dfcdde1d-25a2-4836-8e2b-db99fef4c7ce · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-331-1133/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33142-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam A. I. (A. I.) ir jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei, laiduotojai V.

Å ., vertėjaujant Anai Rastenienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. I., a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimÄ gyventi Lietuvoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), susituokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „L.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

A. I. 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Oslo g., ties pastatu Nr. 5, vairavo automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai pirmojo patikrinimo metu nustatė jo iÅ¡kvėptame ore 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ . Tokiu bÅ«du A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai bei paaiÅ¡kino, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitiko su draugu ir nutarė pasikalbėti. Seniai su juo nesimatė, todėl nutarė iÅ¡gerti. Gėrė Lazdynuose. Trise iÅ¡gėrė gal du butelius degtinės. Jam tada buvo nedarbo diena. Neturėjo minties vairuoti, tačiau nežino kas vėliau atsitiko. Išėjo į laukÄ , galvojo, kad iÅ¡sikvies taksi ar paskambins sÅ«nui. Paskambino sÅ«nui, tačiau jis buvo iÅ¡vykęs į kitÄ miestÄ .

Tada sėdo prie vairo. Važiavo gal 10-15 min. Jį sustabdė Oslo g. Kai sėdo vairuoti, suprato, jog yra iÅ¡gėręs. Žino, kad negalima vairuoti iÅ¡gėrus. Ä®monėje „L.“ (duomenys neskelbtini) dirbo 3,5 metų. Nuobaudų neturėjo. Administracinių nusižengimų taip pat neturėjo. Savo elgesį vertina neigiamai, tai siaubingas poelgis. KiekvienÄ dienÄ mÄ sto apie tai. Jo vairuotas automobilis priklauso jam. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Jo Å¡eima buvo labai nepatenkinta. Su dukra kalbėjo.

Santykiai su dukra geri, dažnai susitinka, beveik per kiekvienas iÅ¡eigines. Jis pergyvena, kad savo elgesiu įžeidė savo Å¡eimÄ . Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pripažino visiÅ¡kai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieÅ¡taraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriami ir skelbiami, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be A. I. prisipažinimo, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis): Liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiÅ¡kinimai, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d., dirbant pagal nustatytÄ grafikÄ , apie 16.40 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A.

A. Vilniuje, TÅ«kstantmečio gatvėje pastebėjo, kad automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruoja, t. y. važiavo vingiuodamas po visÄ kelio važiuojamÄ dalį ir vos nesukėlė eismo įvykio. Ä®tarę, kad galimai minėto automobilio vairuotojas yra neblaivus, automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Oslo g., ties pastatu Nr.

5. Priėjo prie vairuotojo pusės, prie vairo sėdėjo A. I., automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Prisistačius bei papraÅ¡ius vairuotojo pateikti savo ir automobilio dokumentus, Å¡is juos pateikė. Paklausus ar jis vartojo Å¡iandien alkoholį, jis atsakė, kad vartojo kažkur prieÅ¡ parÄ . IÅ¡ vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai, judesiai buvo nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, jog vairuotojas yra neblaivus. PasiÅ«lius vairuotojui patikrinti blaivumÄ , jis sutiko.

Patikrinus vairuotojo blaivumÄ pirmu pÅ«timu nustatytas – 2.83 promilių girtumas, antru – 3.15 promilių girtumas. Minėtas automobilis priklausantis A. I. buvo iÅ¡vežtas į saugojimo aikÅ¡telę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. (b. l. 21-22). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. A. 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl ROIK: 0122000519012, kuriame nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė apklausiamas A.

M. (b. l. 18). Birt ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog įvykis įregistruotas 2022 m. rugpjūčio 29 d. 15.53 val. Papildomoje informacijoje nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias nurodė savo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose pareigūnas liudytojas A. M. (b. l. 14). Neblaivumo nustatymo 2022 m. 2022 m. rugpjūčio 29 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1680210 duomenys, iš kurių matyti, kad A. I. 2022 m. rugpjūčio 29 d. 15.47 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas, o 2022 m. rugpjūčio 29 d. 16.04 val.

– 3,15 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiÅ¡kai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindančio alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Ä®vertinus bendrÄ kaltinamojo bÅ«klę nustatyta, kad kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas negalėjo pataikyti pirÅ¡tu į nosies galÄ . Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 24 valandas iki įvykio (b. l. 25-28);

Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros 2022 m. rugpjūčio 29 d. protokolo bei 2022 m. rugpjūčio 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, fotolentelė, iÅ¡ kurių matyti, kad apžiÅ«rėtas automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iÅ¡ iÅ¡orės ir jo salono vidus. Ä®tarus, jog minėtÄ automobilį vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo minėtas automobilis iÅ¡vežtas į aikÅ¡telę, esančiÄ Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 29-35);

Vaizdo įrašai ir jų 2022 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje pareigūnų tarnybinėje uniformoje esančia „Body“ kamera:

1. Vaizdo įraÅ¡o Nr. „2022_0829_154600_009“, kairiame kampe apačioje nurodyta data ir laikas 2022/08/29 15:45:48, pareigÅ«nas praÅ¡o kaltinamojo pateikti dokumentus, užgesinti automobilį ir jam pateikti raktelius bei klausia ar jis vartojo alkoholį Å¡iandien. Kaltinamasis atsakė, kad nevartojo. Kitas pareigÅ«nas nuėjo pasiėmė automobilio raktelius. PareigÅ«nas paaiÅ¡kina kaltinamajam, jog bus patikrintas jo blaivumas bei paaiÅ¡kino, kaip tai padaryti. Kaltinamasis atsakė, jog nesuprato. PareigÅ«nas paaiÅ¡kino dar kartÄ . Tikrinamas kaltinamojo blaivumas. PareigÅ«nas sako, jog kaltinamasis sakė nevartojęs, tačiau nustatytas 2,83 promilių girtumas. Kaltinamasis atidarė automobilio dureles, bet pareigÅ«nas kelis kartus pakartojo likti automobilyje ir ieÅ¡koti dokumento. Per radijo ryÅ¡io stotelę pareigÅ«nas praneÅ¡a duomenis.

2. Vaizdo įraÅ¡o Nr. „2022_0829_160325_010“ apačioje kairiame kampe nurodyta 2022/08/29 16:03:24, pareigÅ«nas kaltinamojo klausia kÄ jis gėrė. Kaltinamasis atsakė, kad nieko. PareigÅ«nas klausia kaip nieko, jei alkotesteris rodo 3,15 promilių girtumÄ . PareigÅ«nas praneÅ¡a per radijo ryÅ¡io stotelę antro pÅ«timo metu nustatytus rodmenis.

3. Vaizdo įraÅ¡o Nr. „2022_0829_164052_011“ apačioje, kairiame kampe nurodyta 2022/08/29 16:40:50., kaltinamasis sėdi policijos tarnybiniame automobilyje, jam pateikiami pasiraÅ¡yti dokumentai, prieÅ¡ tai paaiÅ¡kinama už kÄ pasiraÅ¡o.

4. Vaizdo įrašo Nr. „2022_0829_164605_012“ apačioje, kairiame kampe nurodyta 2022/08/29, kaltinamasis pasirašo dokumentus.

5. Vaizdo įrašo Nr. „2022_0829_165105_013“ apačioje, kairiame kampe nurodyta 2022/08/29 16:51:05, kaltinamajam pasakoma sėdėti automobilyje ir pranešama, jog jo automobilis išvežtas (b. l. 48-51). Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. I. (b. l. 36); Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Peugeot 206“ (pasirinkti 2001 m.) kaina su PVM buvo 940 Eur (b. l. 37).

Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija (antro pÅ«timo metu nustatytas – 3,14 promilių girtumas).

Pats kaltinamasis A. I. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš vairuodamas susitiko su seniai nematytais draugais ir nusprendė išgerti alkoholio. Paaiškino, jog neturėjo minčių vairuoti, tačiau kažkas atsitiko, ko negali paaiškint ir sėdo prie vairo. Patvirtino, kad važiavo būdamas neblaivus, o po 10-15 min. važiavimo buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taip pat teisme patvirtino, jog, kai sėdo prie vairo, suprato, kad yra neblaivus.

Taip pat pripažino, kad trise (jis su dviem draugais) iÅ¡gėrė gal du butelius degtinės. Be Kaltininko parodymus, jog vairavo neblaivus patvirtina pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai: liudytojo pareigÅ«no A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir vyriausiojo patrulio A. A. 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys, kad patruliuodami pastebėjo kaltinamojo automobilį, kuris jiems sukėlė įtarimų, nes manevravo keistai, vingiavo, todėl kaltinamasis buvo sustabdytas, o pajutus iÅ¡ kaltinamojo burnos stiprų alkoholio kvapÄ , iÅ¡girdus jo neriÅ¡liÄ kalbÄ , pastebėjus nekoordinuotus jo judesius, suprato, jog A.

I. yra akivaizdžiai neblaivus, dėl ko jam patikrino neblaivumÄ . Pirmo pÅ«timo metu kaltinamajam nustatytas2, 83 promilių neblaivumas, o po beveik dvideÅ¡imties minučių, antro pÅ«timu jam nustatytas – 3,15 promilių girtumas. Å ie duomenys (neblaivumo požymiai ir etilo alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame ore) užfiksuoti be kita ko 2022 m. rugpjūčio 29 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvitų rodmenyse, su kuriais kaltinamasis sutiko. Taigi minėti įrodymai patvirtina tiek faktÄ , kad pareigÅ«nų automobilį vairavo kaltinamasis, vairavimo metu jis buvo neblaivus ir jam, abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti Å¡ių įrodymų objektyvumu, todėl jai vadovaujasi. IÅ¡ kaltinamo parodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, jog A. I. suvokdamas, kad sėdo už automobilio vairo ir vairavo, bÅ«damas neblaivus, bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. I. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Teisme gautas V. Å . (kaltinamojo dukros) praÅ¡ymas su priedais perduoti kaltininkÄ jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos Å¡ios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ negalimas. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).??? NuoÅ¡irdų gailestį dėl įvykio ir prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ teismas pripažįsta A.

I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose nustatytos sÄ lygos laidavimui taikyti. Teismo vertinimu byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai iÅ¡vadai, jog A. I., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiÅ¡kai ir apgailestauja dėl padaryto, teigė, kad supranta Å¡ios veikos pavojingumÄ ir pasekmes bei tai, jog tokiu savo elgesiu įžeidė savo Å¡eimÄ . Yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ kaltinamojo apklausos teisme matyti, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi ir iÅ¡ tikrųjų dėl savo padarytos nusikalstamos veikos pergyvena. Kaip pirmiau minėta, A. I. neteistas (b. l. 58-59).

Jis dirba (b. l. 60-61). 2022 m. spalio 1 d. duomenimis per paskutinius 5 metus kaltinamais du kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ , iÅ¡ kurių abu už KET pažeidimus, baudos apmokėtos (B. l. 62-63). Byloje taip pat pateikta kaltinamojo 2022 m. rugsėjo 13 d. charakteristika iÅ¡ jo darbovietės AB „V. L.“, kurioje nurodyta, jog kaltinamasis nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Å¡ioje įmonėje dirba (duomenys neskelbtini).

Nurodyta, jog Å¡ie darbai susiję su materialine atsakomybe, klientų aptarnavimu, o A. I. yra patikimas ir geras darbuotojas. Jis darbe laikosi prieÅ¡gaisrinės, darbo saugos taisyklių, yra nekonfliktiÅ¡kas, pareigingas ir darbÅ¡tus, su kolektyvu bei klientais bendrauja draugiÅ¡kai, visada yra atidus ir paslaugus. Nusiskundimų ar priekaiÅ¡tų dėl jo darbo nebuvo, drausminių nuobaudų neturėjo, jis sÄ Å¾iningai atlieka visus pavestus darbus, o jo darbu bendrovė patenkinta. Teismo vertinimu, visa tai, kas iÅ¡dėstyta, leidžia pagrįstai manyti, kad A.

I. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio. Atsižvelgęs į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga laidavimui taikyti. Žala veika nepadaryta. Bet, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis ir V. Å . (kaltinamojo dukra) duodami paaiÅ¡kinimus teisme nurodė, jog pagal savo asmenines savybes V. Å . gali daryti savo tėvui teigiamÄ Ä¯takÄ ateityje, nes ji yra kritiÅ¡ko požiÅ«rio į nusižengimus, mėgsta visus paraginti laikytis įstatymų, visada elgiasi atidžiai ir rÅ«pestingai, dėl to turi galimybę savo tėvui daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . TÄ teisme patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad su dukra jo santykiai geri, dažnai susitinka, beveik per kiekvienas iÅ¡eigines, dėl įvykio kalbėjo su dukra.

V. Å . paaiÅ¡kino, jog su tėčiu apie Å¡iÄ situacijÄ kalbasi, taip pat kalbėjo apie tai, kokios galėjo bÅ«ti pasekmės ir kokios yra, daro jam moralinį spaudimÄ , o tėtis visada klauso jos nuomonės, atsižvelgia, todėl tiki, jog gali bÅ«ti jam geru pavyzdžiu. Nurodė, kad nepaisant to, jog yra jauno amžiaus, tačiau Å¡eimos nariams pabrėžia, kad visose situacijose turi stengtis elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir laikytis įstatymų, o tam galbÅ«t įtakos turi jos pasirinkta profesija – (duomenys neskelbtini).

Taip pat paaiÅ¡kino, jog priėmė sprendimÄ dėl laidavimo, pasitarusi su Å¡eima bei sutarė su tėvu, jog jeigu jis iÅ¡gers, ji nutrauks laidavimÄ . Jų santykiai paremti pasitikėjimu. Taip pat teisme nurodė, kad esant kažkokioms progoms, Å¡ventėms tėtis iÅ¡geria, bet dėl to neturi problemų. Jis visÄ gyvenimÄ dirbo (duomenys neskelbtini) ir labai mėgo šį darbÄ . V. Å . darbovietės AAS „B.“ filialo Lietuvoje apibÅ«dinama kaip pareiginga ir atsakinga darbuotoja, gebanti ramiai ir korektiÅ¡kai iÅ¡spręsti sudėtingas konfliktines situacijas, iniciatyvi vykdant nurodytus tikslus ir užduotis, komunikabili, greitai įsisavinanti naujoves, pasižymi atsakingu požiÅ«riu į darbÄ .

Teistumo registro duomenimis V. Å . praeityje neteista, nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. padarė vienÄ administracinį nusižengimÄ , už kurį 2021 m. balandžio 28 d. jai paskirtas administracinis nurodymas, paskirtÄ baudÄ sumokėjo. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. Å . atitinka visas įstatyme numatytas sÄ lygas, yra tinkama bÅ«ti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetÄ , galinti jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. Å . laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. I. nutraukti. Ä®vertinus ne tik anksčiau nurodytas nuteistajam palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas tam, kad bÅ«tų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y.

BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas.

Ä®statymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali bÅ«ti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones.

Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018). Teismo manymu baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam privalo būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas.

Ä®vertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant prevencinių tikslų, atgrasyti asmenis (kalbant ne tik apie kaltinamÄ asmenį) nuo vairavimo iÅ¡gėrus alkoholio, tikslinga skirti dvi baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimÄ ir nusiklastamos veikos padarymo priemonės konfiskavimÄ . BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis A.

I. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,83 promilių girtumas, vairuota dienos metu, Vilniaus mieste, vienoje iÅ¡ pagrindinių gatvių, kur eismas intensyvus. Dėl tokių jo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė kitų asmenų sveikatai bei turtui. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo aplinkiniai. Taigi akivaizdu, jog A. I. padarė pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ .

Tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra bÅ«tina priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Prokurorė siÅ«lė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis labai nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, eismo įvykio metu kiti asmenys nenukentėjo, atsakomybės kaltinamasis nevengė, tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, turi ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä (37 metus), iÅ¡ esmės visad dirbo (duomenys neskelbtini), už KET reikalavimų pažeidimÄ baustas du kartu, o tai rodo, kad kaltinamasis iÅ¡ esmės yra drausmingas vairuotojas, tai, kad jis nebaustas administracine tvarka už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusižengimÄ , yra charakterizuojamas teigiamai, darbdavys, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, sutinka jį vėl įdarbinti (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad kaltinamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu — mano, kad ir minimalaus teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas bus pakankamas bausmės tikslams pasiekti.

Todėl A. I. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti bÅ«tų neįmanoma, dėl to teismas kaltinamojo vairuotÄ automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausimÄ dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad Å¡ių priemonių taikymas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

VÄ® ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo A. I., nuosavybės teise priklausė jam. Teismas, atsižvelgdamas į automobilio vertę veikos metu (VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis – 2022 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Peugeot 206“ (pasirinkti 2001 m.) kaina su PVM buvo 940 Eur), pirmiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jų vertinimÄ , nesikartoja ir tik dar kartÄ pabrėžia, jog veika pavojinga, ji kėlė realiÄ grėsmę eismo saugumui, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga iÅ¡ kaltinamojo konfiskuoti automobilį, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra bÅ«tinas ir Å¡iuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė. Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 291,67 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi bÅ«ti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėjÄ , o valstybės teikiama teisinė pagalba turi bÅ«ti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėjÄ nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu pagal įstatymÄ , nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 dalis), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , teisę į gynybÄ . Be to kaltinamasis teisme paaiÅ¡kino, jog jo finansinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybÄ ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos.

Kiti klausimai Kaltinamajam A. I. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 79-80); specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83-84) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Prokurorės Alos Petrenko 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu A. I. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , uždraudžiant turtÄ valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. kovo 6 d. (b. l. 38) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo. Byloje esantis kompaktinis diskas (b. l. 51), su vaizdo įraÅ¡ais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. I. (A. I.), padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojos V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ A. I. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prokurorės Alos Petrenko 2022 m. rugsėjo 6 d nutarimu A.

I. paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), palikti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo. A. I. paskirtas kardomÄ sias priemones:

1) raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus;

2) teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymÄ , palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti;

3) dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimÄ perduoti VÄ® „Regitra“. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos praÅ¡ymo dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. I.. Kompaktinę laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡ais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . A. I. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. I. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), jis gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė