dokumentais, todėl suklydo skaičiuodama terminÄ prieÅ¡taravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. Paprastai suklydimas skaičiuojant procesinį terminÄ nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atnaujinti praleistÄ procesinį terminÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į faktines bylos aplinkybes. Atsakovei po sutuoktinio mirties teko prisiimti visus jo skolinius įsipareigojimus, kurie sudarė virÅ¡ 3,6 mln. litų.

Nuo 2012 m. balandžio mėn. atsakovė gydoma antidepresantais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovei ir jos vadovaujamai UAB „Geostatyba“ 2012-2013 m. iÅ¡keltos net 52 civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus rajono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme, iÅ¡ jų – 32 civilinės bylos pradėtos 2012 m. lapkričio mėn. ir vėliau. Aplinkybė, kad atsakovė neprašė atnaujinti praleisto termino patvirtina tai, kad atsakovė sÄ Å¾iningai klydo skaičiuodama terminÄ ir laikė, kad prieÅ¡taravimus teikia laiku.

Duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ar sÄ moningÄ bylos vilkinimÄ byloje nėra. Toks skaičius iÅ¡keltų bylų ir atsakovės sveikatos bÅ«klė Å¡ioje situacijoje laikytina pakankamu pagrindu atnaujinti praleistÄ terminÄ prieÅ¡taravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti. Juo labiau, kad, kaip minėta, prieÅ¡ingu atveju atsakovei nepagrįstai užkertamas kelias ginti savo teises, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovei apie ieÅ¡kinį nepraneÅ¡ta, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.).

 Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovės prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo vien dėl formalaus pagrindo – termino prieÅ¡taravimams pateikti praleidimo. IÅ¡ pateiktų prieÅ¡taravimų turinio, vadovaudamasis protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas turėjo galimybę įvertinti byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ ir paklausti atsakovės apie termino praleidimo priežastis bei pasiÅ«lyti atsakovei kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl praleisto termino atnaujinimo.

Nepasinaudojęs Å¡ia galimybe ir atsisakęs priimti prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, teismas galėjo pasinaikinti skundžiamÄ nutartį po to, kai gavo atskirÄ jį skundÄ , kuriame iÅ¡dėstytos termino praleidimo priežastys ir praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ terminÄ bei priimti prieÅ¡taravimus (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, kuria dėl formalaus pagrindo – termino praleidimo – atsisakė priimti prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nesudarė abiem Å¡alims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus bei nepagrįstai apribojo atsakovės teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai teisme.

Toks teismo procesinis sprendimas neatitinka vieno iÅ¡ CPK tikslų užtikrinti abiejų bylos Å¡alių teisių ir interesų apsaugÄ (CPK 2 str.), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų (CPK 3 str. 7 d., 17 str.). Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, yra nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta, o klausimas dėl termino atnaujinimo ir prieÅ¡taravimų priėmimo iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjas n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti.Atnaujinti praleistÄ terminÄ prieÅ¡taravimams dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminaraus sprendimo pateikti.Priimti atsakovės S. A. prieÅ¡taravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminaraus sprendimo. Teisėjas                                                     ArtÅ«ras Driukas