dfcddcbd-509d-49ba-98f9-7e220eddf0ba · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-825-924/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07693-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1 3.3.2.4 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. J. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A.

J. U. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Guarantee“, akcinė bendrovė „Linas Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas”, K. S.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. J. U. teismui pateiktu pareiÅ¡kimu prašė iÅ¡kelti jai fizinio asmens bankroto bylÄ ir bankroto administratore paskirti UAB „Bankroto valdymas“.

Nurodė, kad jos nemokumas atsirado dėl vykdytos Å«kininkės veiklos, kadangi jos tėvas A. J. yra Å«kininkas, todėl ji taip pat iÅ¡ pradžių registravosi, kaip jaunoji Å«kininkė ir nuo 2010 m. spalio 28 d. oficialiai tapo Å«kininke. Kadangi savo bazės Å«kininkavimo veiklai pareiÅ¡kėja neturėjo, tai visÄ veiklÄ vykdė kartu su tėvu. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos, kaip Å«kininkės veikla, buvo dalis tėvo Å«kio veiklos. Tėvas priimdavo didelę dalį sprendimų, kÄ pirkti, kur investuoti, kÄ sėti, kur ir kam parduoti.

Kadangi iÅ¡ Å«kio veiklos pajamos labai svyruodavo, pareiÅ¡kėja nuo pat 2010 metų papildomai dirbo įvairiose kompanijose. Nuo 2016 metų ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) biuro administratore - marketingo vadybininke. Darbinės veiklos buvo daug, todėl visus Å«kininkavo reikalus pareiÅ¡kėja derino su tėvu - kartu pirkdavo sėklÄ , trÄ Å¡as, technikÄ , nuomodavo žemę. Kadangi Å«kininko veikla reikalauja daug piniginių lėšų, didžioji dalis technikos buvo perkama per paskolas, o už trÄ Å¡Å³, sėklos įsigijimus buvo atsiskaitoma su tiekėjais per mokėjimo atidėjimus.

Ūkio pajamos labai priklausydavo nuo oro sÄ lygų, kol nebuvo sausrų, kitų stichinių nelaimių, tiek pareiÅ¡kėjos, tiek jos tėvo Å«kiai laikėsi gana neblogai. Gaunamų pajamų užtekdavo atsiskaityti su kreditoriais, bankais, kitais tiekėjais. Tačiau 2017 metais siautė liÅ«tys - derlius supuvo, arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į derliaus užauginimÄ , nuėmimÄ investicijų. Pradėjo kauptis skolos, tiek pareiÅ¡kėja, tiek jos tėvas vėlavo mokėti bankams, tiekėjams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kitiems kreditoriams.

PareiÅ¡kėja bandė tartis su kreditoriais, tikėdamasi, kad 2018 metai bus geresni. Tačiau 2018 metais siautė sausra (Å¡alyje buvo paskelbta ekstremali situacija), todėl derlius vėl buvo labai menkas, gautų pajamų nebeužteko atsiskaityti su tiekėjais, bankais net už ankstesnių metų skolas, jau nekalbant apie 2018 metų įsipareigojimus. 2018 metais visų skolų grÄ Å¾inimo pareikalavo UAB „Agrokoncernas“, prisidėjo bankai, VMI, atsirado iÅ¡ieÅ¡kojimai pas antstolius, kurie areÅ¡tavo visas sÄ skaitas.

Tiek pareiÅ¡kėjos, tiek jos tėvo Å«kiai buvo paralyžiuoti - nei kuro, nei trÄ Å¡Å³, nei sėklų nebebuvo galima įsigyti. Todėl Å«kio veikla visiÅ¡kai sustojo, o skolos niekur nedingo, susikaupė nemokėtos palÅ«kanos ir delspinigiai, kurie ir toliau nuolat auga. PareiÅ¡kėja nusprendė Å«kininkavimo veiklÄ nutraukti, nes nebėra jokių vilčių Å¡iÄ veiklÄ paversti pelninga, tačiau skolos niekur nedingo. Atsiradusių skolų pareiÅ¡kėja niekaip neiÅ¡galės iÅ¡mokėti iÅ¡ Å¡iai dienai gaunamo darbo užmokesčio, nes skolos didelės, Å«kininko veiklai reikalingos nemažos investicijos.

PareiÅ¡kėjai reikia mokėti už nuomojamÄ bÅ«stÄ , bÅ«sto komunalinius mokesčius, kurÄ , maistÄ , dengti kitas pragyvenimui reikalingas iÅ¡laidas, todėl pareiÅ¡kėja nėra pajėgi mokėti susidariusių skolų, kurios Å¡iai dienai siekia 803 071,72 Eur. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos įsiskolinimų dydį bei turtinę, finansinę padėtį, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos mokumui atkurti Å¡iuo atveju vienintelė iÅ¡eitis yra fizinio asmens bankrotas.

2. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė atmesti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad kreditorės nuomone, pagal pačios pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis nėra galima konstatuoti pareiÅ¡kėjos nemokumo, o remiantis turima informacija, pareiÅ¡kėja galimai slepia savo pajamas bei sudarė nebÅ«tinus sandorius, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABÄ®) 6 straipsnio 1 dalimi bankroto byla pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti keliama.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai fizinio asmens bankroto bylÄ . Nurodė, jog suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime pateikta informacija apie jos įsipareigojimus kreditoriams yra netiksli ir neaiÅ¡ki. PareiÅ¡kėja pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo ne dėl to, kad siekia sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir nedidinti skolinių įsiskolinimų, bet dėl to, kad nori jog bÅ«tų nuraÅ¡ytos labai didelės jos skolos. Fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas bÅ«tų nenaudingas kreditoriams, pažeistų jų teises, o naudÄ duotų tik pačiai pareiÅ¡kėjai, nes jos skolos minimaliomis pastangomis bÅ«tų nuraÅ¡ytos, kas neatitinka FABÄ® tikslo.

4. Suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja nurodydama, jog 2017 metai buvo prasti, nes siautė liÅ«tys ir dėl to atsirado nemokumo priežastys, jokių duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes į bylÄ nepateikė. Atstovo nuomone, iÅ¡ į bylÄ pateiktų pareiÅ¡kėjos finansinių ataskaitų-balansų matosi, kad pareiÅ¡kėja turėjo ir apie 46 000,00 Eur grynojo pelno. Turėdama pelno galėjo atsiskaityti su kreditoriais, turint tokį balansÄ galima buvo gauti kreditus.

Tačiau pareiÅ¡kėja savo įsipareigojimų nevykdė, su kreditoriais neatsiskaitė ir 2017 metais gruodžio mėnesį kreipėsi į suinteresuotÄ asmenį dėl 30 000,00 Eur sumos. Kadangi 2017 metais derliaus nebuvo, dar nesulaukusi 2018 metų derliaus, 2018 metais balandžio mėnesį kreipėsi UAB „Agrochema“ dėl 30 000,00 kredito. Atstovo nuomone, pareiÅ¡kėja dengė tik tuos įsiskolinimus, kuriuos pati norėjo dengti. Matydama, kad įsipareigojimų įvykdyti negalės, toliau didindama skolas ėmė paskolas. 2018 m. birželio 1 d. pareiÅ¡kėja ir UAB „SME Finance“ sudarė paskolos sutartį, kuria pareiÅ¡kėjai buvo suteiktas 60 000,00 Eur kreditas.

Žinodama, kad tikrai jau nepajėgs atsiskaityti dar sudaro sandorius, kuriais perima savo tėvo skolas. Visos bylos aplinkybės parodo, kad pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu, sudarinėjo sandorius, kurie didino jos įsiskolinimÄ , nereikalavo iÅ¡ savo debitoriaus grÄ Å¾inti skolÄ , nutraukė atsiskaitymus su kreditoriais. Ä®vertinus bylos aplinkybes laikytina, kad pareiÅ¡kėja buvo nesÄ Å¾ininga, nenurodė savo tikrosios turtinės padėties, todėl jos pareiÅ¡kimas neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncernas“ pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog pareiÅ¡kėjos elgesys, kuomet ji, suvokdama savo jau egzistuojantį nemokumÄ , toliau sÄ moningai ir reikÅ¡mingai didino savo finansinius įsipareigojimus laikytinas pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo įrodymu. PareiÅ¡kėja savo įsipareigojimus kreditoriams didino ne tik prisiimdama naujas prievoles, bet ir nevykdydama senųjų, pateikdama teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nenurodė savo tikrosios finansinės padėties.

Suinteresuoto asmens nuomone pareiÅ¡kėjos elgesys, laikant save nemokia, bet vis tiek prisiimant ypač didelius įsipareigojimus, laiduojant už trečiuosius asmenis bei nei kiek savanoriÅ¡kai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, taip pat, nuo teismo ir kreditorių slepiant dalį informacijos apie tikrÄ sias savo pajamas bei turtÄ , laikytinas akivaizdžiu pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo įrodymu, kuo remiantis teismas turėtų atsisakyti kelti pareiÅ¡kėjai bankroto bylÄ ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmesti.

6. Suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos A. J. U. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiÅ¡kėja yra skolinga kreditoriams 803 071,72 Eur sumÄ , t. y. didesnę sumÄ , nei 25 MMA. PareiÅ¡kėja nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau turtas yra areÅ¡tuotas, pareiÅ¡kėjos patikslintais duomenimis jai priklausančio turto vertė sudaro 325 972,74 Eur. PareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos 2016-2018 metais buvo 1 789,16 Eur, 2019 metais 1 889,15 Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo, o 2020 metais 1 935,06 Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo, pareiÅ¡kėjos skolos sudaro 803 071,72 Eur. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu nėra pajėgi įvykdyti turimus kreditorinius įsipareigojimus. Nurodė, jog net ir skirdama visas gaunamas pajamas, Å¡iuo metu turimus įsipareigojimus galėtų įvykdyti per 55 metus. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos bÅ«klė atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nemokumo bÅ«klę.

9. Teismas pažymėjo, jog nors pareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime teismui nurodė, kad jos nemokumas atsirado dėl vykdytos Å«kininko veiklos – 2017 metais siautė liÅ«tys, derlius supuvo arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į derliaus užauginimÄ , nuėmimÄ investicijų. Tačiau į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 metų paraiÅ¡koje dėl paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius nėra pažymėtos varnelės ties praÅ¡ymu skirti kompensacinę iÅ¡mokÄ už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės Å«kio augalus.

Taip pat nors pareiÅ¡kėja ir nurodė, kad 2017 metais derlius supuvo, o 2018 metais ir 2019 metais siautė sausra, tačiau neprašė Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, kad jai bÅ«tų iÅ¡mokėta/skirta kompensacinė iÅ¡moka už žuvusius žemės Å«kio augalus. Todėl teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, jog toks pareiÅ¡kėjos elgesys, kai patyrus nuostolius dėl prasto derliaus, esant galimybei gauti kompensacinę iÅ¡mokÄ , jos nepraÅ¡oma, laikytinas nesÄ Å¾iningu kreditorių atžvilgiu, kadangi ji gavusi kompensacijÄ už žuvusius pasėlius, galėjo dengti turimus įsiskolinimus.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos teigimu 2017-2019 metais dėl liūčių ir sausros ji derliaus negavo iš vis, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikia. Taip pat išlieka abejonės ar tikrai dalis derliaus nebuvo nuimta, ar derliaus nebuvo leista nuimti kitiems asmenims, iš ko pareiškėja galėjo turėti pajamų, tačiau su kreditoriais neatsiskaitinėjo bei apie gautas pajamas duomenis nuslėpė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2010 m. spalio 18 d. tapo Å«kininke, jai iÅ¡duotas Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas. PareiÅ¡kėja 2016 m. liepos 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, kad ji dirba biuro administratore-marketingo specialiste, gaunamas darbo užmokestis nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 935,06 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja sÄ skaitos, į kuriÄ jai pervedamas užmokestis, iÅ¡raÅ¡o teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad užmokestis pervedamas į jos senelės sÄ skaitÄ , jog antstoliai negalėtų jos gaunamų pajamų nuraÅ¡yti pagal iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendė, apie pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningÄ elgesį tiek kreditorių atžvilgiu, tiek nesÄ Å¾iningÄ elgesį teismui neteikiant visų duomenų apie gaunamas pajamas. Atkreipė dėmesį, jog iÅ¡lieka abejonės, ar pareiÅ¡kėja į nurodytÄ sÄ skaitÄ negauna ir kitų pajamų, kad ir už vykdomÄ individualia veiklÄ (sodybos, suknelių nuoma ar kt.).

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ pateikė į bylÄ duomenis iÅ¡ socialinio tinklo Facebook, kuriame skelbiama apie (duomenys neskelbtini), esančios sodybos su pirtimi nuomÄ . Taip pat pateikė duomenis, kad vieÅ¡oje paieÅ¡koje patikrinus (duomenys neskelbtini) pavadinimÄ nustatyta, kad tai yra suknelių nuomos paslaugas teikianti įvaizdžio studija Kaune, kurios kontaktinis asmuo, galintis suteikti nuomos paslaugas yra „(duomenys neskelbtini) “. Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie tai, kad pajamų iÅ¡ papildomos individualios veiklos negauna, suinteresuoto asmens UAB „EDS Guarantee“ pateiktų įrodymų nepaneigė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo nurodant savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį.

12. Teismas iÅ¡ į bylÄ pateiktų pareiÅ¡kėjos dokumentų nustatė, kad pareiÅ¡kėja nuo 2017 metų iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui padavimo (2020 m. gegužės 13 d.) kreditoriams asmeniÅ¡kai nėra nieko atsiskaičiusi, iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas priverstine tvarka, antstoliams atliekant iÅ¡skaitymus, nors iÅ¡ į bylÄ pateiktų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad pareiÅ¡kėja pajamas gavo. Nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 2017 m. birželio 5 d., 2018 m. birželio 5 d., 2019 m. gegužės 14 d. teikė paraiÅ¡kas Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. 2017 metais pareiÅ¡kėjai buvo pervesta į banko sÄ skaitÄ â€“ 13 846,56 Eur, 2018 metais – 8 587,36 Eur, 2019 metais 17 806,80 Eur, tačiau jokia dalis turimiems įsiskolinimams nebuvo panaudota.

Teismas vertino, kad toks pareiškėjos elgesys parodo, jog ji vengė dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti turimų įsiskolinimų dydį.

13. Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktus savo kaip Å«kininkės finansinės ataskaitos balansus sprendė, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ gauto pelno yra pajėgi turimus laukus apsėti pati, tačiau ir toliau sudarinėja sandorius didindama savo turimus kreditorinius įsipareigojimus. 2018 metais yra patiriamas 25 591 Eur nuostolis, tačiau ir tolimesnis pareiÅ¡kėjos elgesys rodo, kad skoliniai įsipareigojimai buvo didinami, manant, kad įsipareigojimus pavyks vykdyti, pareiÅ¡kėjos teigimu, tikintis kiekvienais metais vis geresnio derliaus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjos parodymai prieÅ¡taringi, vienu atveju ji nurodo, kad dėl liūčių ir sausros tris metus iÅ¡ eilės prarado derlių, negavo pajamų, kitu atveju nurodo, kad ėmė paskolas, nes tikėjosi gauti pajamų ir su kreditoriais atsiskaityti.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitų, esančių Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje matyti, kad jose nuolat vyksta pinigų judėjimas, tačiau nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokiu pagrindu pinigai į sÄ skaitÄ Ä¯plaukia, kam atliekami mokėjimai. Pažymėjo ir tai, kad įplaukus didesnei sumai pinigų, tÄ pačiÄ dienÄ atliekami keli (netgi iki 10 kartų) pinigų paėmimai/pervedimai, kur tie pinigai panaudojami nėra aiÅ¡ku. PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiskaitymui su tiekėjais, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, paaiÅ¡kinti, kodėl su tiekėjais nebuvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais, negalėjo.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja pateikdama teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodė, jog skolininkų neturi, tačiau teismui įpareigojus pareiÅ¡kėjÄ pateikti į bylÄ papildomus įrodymus, patvirtinančius jos finansinę bÅ«klę, pareiÅ¡kėja pateikė teismui 2017 m. gruodžio 4 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija AJUO Nr. 2/2017, kuri patvirtina, kad pareiÅ¡kėja savo tėvui Å«kininkui A. J. pardavė prekių už 53 721, 10 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo už parduotas prekes atsiskaityta nėra.

Taip pat į bylÄ nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėja, blogėjant jos finansinei bÅ«klei ir didėjant kreditoriniams įsipareigojimams, dar iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo, siekė šį įsiskolinimÄ atgauti ir taip mažinti savo turimus kreditorinius įsipareigojimus. PareiÅ¡kėja bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jÄ ir jos tėvÄ siejo geri draugiÅ¡ki santykiai. Jų Å«kininkų veikla vyko lygiagrečiai, tėvas priimdavo sprendimus ir dėl jos Å«kinės veiklos.

Laidavimo sutartys buvo sudarinėjamos vienas kito atžvilgiu ne vienÄ kartÄ , laiduoti buvo priversti kreditorių, nes kitaip jie nesutiko su jais bendradarbiauti ir leisti dirbti. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjos elgesys, turint didelius sutartinius įsipareigojimus savo kreditorių atžvilgiu, laiduoti už tėvÄ ir prisiimti jo įsipareigojimus, kurių terminai yra labai trumpi, lyginant su prievolės dydžiu, laikytinas nesÄ Å¾iningu.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėja 2017-2018 metais turėdama ir taip didelius finansinius įsipareigojimus, kaip ji pati pripažįsta, bÅ«dama jau nemoki, toliau sÄ moningai prisiiminėjo papildomas dideles ir net nebÅ«tinas finansines prievoles. 2018 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėja, kaip laiduotoja, su pačiu UAB „Agrokoncernas“, kaip vekselio turėtoju, pasirašė iÅ¡duotÄ vekselio davėjo Å«kininko A. J. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 250 000,00 Eur sumai, kuriuo nurodyta suma laidavo už A.

J. tinkamÄ prievolių įvykdymÄ . 2018 m. birželio 1 d. pasirašė paskolos sutartį su UAB „SME Finance“, pagal kuriÄ pasiskolino 60 000 Eur sumÄ 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. 60 000 Eur paskolÄ pareiÅ¡kėja įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2018 m. gruodžio 31 d., bei įsipareigojo mokėti net 36 procentų dydžio metines palÅ«kanas. 2020 m. kovo 13 d. sudarė TriÅ¡alę skolos perkėlimo sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė net 102 024,70 Eur dydžio A.

J., kaip senojo skolininko, finansinius įsipareigojimus prieÅ¡ kreditorių UAB „Nova Rent“. PareiÅ¡kėja kreditoriams praneÅ¡imus apie ketinimÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡siuntė 2020 m. kovo 20 d. Darytina iÅ¡vada, kad žinodama tikrÄ jÄ finansinę padėti, turint ketinimÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, likus 7 d. iki praneÅ¡imų kreditoriams iÅ¡siuntimo, prisiima naujus didelius kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Nova Rent“. Tokį pareiÅ¡kėjos elgesį, kuomet ji, suvokdama savo jau egzistuojantį nemokumÄ , toliau sÄ moningai ir reikÅ¡mingai didino savo finansinius įsipareigojimus bei, jau žinodama apie planuojamÄ kelti bankroto bylÄ , tikslingai prisiėmė trečiojo asmens (artimo giminaičio - pareiÅ¡kėjos tėvo) finansinius įsipareigojimus mainais negaudama jokios finansinės naudos, teismas laikė pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumu kreditorių atžvilgiu CK 6.67 straipsnio prasme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 17. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja A. J. U. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos A. J. U. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjos elgesį dėl kompensacinės iÅ¡mokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės Å«kio augalus gavimo nesikreipimo vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , kadangi pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apie galimybę dėl prasto derliaus gauti kompensacines iÅ¡mokas iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros ji nežinojo.

Apie tokiÄ galimybę ji sužinojo tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, todėl objektyviai neturėjo galimybės teikti praÅ¡ymo Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai dėl kompensacinės iÅ¡mokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės Å«kio augalus gavimo. 1.2. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos veiksmus dėl kompensacinės iÅ¡mokos nepagrįstai vertino esant priežastiniame ryÅ¡yje dėl nemokumo atsiradimo. PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, pareiÅ¡kėjos nesikreipimas dėl kompensacinės iÅ¡mokos gavimo galėtų bÅ«ti laikytinas neapdairiu ar neapgalvotu elgesiu.

Tuo tarpu kompensacinės iÅ¡mokos negavimas nesÄ lygojo pareiÅ¡kėjos nemokumo. Jeigu pareiÅ¡kėja ir bÅ«tų kreipusis dėl kompensacinės iÅ¡mokos gavimo, tai dar nereiÅ¡kia, kad ji jÄ bÅ«tų gavusi. 1.3. PrieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadoms, pareiÅ¡kėja teismui niekuomet nenurodė aplinkybių, jog ji negavo derliaus 2017 - 2018 metais. Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja laikėsi nuoseklios pozicijos, kad 2017, 2018 metais derlius buvo prastas, o nenuėmė derliaus tik 2019 metais.

Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡kreipė pareiÅ¡kėjos parodymus bei padarė įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas. 1.4. Teismas be pagrindo pareiÅ¡kėjos elgesį vertino nerÅ«pestingu požiÅ«riu į vykdytÄ veiklÄ . 2019 metai Å«kiui buvo itin blogi, derlius buvo toks menkas, kad neapsimokėjo jo nuimti. Pasėlių nuėmimo iÅ¡laidos bÅ«tų virÅ¡iję galėtas gauti pajamas už derlių. Todėl nebÅ«tų buvę protinga pirkti kurÄ , kurio iÅ¡laidos nebÅ«tų atsipirkę.

Pasakytina ir tai, kad pareiÅ¡kėja ne vienam Å«kininkui siÅ«lė parduoti nenuimtÄ derlių, tačiau visi Å«kininkai pasiskaičiavę iÅ¡laidas ir galimÄ gauti naudÄ , atsisakė pirkti nenuimto derliaus, taip patvirtindami pareiÅ¡kėjos skaičiavimus, kad derliaus nuėmimas neatpirktų jo sÄ naudų. Be to, kreditoriai teigdami, kad nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėja nenuėmė derliaus, turėjo įrodyti savo nurodomas aplinkybes, todėl Å¡iuo atveju teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjai perkėlė pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kad ji nenuėmė derliaus. 1.5.

Pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepateikė visų duomenų apie savo gaunamas pajamas apeliuojant į tai, kad byloje nėra duomenų kur yra pervedamas likęs po privalomųjų atskaitymų pagal antstolių patvarkymus pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis, bei nepateikė duomenų, kad pareiÅ¡kėja gauna pajamų iÅ¡ individualios veiklos (pirties ir sodybos nuomos). Teismas padarydamas paminėtÄ iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai nevertino pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktų įrodymų (UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, VMI prie FM deklaracijų), nei pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, o iÅ¡vadas padarė remdamasis tik kreditorių prielaidomis dėl neva tai galimai pareiÅ¡kėjos gaunamų pajamų, kurių egzistavimo kreditoriai neįrodė.

Tokiu bÅ«du buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei pareiÅ¡kėjos teisė į teisingÄ teismÄ . Duomenų apie pajamas iÅ¡ pirties ir suknelių nuomos pasakytina, kad kaip pareiÅ¡kėja nurodė teismo posėdžio metu, Å¡ių veiklų nevykdo ir pajamų jokių negauna, todėl neturi galimybės pateikti duomenų apie negaunamas pajamas. 1.6. PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, paskolos iÅ¡ AB „Linas Agro“ pareiÅ¡kėja nėra paėmusi. Kreditorius AB „Linas Agro“ pareiÅ¡kėjai davė prekių Å«kio veiklai vykdyti, už kurias ji liko skolinga, bet jokios paskolos nesuteikė.

Visos pareiÅ¡kėjos paskolos iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“, AS „Citadele bankas“, UAB „SME Finance“, UAB EDS GUARANTEE buvo paimtos technikai pirkti ar skoloms už jÄ perfinansuoti. Tiek paskolas refinansavo, tiek prekes pareiÅ¡kėja ėmė tikėdama, kad pavyks užauginti gerÄ derlių ir jį pardavus galės pasivyti su mokėjimais kreditoriams. 1.7. Nepagrįsti teismo argumentai, jog nėra duomenų, kad iÅ¡ sÄ skaitose esančių piniginių lėšų buvo atsiskaitoma su kreditoriais.

PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, tiek Å«kio pajamos, tiek dalis pareiÅ¡kėjos asmeninių lėšų buvo panaudotos Å«kio veiklai vykdyti. Dalis atsiskaitymų buvo daroma pavedimais, o dalis buvo apmokama grynais pinigais. Pavyzdžiui įvairias technikos dalis pareiÅ¡kėja pirkdavo iÅ¡ fizinių asmenų, kurie jai neiÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitų ir pinigų priėmimo kvitų, todėl pinigus nuimdavo iÅ¡ sÄ skaitų ir apmokėdavo pirkinius, o dokumentų negaudavo. 1.8. BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, teismas nekėlė abejonių dėl lėšų panaudojimo, tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai buvo užkirsta galimybė ne tik pateikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl kylančių klausimų, bet ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Kadangi nagrinėjant bylÄ nebuvo keliami klausimai dėl apmokėtų Å«kio sÄ skaitų ar skolų, kurių pareiÅ¡kimo pateikimo dienai nebuvo, todėl pareiÅ¡kėja nemanė, kad turi pateikti visas savo apmokėtas sÄ skaitas, dėl ko realizuodama savo teises, dalį sÄ skaitų pateikia tik apeliacinės instancijos teisme, nes neturėjo galimybės jų pateikti anksčiau. Tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Å«kio ir asmeninių lėšų buvo padengta nemaža dalis įsiskolinimų bei padaryta pirkinių:

AB Å iaulių banko paskolos buvo padengta apie 134 000 Eur (paskolos suma 224 000 Eur, skolos likutis 2020 m. sausio 9 d. dienai 89 631,74 Eur), įsigyjant iÅ¡ UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ technikÄ sumokėjau apie 43 000 Eur ir t.t. Aplinkybes, kad buvo dengiami pirkiniai ir skolos patvirtina ir byloje esantys gaunamų sÄ skaitų registrai, iÅ¡ kurių matyti kokios buvo gautos sÄ skaitos ir, kad pareiÅ¡kimo dienai skolų už jas jau nebuvo. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja vengė dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti turimų įsiskolinimų dydį. 1.9.

Teismas nepagrįstai laikė pareiÅ¡kėjos elgesį laiduojant už tėvo įsipareigojimus bei parduodant jam grÅ«dus nesÄ Å¾iningu. Vykdant veiklÄ tėvas laiduodavo už pareiÅ¡kėjos sandorius, o ji laiduodavo už jo sandorius. Per visÄ Å«kininkavimo laikotarpį jeigu pareiÅ¡kėja arba tėvas vėluodavo atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai niekuomet nesiėmė priverstinių iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ laiduotojo. Todėl laiduodama už tėvÄ UAB „Agrokoncernas“ naudai pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų nesuvokė, kad laiduodama už tėvÄ A.

J. gali pakenkti savo mokumui, nes ir tuomet UAB „Agrokoncernas“ nurodė, kad nesiims jokių priverstinių iÅ¡ieÅ¡kojimų nei prieÅ¡ tėvÄ , nei prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ir tai yra tik formalumas. 1.10. Dėl laidavimo UAB „Nova Rent“ pasakytina, kad laidavimas buvo pasiraÅ¡ytas 2019 m. pradžioje, t.y. dar tuomet kai pareiÅ¡kėja nesitikėjo, jog negalės atsiskaityti su kreditoriais. Laidavo dėl to, kad iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skolas UAB „Nova Rent“ buvo nupirkusi iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jos turėtÄ galingÄ Å«kio technikÄ du traktorius ir kombainÄ ), kuriÄ A.

J. buvo iÅ¡sinuomojęs iÅ¡ UAB „Nova Rent“ ir kuriÄ pareiÅ¡kėjai A. J. leido neatlygintinai naudoti jos Å«kio reikmėms, kurios akivaizdu, kad pardavus priverstine tvarka ji neturėjo, o tinkamai prižiÅ«rėti pasėlius bei nuimti derlių pareiÅ¡kėjai jos reikėjo ir kurios ji neturėjo (dalis pareiÅ¡kėjos turėtos technikos nebuvo pajėgi ar nebuvo tam skirta). Todėl teismo argumentai, kad UAB „Nova Rent“ skola buvo prisiimta manais negaunant jokios finansinės naudos yra nepagrįsti, nes buvo tikėtasi gauti naudos.

Tuo tarpu naudos pareiÅ¡kėja negavo dėl to, kad 2019 m. neteko nuimti derliaus ir iÅ¡ rudens neapdirbo žemės. PareiÅ¡kėjos teigimu, laidavimo sandoriai nebuvo jos nemokumo priežastis, todėl teismas nepagrįstai sudarytus laidavimo sandorius vertina kaip pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningÄ elgesį užkertantį keliÄ bankrutuoti. 1.11. Vertinant laidavimo sandorius, teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laidavimo sandoriai atsirado pareiÅ¡kėjai ir jos tėvo Å«kiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais, o ne siekiant kokių nors nesÄ Å¾iningų veiksmų iÅ¡vengti atsiskaitymo su savo kreditoriais.

Tokie santykiai yra susiklostę dar nuo Å«kininkavimo 2010 metais pradžios ir jie nebuvo atnešę jokių nuostolių. 1.12. Teismas vertindamas laidavimo sandorius ir A. J. skolÄ už grÅ«dus, nepagrįstai nevertino tai, kad A. J. skola yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jo bankroto byloje, o padengus dalį skolų pagal laidavimÄ , pareiÅ¡kėja įgys regreso teisę į A. J. ir L. J., ir iÅ¡ jų gauti pinigai bus panaudoti pareiÅ¡kėjos kreditoriniams reikalavimams dengti. 1.13. Dėl teismo nurodytų argumentų, kad pateikiant pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėja nenurodė, jog turi debitorių A.

J. pasakytina, kad pareiÅ¡kime jo skolininku nenurodė per klaidÄ , vėliau apsižiÅ«rėjus, kad jis nebuvo nurodytas, pateikė tai patvirtinančius duomenis ir nieko nenuslėpė. Skolos A. J. neginčija ir žada padengti. Be to pareiÅ¡kėja yra jo kreditorių sÄ raÅ¡e ir skola atitinkamai bus padengta iÅ¡ jo turimo turto. Tarp pareiÅ¡kėjos ir tėvo buvo sudarytas atlygintinis sandoris, todėl teismas nepagrįstai laikė šį sandorį nesÄ Å¾iningu.

18. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliantės A. J. U. atskirÄ jį skundÄ ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ , bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. J. U. suinteresuoto asmens UAB „EDS Guarantee“ naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. PareiÅ¡kėja neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, nulėmusių jos nemokumÄ .

PareiÅ¡kėja tiek pareiÅ¡kime, tiek atskirajame skunde teigia, jog jos nemokumÄ sukėlė 2017-2018 metais buvęs prastas derlius: 2017 m. siautė liÅ«tys, o 2018 m. - sausra, tačiau, kaip pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, tokių savo teiginių niekaip nepagrindė. Pažymėtina, kad Å¡alies mastu skelbiama ekstremali situacija dėl liūčių ar sausros pati savaime neįrodo, jog tam tikro Å«kininko pasėliai tam tikroje konkrečioje vietoje nukentėjo. Remiantis Civilinės saugos įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. valstybės lygio ekstremali situacija skelbiama tuomet, kai padariniai yra iÅ¡plitę daugiau nei trijose savivaldybėse arba trunka ilgiau nei 6 mėnesius.

Tai yra, paskelbus ekstremaliÄ jÄ situacijÄ valstybės lygiu atitinkami reiÅ¡kiniai (sausra ar liÅ«tys) ir jų sukelti padariniai gali bÅ«ti ne visose savivaldybėse, o tik tam tikrose. Todėl vien PareiÅ¡kėjos teiginys, kad Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija neįrodo, kad jos derlius nukentėjo ir bÅ«tent dėl to pareiÅ¡kėja patyrė nuostolių, o ne dėl neatsakingo ir nesÄ Å¾iningo elgesio. 18.2. Tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų bÅ«tų patyrusi žalos dėl tokios ekstremalios situacijos (sausros ar liÅ«ties), pareiÅ¡kėja turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės paramos gavimo, kuria nors daliniai bÅ«tų galėjusi kompensuoti nuostolius ir įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Tai, kad pareiÅ¡kėja tokios paramos nesikreipė, leidžia spręsti, kad arba pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų nepatyrė nuostolių dėl tokių orų sukeltų ekstremalių situacijų, arba pareiÅ¡kėja elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai nesikreipdama paramos, neatsižvelgė į kreditorių interesus ir nedėjo pakankamų pastangų savo prievolėms vykdyti, t. y. savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie savo nemokumo. 18.3. PareiÅ¡kėja patvirtino slepianti gaunamas pajamas, atlyginimÄ pervesdama į močiutės sÄ skaitÄ .

Kreditoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tokiÄ aplinkybę vertino kaip paneigiančiÄ pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumÄ . 18.4. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde teigia, kad neva atlyginimÄ perveda į močiutės sÄ skaitÄ dėl to, kad antstoliai nenuraÅ¡ytų visiÅ¡kai viso atlyginimo ir jai neliktų jokios dalies pragyvenimui, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės ir galiojančių teisės aktų. PrieÅ¡ingai pareiÅ¡kėjos teiginiams, antstolis negali nuraÅ¡yti absoliučiai viso skolininko atlyginimo - jei taip nutiktų, skolininkas turi teisę teikti praÅ¡ymÄ antstoliui leisti jam naudotis Å¡iomis lėšomis, skųsti antstolio veiksmus (CPK 736 str.). 18.5.

PareiÅ¡kėja, deklaruodama 2019 m. pajamas, deklaracijoje nurodė gavusi 0,00 Eur pajamų iÅ¡ žemės Å«kio veiklos. Tačiau 2019 m. pareiÅ¡kėja taip pat deklaravo už pasėlius gavusi 17 682,28 Eur paramos, t. y. daugiausiai per visus trejus metus (2017-2019 m.). Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų apie žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus, pareiÅ¡kėja 2019 m. deklaravo 40,16 ha žieminių rapsų, 50,81 ha vasarinių miežių, 37,99 ha žieminių kviečių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja deklaravo tikrai nemaÅ¾Ä pasėlių plotÄ ir už juos gavo iÅ¡mokas, kreditorius pažymėjo, jog labai tikėtina, kad pareiÅ¡kėja gavo pajamų pardavusi Å¡ias kultÅ«ras, tačiau nuslėpė gautas pajamas. 18.6.

PareiÅ¡kėja atskirajame skunde teigia, kad nenuėmė derliaus iÅ¡ viso, nes jis buvo prastas. Taip pat pažymi, jog siÅ«lė keliems Å«kininkams nuimti šį derlių, tačiau niekas nesusidomėjo. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėja tokiems teiginiams, jog derlius buvo prastas, jog buvo pasiÅ«lyta kitiems Å«kininkams pirkti šį derlių (ir nusiimti patiems) nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, o jos teiginiai apie siÅ«lymÄ parduoti kitiems Å«kininkams atsirado tik tuomet, kai kreditoriai iÅ¡reiÅ¡kė nepritarimÄ tokiam neatsakingam pareiÅ¡kėjos elgesiui. 18.7.

Pagal pačios pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėja jau 2017-2018 m. susidÅ«rusi su mokumo problemomis, ne bandė padengti susikaupusias skolas ar kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau toliau sudarinėjo jos mokumÄ mažinančius sandorius. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde teigia, kad ji buvo laidavusi už tėvo A. J. įsipareigojimus UAB „Nova Rent“, todėl ir perėmė įsipareigojimus 2020 m. kovo 13 d. skolos perkėlimo sutartimi, tačiau, pažymėtina, kad jokios laidavimo sutarties pareiÅ¡kėja teismui ir kreditoriams nepateikė, o toks skolos perėmimas likus savaitei iki praneÅ¡imų apie bankroto bylos kėlimÄ iÅ¡siuntimo tikrai negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjos elgesiu. 18.8.

Nepagrįsti yra ir pareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji nesupratusi laidavimo paskirties ir pasiraÅ¡inėjusi dokumentus, nes jai taip liepė kreditoriai. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėja yra iÅ¡silavinęs asmuo, vykdęs verslÄ (ir ne vienÄ ), todėl neabejotina, kad turėjo suprasti ne tik laidavimo paskirtį, tačiau ir galimas laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo pasekmes.

19. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncernas” atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos A. J.-U. atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. PareiÅ¡kėja buvo pakankamai pasyvi ir į bylÄ teikė tik tuos įrodymus, kurių reikalavo kreditoriai. Tiek pareiÅ¡kime, tiek atskirajame skunde nurodo, jog nemokumÄ sÄ lygojo nepalankios oro sÄ lygos, kurios lėmė prastÄ derlių 2017, 2018 ir 2019 metais.

Byloje buvo pateiktos pareiÅ¡kėjos 2017 m. ir 2018 m. Å«kininkavimo veiklos finansinės ataskaitos, tačiau nepateiktos 2019 m. Å«kininkavimo veiklos finansinės ataskaitos. PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl itin nepalankių oro sÄ lygų derlius liko nenuimtas, o finansinių ataskaitų nesudarė dėl to, kad neiÅ¡mano, kaip tai padaryti. Taigi teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad: (i) egzistavo nepalankios oro sÄ lygos bÅ«tent turėjusios įtakos pareiÅ¡kėjos veiklai/Å«kiui; (ii) kad derlius buvo toks menkas, jog jo neapsimokėjo nuimti ir dėl to jis buvo nenuimtas; ir (iii) koks buvo 2019 m.

Å«kininkavimo veiklos finansinis rezultatas. 19.2. PareiÅ¡kėja nepateikė teismui iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos, į kuriÄ pervedamas jos atlyginimas ir kitos pajamos, argumentuodama tuo, kad lėšos pervedamos ne į jos sÄ skaitÄ . PareiÅ¡kėja argumentavo, jog taip buvo daroma tam, kad antstoliai neteisėtai neiÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ jos lėšų, tame tarpe ir lėšų, bÅ«tinų pragyvenimui. PareiÅ¡kėjos teiginiai, kad poreikis pajamas pervesti į kito asmens sÄ skaitÄ atsirado dėl to, kad antstoliai neatlaisvina liekančio pinigų likučio nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais.

PareiÅ¡kėja nepateikė ir jokių įrodymų, kad kreipėsi į antstolius su praÅ¡ymu nustatyti lėšų sumÄ , bÅ«tinÄ pragyvenimui. 19.3. PareiÅ¡kėja teigė, jog turėdama pilnai įrengtÄ ir nuomai skirtÄ sodybÄ , reklamuodama jog ji gali bÅ«ti iÅ¡nuomotÄ , jos nenuomojo, nes besidomintys buvo tik jauno amžiaus asmenys. Pirma, mažai tikėtina, kad per visÄ laikotarpį pareiÅ¡kėja negalėjo iÅ¡nuomoti sodybos ir gauti nuomos pajamų. Todėl kyla pagrįstos abejonės, ar tikrai pareiÅ¡kėja į kito asmens sÄ skaitÄ negalėjo gauti ir nuomos pajamas.

Antra, jei nuomos verslas taip nesisekė, kodėl pareiÅ¡kėja nesiėmė priemonių realizuoti nepaklausiÄ sodybÄ ir atsiskaityti su kreditoriais. Trečia, pareiÅ¡kėja, teikdama teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, apskritai nutylėjo apie sodybos egzistavimÄ . 19.4. Nepaisant paralyžiuotos Å«kio veiklos nuo 2018 m. rudens, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų matyti, jog 2019 m. ji Å«kininkavimo veiklÄ tęsė, tačiau 2019 m. derlius pažuvo. Ir tik 2020 m. pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

PareiÅ¡kėjos teiginius, kad jis vis tikėjosi atsiskaityti su kreditoriais, net ir po to, kai Å«kio veikla buvo paralyžiuota, po kelių iÅ¡ eilės nesėkmingų Å«kininkavimo metų, reiktų vertinti kritiÅ¡kai. Taip pat reiktų vertinti kritiÅ¡kai ir pareiÅ¡kėjos veiksmus iki kreipiantis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 19.5. 2020 m. kovo 13 d. pareiÅ¡kėja sudarė TriÅ¡alę skolos perkėlimo sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė net 102 024,70 Eur dydžio A.

J., kaip senojo skolininko, finansinius įsipareigojimus prieÅ¡ kreditorių UAB „Nova rent“. PareiÅ¡kėja teigia, kad tokiais savo veiksmais ji siekė iÅ¡vengti įsiskolinimo padidinimo, kuris bÅ«tų galėjęs kilti iÅ¡ laidavimo santykių. Vis dėlto, pirma, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių dokumentų apie laidavimÄ . Antra, nesuprantama, kaip laidavimas, kaip solidari prievolė, galėjo didinti įsiskolinimÄ lyginant su asmenine skola pagal skolos perkėlimo sutartį. Trečia, pareiÅ¡kėja teigia, kad dar 2019 m. pradžioje ji pardavė turėtÄ galingÄ technikÄ (du traktorius ir kombainÄ ) siekiant padengti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡ieÅ¡komÄ Ä¯siskolinimÄ . 19.6.

Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusio nemokumo ir nesÄ Å¾iningo elgesio. Suinteresuotas asmuo su tuo nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja patvirtino, kad jos grynosios pajamos (pelnas) per metus, esant geram derliui, galėtų sudaryti apie 40 000 Eur. Taigi dar 2015 m. pareiÅ¡kėjos įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas suėjęs, sudarė daugiau, nei vienerių metų pelnas. Pagal PareiÅ¡kėjos 2020-10-19 teismui pateiktus duomenis matyti, kad dar 2018 m. kreditoriai pradėjo intensyviai iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, kreipiantis su vykdomaisiais dokumentais į antstolius.

Taigi pareiÅ¡kėja 2019 m. neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad kreditoriais atidės prievolės įvykdymo terminus. 19.7. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad prisiimdama įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis ji negalvojo, kad pagrindinės prievolės nebus nevykdomos, ir jai asmeniÅ¡kai nereikės vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Gal ir bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai klydo ar nepakankamai apdairiai vertino prisiimamų įsipareigojimų pasekmes, tačiau vėlesni jos veiksmai - prievolių kreditoriams nevykdymas, suinteresuoto asmens nuomone, patvirtina, kad pareiÅ¡kėja prievolių net neketino vykdyti, kas patvirtina jos nesÄ Å¾iningÄ elgesį kreditorių atžvilgiu.

20. Suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos A. J. U. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. PareiÅ¡kėja nurodo, jog nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl jos nesÄ Å¾iningumo, kadangi nesikreipė kompensacijai gauti, nes apie tokiÄ galimybę sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, neturėjo galimybės teikti paraiÅ¡kos, ja bÅ«tų pasinaudojusi, tačiau kreipimosi procedÅ«ra nėra tokia paprasta, bÅ«tų tekę įrodinėti žalÄ .

Tokie teiginiai dėl nežinojimo ir neturėjimo galimybės pasinaudoti kompensavimo procedÅ«romis visų pirma nėra pagrįsti vien tuo, kad pareiÅ¡kėja yra pakankamai informuota ir sumani pasinaudoti ES paramomis, parengti verslo planus, užpildyti paraiÅ¡kas ir gauti kelių Å¡imtų tÅ«kstančių eurų dydžio paramas bei didžiulius banko kreditus, dėl ko tikrai turėjo galimybes pasinaudoti teikiamomis kompensacijomis už žuvusius pasėlius. Å iuo atveju akivaizdu ir tai, kad pareiÅ¡kėja dėl kompensacijų nesikreipė dėl to, jog ji jokios žalos nepatyrė, nes jai atkakliai teigiant jog pasėliai žuvo, derlius buvo menkas ir t.t. - tai paneigia jos pačios pasėlių ir pajamų deklaracijos apie nuimtÄ derlių, gautÄ ir parduotÄ produkcijÄ . 20.2.

PareiÅ¡kėja teigia, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jos teiginių apie negautÄ derlių, tačiau toks pareiÅ¡kėjos argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes byloje pareiÅ¡kėja pati pateikė buhalterinius duomenis kiek ir kokios žemės Å«kio produkcijos užaugino, kam pardavė. Savo paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėja atsakydama į AB „Linas Agro“ atstovo klausimus taip pat nurodė, kokie iÅ¡ vieno hektaro gaunami produkcijos ir pajamų kiekiai yra adekvatÅ«s jos dirbamam žemės plotui, kokie buvo derliaus lÅ«kesčiai, kas laikytina geru derliumi (anot pareiÅ¡kėjos 4-6 tonos derliaus iÅ¡ 1 ha), o jos pateikti dokumentai patvirtino, kad toks derlius ir buvo gautas.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos teiginiams prieÅ¡taraujant jos pačios pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose esantiems duomenims, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas padarė klaidingas ar nepagrįstas iÅ¡vadas. 20.3. PareiÅ¡kėja nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai nedengė įsiskolinimų, nes ji grynais apmokėdavo daug iÅ¡laidų technikos remontui, taip pat dengė įsipareigojimus bankams. Toks skundo teiginys yra nepagrįstas, nes byloje pati pareiÅ¡kėja nurodė savo iniciatyva skolų kreditoriams nedengusi, o byloje esantys banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog lėšos buvo nuolat gryninamos, tačiau jų nėra pateiktų jokių jų panaudojimo įrodymų.

Vertinant pareiÅ¡kėjos teiginius dėl įsipareigojimų bankams dengimo, tokie jos veiksmai taip pat negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais, nes dengiant įsiskolinimus kiekvienas skolininkas privalo įsiskolinimus dengi visiems kreditoriams proporcingai, draudžiama teikti pirmumÄ vieniems kreditoriams prieÅ¡ kitus, kaip tai numato įstatymai. 20.4. Kiti suinteresuoto asmens AB „Linas Agro“ argumentai iÅ¡ esmės atitinka prieÅ¡ tai nurodytus suinteresuotų asmenų UAB „Agrokoncernas” bei UAB „EDS Guarantee“ argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nekartoja.

21. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos A. J. U. atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . UAB „Agrochema“ argumentai iÅ¡ esmės atitinka prieÅ¡ tai nurodytus suinteresuotų asmenų UAB „Agrokoncernas”, UAB „EDS Guarantee“ ir AB „Linas Agro“ argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nekartoja. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis, kuria pareiÅ¡kėjos A. J. U. pareiÅ¡kimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmestas. Atskirasis skundas motyvuojamas iÅ¡ esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo lėmusio pareiÅ¡kėjos negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

25. PareiÅ¡kėja A. J. U. prie atskirojo skundo teikia naujus įrodymus – susiraÅ¡inėjimo su antstoliu M. P. iÅ¡raÅ¡us bei algalapių kopijas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik teismui priėmus skundžiamÄ nutartį, todėl jų negalėjo pateikti pirmos instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad jie teikiami siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Kadangi Å¡ie dokumentai susiję su pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis Å¡ių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl fizinio asmens nemokumo 26. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (MMA).

27. Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas šį teisinį reglamentavimÄ yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ias skolas padengti nei Å¡iuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjos turimi įsipareigojimai, kurių terminai suėję, virÅ¡ija FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ Ä¯siskolinimų dydį, pareiÅ¡kėja yra skolinga kreditoriams 803 071,72 Eur sumÄ (25 MMA – 16 050 Eur ).

29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja nuo 2016 m. liepos 7 d. dirba biuro administratore-marketingo specialiste, fiksuotas mėnesinis atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. 1 889,15 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. - 1 935,06 Eur. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini),;

žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; automobilis Toyota RAV 4; ratinis traktorius Belarus-82.1; ratinis traktorius ClassArion; traktorius puspriekabė; prikabinamas purkÅ¡tuvas Hardi Commander Delta 45001; frontalinis krautuvas; mechaninė universalioji kombinuotoji sėjamoji Rapid 400C su lokaliniu trÄ Å¡Å³ įterpimu; trÄ Å¡Å³ barstytuvas Bogballe M2W base; apverčiamas plÅ«gas LemkenVariopral 8x1L100; kultivatorius NZ Aggressive 800; kompiuterizuotas procesų valdymo jutiklis, veikiantis GPS pagrindu (Yara N-Sensor ALS), tačiau turtas yra areÅ¡tuotas, pareiÅ¡kėjos patikslintais duomenimis jai priklausančio turto vertė sudaro 325 972,74 Eur.

Lyginant pareiÅ¡kėjos turimÄ Ä¯siskolinimo dydį (803 071,72 Eur) su jos gaunamomis pajamomis (pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos 2016-2018 metais buvo 1 789,16 Eur, 2019 metais 1 889,15 Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo, o 2020 metais 1 935,06 Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo), akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu nėra pajėgi įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jos gaunamos pajamos patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl pagal nurodytus duomenis yra pagrindas konstatuoti pareiÅ¡kėjos nemokumÄ (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis).

30. Byloje taip pat nustatyta, jog tarp pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio 2018 m. gegužės 18 d. yra sudaryta Vedybų (ikivedybinė) sutartis, kuria Å¡alys nusistatė viso turto teisinį režimÄ . Minėtoje sutartyje numatyta, kad visas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai), taip pat kitas turtas ir turtinės teisės bei skoliniai įsipareigojimai, įgyti kiekvienos Å¡alies iki santuokos įregistravimo, yra kiekvienos Å¡alies asmeninė nuosavybė ir atsakomybė. Sutartimi Å¡alys taip pat nusistatė visiÅ¡kÄ atskirumo turtinį režimÄ ir susitarė, kad įskaitant, bet neapsiribojant, sutartyje iÅ¡vardintas turtas, kurį įsigaliojus santuokai įgys ir/ar registruos savo vardu sutuoktinis, priklausys turtÄ Ä¯gijusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme yra užvesta byla Nr. e2YT-978-921/2021 dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.

31. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apeliantės nemokumo (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis), tačiau kilo ginčas dėl jos sÄ Å¾iningumo, tai yra pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantei iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl asmens nesÄ Å¾iningumo kaip pagrindo atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ 32. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ , teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABÄ® tikslÄ â€“ sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ .

33. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjo elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi veiksmai, nurodyti FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo Å¡ių veiksmų atlikimo neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

34. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Civilinėje byloje galiojant sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , prieÅ¡ingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų Å¡alių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali iÅ¡dėstyti pozicijÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savo pareiÅ¡kimu įstoti į bylÄ tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . Dėl to teismas vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai, padaryti, turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimtas 2020 m. birželio 18 d., todėl vertintinas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2020 m. birželio 17 d. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjos kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ pateiktus duomenis bei kreditorių pateiktus duomenis nenustatė, jog yra pagrindas neabejotinai, teigti, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2020 m. birželio 17 d. atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus galėjusius turėti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jos nemokumui.

36. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, taigi nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjos galimo nesÄ Å¾iningumo, negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , nes nepakanka konstatuoti asmens nesÄ Å¾iningumo, bet turi bÅ«ti padarytos aiÅ¡kios iÅ¡vados ir dėl nesÄ Å¾iningo elgesio įtakos nemokumui aktualiu laikotarpiu (per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo).

37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui. Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors pareiÅ¡kėja ir nurodė, kad 2017 metais derlius supuvo, o 2018 metais ir 2019 metais siautė sausra, tačiau neprašė Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, kad jai bÅ«tų iÅ¡mokėta/skirta kompensacinė iÅ¡moka už žuvusius žemės Å«kio augalus. Todėl teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, jog toks pareiÅ¡kėjos elgesys, kai patyrus nuostolius dėl prasto derliaus, esant galimybei gauti kompensacinę iÅ¡mokÄ , jos nepraÅ¡oma, laikytinas nesÄ Å¾iningu kreditorių atžvilgiu, kadangi ji gavusi kompensacijÄ už žuvusius pasėlius, galėjo dengti turimus įsiskolinimus. Teismas kėlė abejones ar tikrai dalis derliaus nebuvo nuimta, ar derliaus nebuvo leista nuimti kitiems asmenims, iÅ¡ ko pareiÅ¡kėja galėjo turėti pajamų, tačiau su kreditoriais neatsiskaitinėjo bei apie gautas pajamas duomenis nuslėpė.

39. Apeliantė su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka teigia, jog teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjos elgesį dėl kompensacinės iÅ¡mokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės Å«kio augalus gavimo nesikreipimo vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ .

40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais apeliantės argumentais bei sprendžia, jog tai, kad pareiÅ¡kėja 2018 metų paraiÅ¡koje dėl paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus neprašė kompensacijos už prarastÄ derlių, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai. Byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai bÅ«tų klaidinusi kreditorius dėl savo finansinės padėties, nuslėpusi turimÄ turtÄ ar gaunamas lėšas, t. y. teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja suvokė savo prastÄ turtinę padėtį ir sÄ moningai siekė savo padėtį bloginti, jos negerinti.

Sutiktina su apeliante, kad jeigu ji ir bÅ«tų kreipusis dėl kompensacinės iÅ¡mokos gavimo, tai dar nereiÅ¡kia, kad ji kompensacijÄ bÅ«tų gavusi, todėl negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog kompensacinės iÅ¡mokos negavimas sÄ lygojo pareiÅ¡kėjos nemokumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nenustatė (nenurodė) pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių fizinis asmuo tapo nemokus, o iÅ¡ esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. priėmė nutarimÄ Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje. Nors suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigia, kad Å¡alies mastu skelbiama ekstremali situacija dėl liūčių ar sausros pati savaime neįrodo, jog tam tikro Å«kininko pasėliai tam tikroje konkrečioje vietoje nukentėjo.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. TS-358 „Dėl Kauno rajono žemės Å«kio subjektų atleidimo nuo žemės mokesčio“ nusprendė atleisti žemės Å«kio subjektus, 2017 m. deklaravusius žemės Å«kio pasėlius, nuo 2017 m. žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Kauno rajone, pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamÄ sÄ raÅ¡Ä , siekdama palengvinti žemės Å«kio subjektų, deklaravusių žemės Å«kio pasėlius Kauno rajone, patirtus nuostolius, bei atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr.781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ dėl meteorologinių reiÅ¡kinių padarytos žalos žemės Å«kio sektoriui.

42. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė sÄ moningai, tyčiniais veiksmais (neveikimu) bÅ«tų nesikreipusi dėl kompensacinės iÅ¡mokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės Å«kio augalus gavimo.

43. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (pareiÅ¡kėja 2016 m. liepos 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje numatyta, kad ji dirba biuro administratore-marketingo specialiste, gaunamas darbo užmokestis nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 935,06 Eur, tačiau sÄ skaitos, į kuriÄ jai pervedamas užmokestis, iÅ¡raÅ¡o teismui nepateikė; teismo posėdžio metu nurodė, kad užmokestis pervedamas į jos senelės sÄ skaitÄ , jog antstoliai negalėtų jos gaunamų pajamų nuraÅ¡yti pagal iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus) sprendė, kad pareiÅ¡kėjos elgesys nesÄ Å¾iningas tiek kreditorių atžvilgiu, tiek teismo, neteikiant visų duomenų apie gaunamas pajamas.

44. Nors apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies ir sutinka, jog Å¡ios nutarties 43 punkte nurodyti apeliantės veiksmai kelia abejones dėl apeliantės sÄ Å¾iningumo, tačiau kaip jau minėta civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl aiÅ¡kiai nenustačius (nenurodžius) pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių ji tapo nemoki, o iÅ¡ esmės tik iÅ¡kėlus abejones dėl galimo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo, negali bÅ«ti atsisakoma iÅ¡kelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylÄ .

Be to, pažymėtina, jog nors sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o į kuriÄ jai pervedamas darbo užmokestis, apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė, tačiau prie atskirojo skundo pateikia atlyginimo lapelius, iÅ¡ kurių matyti kiek yra atskaitoma antstoliams ir koks darbo užmokesčio likutis pareiÅ¡kėjai lieka bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, siekdama iÅ¡sklaidyti skundžiamoje nutartyje nurodytas abejones dėl gaunamų pajamų iÅ¡ darbo užmokesčio, t.y., kad apeliantė negauna darbo užmokesčio daugiau nei, kad nurodė pirmosios instancijos teismui.

Taip pat iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė į bylÄ pirmosios instancijos teismui yra pateikusi tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaracijas, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog apeliantė nesÄ Å¾iningai mažino ar nuslėpė savo pajamas/turtÄ , negalima.

45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantės nesÄ Å¾iningÄ elgesį patvirtina ir aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie tai, kad pajamų iÅ¡ papildomos individualios veiklos negauna, nors galimai nuomojo sodybÄ su pirtimi, esančiÄ (duomenys neskelbtini), taip pat teikė suknelių nuomos paslaugas įvaizdžio studijoje (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė yra į bylÄ pateikusi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie individualios veiklos įregistravimÄ 2019 m. liepos 5 d. ir iÅ¡registravimÄ 2019 m. spalio 16 d., tuo tarpu duomenų apie sodybos, pirties nuomos kaip individualios veiklos registravimÄ byloje nėra, todėl sutiktina su apeliante, jog ir galimybės pateikti duomenis apie pajamas, kurios negalėjo bÅ«ti gaunamos, pareiÅ¡kėja neturėjo.

46. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja vengė dėti pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti turimų įsiskolinimų dydį, nėra visiÅ¡kai pagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2017 metais pareiÅ¡kėjai buvo pervesta į banko sÄ skaitÄ â€“ 13 846,56 Eur, 2018 metais – 8 587,36 Eur, 2019 metais 17 806,80 Eur, tačiau prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas iÅ¡ apeliantės byloje pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad 2017 m. kovo 27 d. buvo atliktas mokėjimas 29 896 Eur sumai, 2017 m. gegužės 31 d. buvo atliktas mokėjimas 10 945 Eur sumai, 2018 m. vasario 21 d. buvo atliktas mokėjimas 9 548 Eur sumai, 2018 m. birželio 1 d. buvo atliktas mokėjimas 11 495 Eur sumai.

Minėti mokėjimai buvo atlikti kredito dengimui pagal 2016 m. kovo 24 d. sudarytÄ kredito sutartį Nr. KS-2016-005-09. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti neginčijamos iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėja vengė dėti pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti turimų įsiskolinimų dydį. Be to iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad ir pats pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Å iaulių banke matyti, kad 2017-2018 metais buvo vykdomi įsipareigojimai pagal 2016 m. kovo 24 d. sudarytÄ kredito sutartį Nr. KS-2016-005-09.

47. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos veiksmai nesuderinami su asmens, praÅ¡ančio jam iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pareigomis ir sÄ Å¾iningumo reikalavimais, pareiÅ¡kėjos nemokumas yra pačios pareiÅ¡kėjos veiksmų ir ketinimų pasekmė, iÅ¡ esmės nustatęs, jog: 2018 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėja, kaip laiduotoja, su UAB „Agrokoncernas“, kaip vekselio turėtoju, pasirašė iÅ¡duotÄ vekselio davėjo Å«kininko A. J. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 250 000,00 Eur sumai, kuriuo nurodyta suma laidavo už A.

J. tinkamÄ prievolių įvykdymÄ ; 2018 m. birželio 1 d. pareiÅ¡kėja pasirašė paskolos sutartį su UAB „SME Finance“, pagal kuriÄ pasiskolino 60 000 Eur sumÄ 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. 60 000 Eur paskolÄ pareiÅ¡kėja įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2018 m. gruodžio 31 d., bei įsipareigojo mokėti net 36 procentų dydžio metines palÅ«kanas; 2020 m. kovo 13 d. pareiÅ¡kėja sudarė TriÅ¡alę skolos perkėlimo sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė 102 024,70 Eur dydžio A.

J., kaip senojo skolininko, finansinius įsipareigojimus prieÅ¡ kreditorių UAB „Nova Rent“. PareiÅ¡kėja kreditoriams praneÅ¡imus apie ketinimÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡siuntė 2020 m. kovo 20 d.

48. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde teigia, kad laiduodama už tėvÄ UAB „Agrokoncernas“ naudai pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų nesuvokė, kad laiduodama už tėvÄ A. J. gali pakenkti savo mokumui, nes UAB „Agrokoncernas“ nurodė, kad nesiims jokių priverstinių iÅ¡ieÅ¡kojimų nei prieÅ¡ tėvÄ , nei prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ir tai yra tik formalumas; laidavimas UAB „Nova Rent“ buvo pasiraÅ¡ytas 2019 m. pradžioje, t.y. dar tuomet kai pareiÅ¡kėja nesitikėjo, jog negalės atsiskaityti su kreditoriais, laidavo dėl to, kad iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skolas UAB „Nova Rent“ buvo nupirkusi iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jos turėtÄ galingÄ Å«kio technikÄ du traktorius ir kombainÄ ), kuriÄ A.

J. buvo iÅ¡sinuomojęs iÅ¡ UAB „Nova Rent“ ir kuriÄ pareiÅ¡kėjai A. J. leido neatlygintinai naudoti jos Å«kio reikmėms, kurios akivaizdu, kad pardavus priverstine tvarka ji neturėjo, o tinkamai prižiÅ«rėti pasėlius bei nuimti derlių pareiÅ¡kėjai jos reikėjo (dalis pareiÅ¡kėjos turėtos technikos nebuvo pajėgi ar nebuvo tam skirta). Pažymėjo, jog vertinant laidavimo sandorius, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laidavimo sandoriai atsirado pareiÅ¡kėjos ir jos tėvo Å«kiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais, o ne siekiant kokių nors nesÄ Å¾iningų veiksmų, iÅ¡vengti atsiskaitymo su savo kreditoriais.

Tokie santykiai yra susiklostę dar nuo ūkininkavimo 2010 metais pradžios ir jie nebuvo atnešę jokių nuostolių.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys iÅ¡ esmės patvirtina, apeliantės atskirajame skunde nurodomus argumentus, kad labiau tikėtina, jog minėti laidavimo sandoriai atsirado apeliantės ir jos tėvo Å«kiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėja, kaip laiduotoja, su UAB „Agrokoncernas“, kaip vekselio turėtoju, pasirašė iÅ¡duotÄ vekselio davėjo Å«kininko A.

J. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 250 000,00 Eur sumai, kuriuo nurodyta suma laidavo už A. J. tinkamÄ prievolių įvykdymÄ . Tačiau 2018 m. birželio 1 d. apeliantė taip pat pasirašė paskolos sutartį su UAB „SME Finance“, pagal kuriÄ pasiskolino 60 000 Eur sumÄ 6 mėnesių laikotarpiui. Å ioje sutartyje laiduotoju nurodomas A. J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai netyrė ir nepasisakė dėl laidavimo įsipareigojimų įtakos pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumui, todėl nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutarties sudarymas savaime reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsižvelgiant ir į tai, jog iÅ¡ sudarytų sutarčių matyti, kad ne tik apeliantė laiduodavo už tėvo A. J. tinkamÄ prievolių įvykdymÄ , bet ir apeliantės tėvas, A. J., laiduodavo už apeliantės tinkamÄ prievolių įvykdymÄ .

50. Be to pažymėtina tai, jog minėtos sutarys buvo sudarytos 2018 m., dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. liepos 3 d. priimant nutarimÄ â€žDėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje, kuri labiau tikėtina, jog turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ apeliantės Å«kinei veiklai, po 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje Å¡alyje dėl meteorologinių reiÅ¡kinių padarytos žalos žemės Å«kio sektoriui.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priėmė pareiÅ¡kėjų A. J. ir L. J. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl kaip jau minėta, labiau tikėtina, kad laidavimo sandoriai atsirado apeliantei ir jos tėvo Å«kiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas reikÅ¡mingų argumentų, kodėl minėti laidavimo įsipareigojimai yra laikomi pareiÅ¡kėjos nemokumÄ sukėlusiomis priežastimis ar pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo įrodymais, nepateikė.

51. Dėl 2020 m. kovo 13 d. pareiÅ¡kėjos sudarytos TriÅ¡alės skolos perkėlimo sutarties, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė 102 024,70 Eur dydžio A. J., kaip senojo skolininko, finansinius įsipareigojimus prieÅ¡ kreditorių UAB „Nova Rent“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors minėtos sutarties sudarymas ir kelia abejonių dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo kreditorių atžvilgiu, tačiau tokia sandorio suma (102 024,70 Eur), atsižvelgus į visų pradelstų įsiskolinimų sumÄ kreditoriams (pirmosios instancijos teismo nustatyta 803 071,72 Eur suma), neturėjo reikÅ¡mingos įtakos pareiÅ¡kėjos mokumui, todėl, nagrinėjamu atveju, priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjo veiksmų, sudarant minėtÄ sandorį, ir jos nemokumo, negali bÅ«ti nustatytas.

Be to, kaip jau minėta Å¡ios nutarties 36 punkte civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl aiÅ¡kiai nenustačius (nenurodžius) pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių ji tapo nemoki, o iÅ¡ esmės tik iÅ¡kėlus abejones dėl galimo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo, negali bÅ«ti atsisakoma iÅ¡kelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylÄ .

52. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali bÅ«ti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sÄ Å¾iningumas kreditorių atžvilgiu jau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ yra vertinamas pakartotinai ir žymiai iÅ¡samiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, pvz. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesÄ Å¾iningumÄ , gali kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABÄ® 24 straipsnio 9 punktas).

53. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iÅ¡kelti apeliantei fizinio asmens bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė fizinių asmenų bankrotÄ reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus duomenis, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

54. Apeliantė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo, panaikinus ginčijamÄ nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos A. J. U. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo tenkinti. Pažymėtina, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo sprendimas pagal FABÄ® normas priskirtinas pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai, kuris priimdamas nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ turi iÅ¡spręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus (pvz. paskirti bankroto administratorių, nurodyti lėšų sumÄ , kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedÅ«roms atlikti, fizinio asmens bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos ir kt., FABÄ® 6 straipsnis).

Todėl ginčijama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 55. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Tenkinus atskirÄ jį skundÄ suinteresuotam asmeniui UAB „EDS Guarantee“ bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kėjos A. J. U. fizinio asmeniui bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Edvardas Paliokas