2020-11-24 Nr. BB-5955-1-01-1-04016-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-5227/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04016-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas G. Bukauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: perkvalifikuoti A. Š. nusikalstamas veikas iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies į vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti A. Š. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat prašoma už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, A. Š. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir grįsdamas savo išvadas dėl A. Š. kaltės, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvų. Pasak kasatoriaus, byloje ištirtų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados apie tai, kad nuteistasis A. Š., disponuodamas narkotine medžiaga, turėjo tikslą ją platinti, t. y. kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, duomenis vertino atsietai ir selektyviai, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, atsižvelgiant į A. Š. asmenybės pavojingumą, bausmės tikslus bei paskirtį, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį jam paskirta neteisinga ir neindividualizuota bausmė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvimą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės yra nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų deklaratyvūs, grindžiami subjektyvia kasatoriaus pozicija byloje esančių įrodymų pakankamumo klausimu. Skunde deklaratyviai dėstomos teorinės įrodymų vertinimą reglamentuojančios nuostatos nepagrindžia konkrečių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimo. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat nėra paremtas teisiniais argumentais, o iš esmės tik savu bylos duomenų vertinimu. Teiginiai dėl netinkamo aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę ar sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, vertinimo bei netinkamo A. Š. paskirtos bausmės individualizavimo šiuo atveju taip pat nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis