2022-03-23 Nr. AB-7099-3-61-3-04337-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1744-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04337-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. R. M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. R. M. R. atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja H. R. M. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31214 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 6K-1452 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departartamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl (duomenys neskelbtini) grupuočių gyvenimas kilmės šalyje pasidarė nebeįmanomas, pareiškėja negalėjo net išeiti iš namų. (duomenys neskelbtini) pradėjo siųsti grasinančius laiškus į pareiškėjos namus, reikalavo tėvo prisijungti prie jų, tačiau jis atsisakydavo, todėl jį kankino. (duomenys neskelbtini) pagrobė pareiškėjos brolį, jų šeima iki šiol nežino kas jam nutiko. (duomenys neskelbtini) persekiojo pareiškėjos šeimą, kadangi jie yra (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų priežasčių pareiškėjos šeima paliko kilmės šalį.

2.2. Pareiškėja nurodė išsamias aplinkybes, papildė savo tėvų pasakojimą kodėl jie visi bijo grįžti į kilmės šalį. Atsakovui tenka pareiga išsamiai ir individualizuotai, t. y. atsižvelgiant į apklausiamo asmens savybes, išsilavinimą, geografines, istorines žinias apie savo kilmės šalį, atlikti apklausas. Atsakovas nepateikia duomenų apie (duomenys neskelbtini) išpuolius 2021 metais, t. y. pateikiami tik seni duomenys, kurie siekia 2020 metus. Gyvendama kilmės šalyje pareiškėja žinojo realesnę šalies situaciją ir pagrįstai baiminasi dėl savo gyvybės, o atsakovas pateikia tik savo nuomonę. Atsakovas, neturėdamas aktualiausios informacijos apie smurto padėtį (duomenys neskelbtini), negali įvertinti kilmės šalyje esančių grėsmių. Šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga surinkti naujausius, aktualiausius duomenis.

2.3. Pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, ji visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jai nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis.

2.4. Draudimas atvykti yra maksimalus ir neproporcingas pareiškėjos lūkesčiui gauti prieglobstį. Pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kai pablogėjus situacijai, jai būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjai Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali jos padėtis kilmės valstybėje.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Kartu su pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ir jos tėvas, motina bei nepilnamečiai brolis ir sesuo. Tėvas Migracijos departamento vykdytų apklausų metu nenurodė, jog (duomenys neskelbtini) jį kvietė prisijungti prie organizacijos, ir kad dėl to jis būtų sulaukęs grasinimų. Atvirkščiai, prieglobsčio prašytojos tėvas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ateidavo pas juos į namus ir jį kankindavo. Vertinant prieglobsčio prašytojos individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje ji buvo asmeniškai susidūrusi su persekiojimo veiksmais. Pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Pareiškėja nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, įvykių apibūdinimas buvo abstraktus, atsakinėdama į papildomus klausimus pareiškėja vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjos pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) yra prieštaringas informacijai, kurią pateikė kartu atvykęs jos tėvas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju svarstytina, ar prieglobsčio prašytojos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Įvertinus pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Migracijos departamentas surinko su pareiškėjos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Šiuo atveju duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjos nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nebuvo nustatyta. Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjos pasakojimo aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjos apklausų metu nurodytos aplinkybės, nei Migracijos departamento surinkta pareiškėjos kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad jai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos grįžimas į kilmės valstybę nelaikytinas faktoriumi, padidinančiu individualaus pareiškėjos persekiojimo tikimybę. Sprendime išdėstyta išsami, iš įvairių patikimų šaltinių surinkta kilmės valstybės informacija apie saugumo padėtį šioje valstybėje. Surinkta informacija nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikio.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 21S31214 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų). Atitinkamai pakeista ir Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) ir kitais teisės aktais, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

6. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, įvertino pareiškėjos paaiškinimų esminius argumentus ir pagrįstai nusprendė, kad nurodyti motyvai, kuriais ji grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Šiuo atveju pareiškėja baiminasi, kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą dėl (duomenys neskelbtini) grupuočių, dėl kurių gyvenimas pasidarė labai sudėtingas, be to ji išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Nors pareiškėja nėra nurodžiusi, kad yra patyrusi prievartą ar kitus smurto veiksmus dėl iš (duomenys neskelbtini)grupuočių, taip pat išpažįstamo tikėjimo, tačiau jai gresiantį pavojų ji sieja su bendra kilmės valstybės situacija. Pareiškėja baiminasi grįžti į kilmės valstybę dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės. 2020 m. (duomenys neskelbtini) pagrobė jos brolį, kartais jie pasiimdavo jos tėvą ir neleisdavo jam grįžti, dėl (duomenys neskelbtini) jų gyvenimas pasidarė labai sudėtingas. Pareiškėja daugiau bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo galimybės. Šiuo atveju pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos ir šeimos galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjos šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamai, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjos pasakojimas yra abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus, ar toks pavojus gresia. Pareiškėja pati nurodė, kad jai pavojus kyla dėl bendros situacijos valstybėje, dėl (duomenys neskelbtini) grupuočių persekiojimo, tačiau realios grėsmės ji nepatyrė. Pareiškėja nurodė vienintelę aplinkybę, dėl kurios neva kyla (duomenys neskelbtini) grėsmė, tai kad ji ir jos šeima yra (duomenys neskelbtini). Daugiau detalių apie tai, kokiais konkrečiais veiksmais (duomenys neskelbtini) kėlė grėsmę jai bei jos šeimai, pareiškėja nenurodė.

7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos ir jos tėvo apklausose duoti paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškėja nepateikė konkrečių jai tenkančių išgyventi diskriminacinių ar panašaus pobūdžio pažeidimų. Pareiškėjos pasakojimas apie pagrobtą brolį nedetalus, laiko prasme nutolęs nuo pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės, nesukonkretintas, nenurodytas pagrobimo ryšis su grėsme pareiškėjai. Teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažinti įrodymais būtų pagrindas tik tada, jei byloje būtų ir kitų įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančių duomenų, tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja nepateikė detalių, kurias būtų galima patikrinti. Kadangi pareiškėja šių aplinkybių nedetalizavo, atitinkamai Migracijos departamentas pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo remtis vien tik pareiškėjos teiginiais ir įrodytomis pripažinti jos nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pasakojimas buvo neinformatyvus, abstraktus, jame nėra informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų realus persekiojimas dėl jos socialinio statuso – grąsinimų kaip (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrindė tariamos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje, todėl nėra ir pagrindo pripažinti, kad dėl pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę jai kiltų grėsmė.

8. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiama informacija, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta aukštu lygiu, tačiau nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurie sąlygotų poreikį koreguoti šį EPPB vertinimą, tyrimo metu nerasta.

Esant įtariamam asmens ryšiui su (duomenys neskelbtini), gali būti pagrįsta persekiojimo baimė, tačiau tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėja ar jos šeima būtų siejama su (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad prieglobsčio prašytoja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja jos atžvilgiu patirtų pažeidimų neindividualizavo, o tai, kad pareiškėjos tėvas galimai praeityje susidūrė su sunkumais, nereiškia, kad pareiškėjai ateityje gresia persekiojimas individualioje situacijoje.

Atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) rėmėsi EPPB ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos nurodomos jos galimo persekiojimo aplinkybės nėra individualaus pobūdžio. Priešingai, pareiškėja visose apklausose ir teismo posėdyje patvirtino, kad jai asmeniškai niekas negrasino. Pareiškėjos nurodomos jos galimo persekiojimo aplinkybės nėra susijusios nė su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja neįrodė, kad tarp pareiškėjos socialinės padėties (duomenys neskelbtini) ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso.

Pareiškėja taip pat neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi naujausia EPPB pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui pagal jame nurodytas aplinkybes suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tuo metu pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais, ar (ir) įrodymais priešingai neįrodė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad nebuvo surinkta su pareiškėjos prašymu susijusi informacija, vertintintini kaip nepagrįsti.

10. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga bei adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas įvertino, jog toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pakeista, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimo dalis įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, laikyta pagrįsta ir palikta nepakeista.

III. 11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą visa apimtimi. Pareiškėja bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi turėtų būti tiesiogiai išklausyta ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus.

12. Apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Nesutiktina su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) karinės organizacijos (duomenys neskelbtini) persekioja (duomenys neskelbtini) dėl jų bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pasakojimas, kad jos tėvas ir broliai buvo verbuojami (duomenys neskelbtini), o vėliau jos šeima persekiojama (duomenys neskelbtini) dėl įtariamo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), yra tikras ir patvirtina realią individualią pareiškėjos persekiojimo grėsmę. Kilmės šalies informacija patvirtina didelę (duomenys neskelbtini) karinių grupuočių įtaką (duomenys neskelbtini) ir jų savivalę persekiojant žmones. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėją persekioja (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės, kurios galimai įtaria pareiškėjos šeimą bendradarbiavus su (duomenys neskelbtini). Pareiškėja patiria realų persekiojimą, todėl gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

12.2. EPPB ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač (duomenys neskelbtini) regione, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis.

12.3. Akivaizdu, kad pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjos kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą, aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:

13.1. Vertinant pareiškėjos individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje ji buvo asmeniškai susidūrusi su persekiojimo veiksmais. Pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Pareiškėja nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jos pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, įvykių apibūdinimas buvo abstraktus, atsakinėdama į papildomus klausimus pareiškėja vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjos pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) prieštaringas informacijai, kurią pateikė kartu į Lietuvos Respubliką atvykęs jos tėvas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jos skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino pareiškėjos persekiotojo, nei jo tikėtinų tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją. Jokių objektyvių individualių duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėja skunde nepateikė, o vien nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

13.2. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Tvarkos aprašo 97 punktas nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jai nekyla.

13.3. EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei Sprendime išvadas, pareiškėjai skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

13.4. Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymąsi. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

V. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776- 415/2021).

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

24. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą bei įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) bei konkrečioje vietovėje (duomenys neskelbtini) tyrimą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, įvertino (duomenys neskelbtini) ir kitų grupučių tariamus grasinimus.

Sprendime išsamiai išanalizuota padėtis (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pareiškėjai galinčias kilti grėsmes. (duomenys neskelbtini), gentys yra sukūrusios savo mobilizuotas pajėgas. Migracijos departamentas atsižvelgė į tai, jog nors (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta aukštu lygiu, tačiau nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Prieglobsčio prašytoja priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuri remiantis EPPB duomenimis, priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą asmenų.

Esant įtariamam asmens ryšiui su (duomenys neskelbtini), gali būti pagrįsta persekiojimo baimė. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jog pareiškėja ar jos šeima siejama su (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Vertinant prieglobsčio prašytojos situaciją nenustatyta tikėtino persekiojimo bei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti. Pareiškėja nedetalizavo jai individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais ji tariamai gali susidurti grįžus į kilmės valstybę, prieglobsčio prašymą grindė hipotetiniais teiginiais.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta detalios, pakankamos informacijos susijusios su galimais persekiojimo veiksmais. Pareiškėjos pateikta informacija yra susijusi su bendra kilmės šalies padėtimi, prieglobsčio prašytoja nepateikė konkrečių, tikslių atsakymų, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Pažymėtina ir tai, jog prieglobsčio prašytojos pasakojimas nesutampa su jos tėvo pasakojimu. Pareiškėjos tėvas, priešingai nei teigė pareiškėja, Migracijos departamente vykdytų apklausų metu nenurodė, jog (duomenys neskelbtini) jį kvietė prisijungti prie organizacijos, ir kad dėl to jis būtų sualukęs grasinimų.

Pareiškėjos pasakojimas nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos ir šeimos narių persekiojimo. Pati pareiškėja taip pat nurodė, kad pavojus kyla dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, tačiau nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jai galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija nurodo, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pareiškėja patiria realų persekiojimą.

27. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB 2021 m. ataskaitos duomenimis, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos pranešimu, Jungtinės Karalystės 2021 m. sausio mėnesio ataskaita, kitais tarptautiniais šaltinais. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytoja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jos asmens tapatybę ar pilietybę. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją, ir į tai, kad jos gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), nusprendė, jog pareiškėja yra iš (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Migracijos departamentas rėmėsi naujausia informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir atskiruose jos regionuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog Migracijos departamentas nevertino prieglobsčio prašymo informacijos sistemiškai, taip pat, kad Migracijos departamentas neįvertino skirtumo tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Pareiškėjos teiginys, kad atsakovas rėmėsi neaktualia, selektyviai atrinkta, neatitinkančia reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių kriterijaus, informacija, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas vertino 2021 m. EPPB ataskaitą ir kitus aktualius tarptautinius šaltinius, o pareiškėja 2021 m. išvyko iš kilmės šalies ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjos individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. R. M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė