dfcba55b-8bea-4632-b622-280e4f64e89e · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-67-882/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67365-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.2.14.12.1; 1.2.14.12.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, Ievai Lukošiūnienei, Daliai Kalašinskienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui, kaltinamajam P. E., jo gynėjui advokatui R.

D., kaltinamajam R. L., jo gynėjui advokatui M. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, teistas 2014-03-26 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine bausme - 160 MGL (20800 Lt) bauda ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise medžioti 3 (trejiems) metams, įskaičius laikino sulaikymo laikÄ (1 parÄ ), užskaityta, jog sumokėta 2 MGL (260 Lt) baudos, bausmę atlikęs, teistumui neiÅ¡nykus, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir R.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, teistas 2011-06-23 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį (t. y. padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ) 7 MGL (910 Lt) bauda (sumokėta 2012-01-16), bausmę atlikęs, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: P. E. veikdamas bendrininkų grupėje su R. L., tai yra R. L. 2015 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, Norvegijoje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., žinant, kad Å¡is turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, po ko R. L. organizavo Å¡ių kailių iÅ¡siuntimÄ ir perdavimÄ Å¡ios nusikalstamos veikos bendrininkui P. E., informuodamas jį apie tai, o P. E. 2015 m. gruodžio 8 d., apie 12.10 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, iÅ¡ siuntinius gabenusio D.

J. pagal susitarimÄ perėmė R. L. gabenimui iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ perduotÄ siuntinį - 4 kelionines rankines su jose buvusiais 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., žinodamas, kad Å¡is turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, tai yra, kad Å¡ie lapių kailiai 2015 metų gruodžio mėnesį buvo pagrobti iÅ¡ Norvegijoje esančios lapių fermos, taip turėdami bendrÄ tikslÄ Å¡iuos įgytus lapių kailius realizuoti, tačiau iÅ¡ karto po jų P. E. perėmimo 2015 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos mikroautobuse VW Transporter, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini), metu Å¡ie lapių kailiai buvo rasti bei paimti policijos pareigÅ«nų, ir tokiais savo veiksmais bendrai įgijo turtÄ â€“ 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje. R. L., veikdamas bendrininkų grupėje su P. E., 2015 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, Norvegijoje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M.

I., žinodamas, kad Å¡is turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, po ko organizavo Å¡ių kailių iÅ¡siuntimÄ ir perdavimÄ Å¡ios nusikalstamos veikos bendrininkui P. E., informuodamas jį apie tai, o P. E. 2015 m. gruodžio 8 d., apie 12.10 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, iÅ¡ siuntinius gabenusio D. J. pagal susitarimÄ perėmė jo (R. L.) gabenimui iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ perduotÄ siuntinį - 4 kelionines rankines su jose buvusiais perduotais 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M.

I., žinodamas, kad Å¡is turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, tai yra, kad Å¡ie lapių kailiai 2015 metų gruodžio mėnesį buvo pagrobti iÅ¡ Norvegijoje esančios lapių fermos, taip turėdami bendrÄ tikslÄ Å¡iuos įgytus lapių kailius realizuoti, tačiau iÅ¡ karto po jų P. E. perėmimo 2015 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos mikroautobuse VW Transporter, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), metu Å¡ie lapių kailiai buvo rasti bei paimti policijos pareigÅ«nų, be to, R. L., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2016-04-11, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo 525 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 30355,5 eurai, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M.

I., žinodamas, kad Å¡is turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, tai yra, kad Å¡ie lapių kailiai 2015 metų gruodžio mėnesį buvo pagrobti iÅ¡ Norvegijoje esančios lapių fermos, bei Å¡iuos neteisėtai įgytus 525 vnt. lapių kailius laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bokso Nr. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, turėdamas tikslÄ Å¡iuos įgytus lapių kailius realizuoti, tačiau 2016-04-11, 12.40 val., kratos metu Å¡ie lapių kailiai buvo rasti bei paimti policijos pareigÅ«nų, ir tokiais savo tęstiniais veiksmais jis bendrai įgijo didelės vertės turtÄ â€“ 627 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 36253,14 eurų, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, ir padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai, prašė iÅ¡teisinti, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tikslius parodymus, dabar nelabai pamena aplinkybių. Maždaug pamena, kaip viskas buvo. Surašė, kad jis įsigijo pavogtus kailius, esmę suprato. Jis tų kailių nei pirko, nei kÄ , jo tik paprašė juos parvežti iki Å iaulių, prie to pačio važiavimo pasiimant stalÄ . Nežinojo, kad kailiai buvo nusikalstamu bÅ«du įgyti. Nežinojo, kad jie pavogti, tik žinojo, kad tai kailiai.

Žinojo, nes prieÅ¡ tai buvo kalbėjęs su draugu, ar apsimoka juos pirkti, ar ne. Teisme pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (IV tomas, b. l. 15-16), Å¡iuos savo parodymus jis patvirtino, suraÅ¡yti teisingai ir teismas jais gali remtis. Nurodė, kad jis tuos kailius bÅ«tų parvežęs į R. namus. Nekalbėjo, kur tuos kailius padės, bÅ«tų parvežęs namo ar į garaÅ¾Ä padėjęs. Žinučių su R. iÅ¡ties buvo, tik nepasakys, kiek tiksliai. Kai jis (R.) klausė kailių kainų, sakė, kad tai lapės kailiai.

Pats užsiima audinių auginimu, lapių neaugina. Senais laikais yra turėjęs reikalų su lapėmis, kai su tėvu eidavo į medžioklę, auginęs lapių nėra. Apie lapių kailių kainas žino tik apytiksliai, galima pasižiÅ«rėti internete. Dėl kailių realizacijos su R. neÅ¡nekėjo, nežino, ar kalbėjo, kur jis (R.) tuos kailius ketina dėti. Tvirtina pagarsintÄ jo apklausÄ , sakė teisybę. R. L. pažįsta iÅ¡ seniau, jų pažintis su tuo įvykiu nesusijusi. Jam buvo žinoma, kad R. važiuos į Å vedijÄ , NorvegijÄ .

Kada jis tai pasakė, negali pasakyti, nesieja to su kailių gavimu. Kažkurio pokalbio metu R. paklausė, kur tiksliai važiuos, buvo kalba apie maisto dėžę jo sesei, kuri gyvena Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. R. L. buvo apsistojęs pas jo sesę, prašė leisti permiegoti. Nežino, kiek laiko R. L. buvo Norvegijoje pas jo sesę. Sesers vyras R. M. Kokiu tikslu jis vyko į NorvegijÄ nežino. Su R. L. buvo kalba apie kailius, sakė, kad yra pirkti, kalbėjo, kiek galėtų kainuoti ir viskas.

Kailių kaina gali bÅ«ti 5-50 eurų, iÅ¡ kur ir kaip jis tuos kailius įgis nesigilino. Pokalbiuose, kurie yra byloje, galėjo bÅ«ti įvairÅ«s pokalbiai, tuo metu iÅ¡ viso turėjo 3 telefonus, turėjo darbinį, naminį ir dar kažkokį. Kad Å¡iuose pokalbiuose neatsispindi kalba apie kailių pirkimÄ , galėjo bÅ«ti, kad jie kalbėjo ar susirašė per „Viberį“. Konkrečiai kalbėjo, kad tai lapių kailiai, o kurioje Å¡alyje įsigis nežinojo. Kailiai dažniausiai yra realizuojami aukcione.

Tų kailių galima ir turguje nusipirkti. Kailiai buvo vežami ne jam. R. L. galbÅ«t į mikriukÄ vežėjui ir įdėjo kokiÄ tašę prie maisto dėžės sesei, gal kokiÄ tašę jis ir prašė, nepamena. Neatsimena, ar buvo praÅ¡ymas susisiekti su R. L. žmona ir kažkÄ paimti, kažkokiÄ tašę lyg vežė, bet nelabai pamena. Vežė tam pačiam vairuotojui, iÅ¡ kurio po to pasiėmė stalÄ ir kailius. Dėl barkodų, kurie kratos metu buvo rasti pas R. L. garaže, nieko negali paaiÅ¡kinti.

D. Å«kyje kažkiek dirbo lupykloje, pas jį pusę sezono tik dirbo, prieÅ¡ 5-6 metus. O paskui pas D. lankydavosi tik pasiimti savo kailių. Nežino ir neįsivaizduoja, kaip paaiÅ¡kinti, kaip pas R. L. atsirado D. barkodai. Kokiu tikslu tie barkodai buvo pas R. L., nežino, bet tie barkodai yra neskaičiuojami. Jis vienÄ Å¾mogų tik pažinojo, kurio ir paklausė apie lapių kailius, tai jis jam pasakė, kad jie praktiÅ¡kai nebereikalingi, nes jų niekas nebeperka, kad stovi aukcione, o jis tų kailių nei pirko, nei jų jam reikėjo.

R. L. į užsienį važiavo su draugais ar su draugu, tiksliai nepasakys, gal su pusbroliu. Žinutė per „Viberį“, kur užfiksuota 105, nežino kÄ reiÅ¡kia, gal skaičiai, gal vienetai, jis nepamena. KÄ reiÅ¡kia žinutė „bus 1000“, tai gal čia kalba buvo apie padangas, nes jie ir apie tai kalbėjo. Nežino, dėl ko jų pokalbiuose nieko nėra užfiksuota apie padangas. Minimas A., tai gal čia R. L. draugas ar pusbrolis, pavardės nežino, yra tik matęs. Nežino, ar buvo kalba „kad tokie, kaip A.

Å«gio“, o kad „yra patinai ir patelės“, tai tikriausiai kalba buvo apie lapes. Buvo kalba apie kailius, žinojo, kad R. nori pirkti lapių kailių. Tai, kad žinutėse užfiksuota „jie vaikÅ¡to čia, kaip namuose“, negali to paaiÅ¡kinti, visur galima vaikščioti. Negali pasakyti, kÄ turėjo galvoje, kai parašė „jie kainuoja iki 130 vienas“, kad kailiai tiek kainuotų negalėjo sakyti, nes tokių kainų nėra. Taip pat negali paaiÅ¡kinti, kÄ reiÅ¡kia, kai L. parašė „nerandu tų mažiukų“.

Jis pats audines augina, lapė ir audinė skiriasi, tai du skirtingi dalykai, dydžio prasme jos taip pat skiriasi. Žinutėje „bus be problemų jas atiduoti“ tai gal kalbėjo apie padangas. Jis iÅ¡ tikro nepamena tiksliai, kokie ten jų pokalbiai buvo. Nežino, kÄ Å¾inutėje nurodė, kad jam įdėtų, galėjo daug kÄ nurodyti, galbÅ«t stalÄ . Pokalbiai, kurie yra byloje, tai yra ne visi pokalbiai, kurie buvo su R. L. Jis jokio tikslo neturėjo įgyti Å¡iuos kailius, R. L. jokių pinigų nemokėjo, nieko jie nesitarė.

Jo tikslas buvo tik padėti tuos kailius pargabenti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki R. L. namų Å iauliuose, kadangi tuo pačiu važiavo sau stalÄ pasiimti. Aplinkybių, kaip, kur ir kiek R. L. įgijo kailių, kiek mokėjo, nežinojo. Žinojo tik kad jis pirks kailius, tokia kalba buvo, kalbėjo apie kailių kainas. Pokalbyje, kur atsispindi jo žodžiai „pradžioje, viskas aiÅ¡ku“, kÄ tai turėjo reikÅ¡ti nepamena, jis daug kÄ galėjo kalbėti, nepamena, kas buvo prieÅ¡ 3 metus. Pokalbyje, kur atsispindi jo žodžiai „virÅ¡ 30 kiekvienam gausis“, nežino kÄ reiÅ¡kia.

Pokalbyje, kur atsispindi R. L. žodžiai „yra čia daugiau, pradžiai parveÅ¡ pažiÅ«rėti“, nežino kÄ reiÅ¡kia, gal tai padangos, gal kiti daiktai, nes iÅ¡ ten viskÄ galima vežti. Neatsimena, ar jam tuo metu buvo žinoma, kiek tų taÅ¡ių įdėjo, gal ir žinojo, jis nepamena tų pokalbių. Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto P. E. parodymai, kuriuose jis savo kaltės nepripažino, parodė, kad jo sesuo E. gyvena Norvegijoje su savo vyru R. M., kuris Norvegijoje turėjo marmurinį stalÄ ir sakė, kad tai geras stalas, kad jis tiktų pas jo tėvus pastatyti.

Tiksliai neprisimena, bet maždaug gruodžio mėn. pradžioje jam paskambino ar parašė žinutę R. ir pasakė, kad yra vairuotojas, kuris parveÅ¡ stalÄ Ä¯ LietuvÄ . Kiek žinojo iÅ¡ R., tas vairuotojas yra iÅ¡ vieno kaimo su R., jie pažįstami. VairuotojÄ pažinojo ir jis, nes jį jau vienÄ kartÄ buvo matęs, kai dėjo maisto siuntinį į NorvegijÄ ir nuo tada buvo likęs to vairuotojo telefono numeris. Taip pat gruodžio mėn. pradžioje su juo susisiekė ir jo pažįstamas Å¡iaulietis R.

Žinojo, kad jis tuo metu Norvegijoje. R. pasakė, kad žino, jog vairuotojas važiuoja į LietuvÄ ir įdės dar keturias taÅ¡es, kurias jam reikės paimti ir palaikyti. Jis sutiko tas taÅ¡es paimti. Koks taÅ¡ių turinys, tuo metu apie tai jie nekalbėjo. Su vairuotoju, kuris vežė krovinį į LietuvÄ , susiskambino pirmadienį ryte, tai yra gruodžio 7 d. ir vairuotojas jam pasakė, kad grįžęs eis ilsėtis ir sutarė susiskambinti vakare. Susiskambinus vakare, vairuotojas sakė, kad iki kitos dienos pietų bus vietoje ir sutarė, kad jis vyks pas vairuotojÄ pasiimti krovinį.

Vairuotojas žinute jam atsiuntė adresÄ , kur reikia atvažiuoti. Su tėvu susitarė, kad jie automobiliu VW „Transporter“ kartu važiuos į (duomenys neskelbtini) pasiimti krovinį. Jis tėvui sakė, kad yra parvažiavęs stalas iÅ¡ Norvegijos ir reikia jį pasiimti. Gruodžio 8 d. ryte su tėvu iÅ¡važiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini). Kaune parašė vairuotojui žinutę, kad jau atvažiuoja. (duomenys neskelbtini) buvo apie 12 valandÄ dienos. Atvažiavęs nurodytu adresu, jis paskambino vairuotojui ir Å¡is nurodė privažiuoti prie autobusiuko, stovėjusio už namo.

Privažiavo prie baltos spalvos VW krovininio autobusiuko. Tuo pat metu atėjo ir vairuotojas. Persikrovė stalÄ ir keturias Å¡tukines taÅ¡es, tačiau kas jose buvo, jis nematė ir nežiÅ«rėjo. Tik persidėjus taÅ¡es į savo automobilį, juos visus sulaikė policijos pareigÅ«nai. Kai pareigÅ«nai atidarė taÅ¡es, jis tik tada pamatė, kad ten yra lapių kailiai. PaaiÅ¡kino, kad kažkada su minėtu R. buvo kalba apie kailius. Dar bÅ«damas Norvegijoje R. kažkurio pokalbio metu jo klausė apie kailių kainas kaip tos srities specialisto, nes jis dirba įmonėje, kuri užsiima audinių auginimu, tačiau neužsiima kailių iÅ¡dirbimu.

Jis pasakė, kad bendrai visų kailių vidutinė kaina yra apie 50 eurų už vienetÄ . Iki taÅ¡ių pasiėmimo R. buvo parašęs kažkokiÄ Å¾inutę su skaičiais, tačiau jis nieko nesuprato, bet nujautė, kad tai gali bÅ«ti susiję su kailiais. Kad kailiai galėjo bÅ«ti vogti, jis nežinojo. Apie jokias kailių vagystes Å vedijoje ar Norvegijoje jis nieko negirdėjo. (IV tomas, b. l. 15-16). Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės iÅ¡ esmės nepripažino, prašė iÅ¡teisinti, parodė, kad nelabai pamena visų aplinkybių, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo parodymus.

Teisme pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (IV tomas, b. l. 81-82), Å¡iuos savo parodymus jis patvirtino, suraÅ¡yti teisingai ir teismas jais gali remtis. Nurodė, kad jis pažįsta P. 4-6 metus. Buvo iÅ¡vykęs, buvo Å vedijoje, paskui prašė P., ar jis galėtų pas jo Å¡vogerį pernakvoti. Jis P. daug kartų skambino iÅ¡ vieno, iÅ¡ kito ir trečio telefono. Atrodo, prašė P. paimti ir jam į NorvegijÄ Ä¯dėti taÅ¡es. Tašės jam buvo reikalingos sudėti daiktus, tų taÅ¡ių buvo nemažai.

Važiavo ne į vienÄ turgų, kur daiktus atidavinėja. Tašės jam buvo reikalingos kailiams sudėti, nes jie buvo plastikiniuose maiÅ¡uose ir jie suplyÅ¡o. Nežino, kada pirmÄ kartÄ paskambino E. dėl kailių. Nepamena, ar buvo parašęs, kiek iÅ¡ viso tų kailių bus. Jam svarbiausia dėl tų kailių buvo kainos, nes jis augina audines, gaudosi kainose, ar apsimoka iÅ¡ viso pirkti. PrieÅ¡ tai jau buvo nupirkęs, jis neprisimena, kada skambino, ar apsimoka dar pirkti. Apie 1000, nežino, ar rašė, kad jų tiek bus, nes nežinojo, kiek jų bus, paskui jų buvo tik apie 500.

Buvo kalbėta ir iÅ¡ vieno telefono, ir iÅ¡ kito, o kÄ ten užfiksavo, jis nežino, nepamena. Bendravo su E., bet kÄ tiksliai nepamena, žinojo, kad jis augina audines, dirba su jų kailiais, fermÄ turėjo. Sakė E., kad tiek gali kainuoti, kad negausi tiek, paskui galvojo iÅ¡ viso, kur čia jis įsivėlė, kai sužinojo, kad policija uždarė. Jis sužinojo, kad kailiai policijoje, kai buvo Å vedijoje, jam paskambino R., dabar tiksliai to nepasakys. Dar jis skambino P., kaip su tais kailiais, ar jis reikalingas dėl tų kailių, dėl navigacijų, ar dėl kitų daiktų.

P. jam pasakė, kad jis nereikalingas, kad nėra bylos, kad nėra kviečiamas apklausai ir pan. Jei bÅ«tų pasakę, kad tai vogti kailiai, tai bÅ«tų nesivėlęs. Nepamena, ar P. klausė, ar kailiai vogti, dabar nepasakys. Å vedo, „čigono“, telefono neturi. Jis nežinojo, kad tie kailiai vogti, nebÅ«tų pirkęs, jei bÅ«tų žinojęs. „Čigonas“ jam pasakė po 20-30 eurų, dar pagalvojo parvežimas kainuos, sakė nemokės, jis už kailiukÄ mokėjo po 10-12 eurų. Net neįsivaizduoja, po kiek tikėjosi parduoti, galvojo žmonai, mamai kailinius pasiÅ«ti.

Pagalvojo pabandys nupirkti ir kaip gausis taip, nes jis nėra specialistas toje srityje. Garažas buvo nuomojamas, jis jį nuomojo, iš viso kailių buvo apie 525 vnt. Jis tuos kailius norėjo susikabinti po 10 vienetų, pas jį ateidavo žmogus žolę nupjauti, tai jis tuos barkodus ir buvo palikęs. Jis net nesuprato, kad tai barkodai, buvo plastmasiukai ir sukabino ant jų, nežinojo, po kiek reikia juos kabinti, užtraukė virvutę ir viskas. Pamatavo dar kailius, po 1,10, 1,20, 0,90 metro buvo. Jis nesuprato, kad tai barkodai kailiams kabinti, sukabino ir viskas, dar ant tų kailių ilgį surašė su markeriu, ant plastmasinės kortelės. Kad tie barkodai kažkam priklauso net nepagalvojo, uždėjo, kad kailiai laikytųsi ir viskas.

Nepripažįsta, kad vogtus kailius pirko, nes jis to nežinojo. Nežinojo, kad kailiai buvo įgyti nusikalstamu bÅ«du. Jei bÅ«tų žinojęs, nebÅ«tų pirkęs. Ä® NorvegijÄ važiavo dėl daiktų, kuriuos atiduoda veltui. Pripažįsta, kad pirko kailius, bet jis nežinojo, kad jie vogti. IÅ¡ jo garažo visi kailiukai buvo paimti. Tie kailiai slaptai nebuvo pardavinėjami, atviromis durimis, iÅ¡traukė, iÅ¡kėlė kailį, atvirai pardavinėjo. Kai nupirko žmogus jam iÅ¡rašė dokumentÄ , sakė, jei ant sienos kažkas bÅ«tų, pravežimo dokumentas.

Ikiteisminio tyrimo metu Å¡io dokumento nepateikė, nes jo neprašė. Prašė sÄ skaitos, bet jis jos neturėjo, teismui tÄ lapÄ gali pateikti. Ä®sigijo kailius dėl to, kad galvojo žmonai kailinius pasiÅ«ti, sakė, kad TelÅ¡iuose yra siuvykla, bet nebuvo ten nei nuvažiavęs, nei su kuo apie tai kalbėjęs. Pirko saviems žmonėms, neieÅ¡kojo pirkėjų ar perpardavėjų. Jis tik klausė P., kiek jie gali kainuoti. Jei bÅ«tų brangesni kailiai, jis jų nebÅ«tų pirkęs, nebÅ«tų pinigų turėjęs. Tas asmuo, kad „čigonas“ nusprendė dėl to, kad jis tamsaus gymio buvo.

Pokalbiai ir žinutės byloje yra ne visi, jis naudojosi ne vienu telefonu. Turėjo ir angliÅ¡kÄ kortelę, ne vienÄ telefonÄ , ne visos aplinkybės byloje užfiksuotos. Be to, ne jis pats tas taÅ¡es atidavė vairuotojui, sakė kažkokį stalÄ Ä¯dės ir tas taÅ¡es pridės. Grįžęs dar pats skambino P., nes buvo ant kratos orderio paraÅ¡yta jos pavardė, klausė, ar jis reikalingas, ar ne, kokiu pagrindu čia viskas įvyko. Ä® NorvegijÄ važiavo į turgų sendaikčių, kailius jis nupirko atsitiktinai, jo kelionės tikslas nebuvo pirkti kailių.

Iš kur tie žmonės, iš kurių jis pirko, įsigijo tuos kailius, nežino. Asmeniškai tų žmonių nepažįsta. Kai kailius pirko, jie buvo sudėti į plastikinius maišus, kaip šiukšlių maišai, todėl ir prašė tų tašių, kad vežant neiškristų, kad nepraplyštų. Jis prašė, kad tas tašes iš Lietuvos atvežtų, nes jos tvirtesnės, vadinamos turginės tašės. Dar galvojo, kad nesugestų kailiai, nes net nežinojo, kaip juos reikia laikyti. Gali būti, kad dėl tašių skambino E., dabar to nepamena, kiek jų buvo taip pat nepamena, neskaičiavo.

Į 4 tašes sudėjo kailiukus. 102 vienetai kailiukų priklauso jam. Tašių prašė, kad jam atsiųstų, jos buvo jo garaže ir jam priklausė. P. E. su tų kailiukų nuosavybe ar jų turėjimu niekaip nesusijęs. Jis P. tų kailiukų neperdavė, jis padavė R., o jis įdėjo prie to stalo kartu. Jei nebūtų stalo ėmęs, tai E. nebūtų ir tų kailiukų paėmęs. Tiek jo garaže rasti kailiukai, tiek 102 kailiukai buvo įsigyti iš to paties asmens. Papildomai teisme jis parodė, kad konkrečiai 102 vnt. kailių buvo įsigyti Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) kelias, šalia sienos, ten yra kolonėlė (degalinė), kaip aikštelė, toje vietoje ir įsigijo kailius, iki Švedijos sienos yra 30-50 km., bet tiksliai negali pasakyti, buvo surašyta sutartis.

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. L. parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2015 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, tikslios datos jau nepamena, buvo Å vedijoje, lankė ten dirbančius draugus, aplankė pažįstamus. Ä® Å vedijÄ jis važiavo automobiliu Audi A4, pilkos spalvos, kartu su pusbroliu A. L. ir M., kurio pravardė (duomenys neskelbtini). M. pasiliko Stokholme, o A. L. jį atvežė į miestelį, kur gyvena jo draugas R. Å vedijoje buvo apsistojęs miestelyje, esančiame netoli Å vedijos - Norvegijos valstybių sienos.

Miestelio pavadinimo nepamena. TÄ kartÄ Å vedijoje buvo gal dvi savaites, gal 10 dienų, tiksliai jau nepamena. To miestelio degalinės aikÅ¡telėje susipažino su dviem asmenimis, kaip suprato vienas iÅ¡ jų buvo Å¡vedas, o kitas atrodė kaip čigonas, gal rumunas, gal bulgaras, o gal dar kas kitas. Tas asmuo - čigonas su juo kalbėjo rusiÅ¡kai ir pasakė, kad Å¡vedas, tas kitas asmuo, turi fermÄ ir augina lapes bei Å¡iuo metu turi pardavimui lapių kailių. Tas čigonas sako galim parodyti kaip atrodo lapių kailiai ir nusivedė jį, kaip suprato prie Å¡vedo automobilio, o automobilyje buvusiame maiÅ¡elyje jam parodė du lapių kailius.

Jis paklausė po kiek jie parduoda lapių kailius ir jam atsakė, kad vieno kailio kaina yra 20-30 eurų. Jis atsakė, kad tokių pinigų nemokės. Kodėl jie tokiu bÅ«du sugalvojo parduoti lapių kailius jis nežino, jie jam nesakė. Jis pasakė, kad gali mokėti po 10 ar 15 eurų už kailį, priklausomai nuo kailio ilgio ir kokybės. Jie nesutiko su jo siÅ«loma kaina, tada jis pasakė, kad už jų siÅ«lomÄ kainÄ kailių jis nepirks ir ėjo nuo jų tolyn. Nespėjo toli nueiti, kai iÅ¡girdo, kad jį Å¡aukia tas pats čigonas, kuris jam pasakė, kad sutinka parduoti lapių kailius už siÅ«lomÄ kainÄ .

Jis klausė ar visi bus tokie lapių kailiai, kaip jie rodė maÅ¡inoje, jis atsakė, kad taip bus visi tokie ir jų bus 100 vnt. Tada jis pasakė, kad už vienÄ kailį gali mokėti po 12 eurų, o čigonas pasakė Å¡vedui kainÄ , už kuriÄ jis sutinka pirkti kailius ir Å¡vedas galvos linktelėjimu sutiko. Tada čigonas jam pasakė palaukti ir netrukus į Å¡iÄ aikÅ¡telę atveÅ¡ 100 vnt. kailių. Čigonas su Å¡vedu iÅ¡važiavo, o jis pasiliko jų laukti aikÅ¡telėje. Maždaug po 20 minučių abu grįžo su mikriuku "Ford Transit", Å¡vediÅ¡kais numeriais.

Mikriuke į maiÅ¡us buvo sudėti lapių kailiai. Jam parodė visus lapių kailius bei prie jo juos suskaičiavo. Kailių iÅ¡ viso buvo 100 vnt. bei dar pridėjo tuos du kailius, kuriuos buvo rodę maÅ¡inoje kaip pavyzdžius. Jis čigonui padavė 1200 eurų, o jis tuos pinigus padavė Å¡vedui. Jis tuos kailius susidėjo į draugo vardu R., kurio pavardės nežino, automobilį "Ford Mondeo", valstybinių numerių nežino. Šį automobilį jis buvo pasiėmęs iÅ¡ R., kad galėtų nuvažiuoti pas draugÄ R.

į NorvegijÄ . R. pavardės nežino, jis yra kažkur iÅ¡ Alytaus pusės. Susidėjęs lapių kailius važiavo pas R. į NorvegijÄ . Pas jį pabuvo dvi dienas. BÅ«nant pas jį jam pasakė, kad yra mikriukas, kuris važiuos į LietuvÄ ir jis gali įdėti lapių kailius, kad juos parvežtų. Jis sudėjo lapių kailius į taÅ¡es ir jo draugas R. sakė, kad taÅ¡es vakare paduos į mikriukÄ , kad parvežtų į LietuvÄ . R. sakė, kad į tÄ mikriukÄ Ä¯duos į LietuvÄ parvežti kažkokį akmeninį stalÄ , todėl tuo pačiu įduos ir jo taÅ¡es su kailiais.

R. sakė sumokės pinigus už jo taÅ¡es, o jis paskui jam atiduos pinigus, nes tuo metu neturėjo kronų, kad sumokėtų už taÅ¡ių vežimÄ . R. jam vėliau sakė, kad už vienÄ jo tašę vežėjui sumokėjo 18-20 eurų, o taÅ¡ių buvo keturios. Jis kalbėjo su P. E., kuris yra to R. Å¡vogeris, ir klausė ar jis galės paimti taÅ¡es, kurias parveÅ¡ iÅ¡ Norvegijos. Ar jis jam sakė, kas yra taÅ¡ių viduje nepamena. P. E. sakė, kad turi paimti kažkokį parvežamÄ stalÄ , tai tuo pačiu galės paimti ir jo taÅ¡es.

TaÅ¡es su kailiais jis paliko R., kuris vakare jas įdavė mikriukui, kad parvežtų į LietuvÄ , o jis iÅ¡važiavo pas draugÄ R. atgal į Å vedijÄ . Jam bÅ«nant Å vedijoje pas draugÄ R., jam paskambino draugas R., kuris pasakė, kad Lietuvoje P. E. sulaikė policija dėl jo siuntos. Kadangi jis turėjo to čigono, iÅ¡ kurio įsigijo lapių kailius Å¡vediÅ¡kÄ telefono numerį, tai jam paskambino ir paklausė ar tie kailiai nėra vogti, nes juos Lietuvoje paėmė policija. Tas čigonas užtikrino, kad tie kailiai tikrai nevogti bei sakė, kad pardavimui turės dar lapių kailių, o jis jam pasakė, kad galės paimti, kai iÅ¡siaiÅ¡kins, kad viskas gerai su tais kailiais, kad jie yra nevogti.

Paskui jis kartu su A. L. grįžo į LietuvÄ . Kai jis buvo Å vedijoje, A. L. buvo Norvegijoje, jis jam skambino ir sakė, kad yra be maÅ¡inos bei jam pasakė, kad susitinka prie Oslo ir skris į RygÄ . Kažkas iÅ¡ draugų jiems abiem nupirko lėktuvo bilietus. Jį į Oslo oro uostÄ atvežė R., o A. L. jau ten buvo atvykęs ir abu kartu parskrido į RygÄ . Jis skambino čigonui į jo Å¡vediÅ¡kÄ telefono numerį, jie susitarė, kad jis į mikriukÄ Ä¯dės 100 vnt. kailių, o jis pinigus už kailius įduos to mikriuko, kuris jam parveÅ¡ kailius vairuotojui ir tas vairuotojas pinigus nuveÅ¡ tam čigonui.

Jis skambino čigonui iš lietuviško numerio, nepamena iš kokio, to numerio nebeturi. Su čigonu nebuvo susitarę kokį kiekį jis iš jo nupirks lapių kailių. Jis tam čigonui sakė, kad jo neapgaus, kad pinigus sumokės bei sakė, kad ten gyvena jo draugas R. Tuos 100 vnt. kailių jam atvežė mikriukas, o jis vairuotojui padavė pinigus už kailius. Iš viso tas čigonas jam kailius siuntė 4 ar 5 kartus, tiksliai jau nepamena. Kiekvienu atveju tas čigonas jam įdėdavo maždaug apie 100 vnt. kailių.

Kailius jam atveždavo skirtingi mikriukai, kuriuos surasdavo pats čigonas Å vedijoje. Paskutinį kartÄ mikriukas kailius atvežė maždaug prieÅ¡ 2-3 savaites. TÄ kartÄ mikriukas kailius atvežė prie kelio, netoli jo naudojamo garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Minėtame garaže ir laikė visus kailius, atvežtus per paskutinius 4 ar 5 kartus. Nepamena kiek kartų skambino čigonui į jo Å¡vediÅ¡kÄ numerį. Čigonas yra maždaug apie 40 metų amžiaus, vidutinio kÅ«no sudėjimo, maždaug 180 cm Å«gio.

Buvo su neilga barzda. IÅ¡ viso kailių įsigijimui iÅ¡ čigono yra iÅ¡leidęs nuo 7000 iki 8000 eurų. Kai pirmÄ kartÄ pirko kailius ir mokėjo 1200 eurų, tai Å¡itie pinigai buvo jo asmeninės santaupos. Kitus pinigus kailiams pirkti skolindavosi, savo lėšų neturėjo. Pripažįsta, kad įsigijo lapių kailius iÅ¡ čigono, bet tikrai nežinojo, kad jie yra vogti. (IV tomas, b. l. 81-82). Teisme vaizdo konferenciniu ryÅ¡iu apklaustas liudytojas M. I., vertėjaujant A. Č., parodė, kad Å¡iuo verslu užsiima nuo 1979 metų.

Jis pats paruoÅ¡davo ir parduodavo lapių kailius. Turėdavo sidabrinių lapių, mėlynųjų, žydrųjų, gali bÅ«ti, kad turėjo per 3000-4000 lapių per žiemÄ . Vagystė buvo 2015-12-04, naktį, buvo pavogta apie 970 lapių kailių, vagystė buvo įvykdyta prieÅ¡ juos iÅ¡vežant. Kailiai buvo toje patalpoje, kur jie yra apdirbami, tie kailiai buvo tik jo paruoÅ¡ti. Tikslaus skaičiaus, kokių ir kiek lapių kailių buvo, negali pasakyti. Buvo apie 700 vienetų mėlynojo Å¡alčio lapių kailių, apie 100 vienetų mėlynųjų ir apie 8 Å¡ešėlinių lapių kailių, dar apie 90 vienetų Å¡ešėlinių melsvų Å¡alčio lapių kailių.

Spyna dienos metu automatinė, o nakties metu ji neveikia, nes yra taimeris, naktį spyna neatsidarinėja. Buvo nuimta alkÅ«nė, pirmiausia sulaužė duris, o po to ir langÄ iÅ¡daužė, langÄ atidarė iÅ¡ vidaus. Tie kailiai buvo paruoÅ¡ti pardavimui, laukė sunkvežimio, kad juos iÅ¡vežtų. Kailiai turėjo bÅ«ti vežami iÅ¡ jo fermos į jo namus, po to į KopenhagÄ . Turėjo kailius vežti į aukcionÄ . Kailius planavo parduoti 2016 metų kovo mėnesį Kopenhagoje, aukcione. Kailių vertė apie 75 eurai už mėlynojo Å¡alčio lapės kailį ir už mėlynosios lapės kailį.

Baltosios ir Å¡ešėlinės melsvosios Å¡alčio lapės kailis gali kainuoti 85 eurus. Jis atpažino savo kailius, juos pardavė gal po 75 eurus. Atpažino juos, kad tai jo, nes nėra tiek daug, kas augina Å¡ešėlinių mėlynųjų Å¡alčio ir mėlynųjų lapių, taip pat atpažino iÅ¡ apdorojimo bÅ«do, iÅ¡ apdirbimo. Nėra taip lengva atpažinti, nes visi daro tÄ pačiÄ apdirbimo procedÅ«rÄ , atpažino, nes buvo kieta pačioje odos viduje. Oda yra užmaunama ant kažko ir užtvirtinama kabėmis, kai iÅ¡džiÅ«va oda, tas kabes iÅ¡ima aklas žmogus, kuris dirba pas jį.

Atpažįsta savo kailius pagal apdorojimo bÅ«dÄ . 2015-12-04 buvo pavogta ir kitos rÅ«Å¡ies kailių iÅ¡ kitos fermos. Pas jį fermoje lietuviai nėra dirbę, anksčiau yra turėjęs kitų tautybių darbuotojų savo fermoje, bet ne paskutiniu laikotarpiu. PrieÅ¡ 10 metų dirbo pas jį rusas. Su niekuo nebendravo apie kailių kainas, ar lapių auginimÄ . Kailiai buvo apdrausti. Kailiai grÄ Å¾inti normalios, geros kokybės, jie buvo laikomi tinkamai. Turėjo tie asmenys žinoti, kaip laikyti kailius, kad kokybė nesugestų.

Aukcione tų kailių negalėjo parduoti, nėra taip paprasta juos parduoti aukcione. Galėjo parduoti kitam Å«kininkui, kuris augina tokios pačios rÅ«Å¡ies kailius. Ä® policijÄ kreipėsi po vagystės, policija atvyko tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ Å«kį, turi jų ataskaitas, kad nesurado vagių. Buvo rasta kažkokia maÅ¡ina, bet jos neatpažino, norvegų policija kailių nerado. Kailių vertė svyruoja, bet ji panaÅ¡i, gali svyruoti nuo 65 iki 100 eurų. 2016-10-01 dienai vertė vidutinė 57 eurai, tokiÄ vertę pateikė, nes tÄ dienÄ buvo tokia kaina, ji yra teisinga.

Vieno kailio savikaina 50-60 eurų, pelnas nuo vieno kailio labai skiriasi, nes kainos nuolat svyruoja. 50-60 eurų kainuoja užauginti, o gauna 70-100 eurų už kailį, pelnas gali būti 10-30 eurų už kailį. Legaliai auginant lapes, po 12 eurų kailių neparduoda. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje yra 17 lapių ūkių. 2015-12-04 jo ir kaimynų ūkius apvogė. Tvirtina, kad rasti kailiai buvo jo, nes buvo popierius tarp kailių, ir taip jis atpažino. Anksčiau vagysčių iš jo fermos nėra buvę, iš aplinkinių fermų yra buvę.

Iki vagystės 2-3 metus netinkamos kokybės kailių pas jį nebuvo, ligos nebuvo užpuolusios. Žala dėl Å¡ios vagystės jam buvo padaryta 1 kartÄ , draudimas žalos nekompensavo. Kailiukų skaičių nurodė apie 970-972 vienetus, nežino tikslaus skaičiaus, sakė apytiksliai. PareiÅ¡kimÄ rašė Norvegijoje, kad pavogė 970 vnt. kailių. Žalos tikslios nežinojo, tada turėjo apie 1000 kailių. Neturi galimybės atsakyti tiksliai, viskas buvo paruoÅ¡ta pardavimui. Buvo apie 700 mėlynojo Å¡alčio lapių kailių, 100 mėlynųjų, 80 Å¡ešėlinių, jos atrodo, kaip mėlynosios ir apie 90 Å¡ešėlinių mėlynojo Å¡alčio lapių kailių, sakė apytiksliai, nes tikslaus skaičiaus nežino.

Kai siunčia kailius į aukcionÄ , tada žino tikslų skaičių, o dabar jie buvo pavogti. Negali pasakyti, kiek kailių buvo be uodegų. IÅ¡ tų kailių, kurie jam grÄ Å¾inti, 100 vienetų mėlynųjų ir 10-20 buvo su uodegomis. Kai mėlynosios iÅ¡vežamos iÅ¡ Å«kio, tada visos uodegos bÅ«na nuimamos. Kai kurie kailiai buvo dar su uodegomis, nes nebuvo iki galo paruoÅ¡ti. IÅ¡ 17 Å«kių į aukcionÄ priduoda apie 40000 kailių, visi 17 Å«kių augina lapes, dauguma Å«kių augina sidabrines lapes, tik jis augina kitas rÅ«Å¡is, mėlynÄ sias, mėlynÄ sias Å¡alčio.

Ä® aukcionÄ kiek mėlynųjų lapių kailių bÅ«na priduota nežino, dauguma jų bÅ«na iÅ¡ Suomijos apie 50-100 tÅ«kstančių. Jis neturi nekondikcinių, netinkamų kailių. Ne visi kailiai jam grÄ Å¾inti, parsivežė 630-640 kailių. Teisme liudytojas K. E. parodė, kad P. E. yra jo sÅ«nus ir atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo sÅ«nų. Byloje ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-08 liudytoju apklaustas K. E. parodė, kad jo sÅ«nus P. E. šį sekmadienį, t. y. 2015-12-06 po pietų buvo atvažiavęs pas jį į namus ir paklausė jo, ar jis galės jam padėti, t. y. važiuoti kartu su juo.

Kur ir kodėl jis turi važiuoti, sÅ«nus sekmadienį jam nepasakė, nieko nepaaiÅ¡kino. SÅ«nus tik pasakė “aÅ¡ tau paskambinsiu, kai reikės važiuoti“, jis žodžiu dar paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Norvegijos turi parvažiuoti maÅ¡ina “kurjeris“, dar pasakė, kad jo žentas R. M., kuris dirba Norvegijoje, tuo pačiu įdėjo stalÄ , reikės tuos daiktus parsivežti. Jis sÅ«nui sutiko padėti. Taigi, pirmadienį, t. y. 2015-12-07 po pietų, tikslaus laiko nebeatsimena, jam sÅ«nus P. paskambino iÅ¡ savo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į jo mobilųjį telefonÄ , ir pasakė “ar galėsi važiuoti antradienį 8.00val.?", jis sutiko.

Po to, 2015-12-07 vakare, dar kartÄ P. jam paskambino ir pasakė, kad važiuosim antradienį, t. y. 2015-12-08 9.00 val., pasakė, kad reikės važiuoti už Kauno, paimti siuntinio iÅ¡ Norvegijos. Taigi 2015-12-08 apie 9.00 val. jis su jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pasiimti sÅ«naus. SÅ«nus P. jo laukė autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å iauliai, Å¡alia parduotuvės (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, o P. įsėdo į jo vairuojamÄ automobilį ir jie dviese nuo Å iaulių važiavo pro Kryžkalnį, pro KaunÄ link Alytaus į (duomenys neskelbtini) miestelį.

P. jam sakė, kur važiuoti, jis buvo prisijungęs navigacijÄ savo telefone. P. žinojo tikslų adresÄ , kur reikia važiuoti, nes jis dar automobilyje skambino „kurjeriui“ paklausė, kur tiksliai reikia važiuoti, paklausė adreso. Taigi (duomenys neskelbtini) miestelyje, Alytaus rajone, prie daugiabučio namo, jis parkavo automobilį. Koks buvo tikslus adresas to daugiabučio, prie kurio P. nurodė parkuoti automobilį, jis nežino, jis (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo pirmÄ sykį. Kada jis prie daugiabučio priparkavo savo automobilį, atėjo „kurjeris“, jis jo vardo ir pavardės nežino, „kurjeris“ bendravo tik su P. Tada jis, P. ir „kurjeris“, trise į jam priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ „kurjerio“ automobilio perkrovė daiktus, t. y.

įkrovė sunkų marmurinį stalÄ ir keturias „štukines“ taÅ¡es. Kas buvo tašėse nežino, sÅ«nus jam nesakė, tikrai nieko nepaaiÅ¡kino, o jis jo net nepaklausė. Tik iÅ¡ „kurjerio“ automobilio perdėjus minėtus daiktus, atvažiavo pareigÅ«nai ir juos sulaikė. Tada pareigÅ«nai pradarė vienÄ â€žÅ¡tukinę“ tašę ir jis pamatė, kad tašėje yra lapių kailiai. Kiek iÅ¡ viso tašėse buvo lapių kailių, jis nežino. Jam tikrai nėra žinoma, kam priklauso lapių kailiai.

Jis tik suprato, kad „kurjeris“ tai atvežė iÅ¡ Norvegijos. Kur sÅ«nus bÅ«tų lapių kailius padėjęs, jis nežino. (II tomas, b. l. 126-128). Teisme apklaustas liudytojas J. P. parodė, kad R. L. iÅ¡nuomojo garaÅ¾Ä , sutartį buvo pasirašęs ne su R. L., o su jo žmona. Garažas adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. Nuomoti pradėjo 2012 metų rugsėjo mėnesį. VisÄ laikÄ atsiskaitymas vyko su R. L., pinigus jam paduodavo R. L. Per tÄ laikÄ , kol nuomojo garaÅ¾Ä , jis nei kartÄ nebuvo nuėjęs į jį, todėl nežino, kÄ jis ten laikė.

NuomÄ mokėjo nereguliariai, dar dabar liko skolingas, dabar sutartis nutraukta abipusiu sutarimu. Nuoma buvo 80 litų, dabar liko 110 eurų skoloje. R. L. atpažįsta, jis yra teismo salėje. Nesidomėjo, kÄ jis laikė garaže, pasirašė sutartį, atidavė raktus ir viskas. Garažas buvo rakinamas dvejomis spynomis, abejų spynų raktus R. L. buvo atidavęs. Su R. L. nesusitikdavo, nebendraudavo, tik kai perduodavo jam pinigus už nuomÄ , susitikdavo mieste, prie darbovietės, problemų nebuvo. R. L. jį susirado per garažo pirmininkÄ .

Jis nepasakė tikslo garažo nuomos, kažkÄ minėjo, kad įrankiams susidėti, jam tai buvo neaktualu. Praeidavo laikas, kai nesumokėdavo, tada jis skambindavo R. L., yra ir su L. kalbėjęs. Visada klausdavo, ar dar reikalingos patalpos. Sutartį nutraukė nuo 2017 m. kovo 1 d. abipusiu susitarimu. R. L. jam perdavė raktus, tada apžiÅ«rėjo ir garaÅ¾Ä . Apie laikomus daiktus jo garaže iÅ¡girdo tik iÅ¡ tardytojos, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teisme apklaustas liudytojas Z. D. parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas, jog ant lapių kailių, kuriuos surado policija, buvo sudėti barkodai, iÅ¡duoti jo įmonei.

Nežino, kas tuos barkodus sudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tvirtina teisme pagarsintus jo parodymus (III tomas, b. l. 131-132). Parodymai teisingi, sakė teisybę ir teismas jais gali remtis. Anksčiau lapės kailio kaina būdavo iki 150 eurų, kainos priklauso nuo lapės, spalvos, jos svyruoja, kaip ir audinių. Paskutiniu metu už lapės kailį apie 30 eurų. Pats lapių neaugina ir jų kainomis nesidomi, augina audines. Stipriai pakilusios kainos buvo gal prieš 5 metus, yra aukcionai, galima pasižiūrėti, kokios buvo kainos.

P. E. pažįsta nuo to laiko, kai pradėjo pas jį dirbti, dirbo gal prieÅ¡ 3-4 metus. P. E. jo neklausinėjo apie lapių kailius, jų kainas, apytikslias kainas galima pasižiÅ«rėti aukcionuose. P. E. lapių kailių jam nerodė. Lapėms yra atskiri barkodai, su jo įmonės barkodais jų parduoti negalėjo. Lapių Å«kiai turi turėti sertifikatus, tik tada aukcionai iÅ¡duoda barkodus, be jų barkodų neiÅ¡duoda. Turi atvažiuoti specialistai iÅ¡ Olandijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, jie įvertina auginimo sÄ lygas, tada jei viskas gerai iÅ¡duoda sertifikatus, o kai jau turi sertifikatus iÅ¡duoda ir barkodus, tik tada jau gali dalyvauti aukcionuose.

Minėtus kailius aukcione nebuvo galima parduoti, nebent neoficialiai. Kas siunčia kailius į aukcionÄ , po jo ateina ataskaitos. Nuorodos aukcionų tikslios dabar nepamena, gal (duomenys neskelbtini). Neįsivaizduoja, kam jo įmonės barkodai buvo reikalingi. Barkodas turėjo bÅ«ti sudėtas ant kiekvieno kailio, o čia buvo ant vieno barkodo sukabinta apie 10 kailių, tie barkodai buvo audinių kailiams, o ne lapių kailiams. Yra galimybė, kai ferma, auginanti lapes, gali supirkti minėtus kailius ir uždėjusi savo barkodus parduoti, kaip savo kailius.

Nors kiekvienoje fermoje turi matytis buhalterijoje, kiek augina gyvÅ«nėlių. P. E. jo Å«kyje dirbo, kaip darbininkas. Jis žadėjo turėti savo fermÄ , jam buvo įdomu. Jis matė, kaip ir kur barkodai sudėti, matė, kaip jie kabinami ant kailio. Barkodai buvo lentynoje apdirbimo ceche. R. L. jam nematytas. Audinių kailių įvertinimas vyksta aukciono metu, vertinama rankomis, aukcionas vien iÅ¡ fotonuotraukos kainos nenustatinėja. Lapių ir audinių kailių iÅ¡dirbino specifika yra skirtinga, skirtingos staklės, bet apdirbimo procesas toks pats.

Nužudai gyvÅ«nÄ , tada per pjuvenas perleidžiamas, jis iÅ¡valo plaukÄ , tada lupamas, nuriebalinama oda, lieka tik sausa oda, vėl į pjuvenas. Yra specialios lentelės, iÅ¡tempiamas kailis ir kabinama į specialiÄ džiovyklę. Džiovinama, kai iÅ¡ virÅ¡aus pučiamas oras, kad džiÅ«tų. Kabinamas kailis už galvos, už nosies, įvedama Å¡langelė. Audinėms ir lapėms yra naudojamos pjuvenos, tik pjuvenos. Barkodai antrÄ kartÄ teikiami aukcionui nepriimami, nežino, ar panaudoti aukcione dar kartÄ naudojami, tokios praktikos nežino.

Tikslios apskaitos barkodų nėra, užsisakai barkodus, gali pasakyti, kad 10000 ar 1000 reikia, gali visai nepriduoti. Kai važiuoja atstovai į LietuvÄ , juos atveža. Nebent, kai Å«kininkams duoda Å¡erimui avansÄ , tada bÅ«tinai turi priduoti kailių už tÄ sumÄ , kuriÄ gavai avansu, nes kitu atveju liksi skoloje aukcionui. GyvÅ«nų kailių kokybė labai skiriasi. KainÄ lemia kailio dydis, kokybė, spalva, plauko kokybė, per nuotraukÄ kainos nėra galimybės nustatyti. Tie barkodai visam laikui atsiunčiami, jie nesikeičia, tik kiekvienais metais juos atsiunčia.

Kokių metų tai buvo rasti barkodai, jis negali atsakyti, gal aukcionas ir gali nustatyti, jis nežino. Pats šia veikla užsiima 20 metų, įmonėje šiuo metu dirba 24 asmenys. Kai P. E. dirbo pas jį, buvo tiek pat darbuotojų. Per tuos 20 metų pasikeitė gal 10 darbuotojų. Tai buvo prielaida, kad P. E. iš jo įmonės paėmė tuos barkodus. Taip tik pagalvojo, kad jis galėjo paimti barkodus, nes jis pas jį dirbo, o buvo rasti būtent jo įmonės barkodai. Jis taip suprato, nes rašė laikraščiai, kad su lapių kailiais buvo sulaikytas asmuo, inicialai atitiko, uždėti buvo jo įmonės barkodai, o jis pas jį dirbo.

Tie lapių kailiai buvo ne iÅ¡ jo fermos. Nežino, kaip jo įmonės barkodai atsirado pas kitÄ kaltinamÄ jį. Kailiai turi bÅ«ti laikomi pakabinti, jei ilgesniam laikui, tada laikomi Å¡aldytuve. Nežino, ar P. E. augino lapes, jis tik tiekdavo fermai paÅ¡arÄ , kiek žino audines augino, nežino, ar augino lapes. Tyrėja jo klausė, ar jis pažįsta P. E., ar toks pas jį dirbo. Pamena, kad ryte degalinėje nusipirko laikraÅ¡tį, ten buvo paraÅ¡yta, kad sulaikyti kailiai, inicialai sutapo, kad su medžiokle buvo papuolęs, tÄ Å¾inojo.

Tai jam viskas sutapo, taip ir pagalvojo, kad tai P. E. Jau laikraÅ¡tį buvo paskaitęs, kai nuvyko pas tyrėjÄ , pats įvardino jo vardÄ ir pavardę. Barkodai yra plastikiniai, yra specialus skobatorius, jie rankiniu bÅ«du priÅ¡aunami arba su aparatu. Jei nuotraukose parodytų kailius, tai atskirti audinės patinÄ nuo patelės galima, nes patinas dvigubai didesnis už patelę. Audines iÅ¡ nuotraukos galima atskirti tik pagal dydį, o lapių kailiai vienodi. Rusų laikais yra auginęs lapes. Aukcionas pagal nuotraukas kailių kainos nevertina ir preliminariai kainos neteikia, kailį reikia turėti rankose, kad nustatyti jo kainÄ .

Kailis gali kainuoti nuo 100 eurų ir 10 eurų. Jei kailius ne aukcione realizuoti, tai nebent neoficialiai, turguje, siuvyklose, kur siuvami kailiniai. Jei jam būtų pateiktos nuotraukos kailių, tai jis negalėtų atpažinti, kurie kailiai yra jo. Jam tyrėja rodė tuos kailius, atrodo, jų kokybė buvo normali, bet jis nėra lapių kailių specialistas. Lapių kailių yra labai daug spalvų, rūšių, anksčiau kainos svyruodavo nuo 150-30 eurų. Lapės kailis gali kainuoti nuo 10 eurų, gali kainuoti ir 100 eurų.

Jei kailis Å¡eriasi, tai apdirbimo brokas. Per nuotraukÄ nustatyti, ar Å¡eriasi kailis negalima. Kokybė nuo apdirbimo labai daug kas priklauso, galima ir sugadinti kailį apdirbant. Jis pats iÅ¡dirbinėja savo kailius, jam kiti Å«kiai atveža iÅ¡dirbti savo kailius. Gali suÅ¡utinti kailius iÅ¡dirbinėjant. Melsvai sidabrinės, pilkÅ¡vai-melsvai sidabrinės lapės yra brangiausios, žydrosios poliarinės lapės pigiausios, baltosios lapės vertės nežino. Pagal spalvÄ , tai sidabrinės brangiausios.

Viskas dar nuo dydžio priklauso. Kuriai rÅ«Å¡iai priskiriamas kailis, aukcionas nustato, Å«kininkas gali iÅ¡rÅ«Å¡iuoti pats, jei nusimano. Žymėjimas lapių yra pagal atskiras rÅ«Å¡is. Atpažįsta lapių rÅ«Å¡is, jo niekas neprašė įvertinti lapių kailių, licenzijos neturi, kad kailius galėtų vertinti, tai daro aukcionuose specialÅ«s žmonės. Jei pagal jo rÅ«Å¡iavimÄ aukcionas nepriimtų, tada bÅ«tų surÅ«Å¡iuota pagal aukcionÄ . Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-05 apklausto liudytojo Z.

D. parodymai, kuriuose jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) Å«kyje dirba gal jau 16 metų. Å iame Å«kyje užsiima paÅ¡arų gamyba ir kailinių žvėrelių auginimu. Augina audines. Kailiukus realizuoja Suomijos, Danijos ar Amerikos aukcionuose. Amerikoje dar tik pirmus metus realizavo. Å iaip daugiausiai realizuoja per Danijos aukcionÄ . Kailiams realizuoti reikalingos etiketės su BAR kodais. Kiekvienas aukcionas turi savo etiketes. Pateikia praÅ¡ymus per atstovus Lietuvoje etiketėms gauti ir jiems atsiunčia, kiek užsipraÅ¡o.

Šios etiketės nėra griežtos atskaitomybės dokumentai. Niekur buhalterijoje jos netraukiamos ir kiek nesunaudoja, tiesiog galima išmesti. Etiketės yra sudėtos kailių paruošimo ceche ir prie jų gali prieiti kiekvienas darbininkas. Kailiai rūšiuojami ir prie kiekvieno kailio yra dedama etiketė. Kadangi, kaip sakė, etiketės nėra skaičiuojamos griežtai, nedaroma jokia etikečių inventorizacija, todėl jis tų etikečių trūkumo nepastebėjo. Jei kartais pritrūksta etikečių, vėl paprašo aukcionų ir jie atsiunčia.

Aukcionų darbuotojai netgi prašo, kad nedėtų senų etikečių, nes jos sunkiai nusiskanuoja. Jam parodytos etiketės tikrai priklauso jo ūkiui. Jis tai sprendžia iš jo įmonei priskirto kodo (duomenys neskelbtini). Tai yra Suomijos aukciono siųstos etiketės. Danijos aukciono etikečių jų įmonės kodas yra (duomenys neskelbtini). Kokiais būdais iš jo ūkio galėjo šios etiketės dingti, nežino, tik gali spėti. Prieš du ar tris metus pas jį ūkyje dirbo toks P. E. Paskui jis išėjo, bet vis tiek su juo subendrauja, nes jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), kurie taip pat augina audines ir jie ruošia jiems kailius.

P. pas jį į Å«kį atvažiuoja, kai reikia apdirbti kailius. Jis kiek žino, norėjo statyti fermÄ užsiimti kailių auginimu, todėl ir dirbo pas jį gal pusmetį ar metus, norėjo pasižiÅ«rėti, kaip viskas vyksta, kaip dirbama. Paskui jis kažkÄ ten prisidirbo, ar nuÅ¡ovė kažkokį žvėrį, ir tada išėjo. Pats P. niekada jo neprašė jokių etikečių. Å iaip jis turėjo ir iÅ¡ savo fermos etikečių, kam jam reikėjo jo etikečių, jis nežino. Dar Å¡ių metų kovo mėnesį bendravo su P., nes apdirbinėjo atvežtus audinių kailius.

Praėjusių metų pabaigoje ir vėliau jo P. neklausinėjo apie kailių kainas. Kainos oficialiai yra skelbiamos aukcionų tinklapiuose, nereikia net klausinėti. Praėjusių metų pabaigoje jis perskaitė laikraÅ¡tyje apie tai, kad buvo sulaikytas P. su vogtais lapių kailiais. Kad tai P., suprato, nes buvo paraÅ¡yta, kad anksčiau Å¡is asmuo buvo sumedžiojęs elniÄ . Todėl ir galvojo, kad etiketes galėjo pasisavinti bÅ«tent P. Kuriuo metu jis tai padarė, jis nežino. Nutarime paminėto R. L. jis nepažįsta, su tokiu asmeniu nėra bendravęs. Dėl etikečių vagystės iÅ¡ jo įmonės jokios turtinės žalos nepatyrė, tačiau padaryta moralinė žala, kadangi jo įmonės etiketės buvo rastos prie vogtų kailių, buvo pakenkta jo Å«kio prestižui.

Tos etiketės jau yra praėjusių sezonų, todėl jam jos nebereikalingos ir grÄ Å¾inti jam jų nereikia, jos gali bÅ«ti sunaikintos. Apie jokius lapių kalius, jų kainas nėra kalbėjęs nei su E., nei su kitais asmenimis ir pats niekam etikečių nedavė. Kaip dirbantis Å¡ioje kailių verslo srityje, gali pasakyti, kad net neįsivaizduoja, kaip jie ketino realizuoti kailius, susegtus po 10 vienetų. P. E. žino, jog etiketės dedamos ant kiekvieno kailio atskirai. (III tomas, b. l. 131-132). Teisme apklaustas liudytojas D.

J. parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas, dėl perduoto krovinio, kuris buvo vogtas. Tai buvo prieÅ¡ pusantrų metų, 2015 metų gruodžio pradžioje, ar lapkričio pabaigoje. Su juo susisiekė R. M., kad nori per jį iÅ¡siųsti siuntinį iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ . Tuo metu jis užsiiminėjo siuntų pervežimu iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ ir iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ . Važinėjo su nuomotu mikroautobusu „VW LT“, valstybinio numerio tik raides pamena (duomenys neskelbtini), skaičių nežino.

MikroautobusÄ nuomojo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini). R. M. pažinojo kaip klientÄ , jam ir anksčiau veždavo daiktus, yra vežęs baldus, žoliapjovę, buitinę technikÄ , asmeninius daiktus. Veždavo, kaip įmonė. Tada jis jo paprašė, kad nuvežtų kažkokiÄ dėžę į NorvegijÄ . TÄ dėžę paėmė Kryžkalnyje, degalinėje. JÄ nuvežė į R. namus, jÄ perėmė kažkoks vyriÅ¡kis, jis jo nepažinojo. Atvažiavęs paskambino R., jis pasakė, kad darbe, liepė atvažiuoti į namus ir ten paims dėžę.

Paskui, gal tÄ pačiÄ dienÄ ar kitÄ , R. paskambino ir pasakė, kad į LietuvÄ reikės keturias taÅ¡es parvežti. Jis buvo pastovus, patikimas klientas. Tikslaus miestelio pavadinimo, kur R. gyvena, nepamena. Pamena, kad buvo vakaras, jis vienas nuvažiavo pas R. paimti tų taÅ¡ių, pasakė, kad bus dar stalas. Jis R. pasiėmė iÅ¡ namų ir važiavo iki Å«kinio pastato paimti taÅ¡ių, paklausė jo, kas ten yra, jis atsakė, kad patalynė, paspaudė, minkÅ¡ta. Ūkinis pastatas buvo prie miestelio, pavadinimo ir tikslaus adreso nežino, R. anksčiau gyveno prie to Å«kinio pastato.

Jam pakrovė tuos 4 krepÅ¡ius ir stalÄ . KrepÅ¡iai buvo dideli, vadinamos didžiosios „gariÅ«ninės“ tašės. Buvo dviese. Sutarė bendrÄ sumÄ , kad jis sumokės 1000 kronų už viskÄ , jei gerai pamena, reikėtų tiksliai žiÅ«rėti dokumentus. Grįžęs dokumentus iÅ¡rašė, važiuodamas neturi sÄ lygų jų iÅ¡raÅ¡yti. IÅ¡raÅ¡ydavo tik važtaraÅ¡tį. Sakė, kad reikia vežti į Å iaulius, tai pasakė, kad iki Å iaulių nevažiuos. Tada R. pasakė, kad gal pas jo tėvus palikti reikės, žodžiu, su juo susisieks.

Pas R. tėvus siuntinius yra vežęs ne kartÄ , pažinojo R. 3 brolius, vienas gyveno Lietuvoje, o du Norvegijoje. Tėvų taip nepažinojo, tik nuvežęs siuntinius pasikalbėdavo. Važiavo per Å vedijÄ , kėlėsi į LenkijÄ . Jam R. sakė, kad tai patalynė. R. jam sumokėjo. Kai sukrovė taÅ¡es ir stalÄ , R. jis pavežė iki degalinės, jis jam sakė, kad tai ne jo tašės, o draugų. Sakė jam, kad iki Å iaulių nevažiuos, R. sakė, kad jam paskambins ir su juo susitars, kaip atsiims siuntinį.

Po to, jau po nakties, įlipęs į maÅ¡inÄ , pajuto keistÄ kvapÄ , pradarė tas taÅ¡es ir pamatė pilkÄ kailį, bet jis nieko blogo nepagalvojo. Suprato, kad čia kažkas negerai, kai sulaikė policija. Jis turėjo važtaraÅ¡tį, ten nurodė kaip asmeniniai daiktai, įsigijimo dokumentų neturėjo. Tada jis permiegojo pas draugus ir kitÄ dienÄ iÅ¡važiavo. R. jam rašė, kaip sekasi, tada jis jau buvo kelte ir jam neatrašė. O kai jau buvo Lietuvoje, pasakė, kad ten kailiai, tai jis sakė, kad viskas ten gerai.

Gavėjas ir sakė, kad viskas gerai. Jau buvo Lietuvoje, kai jam paskambino, jam realiai parÄ laiko užtrunka kelionė, visada žiÅ«ri, kur pigesni bilietai. Kai jam paskambino, nesakė savo vardo, paprašė, kad jis atvežtų taÅ¡es iki Å iaulių, atsakė, kad jis nevažiuos, kad atvažiuotų patys pasiimti. Po to skambučio, siuntinį atvažiavo pasiimti sekančiÄ dienÄ ir tuoj pat prisistatė policija. Kaip suprato, atvažiavo pasiimti taÅ¡es žmogus, kuris jam skambino, ir dar vienas vyresnis, tas žmogus, atrodo, yra teismo salėje, tai P. E. Atvyko dviese, tik pasisveikino, kaip sekasi, stalas buvo sunkus, perdavė siuntinį ir atvažiavo policija.

DienÄ prieÅ¡ sulaikymÄ jis pats skambino R., sakė, kad tai ne patalynė, o kailiai, jis pasakė, kad nepažįsta tų asmenų, daugiau nesusidės. Nors iÅ¡ pradžių sakė, kad tašės jo draugų. Policija visus sulaikė, pradėjo klausinėti, pasakė, kad kailiai vogti Norvegijoje. Policijos pareigÅ«nai sakė miestelių pavadinimus, bet jis jų nežinojo, tuose miesteliuose nebuvo. Klausė, ar neprašė jo daugiau pervežti, bet toks atvejis buvo pirmas. Ä® NorvegijÄ vežė dėžę, jÄ Kryžkalnyje perdavė tas pats asmuo, kuris atvažiavo taÅ¡ių pasiimti.

Tada paskambino R. ir paprašė jo paimti siuntinį, dažnai taip bÅ«na. Dėžė buvo nesunki, neklausė kas viduje, jis siuntinius vežiojo tik patikrintiems klientams, kad nekiltų problemų. TÄ siuntinį nuvežė Norvegijoje į R. namus, atėjo jo žmona ir kažkoks asmuo, kurio nepažinojo. Dabar nepamena, kas už tÄ siuntinį sumokėjo, gal žmona, o gal kitÄ dienÄ R. TÄ siuntinį atvežė su pilku karavanu, numeriai lyg buvo norvegiÅ¡ki, tada jam R. sakė, kad tai jo siuntinys.

Jei paskambina naujas klientas, tada klausinėja daugiau, o R. vežė daug kartų. Po to įvykio sužinojo, kad ten buvo lapių kailiai, o kai pats žiÅ«rėjo tai nesuprato, kailis kaip kailis, jis ne ekspertas. Datas nurodė preliminariai, kai buvo apklaustas policijoje, tada buvo praėjęs trumpas laiko tarpas, viskÄ tiksliai prisiminė. Tai galėjo bÅ«ti gruodžio pradžioje, kaip nurodyta jo apklausoje. Atvykęs į NorvegijÄ nuvažiavo pas savo tetÄ ir paskui nuvežė R. dėžę. R. sakė, kai atvežė tÄ dėžę, kad jis darbe, su juo susitiko kitÄ dienÄ .

Tas vyras, kuris paėmė dėžę, buvo aukÅ¡tas, su barzda, lietuvis. Kaip suprato, žmona nenorėjo neÅ¡ti dėžės, pasikvietė į pagalbÄ minėtÄ vyrÄ , kuris klausė jo, kada važiuos į LietuvÄ , per kur važiuos. Bet konkrečiai su juo nieko nesitarė. Dėl siuntinio įdėjimo, atrodo, kreipėsi tÄ pačiÄ dienÄ , tikrai tuo metu, kaip nurodyta jo apklausoje, tada tiksliai viskÄ prisiminė, tai buvo gruodžio 4 diena, apie 18 valandÄ . Kai važiavo pasiimti siuntinio, jau buvo vakaras, gal 21.00 valanda.

Kas tie jo pažįstami, jis neįvardijo, gal Å¡vogeriai. R. žmonÄ pažįsta tik iÅ¡ matymo, vardo jos nežino, sakė, kad ji kilusi iÅ¡ Å iaulių. Kaip suprato, R. daug kÄ vadindavo savo Å¡vogeriais, nors giminystės ryÅ¡iais žmonės ir nebuvo susiję. Asmens, kuris priėmė siuntinį, neatpažįsta iÅ¡ teismo salėje sėdinčių asmenų, nepanaÅ¡us nei į vienÄ iÅ¡ jų, buvo R. žmona ir vyriÅ¡kis, vardo vyriÅ¡kio nežino. Siuntinį perėmė prie maÅ¡inos, dėžutė buvo iki 20 kilogramų svorio, dydis galėjo bÅ«ti pusė metro ant pusės metro.

Kas buvo viduje netikrino. Asmenį, kuris perdavė jam dėžę, pirmÄ kartÄ sutiko Kryžkalnyje, paskui atvažiavo pasiimti tų taÅ¡ių ir stalo. Grįžo į LietuvÄ gruodžio 7 dienÄ . Paskambinęs, pokalbis buvo toks, jis pasakęs, kad ten kailiai, ar norit problemų pridaryti, jam atsakė, kad čia viskas gerai. Kai atvyko pasiimti siuntinio, kalbos apie kailius nebuvo, tik perkrovė ir atvyko policija. Tašės buvo visos vienodos, vieno svorio, visų netikrino, bet įtarti galėjo, kad ten visur kailis.

Kad jis nelegaliai įgytas, tokių minčių jam nekilo, R. buvo per daug patikimas žmogus. Dėl tų kailių jis aiškinosi su R. tada, kai jau jis buvo Lietuvoje. Jis jam tašes perdavė, todėl jam pretenzijas ir reiškė. Kas buvo galutinis gavėjas nežino. Kaip suprato, kad tai jo krovinys, sakė, kad pažįstamų. R., kaip mano, susijęs su tais pažįstamais. Kai jam pasakė, kad ten kailiai, jis lyg nustebo, tada pasakė, kad jis jų nepažįsta. Po to su R. nebendravo, jo brolis kokius 3 kartus jam skambino, bet jis atsisakė, nes jam policija rekomendavo nebendrauti.

R. jam neskambino ir jis jam neskambino. Po to, kai su R. kalbėjo, pastarasis savęs su kroviniu nesiejo, suprato, kad jis tik perdavė krovinį. Yra buvę, kad R. jį suvedė su kitais žmonėmis ir jie patapo jo klientais. Kad kitų daiktus jam perduotų R., yra buvę, yra brolio daiktus jam perdavęs. To žmogaus, kuris pasiėmė kailius, tikrai nežinojo. Kai jam telefonu pasakė, kad čia kailiai, jis atsakė, jog viskas gerai. Iki jo pasakymo, kad ten yra kailiai, jis nežino, kÄ tas žmogus žinojo.

Su tuo asmeniu jis bendravo ne tik dėl taÅ¡ių, bet ir dėl to stalo. R. kažkÄ kalbėjo, kad tas stalas lyg uoÅ¡viams. Vežant krovinį, jį įvardino, kaip R., ant dokumentų buvo paraÅ¡yta R. M. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai įvardino datas, nes tai buvo po dviejų dienų. Dabar teisme pasakė, kad gruodžio pradžioje, jam gruodžio pradžia yra iki 10-15 dienos. Kai jį apklausinėjo tyrėjai, jis pats nurodė datas, viskas turėtų bÅ«ti suraÅ¡yta jo parodymuose. Dabar tų datų jau nepamena, negali pasakyti.

Kad reikės vežti krovinį iÅ¡ Norvegijos, atrodo, tÄ pačiÄ dienÄ jam minėjo R., kai jis atvežė siuntinį iÅ¡ Lietuvos, gal sekančiÄ . Gal iÅ¡ pradžių R. klausė, kada jis važiuos atgal ir tik paskui pasakė, kad reikės vežti į LietuvÄ siuntinį, tikrai tiksliai dabar nepamena, daug klientų, visų detalių, dar po tiek laiko, tikrai nepamena. Tiksliai ir jis pats nežinojo, kada važiuos atgal į LietuvÄ , nes konkretaus grafiko neturėjo, prisirinkdavo krovinių ir važiuodavo.

Ä®tarimų, kad siuntinys nelegalus jam nebuvo. Už krovinio vežimÄ su juo atsiskaitė R. dar Norvegijoje. Ant krovinių ne visada bÅ«na nurodomi adresai, kitus pažįsta, kai draugų siuntinius veži, tai prisimeni, kuris, kurio. Ant taÅ¡ių jokių užrašų nebuvo, tos tašės buvo iÅ¡skirtinės, didelės, tokių daugiau maÅ¡inoje nebuvo, todėl jų nežymėjo. Kas pasiims krovinį, bÅ«na koordinačių neperduoda, įvairiai, kartais sako, pasiskambins, visaip bÅ«na. Å iuo atveju jam pasakė, kas su juo susisieks, jis tik žinojo, kad tas krovinys važiuos į Å iaulius.

Jis pats jo nevežė į Å iaulius. Kaip suprato, jiems jo reikėjo kuo greičiau, todėl pasakė, kad patys atvažiuotų pasiimti. Ä® Å iaulius tÄ krovinį bÅ«tų nuvežęs sekančio reiso metu. Tas žmogus, kuris atvažiavo pasiimti, jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ greičiau pasiimti krovinį. Norvegijoje iÅ¡buvo 2-3 dienas. Mano, kad tos tašės į lengvÄ jį automobilį nebÅ«tų tilpusios, galbÅ«t į karavanÄ ir bÅ«tų tilpusios. Ar tilps į transporterį klausė asmuo, kuris atvažiavo atsiimti siuntinio, kaip suprato, jis klausė, ar tilps visas siuntinys, kartu su stalu, o ne vien tos tašės. Stalas buvo sunkus, tik stalas į karavanÄ bÅ«tų tilpęs. Byloje ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-03 liudytoju apklaustas D.

J. parodė, kad 2015 metų pabaigoje jis pervežinėjo siuntinius marÅ¡rutu Å vedija, Norvegija, Lietuva. Ä®monėje yra vienas darbuotojas, tai ir krovinių pervežimu užsiima jis pats. 2015 metų gruodžio mėnesį kaip visada važiavo su siuntiniais į NorvegijÄ ir atgal. Automobilis VW LT 35, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo, nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ios bendrovės nuomoja šį automobilį jau nuo 2015 metų vasaros pabaigos. R.

M. pažįsta daugiau negu metus laiko. Jam jo numerį davė vienas jo klientas E. B., gyvenantis Osle. Susipažino, nes jo praÅ¡ymu yra vežęs krovinius iÅ¡ Norvegijos. Vežė tai langus, tai baldus. Norvegijoje gyvena dar du R. broliai ir iÅ¡ jų vežė krovinius į LietuvÄ jų giminėms, draugams. Yra vežęs, gal kokius penkis kartus. Krovinius vežė registruotus, už jų pervežimÄ , yra iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros. 2015 metų gruodžio 1 d. jam paskambino R. Jis tuo metu buvo Lietuvoje, nors Å¡iaip gyvena Norvegijoje.

Jis pasakė, kad tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡važiuoja, nes rytÄ jau buvo iÅ¡ Ventspilio keltas. R. pasakė, kad yra Å iauliuose ir norėjo jam įduoti kažkokį siuntinį. Jis pasakė, kad per Å iaulius nevažiuos, todėl susitarė susitikti Kryžkalnyje (duomenys neskelbtini) degalinėje. R. sakė, kad pats iÅ¡skrenda taip pat į NorvegijÄ ir siuntinį atveÅ¡ kažkas kitas. Tos pačios dienos vakare apie 19.30-20.00 val. buvo degalinėje. Prie jo priėjo du vyriÅ¡kiai apie 30 metų amžiaus.

Buvo tamsu, gerai jų neįžiÅ«rėjo. Vaikinai degalinėje buvo lengvuoju automobiliu, norvegiÅ¡kais numeriais. Jam padavė vienÄ dėžę, ji buvo nesunki. Jie jam už siuntinį nemokėjo, turėjo susimokėti gavėjas R. Jie iÅ¡siskyrė ir jis važiavo toliau. 2015-12-03 ryte buvo Norvegijoje. Apie 10 val. buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Paskambinęs R. pasakė, kad siuntinį paims Å¡vogeriai ar žmona bei paklausė, kiek kainuos. Jis pasakė, kad kainuos 300 kronų. Nuvažiavo nurodytu adresu ir siuntinį pasiėmė R.

žmona. Kartu buvo dar vienas vaikinas, kuris jam buvo nematytas, kuris jo dar paklausė, ar per Å vedijÄ važiuoja į LietuvÄ . Jis atsakė, kad taip ir paklausė, ar nori siuntinį siųsti. Vaikinas atsakė, gal ir taip. R. žmona jam sumokėjo už siuntinį ir jis iÅ¡važiavo. Dienos bėgyje paskambino R. bei paklausė, ar galėtų į Å iaulius parvežti tokį marmurinį stalÄ . Jis pasakė, kad jei važiuos per LenkijÄ , tai tikrai į Å iaulius stalo neparveÅ¡, galėtų parvežti tik iki jo tėvų, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone, bei pasakė, kad atgal važiuos penktadienį ar Å¡eÅ¡tadienį.

R. pasakė dar paskambinsiÄ s ir tuo jų pokalbis baigėsi. Norvegijoje baigė iÅ¡sikrauti tik penktadienį. Sutarė, kad kai judės link jo miestelio, paskambins. Penktadienį, gruodžio 4 d., į pavakarę apie 18.00 val. jų laiku paskambino R. ir jis jam pasakė, kad pažįstami sužinojo apie jį ir nori taip pat įdėti siuntinį į Å iaulius. Sakė, kad į Å iaulius jam nepakeliui, bet pažadėjo siuntinį pasiimti jam patogioje vietoje. Apie 19 val. susitiko su R. ir jie nuvažiavo iki garažo, kur jis paėmė stalÄ ir keturias turgines taÅ¡es.

R. paklausė, kas rankinėse ir jis jam užgarantavo, kad patalynė. TaÅ¡es paspaudė, buvo minkÅ¡tos, todėl patikėjo, kad čia tikrai gali bÅ«ti patalynė. Pats taip pat nešė tas taÅ¡es ir jam jos nepasirodė sunkios. Visokių krovinių yra vežęs, todėl nenustebino, kad siunčia patalynę. Jam R. iÅ¡ karto atsiskaitė už visus siuntinius. Pasakė, kad už vienÄ tašę 200 kronų ir už stalÄ taip pat 200 kronų. IÅ¡ R. paėmė 1000 kronų. R. sakė, kad tos tašės yra ne jo.

Jis dar klausė kontakto, kam turėtų paskambinti grįžęs į LietuvÄ , bet R. nieko nenurodė ir pasakė, kad su juo susisieks patys gavėjai. Vėliau bekraunant kitus siuntinius jam reikėjo perkrauti tas taÅ¡es ir vienÄ tašę pažiÅ«rėjo, joje buvo kailis. Pagalvojo, ot patalynė. Kitoje tašėje taip pat buvo kailis. Pagalvojo, gerÄ patalynę veža. Kai tÄ R. pažinojo, žinojo ir jo tėvus, net mintis nekilo, kad jis galėjo įduoti kažko neteisėto. TÄ dienÄ dar turėjo kelis pristatymus Norvegijoje ir vakare jau apie 17-18 val. kirto sienÄ Ä¯ Å vedijÄ , o sekmadienio ryte buvo keltas į LenkijÄ , GdyniÄ .

Kai plaukė, dar gavo žinutę iÅ¡ R., kur jis yra, tačiau nieko neatraÅ¡inėjo, nes kelte yra brangus ryÅ¡ys ir telefonu nesinaudoja. Sekmadienį, gruodžio 6 d., vakare 20.30 val. buvo jau Lenkijoje ir namuose jau buvo gruodžio 7 d. apie 3.30 val. ryte. Pirmadienį iÅ¡ ryto jam bÅ«nant namuose, paskambino vaikinas ir pasakė, kad nuo R., o jis pasakė, kad Å¡iÄ savaitę į Å iaulius nevažiuos. Tai vaikinas pasakė, kad pats gali atvažiuoti pasiimti ir paklausė, ar siuntinys į VW Transporter tilps.

Jis pasakė, kad tilps ir dar papriekaiÅ¡tavo, kad nieko nesakė, jog tašėse yra kailiai, juk jei bÅ«tų muitinėje patikrinę, tai bÅ«tų tikriausiai paėmę ir kailius, ir jam bÅ«tų buvę problemų. Vaikinas pasakė, kad viskas gerai ir nurodė, kad rytoj, tai yra antradienį, atvažiuos arba jis pats, arba jo tėvas. Jis žinute nusiuntė savo adresÄ ir pasakė, kad atvažiuotų iki pietų, nes jam reikės iÅ¡vežioti kitus krovinius. Pirmadienį skambino jam ir R. Jis jam taip pat papriekaiÅ¡tavo dėl to krovinio, kad vietoj patalynės pasirodė kažkokie kailiai.

Tada R. jau pasakė, kad nepažįsta tų žmonių, kurie paliko tas taÅ¡es, nors tos tašės buvo R. garaže užrakintos. TÄ vakarÄ jau pradėjo įtarinėti, kad kažkas čia negerai, nes R. pažįstami pasidarė jau nebepažįstami, kai pasakė, kad žino, jog siuntiniuose kailiai. Kokie ten buvo kailiai, jis net nesuprato. Gruodžio 8 dienÄ atvažiavo pasiimti taÅ¡ių vaikinas. Tada jis išėjo į kiemÄ ir trise perkrovė stalÄ bei jis padavė taÅ¡es, kurias jie susidėjo į savo autobusÄ .

Tuojpat prisistatė policijos pareigÅ«nai ir juos visus sulaikė. PaaiÅ¡kino, tikrai nieko nežinojo, kad jo vežami kailiai yra vogti ir tik sulaikymo metu iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad Å¡ie kailiai vogti. (IV tomas, b. l. 3-5). Teisme apklaustas liudytojas D. R., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II tomas, b. l. 130-131), Å¡iuos savo parodymus jis patvirtino, suraÅ¡yti teisingai ir teismas jais gali remtis. Nurodė, kad abejoja, jog galėtų atpažinti tÄ asmenį, to žmogaus teismo salėje nėra.

Norvegijoje jo nebuvo sutikęs, tik Panevėžyje. Jis neminėjo, kÄ reikėtų vežti. Minimas numeris jam nežinomas, pas jį į telefonÄ nebuvo įvestas. Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-10 apklausto liudytojo D. R. parodymai, kuriuose jis parodė, kad jis apie penkerius metus dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Pastaruoju metu jo reisai yra iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ bei Å vedijÄ ir atgal į LietuvÄ . Krovinius vežioja tuos, kokius nurodo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkai.

Asmenį, kurio vardas V., jis pažįsta apie vienerius ar pusantrų metų laiko, kadangi jis yra buvęs UAB (duomenys neskelbtini) klientas, t. y. jis pats keletÄ kartų iÅ¡ Norvegijos V. firmai yra vežęs dėvėtus rÅ«bus į LietuvÄ . V. galėtų bÅ«ti apie 36-37 metus. 2015 metų rudenį, tai galėjo bÅ«ti rugsėjo mėnesį, kuomet jam paskambino V. ir pasiÅ«lė Panevėžyje susitikti prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. V. minėjo, kad nori pakalbėti apie galimybes nugabenti alaus krovinį į Å vedijÄ .

Ä® susitikimÄ V. atvažiavo kartu su dar vienu vyriÅ¡kiu, kuris į susitikimÄ atvažiavo Audi markės automobiliu. Audi markės pasakyti negali, tačiau ji buvo tamsios spalvos ir galėjo bÅ«ti hečbeko arba universalo kėbulu. Pokalbio metu su V. atvykęs vyriÅ¡kis jam siÅ«lė pervežti alaus krovinį į Å vedijÄ , tačiau jis suprato, kad tas krovinys turėtų bÅ«ti gabenamas nelegaliai, todėl su tuo pasiÅ«lymu nesutiko. 2015-12-04, apie 15-16 valandÄ , jam į mobilųjį telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriÅ¡kis, kuris pasakė, kad tai yra tas pats vyriÅ¡kis, kuris su V. rudenį buvo su juo susitikęs ir paklausė ar jis nevažinėja į NorvegijÄ .

Jis jam atsakė, kad sekmadienį (2015-12-06) važiuos į NorvegijÄ . VyriÅ¡kis pasakė, kad jam bÅ«nant Norvegijoje jis su juo norės susitikti ir pasikalbėti. Jie nieko konkrečiai nesusitarė, tačiau antradienį (2015-12-08) jam bÅ«nant Norvegijoje minėtas vyriÅ¡kis jam vėl paskambinęs paklausė, kur jis važiuoja. Jis jam pasakė kokiu marÅ¡rutu ir kada jis važiuos ir paminėjo, kad pats jam paskambins, kai važiuos pro (duomenys neskelbtini) miestÄ Norvegijoje, tačiau jam važiuojant pro (duomenys neskelbtini), jis pats lyg tai skambino, norėdamas pasakyti, jog sužinojęs savo tolimesnį marÅ¡rutÄ , jį informuos.

Kadangi turėjo skubėti, kad suspėti į keltÄ , todėl jam nebeskambino. Jis iki Å¡iol jam taip pat neskambino. 2015-12-10, apie 13.30 val., jis grįžo į Panevėžį. Keltu kėlėsi iÅ¡ Nineshamo Norvegijoje į Ventspilį Latvijoje. KÄ norėjo vyriÅ¡kis, kad jis jam pargabentų į LietuvÄ , jis nežino. (II tomas, b. l. 130-131). Teisme apklaustas liudytojas S. S. (pareigÅ«nas) parodė, kad Å¡iek tiek dirbo prie Å¡ios bylos tyrimo. Å iai dienai jo pareigos yra trečio skyriaus virÅ¡ininkas (duomenys neskelbtini) valdybos.

Jis atlikinėjo žvalgybos tyrimÄ , tai dar iki Å¡io ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo kontroliuojami telefonai, žvalgybos tyrimas, buvo priimta Å iaulių apygardos teismo nutartis, žvalgybos tyrimas buvo R. L. ir P. E. atžvilgiu bei kitų asmenų. Jis klausė įraÅ¡us, tarp kitų pokalbių buvo užfiksuoti pokalbiai, kad R. L. buvo iÅ¡vykęs į NorvegijÄ ir susidarė toks įspÅ«dis, kad ruoÅ¡iamasi ten vykdyti vagystę. Po to Å¡i informacija buvo tikrinama, po kurio laiko buvo sulaikytas P. E. su kitais asmenimis, kurie Lietuvos teritorijoje tuos kailius perėmė.

Po kelių mėnesių buvo atlikta krata pas R. L. nuomojamame garaže ir dar surasta 500 vienetų kailių. Tarp L. ir E. skambučių buvo ne vienas, bet tie, kurie buvo nereikÅ¡mingi Å¡iam ikiteisminiam tyrimui, jie buvo sunaikinti įstatymų numatyta tvarka. Kurie buvo reikÅ¡mingi, jie nesunaikinti ir yra byloje. Tiksliai skambučių skaičiaus pasakyti negali, nes tai buvo prieÅ¡ porÄ metų. Bet buvo kalbama, tariamasi, kiek tų kailių gali bÅ«ti, kokia jų vertė Lietuvoje, kiek kam liks pardavus kailius.

Kuris, kurio klausė dabar nepasakys, tarpusavyje buvo pokalbis, reikia žiÅ«rėti byloje, viskas yra užfiksuota protokole, pats rašė kriminalinės žvalgybos protokolÄ ir jame viskas atsispindi, įeinantys ir iÅ¡einantys skambučiai ir kas, ko klausė. Pokalbių apie teisėtÄ Ä¯sigijimÄ , mainus, ar skolinimÄ si, jis neužfiksavo, nepamena, kad tokie iÅ¡ viso bÅ«tų buvę. Apie pirkimÄ pokalbių nebuvo. Atrinkimas vyksta tokia tvarka, jei vyksta pokalbis apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , tada tie pokalbiai įvertinami, kaip reikÅ¡mingi ir perduodami tolimesniam tyrimui, o kiti pokalbiai apie žvejybÄ ar orÄ , tokie nereikÅ¡mingi, ir yra naikinami įstatymų numatyta tvarka.

Kai pats iÅ¡girdo, kad tie kailiai Norvegijoje gali bÅ«ti įgyti neteisėtais bÅ«dais, ar vagystės bÅ«du, ar kitu bÅ«du, tie visi pokalbiai bÅ«tų užfiksuoti kas liečia kailius, koks jis bebÅ«tų buvęs. Buvo užfiksuoti pokalbiai, kurie reikÅ¡mingi. Nepasakys dabar tiksliai, ar L. dar su kažkuo bendravo apie kailius be E., su ne lietuviais asmenimis, gal kažkokie ir buvo. Gal buvo pokalbis su vairuotoju, vežusiu tÄ krovinį, bet nėra tikras, nepamena po tiek laiko. Apie galimÄ Ä¯sigijimÄ su kitais asmenimis pokalbių nebuvo.

Buvo fiksuojami skaičiai apie kailių kiekius ir jų vertes, galėjo iÅ¡ konteksto padaryti iÅ¡vadÄ , kad tai kailiai, atsispindėjo, kad toje fermoje nakties metu lankėsi ir apsižiÅ«rinėjo, iÅ¡ to galėjo suprasti, kad kalba eina apie kailius. Klausantis tų pokalbių, tuo pat metu per tarptautinę ryÅ¡ių valdybÄ , buvo bendrauta su Norvegijos pareigÅ«nais, iÅ¡ kurių buvo gauti duomenys, kad buvo apvogtos fermos panaÅ¡iu metu ir pasigesti tam tikri kiekiai lapių kailių, kuriuos jie ir surado.

Laikotarpiai atitiko, tik kiekis nebuvo visas surastas. Pagrindas žvalgybinės informacijos rinkimo buvo tie, kurie numatyti 8 straipsnyje kriminalinės žvalgybos įstatymo sunkesnių straipsnių. Pagrindas dėl sunkesnių straipsnių, tai jie visi yra išvardinti 8 straipsnyje, kurių pagrindu galima daryti žvalgybos veiksmus. Kiek žino, tuos gautus duomenis leidžia naudoti prokuroras, kuris prokuroras leido naudoti dabar nepasakys, nes nepamena. Duomenis išslaptino, išslaptinus duomenis pateikė ikiteisminiam tyrimui.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡slaptinimas buvo po Å¡io ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Žinoma, kad teikė susipažinti su žvalgybine informacija, nes yra prokuratÅ«ros kontrolė, teikė slapta susipažinti su informacija. Teikė praÅ¡ymÄ , kad bÅ«tų teikimas ir teismo iÅ¡slaptinta nutartis. ProkuratÅ«ra iÅ¡slaptina savo dokumentÄ , o teismas savo. Negali pasakyti, kieno iniciatyva tie duomenys buvo pateikti į bylÄ apie nesunkų nusikaltimÄ . Analizavo visus R. L. pokalbius, kuriuos tuo metu kontroliavo.

IÅ¡slaptinti duomenys buvo apie vienÄ abonentÄ , dėl kitų abonentų kontrolės, tai bÅ«tų kriminalinės žvalgybos informacija ir jis negalėtų jos atskleisti, nes tai yra riboto naudojimo informacija. Jis nusprendė, kurie duomenys yra pagrindžiantys Å¡iÄ veikÄ , įsigijimÄ neteisėtÄ , jis atrinko duomenis. Jis iÅ¡ konteksto suprato, kad kalba eina apie kailius, apie kailių rūšį nebuvo žinoma. Jo žiniomis tuo metu buvo apvogtos dvi fermos, buvo apvogta lapių ferma ir dar kažkokių žvėrelių ferma, gal norkos, dabar tiksliai nepamena.

Pačioje pradžioje nebuvo žinoma, koks kailių kiekis buvo pavogtas. Kad kailiai gali būti Lietuvoje, iš tų pokalbių tokios informacijos negavo. Iš L. kailiai buvo paimti kratos metu, jie tikrino įvairiausias versijas, kur jie galėtų būti. Kad jie vogti, tai pas juos tokie duomenys buvo, tai nusprendė iš L. ir E. pokalbių. Ikiteisminio tyrimo jis pats neatliko, todėl nenustatinėjo, iš ko galimai jie buvo įgyti, o kriminalinės žvalgybos metu jie numanė, kad tai galėjo būti iš Norvegijos pavogti kailiai.

Kai pas L. darė kratÄ , jie jau turėjo informacijÄ , kad Norvegijoje yra pavogti lapių kailiai, atrodo, kad jau turėjo nuotraukas ir kitÄ informacijÄ , atrodo, kad norvegai jau jas buvo atsiuntę, ar tai nuotraukos, ar apraÅ¡ymai, dar iki kratos, jau ikiteisminis tyrimas truko gal 2-3 mėnesius. Pokalbių apie padangas nebuvo, o ar tyrė tik vienÄ abonentÄ , jis jau sakė, kad į tÄ klausimÄ jis negali atsakyti. Mano, kad E. tiesiogiai susijęs su tais kailiais, kurie buvo rasti pas L. garaže, nes jie buvo praktiÅ¡kai tokie pat, kaip rasti pas jį sulaikymo metu, kailių rÅ«Å¡is buvo tokia pat.

PrieÅ¡ sulaikymÄ , tai L. buvo Norvegijoje ir jis bendravo telefonu su E. L. siuntė kailius E., jis prieÅ¡ tai prašė E., kad jis atsiųstų rankines į NorvegijÄ , kad galėtų kailius supakuoti. Jis suprato, kad kailiai priklauso abiem, nes tai buvo jų abiejų kažkokia veikla vykdoma, galimai nusikalstama, ar vagystė, ar kitas neteisėtas įsigijimas. Vagystė stambiu mastu, ar ne, dabar negali pasakyti, pokalbio metu jie neįvardino. Duomenys buvo tokie, kad galimai vykdoma vagystė, ar tai stambiu mastu, ar ne.

Nežinoma jiems, ar nors vienas asmuo iÅ¡ jų dalyvavo vagystėje. Teisme apklausta liudytoja A. P. (pareigÅ«nė) parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Atlikinėjo šį ikiteisminį tyrimÄ iki tam tikro momento, bylÄ užbaigė kita tyrėja. Nepamena, kad su R. L. telefonu bÅ«tų kalbėjusi, tik pamena vienÄ momentÄ , tai galėjo bÅ«ti 2016 metų vasario-kovo mėnesį. Pamena dėl to, nes buvo atlikinėjamas kitas ikiteisminis tyrimas valdyboje, jis buvo įtariamasis pas kitÄ tyrėjÄ .

Jis buvo įtariamas dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais ir buvo pakviestas pas kitÄ tyrėjÄ , nežino dėl kokio veiksmo. Buvo toks momentas, kai tyrėja jį iÅ¡leidinėjo iÅ¡ kabineto, ji buvo koridoriuje, jie susitiko, pasisveikino ir R. L. jos užklausė, kada grÄ Å¾insit kailius. Ji paklausė, kodėl jis teiraujasi dėl tų kailių, gal tie kailiai jam priklauso. R. L. paneigė, kad tie kailiai priklauso jam, pasakė, kad jis rÅ«pinasi dėl draugo, tuo jų pokalbis ir baigėsi.

Ji žinojo, kad tai R. L., jiems teko anksčiau bendrauti, bet toje byloje jis dar nebuvo įtariamasis, tuo metu nebuvo teisinio pagrindo jam įteikti įtarimo. Jis nebuvo dar apklaustas įtariamuoju, nei liudytoju, neturėjo procesinės padėties, jis dar nebuvo kviestas. Jai pasirodė keista, kodėl jis teiraujasi dėl tų kailių, kurie buvo ne iš jo paimti, todėl jo ir paklausė, ar tie kailiai ne jo, bet jis paneigė ir pasakė, kad jis rūpinasi dėl draugo. Nepamena, ar jis sakė dėl kokio draugo rūpinasi, bet ji žinojo, iš ko tie kailiai paimti, tai suprato, dėl kokio draugo.

Su R. L. tame tyrime neatliko daugiau veiksmų, nes kai jam buvo įteiktas įtarimas ji buvo komandiruotėje. Toje byloje procesiÅ¡kai jai neteko bendrauti su R. L. IÅ¡ jos pusės jokių paaiÅ¡kinimų nebuvo, ar bus grÄ Å¾inti kailiai, ar ne, nes byloje oficialių duomenų jokių dar nebuvo. Tuo metu buvo duomenys, kad tie kailiai gali bÅ«ti pavogti iÅ¡ Norvegijos, per tarptautinę ryÅ¡ių valdybÄ buvo siųsti paklausimai, paskui buvo atsiųsti patvirtinimai, kad atpažino tuos kailius, norvegas dar tų kailių nebuvo atsiėmęs. Tuo metu dar krata pas R.

L. nebuvo atlikta ir iÅ¡ jo nebuvo paimti kailiai, jis klausė dėl tų pirmųjų kailių 102 vienetų. Nepamena, kad P. E. pats teirautųsi apie kailius, to nepamena. Su R. L. bendravo 2016 metų vasario ar kovo mėnesį. Tų duomenų, kad bendravo su R. L., procesine tvarka į bylÄ nepateikė, tarnybinio praneÅ¡imo nerašė, tai buvo neoficialus pokalbis. R. L. tikriausiai žinojo, kokie kailiai pas juos yra sulaikyti, todėl apie juos ir klausė. RaÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo byloje nepateikė, kad kailiai bÅ«tų grÄ Å¾inti.

Iš 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 40-IL-7992-(14.20) ir jo išslaptintų priedų matyti, kad 2015-12-08 apie 12:13 val. P. E. kartu su savo tėvu K. E., automobiliu VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (a/m vairavo K. E.). Iš minėto namo 4 laiptinės išėjo vyriškis (kaip vėliau nustatyta D. J.), kuris priėjo prie a/m VW LT, v/n (duomenys neskelbtini), iš kurio į a/m VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyko K. ir P. E., visi perkrovė krepšius. (I tomas, b. l. 15-17). 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 40-IL-7993-(14.20) ir jo prieduose, kurie buvo išslaptinti, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės tarp R.

L. ir P. E. laikotarpiu nuo 2015-11-22 iki 2015-12-08, iÅ¡ kurių turinio galima suprasti, kad R. L. davė nurodymus P. E. (kuris tuo metu buvo Lietuvoje, Å iauliuose), jog pastarasis nuvyktų į R. L. garaÅ¾Ä ir iÅ¡ ten paimtų dideles rankines bei jas persiųstų jam (galimai gabenti kailiams). Be to, R. L. su P. E. aptarinėjo lapių kailių dydžius, kiek jie užima vietos, kokia tų kailių vertė ir jų realizavimo galimybes Lietuvoje bei aptarinėjo, kokiu bÅ«du reikėtų kailius pargabenti į LietuvÄ , koks kiekis kailių gali bÅ«ti, kokios sumos pinigų atitektų kiekvienam, realizavus galimai vogtus kailius.

Taip pat iÅ¡ pokalbių turinio matyti, kaip dalis kailių buvo gabenama iÅ¡ užsienio į LietuvÄ ir juos gabenusiam vairuotojui buvo pasakyta, kad rankinėse yra patalynė. Taip pat iÅ¡ pokalbių turinio matyti, kad R. L. bÅ«damas užsienyje bendravo su autovilkiko vairuotoju D. R., kuriam galimai taip pat norėjo įdėti siuntÄ su galimai vogtais kailiais, tačiau su juo nesusitiko ir kailių neperdavė, kadangi D. R. skubėjo į keltÄ . (I tomas, b. l. 18-49). 2015-12-08 elektroniniu paÅ¡tu gautame praneÅ¡ime iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus vyriausiojo specialisto T.

L. užfiksuota informacija apie tai, kad 2015-12-04 nakties metu buvo pavogta apie 900 lapių kailiukų iÅ¡ fermos (duomenys neskelbtini) (apie 1,5 val. važiuojant automobiliu pietų kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). (I tomas, b. l. 53). 2016-03-14 gautame atsakyme iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus užfiksuota informacija, kad Norvegijos policijos pareigÅ«nai apklausė nukentėjusįjį Å«kininkÄ dėl Lietuvoje iÅ¡imtų kailiukų.

Apklausos metu M. I. nurodė, kad jau 36 metus užsiima kailiniais žvėreliais. Ferma yra įsikÅ«rusi į Å iaurę nuo (duomenys neskelbtini) municipaliteto Norvegijoje. Jis paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo lapkričio iki gruodžio mėn. užsiiminėjo gatavos kailiukų produkcijos paruoÅ¡imu kailių fermoje (duomenys neskelbtini). Gruodžio 3 d., apie 21.00 val., nukentėjusysis ėjo namo iÅ¡ kailių fermos, kailiukai, kurie artimiausiomis dienomis turėjo bÅ«ti perduoti pardavimui į Oslo kailiukų aukcionÄ , tikrai buvo Å«kiniame pastate.

Kai 2015 m. gruodžio 4 d., apie 05.45 val., nukentėjusysis atėjo dirbti, jis pastebėjo, kad buvo įsilaužta į Å«kinį pastatÄ . IÅ¡ viso iÅ¡ Å¡ios vietos nusikaltėliai pavogė 972 vienetus kailiukų. Kailiukai buvo įvairių tipų: 604 vnt. melsvai sidabrinių, 68 vnt. pilkÅ¡vai melsvai sidabrinių, 242 vnt. žydrųjų poliarinių lapių ir 58 vnt. pilkÅ¡vų. Nukentėjusysis peržiÅ«rėjo iÅ¡ Lietuvos policijos gautas nuotraukas ir jo buvo papraÅ¡yta pasakyti kažkÄ apie tai, ar kažkas galėtų bÅ«ti jo.

Nukentėjusysis patvirtino, kad tokio tipo kailiai gali bÅ«ti pavogti iÅ¡ jo. Å ioje nuotraukoje yra parodyta žydrosios ir baltosios lapės kailiai. Kitose nuotraukose pavaizduoti kailiai yra tos pačios rÅ«Å¡ies, kaip ir iÅ¡ jo pavogtieji. Nukentėjusysis atpažįsta kailių pritvirtinimo bÅ«dÄ ir sako, kad jis taip daro. Jis taip pat pridÅ«rė, kad dauguma iÅ¡ jo pavogtų kailių buvo be segtukų. Bet gamybos eigoje visada bÅ«na kailiukų, iÅ¡ kurių nepilnai bÅ«na iÅ¡imti segtukai. Remdamasis nuotraukomis nukentėjusysis nurodė, kad tai panaÅ¡u į jo kailiukus ir jie atrodo kaip jo turėti. (I tomas, b. l. 64, 70-72). 2016-05-02 gautame atsakyme iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus nurodyta, kad jie siunčia gautÄ praneÅ¡imÄ patvirtinantį rastų kailiukų nuosavybę ir nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ .

Pateiktame praneÅ¡ime nurodyta, kad penktadienį, 2015 m. gruodžio 4 d., policija gavo nukentėjusiojo praneÅ¡imÄ , jog buvo įsilaužta į jo kailinių žvėrelių fermÄ . IÅ¡ fermos buvo pavogta 970 kailiukų. Vietovė yra į Å¡iaurę nuo (duomenys neskelbtini) vietovėje, vadinamoje (duomenys neskelbtini). Apklausos metu M. I. nurodė, kad neabejoja, kad nuotraukose matomi lapių kailiukai yra jo. Nuotraukose matomi kailiukai atitinka iÅ¡ jo pavogtų kailiukų tipÄ . Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad Å¡iose nuotraukose jis mato mėlynojo Å¡alčio, mėlynosios lapės ir Å¡ešėlinio mėlynojo Å¡alčio tipo lapių kailiukus.

Tuo pačiu jis mato, kad kailiukų ilgis ir kokybė atrodo tokie, kaip ir jo gaminamų kailiukų. Toliau jis paaiškino, kad nuotraukose matomų kailiukų sudėtis patvirtina, kad tai jo kailiukai. Iš nieko daugiau nebuvo pavogta tiek daug tamsių mėlynojo šalčio tipo kailiukų. Be to, jis nuotraukose mato, kad mėlynųjų lapių, baltųjų lapių kailiukai yra be uodegų. Taip nukentėjusysis daro savo gamyboje. Jie nupjauna uodegas supakuotiems ir pardavimui paruoštiems mėlynųjų/baltųjų lapių kailiukams.

Tai daroma aukcionÄ organizuojančios įmonės pageidavimu. Jis paaiÅ¡kino, kad galėjo bÅ«ti ir kailiukų su uodegomis, tačiau jie nebuvo supakuoti ir paruoÅ¡ti pardavimui. Nukentėjusysis nemano, kad tokių kailiukų galėjo bÅ«ti didelis kiekis. Nukentėjusysis nurodė sutinkÄ s vykti į LietuvÄ pasiimti kailiukų. (I tomas, b. l. 77-89). 2015-12-08 įvykio vietos, esančios Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) g. tarp namų, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokole užfiksuotas įvykio vietoje stovintis baltos spalvos mikroautobusas "VW Transporter", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinės durys yra atidarytos. Automobilio viduje matyti keturi brezentiniai krepšiai. Prie šio automobilio stovi kitas baltos spalvos mikroautobusas "VW LT35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galu privarytas prie kito mikroautobuso galo. (I tomas, b. l. 93-94). 2015-12-08 kratos, atliktos mikroautobusuose "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei "VW LT35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokoluose užfiksuota minėtos kratos metu rasti ir paimti sekantys daiktai:

1) mikroautobuse "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - keturios didelės rankinės. Pirmoje rankinėje buvo 26 vnt. įvairių spalvų žvėrelių kailių, antroje buvo 25 vnt. žvėrelių kailių, trečioje buvo 26 vnt. žvėrelių kailių, o ketvirtoje buvo 25 vnt. žvėrelių kailių. Taip pat buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, 2) mikroautobuse "VW LT35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - navigacinė sistema „TOM TOM“. (I tomas, b. l. 107-109, 110-113).

Iš 2015-12-16 mobilaus ryšio telefono "Iphone 4S", 2015-12-08 paimto iš mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, apžiūros protokolo matyti, kad telefone yra išsaugota „Viber“ programa, kurioje yra išlikęs susirašinėjimas su asmeniu „R.1“. Susirašinėjimas yra nuo 2015-12-04, 17:53:54, iki 2015-12-05, 11:50:20 val. Nuo asmens „R.1“ yra gautos sekančio turinio žinutės: „105 bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:13 val.), „yra apie 1000“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:40 val.), „ir dar bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:46 val.). 2015-12-04 18:04:08 išsiųsta žinutė asmeniui „R.1“ – „supratau“.

Taip pat mobilaus ryšio telefone yra išsaugota 2015-12-01 10:31:41 val. gauta žinutė nuo asmens „R.no (+(duomenys neskelbtini))“, kurioje nurodytas „Vezejo nr +(duomenys neskelbtini)“. Taip pat išsaugotos gautos žinutės nuo asmens „R.1 (+(duomenys neskelbtini))“: „Labas, pas mus viskas gerai“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 13:14:08), „Sveikas, gyvas mikras?“ (žinutė siųsta 2015-12-07, 10:34:08), „Svk, pasiemei jau?“ (žinutė siųsta 2015-12-08, 17:18:44).

Be to, išsaugota gauta sms žinutė iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (žinutė siųsta 2015-12-07, 14:17:10). 2015-12-08 11:03:10 išsiųsta sms žinutė į telefono numerį +(duomenys neskelbtini) – „As jau kaune, judu link (duomenys neskelbtini)“. (I tomas, b. l. 117-122). Iš 2016-12-19 mobilaus ryšio telefono "Iphone 4S", 2015-12-08 paimto iš mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, papildomos apžiūros protokolo matyti, kad telefone yra įdėta (duomenys neskelbtini) SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad abonentinis šios SIM kortelės numeris yra - (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas P. E. vardu. (I tomas, b. l. 123-127). Iš 2015-12-10 keturių rankinių su žvėrelių kailiais, 2015-12-08 paimtų mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, apžiūros protokolo matyti, kad minėtose keturiose rankinėse iš viso yra 102 vnt. lapių kailių. Lapių kailiai yra įvairių spalvų - šviesiai pilkos spalvos, baltos spalvos, tamsiai pilkos spalvos.

Vieni kailiai su uodegomis, kiti be, be to, užfiksuoti lapių kailių ilgiai. (I tomas, b. l. 134-136, 137-149). IÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinės ryÅ¡ių valdybos gavus papildomÄ informacijÄ apie galimai Norvegijos Karalystėje pagrobtų lapių kailių ženklinimÄ , 2016-02-08 buvo atlikta papildoma 102 vienetų kailių apžiÅ«ra, siekiant nustatyti, ar ant jų yra įtvirtintos metalinės kabės, bei iÅ¡ papildomos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ 26 kailių trys kailiai buvo su metalinėmis kabėmis kojose, rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ 26 kailių du kailiai buvo su metalinėmis kabėmis, iÅ¡ kurių viename kailyje metalinė kabė įtvirtinta prie uodegos, kitame kailyje metalinė kabė įtvirtinta į lÅ«pÄ , o dar vieno kailio galvos srityje buvo rastas plastikinis etiketės laikiklis, rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ 25 kailių buvo rasti trys kailiai su metalinėmis kabėmis, iÅ¡ kurių dviejuose kailiuose kabė įtvirtinta galinėje kojoje, viename kailyje kabė įtvirtinta į lÅ«pÄ bei rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ 25 kailių buvo rasti du balti kailiai, kuriems metalinė kabė buvo įtvirtinta į lÅ«pÄ .

Iš viso iš 102 peržiūrėtų kailių buvo rasta 10 kailių su įtvirtintomis metalinėmis kabėmis įvairiose kailio vietose. (I tomas, b. l. 152-166). Iš 2015-12-08 kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, protokolo matyti, kad kratos metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas "Iphone 5". (II tomas, b. l. 28-33). Iš 2016-05-30 mobilaus ryšio telefono "Iphone 5", paimto kratos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, metu, apžiūros protokolo matyti, kad telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä® telefonÄ Ä¯dėta (duomenys neskelbtini) SIM kortelė, kurios abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Telefono adresų knygoje yra iÅ¡saugotas įraÅ¡as - "(duomenys neskelbtini) R. +(duomenys neskelbtini)". (II tomas, b. l. 53-55). IÅ¡ 2015-12-08 D. J. asmens kratos protokolo matyti, kad savanoriÅ¡kai D. J. pateikti du mobilaus ryÅ¡io telefonai: „Nokia“ su SIM kortelėmis. (II tomas, b. l. 102-103). 2015-12-09 D. J. mobilaus ryÅ¡io telefonų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti D. J. 2015-12-08 asmens kratos metu pateikti mobilaus ryÅ¡io telefonai „Nokia“ su SIM kortelėmis bei 2015-12-08 kratos, atliktos mikroautobuse "VW LT35", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), metu paimta navigacija "TOM TOM", jų apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad navigacijos „TOM TOM“ serijinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Ä®jungus navigacijÄ , aplanke „Neseniai naudotas tikslas“ užfiksuoti iÅ¡saugoti paskutiniai naudoti adresai. IÅ¡ viso iÅ¡saugoti 24 adresai, pradedant „(duomenys neskelbtini)“ ir baigiant „(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)“. Beveik visi adresai yra norvegiÅ¡ki, tik vienas adresas „Mragowo“, kaip paaiÅ¡kino D.

J., tai tarpinis marÅ¡ruto taÅ¡kas, kad navigacija vestų per LenkijÄ . Toliau yra nurodyti Å vedijos ir Norvegijos uostų adresai, o kiti likę adresai yra norvegiÅ¡ki. ŽiÅ«rint paeiliui nuo naujausio adreso, dvyliktas adresas yra (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė D. J., jog tai R. M. adresas, kur jis Å¡iuo metu gyvena ir kur pristatė R. siuntinį bei kartu su R. iÅ¡ Å¡io adreso važiavo iki garažo. Taip pat apžiÅ«ros metu nustatyta, kad mobiliojo ryÅ¡io telefono "Nokia 100" IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä® telefonÄ Ä¯dėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini). PeržiÅ«rint gautus SMS praneÅ¡imus, nustatyta, kad 2015-12-03 9.16 val. Norvegijos laiku gautas praneÅ¡imas iÅ¡ abonento +(duomenys neskelbtini), kur nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė D. J., jog tai R. M. adresas Norvegijoje. Taip pat D. J. nurodė 2015-12-07 2.48 val. Norvegijos laiku gautÄ praneÅ¡imÄ iÅ¡ to paties NorvegiÅ¡ko numerio +(duomenys neskelbtini) „ Sveiks, jau iÅ¡važiavęs?“ bei nurodė, kad tai ta pati žinutė, apie kuriÄ kalbėjo apklausos metu, kai grįžinėjo atgal į LietuvÄ .

Taip pat yra užfiksuotas iÅ¡ to paties norvegiÅ¡ko abonento 2015-12-07 15.36 val. priimtas skambutis. Kaip paaiÅ¡kino D. J., kad minėto pokalbio, kurio trukmė iki 5 minučių, metu buvo pokalbis, susijęs su tuo, kad jis sužinojo, jog vietoj patalynės siuntimui perduotose tašėse buvo kailiai. Å is abonentas telefono adresų knygoje iÅ¡saugotas pavadinimu „Traktoriukas Gud“. Kaip paaiÅ¡kino D. J., tokiu pavadinimu įsivedė, nes pirmÄ jį krovinį iÅ¡ R. vežė traktoriukÄ . Mobiliojo ryÅ¡io telefono "Nokia X2" apžiÅ«ros metu nustatyta, kad Å¡io telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä® telefono aparatÄ Ä¯dėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini). SMS praneÅ¡imų kataloge yra užfiksuotas 2015-12-01 12.49 val. iÅ¡ abonento +(duomenys neskelbtini) gautas praneÅ¡imas turiniu "+(duomenys neskelbtini) svogeris“. D. J. nurodė, kad bÅ«tent iÅ¡ Å¡io numerio buvo skambinta ir bendrauta su vaikinu, kuris paskui atvažiavo atsiimti siuntinio su kailiais. Nustatyta, kad 2015-12-07 ir 08 dienomis buvo keturios žinutės bendraujant kaip ir kada susitiks atsiimti siuntinio.

Taip pat yra užfiksuotas iÅ¡einantis skambutis į abonentÄ +(duomenys neskelbtini). D. J. nurodė, kad Å¡io pokalbio metu pasakė, kad į Å iaulius nevažiuos. Taip pat nustatytas abonento +(duomenys neskelbtini) įeinantis skambutis 2015-12-08 12.10 val., D. J. paaiÅ¡kino, kad Å¡is skambutis buvo, kai jau abonento Å¡eimininkas buvo prie jo namų. (II tomas, b. l. 105-119). IÅ¡ 2016-04-11 kratos, atliktos garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, protokolo matyti, kad rasti ir paimti daiktai: - kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taip pat paketas su 40 vnt. plastmasinių užtraukėjų, 500 vnt.

žvėrelių kailių susegtų po 10 vnt. ir 11 vnt. žvėrelių kailių susegtų kartu, bei 14 vnt. pavienių žvėrelių kailių - viso 525 vnt. kailių. (II tomas, b. l. 148-154). 2016-04-15 525 vnt. kailių apžiÅ«ros protokole užfiksuoti 2016-04-11 kratos, atliktos garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, metu rasti ir paimti kailiai. ApžiÅ«ros metu nustatyta, jog kailiai suriÅ¡ti plastikinėmis sÄ varžomis į pundus po 10 vienetų. Viename punde suskaičiuota 11 vienetų kailių.

Yra ir atskirai nesuriÅ¡tų kailių. Kailiai lapių pilkos, baltos ir melsvos spalvų. Visi kailiai su galvomis, tik ne visi kailiai su uodegomis. Ant pundų yra prisegtos etiketės su BAR kodais ir suraÅ¡yti kailių ilgiai centimetrais. Ant etikečių pirmieji penki skaičiai yra vienodi (duomenys neskelbtini), sekantys Å¡eÅ¡i skaičiai ant kiekvienos etiketės skiriasi. Taip pat apžiÅ«ros metu kailiuose buvo užfiksuotos metalinės kabės, iÅ¡ viso 41 metalinė kabė, 7 plastmasinės etiketės tvirtinimo detalės. Be to, apžiÅ«rint minėtus kailius užfiksuotas į lapės kailio vidų įdėtas rudos spalvos popieriaus gabalas, 8x5,8 cm dydžio nelygiais kraÅ¡tais, kailyje prie galvos įsivėlusi užtrauktuko galvutė su užraÅ¡u (duomenys neskelbtini) (įdėta į vokÄ Nr. 1), į kailio vidų įkiÅ¡tos rudos spalvos popieriaus skiautės. IÅ¡ viso rasta ir paimta 4 vnt. popieriaus skiaučių (sudėtos į paketÄ Nr. (duomenys neskelbtini)). (II tomas, b. l. 182-188, III tomas, b. l. 1-100). 2016-04-28 aukciono (duomenys neskelbtini) į paklausimÄ pateiktame atsakyme nurodyta, kad nuotraukose esančios etiketės su brÅ«kÅ¡niniais kodais priklauso (duomenys neskelbtini) Å«kiui, kurio savininkas yra Z.

D. (III tomas, b. l. 122). 2016-05-19 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu laikotarpiu nuo 15:45 val. iki 16:05 val. M. I. buvo parodyti 102 vienetai lapių kailių, kurie buvo paimti 2015-12-08 automobilio "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (duomenys neskelbtini) mieste, Alytaus rajone. Atpažįstantysis M. I. nurodė atpažįstantis kailius, tai tikrai iš jo įmonės pavogti kailiai. Gali pasakyti, kad segtukais jo įmonės kailiai buvo segami kojų ir uodegos srityse.

M. I. nurodė, kad tarp kailių yra mėlynojo Å¡alčio, baltojo Å¡ešėlinio atspalvio, mėlynojo atspalvio kailiai. Kailius atpažįsta pagal jų spalvÄ , segtukų segimo vietas, jų storį ir beuodegių lapių kailių nukirpimo specifines žymes, nes uodegas kerpa M. I. sesuo. (III tomas, b. l. 139-143). 2016-05-19 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu laikotarpiu nuo 16:30 val. iki 16:50 val. M. I. buvo parodyti 525 vienetai lapių kailiai, kurie buvo paimti 2016-04-11 kratos metu iÅ¡ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose.

Atpažįstantysis M. I. nurodė atpažįstantis pateiktus kailius, kaip pagrobtus iÅ¡ jo įmonės. Atpažįsta pagal specifinius požymius – sukryžiuotos galinės kojos, visi kailiai be ausų, susegimo žymes kojų srityse. Daug savininkų kojas sega lygiagrečiai, o jis sega kojas sukryžiuotas. Taip pat atpažįsta pagal spalvÄ . Kojų srityse susegimai horizontalÅ«s. Ties uodega susegimas bÅ«davo dvigubas. Kad tai jo įmonės kailiai yra tikras. (III tomas, b. l. 144-151). 2016-10-01 elektroniniu paÅ¡tu atsiųstame atsakyme į paklausimÄ M.

I. nurodė, kad vidutinė pagrobtų kailių kaina buvo apie 57,82 eurų. Kailiai, kuriuos jis susigrÄ Å¾ino iÅ¡ Lietuvos, bus iÅ¡rÅ«Å¡iuoti ir parduoti 2017 m. už 75 eurus. (III tomas, b. l. 166). Visi Å¡ie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (BPK 20 straipsnis). Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas Kaltinamasis P. E. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį neprisipažino visiškai. Teisme parodė, kad jis tų kailių, dėl kurių jam inkriminuota veika, nei pirko, nei buvo su kuo nors sutaręs juos pirkti, ar kitaip įgyti. R. L. jo tik paprašė tuos kailius parvežti iki Šiaulių, o į Alytaus r. apie 500 km važiavo ne specialiai dėl R.

L. siuntos, o dėl savo – pasiimti jam iÅ¡ Norvegijos parvežtÄ stalÄ . Jis nežinojo, jog Å¡ie kailiai buvo įgyti nusikalstamu bÅ«du, kad jie pavogti. Teisme P. E. taip pat parodė, kad prieÅ¡ pasiimdamas taÅ¡es jis tik žinojo, kad jose bus kailiai, žinojo, nes prieÅ¡ tai kalbėjo su R. L., ar apsimoka juos pirkti, ar ne, R. L. jo klausė kailių kainų, sakė, kad tai lapės kailiai, dėl kailių realizacijos tarp jų jokios kalbos nebuvo, iÅ¡ kur R. L. Å¡iuos kailius įgijo nesigilino, Å¡ie kailiai ne jam buvo vežami, tarp jų tokio susitarimo nebuvo, neturėjo tikslo juos įgyti, R.

L. jokių pinigų nemokėjo, dėl to jie nieko nesitarė, aplinkybių, kaip R. L. įgijo kailius, kur ir kiek už juos mokėjo, nežino, tai buvo R. L. kailiai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu P. E. parodė, kad (duomenys neskelbtini), Alytaus r., į transporto priemonę, su kuria buvo atvažiavęs į vietÄ , persikrovus stalÄ ir keturias Å¡tukines taÅ¡es, kas konkrečiai tose tašėse buvo, jis nematė, nežiÅ«rėjo, tik juos sulaikius policijos pareigÅ«nams ir Å¡iems atidarius tas taÅ¡es, jis tik tada pamatė, kad ten yra lapių kailiai, paaiÅ¡kino, kad kažkada su R.

L. buvo kalba apie kailius, dar būdamas Norvegijoje R. L. jo klausė apie kailių kainas kaip tos srities specialisto, iki tašių pasiėmimo R. L. buvo parašęs žinutę su skaičiais, tačiau jis nieko nesuprato, bet nujautė, kad tai gali būti susiję su kailiais, kad kailiai galėjo būti vogti, jis nežinojo, tuos kailius būtų parvežęs į R. namus, ar jo garaže padėjęs. Šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus P. E. teisme patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis.

Kaip matyti iš šių kaltinamojo parodymų, pats kaltinamasis P. E. patvirtino savo pokalbius su R. L. apie lapių kailius, R. L. būnant Norvegijoje, taip pat patvirtino iš R. L. gavęs žinutę su skaičiais, iš kurių jis nujautė, kad tai susiję su kailiais, ir tai, jog jam buvo žinoma, kad 4 štukines tašes su kailiais perdavė būtent R. L., kurias, anot kaltinamojo P. E., pastarasis tik paprašė parvežti iki Šiaulių, bei jas būtų parvežęs į R. L. namus, ar jo garaže padėjęs. Tačiau vienareikšmiškai neigė įgijimo bendru sutarimu su R.

L. ir žinojimo, kad jo perimti kailiai buvo įgyti nusikalstamu bÅ«du, momentus. Be to, kaltinamasis P. E. daugelį bylos aplinkybių nebeprisiminė ar paaiÅ¡kinti jų negalėjo. Kaltinamasis R. L. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį neprisipažino visiÅ¡kai. Teisme parodė, kad jis su P. E. kalbėjo apie lapių kailius, jų kainas, kadangi P. E. tose kainose gaudosi, bei įsigydamas nežinojo, kad tie kailiai vogti, nebÅ«tų pirkęs, jei bÅ«tų žinojęs, už juos mokėjo po 10-12 eurų (už kailiukÄ ), jo nuomotame garaže dar buvo apie 525 vnt. kailių.

Pripažino, kad pirko kailius, bet jis nežinojo, jog jie vogti, turi dokumentÄ , įsigijimo sutartį, kurio ikiteisminio tyrimo metu nepateikė, nes niekas jo neprašė, prašė sÄ skaitos, bet jos neturi. Ä® NorvegijÄ važiavo į sendaikčių turgų, o kailius nupirko atsitiktinai, jo kelionės tikslas buvo ne kailiai. IÅ¡ kur tie žmonės, iÅ¡ kurių jis nupirko kailius, juos įsigijo, nežino, jų nepažįsta. Kai pirko kailius, jie buvo sudėti į plastikinius maiÅ¡us, kaip Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡ai, todėl ir prašė tvirtesnių taÅ¡ių, kad vežant neiÅ¡kristų, kad nepraplyÅ¡tų.

Galėjo dėl tašių skambinti P. E., kiek jų buvo nepamena, neskaičiavo, į 4 tašes sudėjo 102 vnt. kailiukių, kurie priklauso jam. P. E. su tų kailiukų nuosavybe ar jų turėjimu niekaip nesusijęs. Tiek jo nuomotame garaže rasti kailiukai, tiek kiti 102 vnt. kailiukų buvo įsigyti iš to paties asmens. Konkrečiai 102 vnt. kailių įsigijo Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) kelias, šalia sienos, ten yra kolonėlė (degalinė), kaip aikštelė, toje vietoje ir įsigijo kailius, iki Švedijos sienos yra 30-50 km., bet tiksliai negali pasakyti, buvo surašyta sutartis.

Ä®sigijo kailius dėl to, kad galvojo žmonai kailinius pasiÅ«ti, pirko saviems žmonėms, neieÅ¡kojo pirkėjų ar perpardavėjų, be to, ne jis pats tas taÅ¡es atidavė vairuotojui, sakė kažkokį stalÄ Ä¯dės ir tas taÅ¡es pridės, jis P. E. tų kailiukų neperdavė, jis padavė R., o jis įdėjo prie to stalo kartu, jei nebÅ«tų stalo ėmęs, tai P. E. nebÅ«tų ir tų kailiukų paėmęs. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad susidėjęs lapių kailius (102 vnt.) važiavo pas R. (P. E. Å¡vogerį), gyvenantį Norvegijoje, kur jis sudėjo Å¡iuos lapių kailius į 4 taÅ¡es ir R. jas vakare įdavė į mikriukÄ , kad parvežtų į LietuvÄ .

Patvirtino, kad jis pats kalbėjo su P. E. ir klausė, ar jis galės paimti tašes, kurias parveš iš Norvegijos, P. E. sutiko. Po to iš R. sužinojo, kad Lietuvoje P. E. sulaikė policija dėl jo siuntos. Kadangi jis turėjo to asmens, iš kurio įsigijo lapių kailius telefono numerį, tai jam paskambino ir paklausė, ar tie kailiai nėra vogti, nes juos Lietuvoje paėmė policija, užtikrino, kad tie kailiai tikrai nevogti bei sakė, kad pardavimui turės dar lapių kailių, o jis jam pasakė, kad galės paimti, kai išsiaiškins, kad viskas gerai su tais kailiais, kad jie yra nevogti.

Po to jis skambino tam asmeniui dar kartÄ ir jie susitarė, kad jis į mikriukÄ Ä¯dės 100 vnt. kailių, iÅ¡ viso tas asmuo jam kailius siuntė 4 ar 5 kartus, tiksliai jau nepamena, kiekvienu atveju jam įdėdavo maždaug apie 100 vnt. kailių, paskutinį kartÄ mikriukas kailius atvežė prie kelio, netoli jo naudojamo garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje, minėtame garaže ir laikė visus kailius, atvežtus per 4 ar 5 kartus. Å iuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. L. teisme patvirtino, jie suraÅ¡yti teisingai ir teismas jais gali remtis.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių kaltinamojo parodymų, pats kaltinamasis R. L. patvirtino, kad jis 102 vnt. kailiukų įgijo Norvegijoje, tÄ pačiÄ dienÄ juos sudėjo į 4 taÅ¡es ir per R. (P. E. Å¡vogerį) perdavė parvežti į LietuvÄ bei pats sutarė su P. E., kad Å¡is minėtas taÅ¡es perims iÅ¡ vairuotojo Lietuvoje, tai pripažino ir kaltinamasis P. E., taip pat R. L. patvirtino kitų, jo žinioje buvusių 525 vnt., kailių susitarimo ir įsigijimo faktus, kaltinamojo teigimu, šį skaičių kailių taip pat įsigijo iÅ¡ to paties asmens, kaip ir minėtus 102 vnt. kailius, kuriuos jam mikriuku po 100 vnt. kailių į LietuvÄ siuntė 4 ar 5 kartus.

Tačiau vienareikÅ¡miÅ¡kai neigė žinojęs, kad jo įsigyti visi kailiai buvo įgyti nusikalstamu bÅ«du, bei tvirtino, kad P. E. su 102 vnt. kailiukų nuosavybe, jų įsigijimu ar turėjimu niekaip nesusijęs. Be to, kaltinamasis R. L. daugelį bylos aplinkybių nebeprisiminė ar paaiÅ¡kinti jų negalėjo. Teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, įvertina juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejant juos į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ , kaltininkui žinant, kad Å¡is įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispozicijÄ turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra Å¡ių veikų alternatyvÅ«s objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad Å¡ie objektyvieji požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iÅ¡ neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , naudojimusi tokiu turtu ar Å¡io turto realizavimu).

Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už konkrečiai nusikalstamu bÅ«du gauto didelės vertės turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ , kaltininkui žinant, kad Å¡is įgytas, naudotas ar realizuotas didelės vertės turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Be to, nustatant asmens kaltumÄ Ä¯rodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014).

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines aplinkybes nustatyta, kad 2015-12-08 gautas pranešimas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus apie tai, kad 2015-12-04 nakties metu buvo pavogta apie 900 lapių kailiukų iš fermos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje. Teisme vaizdo konferenciniu ryšiu liudytoju apklaustas šios fermos savininkas M. I. parodė, kad vagystė buvo 2015-12-04, naktį, buvo pavogta apie 970 lapių kailių, kailiai buvo toje patalpoje, kur jie apdirbami, tie kailiai buvo jo paties paruošti, tikslaus skaičiaus, kokių ir kiek lapių kailių buvo, negali pasakyti, buvo apie 700 vienetų mėlynojo šalčio lapių kailių, apie 100 vienetų mėlynųjų ir apie 80 šešėlinių lapių kailių, dar apie 90 vienetų šešėlinių melsvų šalčio lapių kailių.

Laikotarpiu nuo lapkričio iki gruodžio mėn. užsiiminėja gatavos kailiukų produkcijos paruoÅ¡imu. Gruodžio 3 d., apie 21.00 val., jis ėjo namo iÅ¡ kailių fermos, kailiukai, kurie artimiausiomis dienomis turėjo bÅ«ti perduoti pardavimui į aukcionÄ , tikrai buvo Å«kiniame pastate. Kai 2015 m. gruodžio 4 d., apie 05.45 val., jis atėjo dirbti, pastebėjo, kad buvo įsilaužta į Å«kinį pastatÄ . Patalpos spyna dienos metu automatinė, o nakties metu ji neveikia, yra taimeris, naktį spyna neatsidarinėja, buvo nuimta alkÅ«nė, pirmiausia sulaužė duris, o po to ir langÄ iÅ¡daužė, langÄ atidarė iÅ¡ vidaus.

Tie kailiai buvo paruoÅ¡ti pardavimui, juos turėjo vežti į aukcionÄ . Ä® policijÄ kreipėsi po vagystės, policija atvyko tÄ pačiÄ dienÄ , turi jų ataskaitas, kad vagių nesurado, buvo rasta kažkokia maÅ¡ina, bet jos neatpažino, norvegų policija jo kailių nerado. Kailiukų skaičių nurodė apie 970-972 vienetus, nežino tikslaus skaičiaus, sakė apytiksliai, pareiÅ¡kimÄ rašė Norvegijoje, kad pavogė 970 vnt. kailių, tada turėjo apie 1000 kailių, skaičių sakė apytiksliai, nes tikslaus skaičiaus nežino, kai siunčia kailius į aukcionÄ , tada žino tikslų skaičių, o dabar jie buvo pavogti.

Negali pasakyti, kiek kailių buvo be uodegų, kai mėlynosios išvežamos iš ūkio, tik tada visos uodegos būna nuimamos, kai kurie kailiai buvo dar su uodegomis, nes nebuvo iki galo paruošti. Tuo tarpu 2015-12-08 kratos, atliktos mikroautobuse "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (įvykio vietoje, esančioje Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) g. tarp namų, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su kuriuo atvyko P. E. su savo tėvu K.

E., protokole užfiksuoti minėtos kratos metu rasti ir paimti daiktai, tarp jų ir keturios didelės rankinės: pirmoje rankinėje buvo 26 vnt. įvairių spalvų žvėrelių kailių, antroje buvo 25 vnt. žvėrelių kailių, trečioje buvo 26 vnt. žvėrelių kailių, o ketvirtoje buvo 25 vnt. žvėrelių kailių. 2015-12-10 keturių rankinių su žvėrelių kailiais apžiūros protokole užfiksuota, kad minėtose keturiose rankinėse iš viso yra 102 vnt. lapių kailių, lapių kailiai yra įvairių spalvų - šviesiai pilkos spalvos, baltos spalvos, tamsiai pilkos spalvos, vieni kailiai su uodegomis, kiti be, be to, užfiksuoti lapių kailių ilgiai.

Papildomai 2016-02-08 apžiÅ«rėjus 102 vienetų kailių, nustatyta, kad rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ 26 kailių trys kailiai buvo su metalinėmis kabėmis kojose, rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ 26 kailių du kailiai buvo su metalinėmis kabėmis, iÅ¡ kurių viename kailyje metalinė kabė įtvirtinta prie uodegos, kitame kailyje metalinė kabė įtvirtinta į lÅ«pÄ , o dar vieno kailio galvos srityje buvo rastas plastikinis etiketės laikiklis, rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ 25 kailių buvo rasti trys kailiai su metalinėmis kabėmis, iÅ¡ kurių dviejuose kailiuose kabė įtvirtinta galinėje kojoje, viename kailyje kabė įtvirtinta į lÅ«pÄ bei rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ 25 kailių buvo rasti du balti kailiai, kuriems metalinė kabė buvo įtvirtinta į lÅ«pÄ , iÅ¡ viso iÅ¡ 102 peržiÅ«rėtų kailių buvo rasta 10 kailių su įtvirtintomis metalinėmis kabėmis įvairiose kailio vietose. 2016-05-19 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu laikotarpiu nuo 15:45 val. iki 16:05 val.

M. I. buvo parodyti 102 vienetai lapių kailių, kurie buvo paimti 2015-12-08 automobilio "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (duomenys neskelbtini) mieste, Alytaus rajone, ir atpažįstantysis M. I. nurodė atpažįstantis kailius, tai tikrai iÅ¡ jo įmonės pavogti kailiai, nurodė, kad tarp kailių yra mėlynojo Å¡alčio, baltojo Å¡ešėlinio atspalvio, mėlynojo atspalvio kailiai, kailius atpažįsta pagal jų spalvÄ , segtukų segimo vietas, jų storį ir beuodegių lapių kailių nukirpimo specifines žymes.

Be to, 2016-04-11 kratos, atliktos garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (kaip nustatyta, šiuo garažu nuomos pagrindu naudojosi R. L.) protokole užfiksuoti rasti ir paimti daiktai: - kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taip pat paketas su 40 vnt. plastmasinių užtraukėjų, 500 vnt.

žvėrelių kailių susegtų po 10 vnt. ir 11 vnt. žvėrelių kailių susegtų kartu, bei 14 vnt. pavienių žvėrelių kailių - viso 525 vnt. kailių. 2016-04-15 525 vnt. kailių apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog kailiai suriÅ¡ti plastikinėmis sÄ varžomis į pundus po 10 vienetų, viename punde suskaičiuota 11 vienetų kailių, yra ir atskirai nesuriÅ¡tų kailių. Kailiai lapių pilkos, baltos ir melsvos spalvų, visi kailiai su galvomis, tik ne visi kailiai su uodegomis, ant pundų yra prisegtos etiketės su BAR kodais ir suraÅ¡yti kailių ilgiai centimetrais, taip pat užfiksuotos metalinės kabės, iÅ¡ viso 41 metalinė kabė, 7 plastmasinės etiketės tvirtinimo detalės, be to, užfiksuotas į lapės kailio vidų įdėtas rudos spalvos popieriaus gabalas, kailyje prie galvos įsivėlusi užtrauktuko galvutė, į kailio vidų įkiÅ¡tos rudos spalvos popieriaus skiautės, iÅ¡ viso rasta ir paimta 4 vnt. popieriaus skiaučių. 2016-05-19 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu laikotarpiu nuo 16:30 val. iki 16:50 val.

M. I. buvo parodyti 525 vienetai lapių kailiai, kurie buvo paimti 2016-04-11 kratos metu iÅ¡ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ir atpažįstantysis M. I. nurodė atpažįstantis pateiktus kailius, kaip pagrobtus iÅ¡ jo įmonės, nurodė, kad atpažįsta pagal specifinius požymius – sukryžiuotos galinės kojos, visi kailiai be ausų, pagal susegimo žymes kojų srityse, daug savininkų kojas sega lygiagrečiai, o jis sega kojas sukryžiuotas, taip pat atpažįsta pagal spalvÄ , kojų srityse susegimai horizontalÅ«s, ties uodega susegimas bÅ«davo dvigubas, kad tai jo įmonės kailiai yra tikras.

Taigi visos Å¡ios paminėtos faktinės aplinkybės objektyviai pagrindžia Lietuvoje aptiktų 627 vnt. lapių kailių priklausomybę ir jų teisėtÄ savininkÄ Norvegijos pilietį M. I., iÅ¡ kurio Å¡ie kailiai buvo pavogti 2015-12-04, bei kuris nurodė, kad vidutinė pagrobtų kailių kaina buvo 57,82 eurai už vienÄ kailį. Kartu M. I. nurodė, kad ne visi iÅ¡ jo pavogti kailiai surasti ir jam grÄ Å¾inti. Netikėti Å¡iuo asmeniu teismas pagrindų nenustatė, M. I. duodamas paaiÅ¡kinimus viso proceso metu buvo nuoseklus ir užtikrintas, nurodė, kad iÅ¡ 17 Å«kių, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje auginančių lapes, dauguma jų augina sidabrines lapes, tik jis augina kitas rÅ«Å¡is mėlynÄ sias, mėlynÄ sias Å¡alčio, jo paaiÅ¡kinimus iÅ¡samiai patvirtina operatyvi susiraÅ¡inėjimo medžiaga, gauta per Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinį skyrių.

Å ioje vietoje pažymėtina, kad tik teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo vertinimui kaltinamasis R. L. pateikė iÅ¡ anglų kalbos iÅ¡verstÄ 2015-12-01 pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vairuotojo pažymėjimas) pardavė 102 lapės kailių vienetus už 1200 Eur sumÄ R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pats kaltinamasis R. L., jis pripažįsta, kad pirko Å¡iuos ir kitus pas jį rastus kailius iÅ¡ to paties asmens, bet jis nežinojo, kad jie vogti, savo parodymus jis grindžia bÅ«tent minėta sutartimi, kurios pagrindu, anot jo, įgijo dalį lapių kailių 102 vnt.

Tačiau teismas, vertindamas jÄ atskirai ir gretindamas tarpusavyje kitų baudžiamosios bylos duomenų visumoje, nepripažįsta Å¡ios sutarties kaip reikÅ¡mingu bylos įrodymo Å¡altiniu ir ja, kaip abejotinos reikÅ¡mės, nesiremia, kadangi pateiktos sutarties sudarymo data nurodyta 2015-12-01, o vagystės faktas Norvegijoje užfiksuotas 2015-12-04, liudytojas norvegas M. I. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d., apie 21.00 val., ėjo namo iÅ¡ kailių fermos, kailiukai, kurie artimiausiomis dienomis turėjo bÅ«ti perduoti pardavimui į Oslo kailiukų aukcionÄ , tikrai buvo Å«kiniame pastate, kai 2015 m. gruodžio 4 d., apie 05.45 val., atėjo dirbti, jis pastebėjo, kad buvo įsilaužta į Å«kinį pastatÄ , bei jis atpažino kaip savo 102 vnt. lapių kailius, kuriuos dabar kaltinamasis R.

L. Å¡ia sutartimi nepagrįstai bando pagrįsti jų teisėto įsigijimo faktÄ , kai Å¡ie lapių kailiai dar buvo savininko M. I. žinioje. Kaltinamasis R. L. jokių kitų objektyvių duomenų (dokumentų), susijusių su jo dispozicijoje esančių 627 vnt. lapių kailių teisėtu įsigijimu, nepateikė, teigė, kad su minėtu asmeniu, iÅ¡ kurio, jo teigimu, teisėtai įsigijo visus lapių kailius, bendravo telefonu ne vienÄ kartÄ , bet jo kontaktų nebeturi, su juo bendravo iÅ¡ savo lietuviÅ¡ko numerio, tačiau juo nebesinaudoja ir jo nebeturi, savo numerio taip pat nebeprisimena, kas tik sustiprina abejotinÄ Ä¯spÅ«dį minėtos sutarties teisėtumu, juolab kai Å¡i sutartis atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Be to, teisme apklausta liudytoja A. P. (pareigÅ«nė) parodė, kad buvo toks momentas, kai policijos įstaigos koridoriuje ji susitiko su R. L., kuris jos užklausė, kada grÄ Å¾insit kailius, o jai paklausus, kodėl jis teiraujasi dėl tų kailių, gal tie kailiai jam priklauso, R. L. paneigė, kad tie kailiai priklauso jam, pasakė, kad jis rÅ«pinasi dėl draugo, ji žinojo, kad tai R. L., jiems teko anksčiau bendrauti, bet toje byloje jis dar nebuvo įtariamasis, tuo metu nebuvo teisinio pagrindo jam įteikti įtarimo, jis nebuvo dar apklaustas įtariamuoju, nei liudytoju, neturėjo procesinės padėties, jai pasirodė keista, kodėl jis teiraujasi dėl tų kailių, kurie buvo ne iÅ¡ jo paimti, todėl jo ir paklausė, ar tie kailiai ne jo, bet jis paneigė ir pasakė, kad jis rÅ«pinasi dėl draugo, ji žinojo, iÅ¡ ko tie kailiai paimti, tai suprato, dėl kokio draugo.

Å ioje byloje procesiÅ¡kai jai neteko bendrauti su R. L., tuo metu dar krata pas R. L. nebuvo atlikta ir iÅ¡ jo nebuvo paimti kailiai, jis klausė dėl tų pirmųjų kailių 102 vienetų, su R. L. bendravo 2016 metų vasario ar kovo mėnesį, tų duomenų, kad bendravo su R. L., procesine tvarka į bylÄ nepateikė, tarnybinio praneÅ¡imo nerašė, tai buvo neoficialus pokalbis. R. L. tikriausiai žinojo, kokie kailiai pas juos yra sulaikyti, todėl apie juos ir klausė, raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo byloje nepateikė, kad kailiai bÅ«tų grÄ Å¾inti.

Nesant kitų objektyvių duomenų, Å¡ios bylos duomenys, bÅ«tent su kaltinamuoju R. L. vykusio pusbrolio A. L. gyvenamojoje vietoje kratos metu iÅ¡imto kompiuterio atmintyje iÅ¡likę duomenys apie kailinių žvėrelių fermas Norvegijoje (nuotraukos atspausdintos byloje), kreipia į galimÄ situacijÄ , kai kaltinamojo R. L. pusbrolį A. L. galimai domino galimybė apsilankyti Å¡iose fermose tikslu neteisėtai užvaldyti lapių kailius, nors pats vagystės iÅ¡ M. I. fermos, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Norvegijoje, įvykis ir nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas, t. y. nenustatyti Å¡iÄ veikÄ padaręs asmuo ar asmenys, tačiau A.

L. naudojamo kompiuterio atmintyje iÅ¡likę duomenys apie kailinių žvėrelių fermas Norvegijoje, jo paties buvimas vagystės metu Norvegijoje bei jo teistumai užsienio valstybėse už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus, tokių duomenų seka nei paneigia, nei patvirtinta jo galimÄ tikslÄ pagrobti Å¡iuos kailius bei juos tolimesniam realizavimui perduoti, taip pat ir tuo metu Norvegijoje buvusiam pusbroliui kaltinamajam R. L. Byloje kaltinamiesiems P. E. ir R. L. inkriminuojama veika, jog jie veikdami bendrininkų grupėje, tai yra R.

L. 2015 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, Norvegijoje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., po ko R. L. organizavo Å¡ių kailių iÅ¡siuntimÄ ir perdavimÄ Å¡ios nusikalstamos veikos bendrininkui P. E., informuodamas jį apie tai, o P. E. 2015 m. gruodžio 8 d., apie 12.10 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, iÅ¡ siuntinius gabenusio D.

J. pagal susitarimÄ perėmė R. L. gabenimui iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ perduotÄ siuntinį - 4 kelionines rankines su jose buvusiais 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., tačiau iÅ¡ karto po jų P. E. perėmimo 2015 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos mikroautobuse VW Transporter, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), metu Å¡ie lapių kailiai buvo rasti bei paimti policijos pareigÅ«nų, ir tokiais savo veiksmais bendrai įgijo turtÄ â€“ 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, žinodami, kad Å¡is įgytas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Nors byloje tiek kaltinamasis P. E. neigė įgijimo bendru sutarimu su R. L. ir žinojimo, kad jo perimti kailiai buvo įgyti nusikalstamu būdu, momentus, tiek kaltinamasis R. L. neigė žinojęs, kad jo įsigyti šie kailiai buvo įgyti nusikalstamu būdu, bei tvirtino, kad P. E. su 102 vnt. kailiukų nuosavybe, jų įsigijimu ar turėjimu niekaip nesusijęs, teismas tokius jų parodymus vertina kaip jų gynybinės versijos pozicija, kuriuos paneigia išnagrinėtos baudžiamosios bylos įrodymų visuma.

Kaip jau minėta, pats kaltinamasis R. L. patvirtino, kad jis 102 vnt. kailiukų įgijo Norvegijoje, tÄ pačiÄ dienÄ juos sudėjo į 4 taÅ¡es ir per R. (P. E. Å¡vogerį) perdavė parvežti į LietuvÄ bei pats sutarė su P. E., kad Å¡is minėtas taÅ¡es perims Lietuvoje iÅ¡ vairuotojo, tai pripažino ir kaltinamasis P. E., jog buvo toks jų susitarimas. Byloje liudytoju apklaustas K. E. parodė, kad jo sÅ«nus P. E. sekmadienį, t. y. 2015-12-06, po pietų, buvo atvažiavęs pas jį į namus ir paklausė, ar jis galės jam padėti, t. y. važiuoti kartu su juo, sÅ«nus tik pasakė “aÅ¡ tau paskambinsiu, kai reikės važiuoti“, jis žodžiu dar paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Norvegijos turi parvažiuoti maÅ¡ina “kurjeris“, reikės daiktus parsivežti, jis sÅ«nui sutiko padėti, po to pirmadienį, t. y. 2015-12-07, po pietų, jam sÅ«nus P. paskambino ir pasakė “ar galėsi važiuoti antradienį 8.00val.?", jis sutiko, po to 2015-12-07 vakare, dar kartÄ P. jam paskambino ir pasakė, kad važiuos antradienį, t. y. 2015-12-08 9.00 val., pasakė, kad reikės važiuoti už Kauno, paimti siuntinio iÅ¡ Norvegijos, taigi 2015-12-08 apie 9.00 val. jis su jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“, vals.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pasiimti sÅ«naus, automobilį vairavo jis, P. jam sakė, kur važiuoti, jis žinojo tikslų adresÄ , kur reikia važiuoti, nes jis dar automobilyje skambino „kurjeriui“, paklausė, kur tiksliai reikia važiuoti, paklausė adreso, taigi (duomenys neskelbtini) miestelyje, Alytaus rajone, prie daugiabučio namo, jis parkavo automobilį, atėjo „kurjeris“, kuris bendravo tik su P., ir tada jis, P. ir „kurjeris“, trise į jam priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ „kurjerio“ automobilio perkrovė daiktus, t. y.

įkrovė sunkų marmurinį stalÄ ir keturias „štukines“ taÅ¡es, kas buvo tašėse nežino, sÅ«nus jam nesakė, tik iÅ¡ „kurjerio“ automobilio perdėjus minėtus daiktus, atvažiavo pareigÅ«nai ir juos sulaikė, tada pareigÅ«nai pradarė vienÄ â€žÅ¡tukinę“ tašę ir jis pamatė, kad tašėje yra lapių kailiai, kaip suprato, „kurjeris“ tai atvežė iÅ¡ Norvegijos, kur sÅ«nus bÅ«tų lapių kailius padėjęs, jis nežino. Byloje liudytoju apklaustas D.

J. parodė, kad 2015 metų pabaigoje jis pervežinėjo siuntinius marÅ¡rutu Å vedija, Norvegija, Lietuva, ir penktadienį, gruodžio 4 d., į pavakarę Norvegijoje paėmė stalÄ bei keturias turgines taÅ¡es, Å¡iuos daiktus susikrovė kartu su R. (P. E. Å¡vogeriu), kuris jam užgarantavo, kad tose tašėse patalynė, bei jos jo pažįstamų iÅ¡ Å iaulių, kurie pažadėjo siuntinį atsiimti patogioje vietoje, jis R. dar klausė kontakto, kam turėtų paskambinti grįžęs į LietuvÄ , bet R. nieko nenurodė ir pasakė, kad su juo susisieks patys gavėjai, kelionės metu pastebėjo, kad tai kailiai, pagalvojo, jog kailinė patalynė, jokių minčių, kad jam galėjo įduoti kažko neteisėto, nekilo, 2015-12-07 apie 3.30 val. ryte jau buvo Lietuvoje, kai iÅ¡ ryto jam paskambino vaikinas ir pasakė, kad nuo R., o jis atsakė, kad Å¡iÄ savaitę į Å iaulius nevažiuos, tai vaikinas pasakė, kad pats gali atvažiuoti pasiimti ir paklausė, ar siuntinys į VW Transporter tilps, pasakė, kad tilps, nurodė, kad rytoj, tai yra antradienį, atvažiuos, tada žinute jis nusiuntė savo adresÄ ir pasakė, kad atvažiuotų iki pietų, 2015-12-08 taÅ¡ių atvažiavo pasiimti vaikinas, tai P. E., jį atpažįsta, tada jis išėjo į kiemÄ ir trise (t. y. dar vienas vyresnis žmogus, kuris buvo atvykęs su P. E.) perkrovė stalÄ bei jis padavė taÅ¡es, kurias jie susidėjo į savo autobusiukÄ , bei prisistatė policijos pareigÅ«nai ir juos visus sulaikė, tÄ kart, kaip jis suprato, atvykusiems asmenims to siuntinio reikėjo kuo greičiau, todėl pasakė, kad patys atvažiuotų pasiimti, tas žmogus (P. E.) iÅ¡reiÅ¡kė norÄ greičiau pasiimti krovinį, nes Norvegijoje iÅ¡buvo 2-3 dienas, ar tilps į Transporterį klausė asmuo, kuris atvažiavo atsiimti siuntinio, kaip suprato, jis klausė, ar tilps visas siuntinys, kartu su stalu, o ne vien tos tašės, kurios į lengvÄ jį automobilį nebÅ«tų tilpusios, galbÅ«t į karavanÄ ir bÅ«tų tilpusios.

Å iuos liudytojo D. J. parodymus pilnai pagrindžia jo mobilaus ryÅ¡io telefonų „Nokia“ bei jų SIM kortelių ir navigacijos „TOM TOM“ apžiÅ«ros rezultatai, be to, mobilaus ryÅ¡io telefono "Nokia X2" apžiÅ«ros metu nustatyta, kad į telefono aparatÄ buvo įdėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini), ir SMS praneÅ¡imų kataloge užfiksuotas 2015-12-01 12.49 val. iÅ¡ abonento +(duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta, R.) gautas praneÅ¡imas turiniu "+(duomenys neskelbtini) svogeris“ (kaip nustatyta, registruotas P. E. vardu), liudytojas D.

J. patvirtino, kad bÅ«tent iÅ¡ Å¡io numerio buvo skambinta ir bendrauta su vaikinu, kuris paskui atvažiavo atsiimti siuntinio su kailiais (P. E.), nustatyta, jog 2015-12-07 ir 08 dienomis buvo keturios žinutės bendraujant, kaip ir kada susitiks atsiimti siuntinio, taip pat užfiksuotas iÅ¡einantis skambutis į abonentÄ +(duomenys neskelbtini), Å¡io pokalbio metu liudytojas D. J. pasakė, kad į Å iaulius nevažiuos, taip pat nustatytas abonento +(duomenys neskelbtini) įeinantis skambutis 2015-12-08 12.10 val. ir liudytojas D.

J. paaiÅ¡kino, kad Å¡is skambutis buvo, kai jau abonento Å¡eimininkas (P. E.) buvo prie jo namų. Minėto liudytojo D. J. parodymus patvirtina ir mobilaus ryÅ¡io telefono "Iphone 4S", 2015-12-08 paimto iÅ¡ mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (t. y. P. E.), apžiÅ«ros rezultatai, bÅ«tent telefone iÅ¡saugota „Viber“ programa, kurioje iÅ¡likęs susiraÅ¡inėjimas: 2015-12-01 10:31:41 val. gauta žinutė nuo asmens „R.no (+(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodytas „Vezejo nr +(duomenys neskelbtini)“ (pats P. E. byloje parodė, kad šį vairuotojÄ pažinojo, vienÄ kartÄ jį jau buvo matęs, kai dėjo siuntinį į NorvegijÄ , nuo tada ir likęs to vairuotojo telefono numeris), taip pat iÅ¡saugotos gautos žinutės nuo asmens „R.1 (+(duomenys neskelbtini)“:

„Labas, pas mus viskas gerai“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 13:14:08), „Sveikas, gyvas mikras?“ (žinutė siųsta 2015-12-07, 10:34:08), „Svk, pasiemei jau?“ (žinutė siųsta 2015-12-08, 17:18:44), taip pat išsaugota gauta SMS žinutė iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (žinutė siųsta 2015-12-07, 14:17:10), 2015-12-08 11:03:10 išsiųsta SMS žinutė į telefono numerį +(duomenys neskelbtini) – „As jau kaune, judu link (duomenys neskelbtini)“.

Iš 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 40-IL-7992-(14.20) ir jo išslaptintų priedų matyti, kad 2015-12-08 apie 12:13 val. P. E. kartu su savo tėvu K. E., automobiliu VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), atvyko prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) -ojo namo (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (a/m vairavo K. E.), iš minėto namo (duomenys neskelbtini) laiptinės išėjo vyriškis (kaip nustatyta D. J.), kuris priėjo prie a/m VW LT, v/n (duomenys neskelbtini), iš kurio į a/m VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyko K. ir P. E., visi perkrovė krepšius.

Bei iš 2015-12-08 įvykio vietos, esančios Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) g. tarp namų, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje užfiksuotas stovintis baltos spalvos mikroautobusas "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinės durys yra atidarytos, automobilio viduje matyti keturi brezentiniai krepšiai, prie šio automobilio stovi kitas baltos spalvos mikroautobusas "VW LT35", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), galu privarytas prie kito mikroautobuso galo. Ir toks kaltinamųjų R. L. ir P. E. aktyvus dalyvavimas tik patvirtina jų bendros nusikalstamos veikos momentus nuo 2015-12-04 iki 2015-12-08, bÅ«tent R. L. 2015-12-04 Norvegijoje įgyja 102 vnt. lapių kailiukų, juos nedelsiant, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ sudeda į 4 taÅ¡es ir per R. (P. E. Å¡vogerį) organizuoja Å¡ių taÅ¡ių iÅ¡siuntimÄ Ä¯ LietuvÄ bei perdavimÄ P. E., kurias pastarasis 2015-12-08 pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su R.

L. perima Lietuvoje (siuntinio perkėlimo į automobilį VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), baigties momentas), tuo pačiu tiek R. L., tiek P. E. vienodai aktyviai esant suinteresuotiems Å¡io siuntinio transportavimo eiga ir skubiu perėmimu, kaip liudytojas D. J. nurodė, iÅ¡ pokalbių/susiraÅ¡inėjimo supratęs, kad gavėjas (P. E.) reiÅ¡kė jam norÄ kuo greičiau iÅ¡ jo atsiimti krovinį. Tokie kaltinamųjų R. L. ir P. E. veiksmai atitinka bendrininkavimo požymius (nustatytų asmenų aktyvus ir konkretus dalyvavimas, jų veikos bendrumas, Å¡ių asmenų tyčia ir susitarimas, bendrai darant nusikalstamÄ veikÄ , t. y. bendrai įgyjant turtÄ â€“ 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, žinant, kad Å¡is įgytas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du).

Kartu byloje kaltinamajam R. L. kaip tęstiniai inkriminuoti veiksmai, jog jis laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2016-04-11 įgijo 525 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 30355,5 eurai, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., bei Å¡iuos įgytus 525 vnt. lapių kailius laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bokso Nr. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, tačiau 2016-04-11, 12.40 val., kratos metu Å¡ie lapių kailiai buvo rasti bei paimti policijos pareigÅ«nų, dėl ko tokiais savo tęstiniais veiksmais jis bendrai įgijo didelės vertės turtÄ â€“ 627 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 36253,14 eurų, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Kaltinamasis R. L. nurodė, jog jo žinioje buvusius 525 vnt. kailius įsigijo iÅ¡ to paties asmens, kaip ir aukščiau minėtus 102 vnt. kailius, kuriuos jam mikriuku po 100 vnt. kailių į LietuvÄ siuntė per 4 ar 5 kartus, taip pat nurodė, kad kai iÅ¡ R. sužinojo, jog Lietuvoje P. E. sulaikė policija dėl jo siuntos, kadangi jis turėjo to asmens, iÅ¡ kurio įsigijo lapių kailius telefono numerį, tai jam paskambino ir paklausė, ar tie kailiai nėra vogti, nes juos Lietuvoje paėmė policija, užtikrino, kad tie kailiai tikrai nevogti bei sakė, kad pardavimui turės dar lapių kailių, kuriam po to vėl paskambino ir jie susitarė, kad jis į mikriukÄ Ä¯dės 100 vnt. kailių, iÅ¡ viso tas asmuo jam kailius siuntė 4 ar 5 kartus, kiekvienu atveju jam įdėdavo maždaug apie 100 vnt. kailių, paskutinį kartÄ mikriukas kailius atvežė prie kelio, netoli jo naudojamo garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje, minėtame garaže ir laikė visus kailius, atvežtus per 4 ar 5 kartus.

Nors Å¡iuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. L. teisme patvirtino, kaip teisingai suraÅ¡ytus, tačiau teismas ir Å¡iuos jo parodymus vertina kaip jo gynybinės versijos pozicija, kurie paneigiami ne tik jau pirmiau apraÅ¡yta kaltinamojo pateikta abejotinos reikÅ¡mės sutartimi, Å¡io kaltinamojo nenuoÅ¡irdžiu elgesiu ikiteisminio tyrimo metu, kai jis (iki įtarimų pareiÅ¡kimo) jokių paraiÅ¡kų dėl kailių jam priklausomybės neteikė, teiravosi dėl kailių, kurie buvo ne iÅ¡ jo paimti, ir paneigė pasakydamas, jog jie jam nepriklauso, o tik rÅ«pinasi dėl draugo, tokios jo paraiÅ¡kos į nagrinėjamoje byloje tiriamo dalyko teisėtÄ priklausomybę atsirado tik pareiÅ¡kus įtarimÄ ir bylÄ perdavus teismui, o byloje nustačius tikrÄ jį turto savininkÄ ir faktÄ , jog Å¡is turtas iÅ¡ jo buvo pavogtas, tik rodo kaltinamojo suinteresuotumÄ subjektyviomis, objektyviai nepagrindžiančiomis priemonėmis, iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat jau pirmiau iÅ¡dėstytų baudžiamosios bylos įrodymų visuma.

Å ioje dalyje pažymėtina ir tai, kad susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, kiekvienas iÅ¡ kurių, vertinamas atskirai, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko, grobiant turtÄ iÅ¡ to paties Å¡altinio, padarant žalÄ tam pačiam savininkui ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-307/2007).

Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne iÅ¡tisai, o susideda iÅ¡ atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų bÅ«ti vertinami kaip savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiÅ¡ko nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veikÄ nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletÄ veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus.

Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymÄ , tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus, kaip ir nustatyta nagrinėjamu atveju. Kaip jau minėta, nustatant asmens kaltumÄ Ä¯rodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti.

Å ioje byloje abu kaltinamieji P. E. ir R. L. vienareikÅ¡miÅ¡kai neigė ir teigė, jog jie nežinojo, kad byloje aptariami ir jų dispozicijose esantys lapių kailiai buvo gauti nusikalstamu bÅ«du, t. y. pavogti. Å iuo atveju pažymėtina, kad kaltininko suvokimo, žinojimo pagrindimui, jog jis įgijo turtÄ , kuris buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, įstatymas nereikalauja įrodinėti kaltininko žinojimo apie paties padaryto nusikaltimo, kuriuo buvo užvaldytas Å¡is turtas, aplinkybes, o tik reikalauja pagrįsti jo supratimÄ apie kito asmens padarytÄ nusikaltimo pobÅ«dį, t. y. suvokimÄ , kad jis turtÄ Ä¯gijo iÅ¡ asmens, kuris jį gavo neteisėtai padarydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Tokius kaltinamųjų gynybinio pobūdžio teiginius objektyviai paneigia 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 40-IL-7993-(14.20) ir jo prieduose, kurie buvo išslaptinti, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės tarp R. L. ir P. E. laikotarpiu nuo 2015-11-22 iki 2015-12-08, iš kurių turinio galima suprasti, būtent 2015-11-27 19.11 val. tarp R. L. (bylos duomenimis tuo laiku išvykusio iš Lietuvos, tai patvirtino ir pats kaltinamasis R. L.) ir P. E. (bylos duomenimis tuo laiku buvusio Lietuvoje, Šiauliuose) eina kalba apie „pateles ir patinus“, „A.

Å«gio“, „vaikÅ¡tai kaip nori, kaip namuose“, R. L. duoda nurodymus P. E., jog pastarasis „nubėgtų, paimtų iÅ¡ jo garažo tokias Å¡tukines taÅ¡es, deÅ¡imt ar aÅ¡tuonias, jas visas ir viskas, supranti kam?, nes tie, tie žinok iÅ¡ maišų, jie baik, čia jie tokie A. (bylos duomenimis R. L. pusbrolio) Å«gio, kai viskÄ paimsi kažkam su batais tai įdėsi, kad čia atvežtų“, toliau 2015-11-30 12.12 val. tęsiasi tarp R. L. ir P. E. pokalbiai, kai R. L. teiraujasi „ar girdi, gal eis įdėt tenai jam, Å¡vogeriukui ten tas taÅ¡es“, P. E. atsakė „tai aÅ¡ manau iÅ¡eis, kiek maždaug ten bÅ«tų“, R.

L.: „du, trys tÅ«kstančiai“, toliau 2015-12-01 10.04 val. tęsiasi jų pokalbiai ir matyti, kad R. L.: „girdi, gal iÅ¡eitų nors tris tiktai jam Å¡iandien paimti“, P. E.: „viskas aiÅ¡ku“, greta Å¡ių duomenų liudytojas D. J. taip pat patvirtino, kad 2015-12-01 jam paskambino R. (P. E. Å¡vogeris) tikslu perduoti kažkokį siuntinį, tačiau jam pasakius, kad per Å iaulius nevažiuos, sutarė, jog šį siuntinį jam atveÅ¡ kažkas kitas iki Kryžkalnio, tai buvo 2015-12-01 apie 19.30-20.00 val., du vyriÅ¡kiai (vienas iÅ¡ jų P. E.) padavė vienÄ dėžę (P. E. byloje nurodė, kad R.

L. galbÅ«t į mikriukÄ vežėjui ir įdėjo kokiÄ tašę, o R. L., jog gali bÅ«ti, kad dėl taÅ¡ių skambino P. E., dabar to nepamena), taip D. J. 2015-12-03 ryte buvo Norvegijoje, perdavė dėžę R. namuose, po to jam grįžtant atgal į LietuvÄ 2015-12-04 pagal skambutį iÅ¡ R. garažo paėmė jam perduotus daiktus: stalÄ ir 4 turgines taÅ¡es, buvo užgarantuotas, jog tai patalynė, nors kelionės metu ir pastebėjo, jog tai kailiai, pagalvojo kailinė patalynė, jokių įtarimų jam nekilo, 2015-12-08 atsiimti Å¡io siuntinio atvyko du asmenys, vienas iÅ¡ jų tas pats P. E. Be to, kaltinamasis P. E. patvirtino ir tai, kad R.

L. 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn., tiksliai dienų neprisiminė, buvo apsistojęs pas jo sesę ir švogerį R. M. Norvegijoje, prašė leisti permiegoti. Tolesni R. L. ir P. E. pokalbiai rodo, kad 2015-12-04 19.57 val. R. L. informuoja P. E. „girdi, lauktuvių tau įdėjom, pradžiai“, P. E.: „pradžiai, viskas aišku“, R. L.: „yra dar žinai dar čia susidėliot, nu parveš tau pradžiai pasižiūrėti žinai“, „...tada tu su R. susiskambink į kokį numerį ten duot žinai tau skambintų ten mikriukas tas kur tu davei tašę“, „nu dabar, atrodo, šiandien išvažiuos...“, ir toks tarpusavio veiksmų derinimas nuo 2015-11-27 (t. y. iki vagystės fakto) vienareikšmiškai pagrindžia, kad R.

L. ir P. E. veikė bendrai, bei iki bendrininko R. L. iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos P. E. jau buvo žinomas bendrininko R. L. vykimo tikslas - neteisėtu bÅ«du gauto turto, kailinių žvėrelių kailių įgijimas. Nepagrįsti kaltinamųjų teiginiai, jog jų telefoniniai pokalbiai užfiksuoti ne visi, dabar tik iÅ¡ konteksto imamos atkarpos ir jomis bandoma pagrįsti jų kaltę, tarp jų buvo įvairios kalbos ir apie kailių pirkimÄ , ir apie kailių kainas, ir apie padangas, tai paneigia teisme apklaustas liudytojas S. S. (pareigÅ«nas), kuris nurodė, kad tarp R.

L. ir P. E. skambučių buvo ne vienas, bet tie, kurie nebuvo reikÅ¡mingi Å¡iam ikiteisminiam tyrimui, jie buvo sunaikinti įstatymų numatyta tvarka, kurie buvo reikÅ¡mingi, jie nesunaikinti ir yra byloje, iÅ¡ jų skambučių nustatė, kad buvo kalbama, tariamasi, kiek tų kailių gali bÅ«ti, kokia jų vertė Lietuvoje, kiek kam liks pardavus kailius, pokalbių apie teisėtÄ Ä¯sigijimÄ , mainus, ar skolinimÄ si, jis neužfiksavo, nepamena, kad tokie iÅ¡ viso bÅ«tų buvę, apie pirkimÄ pokalbių nebuvo, buvo fiksuojami skaičiai apie kailių kiekius ir jų vertes, galėjo iÅ¡ konteksto padaryti iÅ¡vadÄ , kad tai kailiai, atsispindėjo, kad toje fermoje nakties metu lankėsi ir apsižiÅ«rinėjo, iÅ¡ to galėjo suprasti, kad kalba eina apie kailius, kad kailiai vogti, tai pas juos tokie duomenys buvo, tai nusprendė iÅ¡ L. ir E. pokalbių, pokalbių apie padangas nebuvo, nežinoma jiems, ar nors vienas asmuo iÅ¡ jų dalyvavo vagystėje.

Kaip jau nustatyta, dalis kailių buvo gabenama 2015-12-04 iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ ir juos gabenusiam vairuotojui D. J. buvo pasakyta, kad rankinėse yra patalynė – sÄ moningas vežėjo suklaidinimas, Å¡io siuntinio galutinis gavėjas nebuvo įvardintas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai P. E. Liudytojas D. J. parodė, kad jam bekraunant kitus siuntinius reikėjo perkrauti tas taÅ¡es ir vienÄ tašę pažiÅ«rėjo, buvo kailis, kitoje tašėje taip pat buvo kailis, pagalvojo, gerÄ patalynę veža, po to P. E., paskambinus dėl siuntinio atsiėmimo, dar papriekaiÅ¡tavo, kad nieko nesakė, jog tašėse yra kailiai, P. E. pasakė, kad čia viskas gerai, dėl to papriekaiÅ¡tavo ir jam paskambinus R., kuris pasakė, kad nepažįsta tų žmonių, kurie paliko tas taÅ¡es, nors tos tašės buvo R. garaže užrakintos, R. pažįstami pasidarė jau nebepažįstami, kas pagrindžia, jog kaltinamieji P. E. ir R.

L. žinojo ir suvokė apie neteisėtÄ Å¡ių kailių kilmę, apie nusikalstamÄ siuntinio turinį ir apie jų veikimÄ bendrai. Be to, 2015-12-16 mobilaus ryÅ¡io telefono "Iphone 4S", 2015-12-08 paimto iÅ¡ mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (P. E.), apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad telefone iÅ¡saugota „Viber“ programa, kurioje iÅ¡likęs susiraÅ¡inėjimas su asmeniu „R.1“. SusiraÅ¡inėjimas nuo 2015-12-04, 17:53:54, iki 2015-12-05, 11:50:20 val.

Nuo asmens „R.1“ gautos sekančio turinio žinutės: „105 bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:13 val.), „yra apie 1000“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:40 val.), „ir dar bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:46 val.), 2015-12-04 18:04:08 išsiųsta žinutė asmeniui „R.1“ – „supratau“. Iš aukščiau jau paminėtų R. L. ir P. E. pokalbių matyti, kad 2015-12-04 19.57 val. R. L. informuoja P. E. „girdi, lauktuvių tau įdėjom, pradžiai“, P. E.:

„pradžiai, viskas aiÅ¡ku“, o liudytojas D. J. patvirtino, kad siuntinį Norvegijoje – 4 taÅ¡es, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo su 102 vnt. lapių kailiais, pasiėmė 2015-12-04 vakare. Be to, ir pats kaltinamasis P. E. byloje patvirtino savo pokalbius su R. L. apie lapių kailius, R. L. bÅ«nant Norvegijoje, taip pat patvirtino iÅ¡ R. L. gavęs žinutę su skaičiais, iÅ¡ kurių jis nujautė (vadinasi, suprato, kÄ P. E. ir atrašė žinute), kad tai susiję su kailiais. R. L. žinutę P. E. „105 bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:13 val.) objektyviai atitinka P. E. perduotos siuntos turinį su 102 vnt. lapių kailiais, kurie bylos duomenimis buvo pavogti iÅ¡ fermos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, ir norvegas juos atpažino.

Tuo tarpu R. L. sekančios, laiku nenutolusios, žinutės P. E. „yra apie 1000“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:40 val.), „ir dar bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:46 val.) objektyviai atitinka bylos faktines aplinkybes, jog 2015-12-04 nakties metu buvo pavogta apie 970-972 vnt. lapių kailių iš fermos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, bei 525 vnt. lapių kailiai, kurie buvo paimti 2016-04-11 kratos metu iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriuo nuomos pagrindu naudojosi R.

L., ir norvegas juos atpažino. Kartu iÅ¡ pokalbių turinio matyti, kad R. L. bÅ«damas užsienyje bendravo su autovilkiko vairuotoju D. R., kuriam galimai taip pat norėjo įdėti siuntÄ su kailiais, tačiau su juo nesusitiko ir kailių neperdavė, kadangi D. R. skubėjo į keltÄ . Be to, barkodų atsidÅ«rimas R. L. nuomojamame garaže siejamas su P. E., nes kaip nustatyta, Å¡ie rasti barkodai priklausė liudytojo Z. D. kailinių žvėrelių Å«kiui, kÄ liudytojas teisme ir patvirtino bei nurodė pažįstantis P. E., kaip asmenį dirbusį jo auginamų audinių Å«kyje, kuris matė barkodų laikymo vietÄ , ir kuris galėjo iÅ¡ jo įmonės paimti, nors neįsivaizduoja, kam jo įmonės barkodai buvo reikalingi, lapėms yra atskiri barkodai, su jo įmonės barkodais jų parduoti aukcione negalėjo, nebent neoficialiai.

O ir pats kaltinamasis P. E. – asmuo, tiesiogiai susidÅ«ręs su kailinių žvėreliu auginimu, iÅ¡manantis Å¡io verslo subtilybes, žinantis apie jų teisėtus įgijimo bei pardavimo bÅ«dus, kad jie įprastai parduodami ir įgyjami organizuojamų aukcionų metu, juos užauginus fermoje, ir kad jie (kailiai) ženkliai, kelis kartus pigiau už savikainÄ tikrai nepardavinėjami, puikiai suvokė, kad galimybės jų teisėtai įgyti Norvegijoje ženkliai, kelis kartus pigiau už savikainÄ (kai savikaina Norvegijoje tuo metu buvo 50-60 eurų) tikrai nebuvo.

Kas taip pat pagrindžia, jog kaltinamieji P. E. ir R. L. žinojo ir suvokė apie neteisėtÄ Å¡ių kailių kilmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijas, įrodinėjant įgijimo momentÄ , nėra bÅ«tinas tikslo (parduoti ar kitaip realizuoti) nustatymas, dėl kurio konkrečiai buvo įgytas nusikalstamu bÅ«du gautas turtas, Å¡iuo atveju svarbiausias kaltininkų suvokimas ir žinojimas, jog jie įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ ir nori taip veikti. Tačiau nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų P. E. ir R.

L., tiek jų bendroje veikoje, tiek R. L. tęstinėje, tikslas akivaizdus - įgytÄ nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ realizuoti, ir tai matyti iÅ¡ 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 40-IL-7993-(14.20) ir jo prieduose, kurie buvo iÅ¡slaptinti, užfiksuotų telefoninių pokalbių bei SMS žinučių tarp R. L. ir P. E. laikotarpiu nuo 2015-11-22 iki 2015-12-08, iÅ¡ kurių turinio galima suprasti, kad R. L. su P. E. aptarinėjo lapių kailių dydžius, kokia tų kailių vertė ir jų realizavimo galimybės Lietuvoje, aptarinėjo, kokios sumos pinigų atitektų kiekvienam, juos realizavus, 2015-11-27 19.11 val.

P. E. žinutė R. L.: „tai čia sakau, čia rasim, kur atiduot mes. Tai čia probl..., net, net, net nedvejok“, bei užfiksuotų telefoninių pokalbių bei SMS žinučių P. E. laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2015-12-08, iÅ¡ kurių turinio galima suprasti, kad P. E. aptarinėja realizavimo kainas. Be to, liudytojas M. I. patvirtino, kad kailiai jam grÄ Å¾inti normalios, geros kokybės, jie buvo tinkamai laikomi, asmenys turėjo žinoti, kaip laikyti kailius, kad jų kokybė nesugestų, bÅ«tent apibÅ«dinant 525 vnt. lapių kailius, kurie buvo paimti 2016-04-11 kratos metu iÅ¡ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, kuriuo nuomos pagrindu naudojosi R.

L. Kaip jau aukščiau paminėta, kaltinamasis P. E. – asmuo, tiesiogiai susidÅ«ręs su kailinių žvėreliu auginimu, iÅ¡manantis Å¡io verslo subtilybes, be to, ir barkodų, priklausančių liudytojo Z. D. kailinių žvėrelių Å«kiui, atsidÅ«rimas R. L. nuomojamame garaže siejamas su P. E., o pastarasis ir R. L. draugai bei R. L. niekaip nesusijęs su kailinių žvėreliu auginimu. Liudytojas Z. D. parodė, kad yra galimybė, kai ferma, auginanti lapes, gali supirkti minėtus kailius ir uždėjusi savo barkodus parduoti, kaip savo kailius, nors kiekvienoje fermoje turi matytis buhalterijoje, kiek augina gyvÅ«nėlių, P. E. jo Å«kyje dirbo, kaip darbininkas, žadėjo turėti savo fermÄ , jam buvo įdomu, o jei kailius ne aukcione realizuoti, tai nebent neoficialiai, turguje, siuvyklose, kur siuvami kailiniai.

Kas taip pat pagrindžia, jog kaltinamieji P. E. ir R. L. žinojo ir suvokė apie neteisėtÄ Å¡ių kailių kilmę bei jų tikslus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kai byloje kaltinimas grindžiamas ir kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, teismas pažymi, kad kriminalinės žvalgybos metu slaptai renkant informacijÄ apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumÄ , svarbu iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp siekio iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-2015). 2012 m. spalio 2 d.

Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (toliau – KŽĮ, galiojanto redakcija) numato kriminalinės žvalgybos subjektams teisę atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ kriminalinė žvalgyba gali bÅ«ti atliekama, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 1511, 153, 172, 173, 174 ir 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 1821 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 1891 straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 2281, 240, 2501 ir 2503 straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie Å¡ias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos veiksmus paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), gali bÅ«ti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam bÅ«tina sÄ lyga yra tikslus įstatymuose nustatytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis.

Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi kriminalinės žvalgybos subjektai, buvo laikomasi KŽĮ numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtais.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas ir duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti;

2) ar veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos;

3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybs veiksmams atlikti).

Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie įstatyme iÅ¡vardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimÄ rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylÄ , paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010).

Nagrinėjamoje byloje Å iaulių apygardos teismo 2015-09-22 nutartimi Nr. Ä®S4-199 RN „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo ir sankcionavimo pratęsimo“, siekiant gauti informacijos apie asmenų galimÄ dalyvavimÄ nusikalstamose veikose, numatytose BK 135, 178, 180, 187, 199, 253, 259, 260 straipsniuose, buvo sankcionuotas sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma pratęsimas, bei sankcionuotas elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir fiksavimo pratęsimas, laikotarpyje nuo 2015-09-26 iki 2015-12-26 (duomenys neiÅ¡slaptinti ir A.

L. atžvilgiu). Taip pat Å¡ia teismo nutartimi sankcionuotas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinijimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma, bei sankcionuoti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas, laikotarpyje nuo 2015-09-26 iki 2015-12-26 (duomenys neiÅ¡slaptinti ir R. L. atžvilgiu).

Dėl Å¡ios nutarties į teismÄ kreiptasi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2015-09-22 teikimu Nr. A-123RN (I tomas, b. l. 11-12, V tomas, b. l. 114-116). Be to, Å iaulių apygardos teismo 2015-12-07 nutartimi Nr. Ä®S4-286 RN „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo“, siekiant gauti informacijos apie asmenų galimÄ dalyvavimÄ nusikalstamose veikose, numatytose BK 178 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, buvo sankcionuotas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma, bei sankcionuoti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas, laikotarpyje nuo 2015-12-07 iki 2016-03-05 (P. E. atžvilgiu).

Dėl Å¡ios nutarties į teismÄ kreiptasi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2015-12-07 teikimu Nr. A-165RN (I tomas, b. l. 13-14, V tomas, b. l. 111-113). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptÄ elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Å iuo atveju kyla klausimas dėl to, ar tokiu bÅ«du gauti faktiniai duomenys gali bÅ«ti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl Å¡ių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas.

Jeigu Å¡ios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategorijÄ veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindÄ pagal įstatymÄ atlikti kriminalinę žvalgybÄ , tai dėl jų gauta informacija gali bÅ«ti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl galbÅ«t daromų vienos rÅ«Å¡ies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti daromi ir kitos rÅ«Å¡ies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus patikrinti ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

Baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (pvz., asmenis, kurie įgydavo, realizuodavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ ). Duomenų, gautų atliekant slaptÄ elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikÅ¡mės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo bÅ«ti atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Remiantis paminėtomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad duomenys apie apysunkę nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, dėl kurios techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, byloje laikytini įrodymais, kadangi Å¡i nusikalstama veika patenka į kategorijÄ veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindÄ pagal įstatymÄ atlikti kriminalinę žvalgybÄ , ir tuo nebuvo pažeistas proporcingumo siekiamam tikslui pasiekti principas.

Byloje P. E. pradėtas ikiteisminis tyrimas bÅ«tent pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir tik ikiteisminio tyrimo metu buvo perkvalifikuota į BK 189 straipsnio 1 dalį, ir toks nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas byloje negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog Å¡ie įrodymai objektyvÅ«s, iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s bei patikimi, ir teismas jais remiasi darydamas iÅ¡vadÄ . Ä®rodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, jų visuma pakankama kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jų kaltei pagrįsti.

Å ių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog kaltinamieji P. E. ir R. L. veikė nusikalstamai ir įgijo turtÄ - lapių kailių, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., žinodami, kad Å¡is turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, bÅ«tent kaltinamasis P. E. įgijo 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, bendrininkaujant su kaltinamuoju R. L., ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje, bei kaltinamasis R.

L. įgijo 627 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 36253,14 eurų, per kelis etapus, bendrininkaujant su kaltinamuoju P. E. bei toliau Å¡iÄ veikÄ tęsiant vienam, ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, jiems inkriminuotos veikos kvalifikuotos teisingai. Tikslintinos kaltinamiesiems kaltinimų aplinkybės, sukonkretinant juose bendrininko P. E. vaidmenį, o bÅ«tent P. E. 2015 m. gruodžio 8 d., apie 12.10 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, iÅ¡ siuntinius gabenusio D.

J. pagal susitarimÄ perėmė R. L. gabenimui iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ perduotÄ siuntinį - 4 kelionines rankines su jose buvusiais 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., žinodamas, kad Å¡is turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, tai yra, kad Å¡ie lapių kailiai 2015 metų gruodžio mėnesį buvo pagrobti iÅ¡ Norvegijoje esančios lapių fermos, taip turėdami bendrÄ tikslÄ Å¡iuos įgytus lapių kailius realizuoti, tačiau iÅ¡ karto po jų P. E. perėmimo 2015 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos mikroautobuse VW Transporter, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini), metu Å¡ie lapių kailiai buvo rasti bei paimti policijos pareigÅ«nų, kadangi tai atitinka bylos faktinius duomenis ir patvirtina iÅ¡analizuoti bylos įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 5 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksÄ . Pažymėtina, kad pagal BK 8 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus BK 5 dalyje, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, kai padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymÄ baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ .

Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimÄ užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimÄ numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali virÅ¡yti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi BK 5 ir 8 straipsnių taikymas svarbus tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek sprendžiant dėl bausmės kaltininkui paskyrimo. Kaltinamajam P. E. inkriminuota veika – 2015-12-04, tiksliai nenustatytu laiku, įgijimas turto, pavogto 2015-12-04, žinant, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du, buvo padaryta Norvegijos Karalystės teritorijoje.

Kaltinamajam R. L. inkriminuota veika – 2015-12-04, tiksliai nenustatytu laiku, įgijimas turto, pavogto 2015-12-04, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, buvo padaryta Norvegijos Karalystės teritorijoje ir laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2016-04-11, įgijimas turto, pavogto 2015-12-04 Norvegijos Karalystės teritorijoje, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, buvo padaryta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Atitinkamai byloje gauti duomenys, susiję su kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstmų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1, 2 dalis, kriminalizavimu Norvegijos Karalystėje.

Nustatyta, kad pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 332 straipsnį „Pajamų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veikos, gavimas“, Å¡io straipsnio 1 dalį bausmė už nusikalstamu bÅ«du gautų pajamų gavimÄ yra taikoma bet kokiam asmeniui, kuris gauna ar įgyja savo ir kitų naudai pajamas, gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos. Daiktai, pretenzijos ar paslaugos taip pat laikomos pajamomis. Už nusikalstamų pajamų gavimÄ taikoma bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Taip pat pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 333 straipsnį „Pajamų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veikos, gavimas sunkinančiomis aplinkybėmis“, Å¡io straipsnio 1 dalį pajamų iÅ¡ nusikalstamos veikos gavimas sunkinančiomis aplinkybėmis yra baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki 6 metų.

Nustatant sunkinančias aplinkybes, atsižvelgiama į veikÄ , iÅ¡ kurios buvo gautos Å¡ios pajamos, taip pat į gautų pajamų/naudos dydį ir į tai, ar Å¡ios pajamos buvo gaunamos reguliariai. Kalbant apie pajamų vertę, 333 straipsnis taikomas tada, kai nusikalstamų pajamų vertė yra nuo 100 000 iki 150 000 Norvegijos kronų. Kaip matyti, kaltinamųjų padarytos veikos pripažįstamos nusikaltimais ir už jų padarymÄ baudžiama pagal nusikaltimų padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ .

Bausmės lengvesnio pobÅ«džio numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmių skyrimas Skirdamas bausmę kaltinamiesiems už nusikalstamų veikų padarymÄ , teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltinamųjų kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo P. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis kaltės visiÅ¡kai nepripažino, ji įrodyta įrodymų visuma, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kai teistumas už jį nebuvo iÅ¡nykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam P. E., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad padarė turtinio pobÅ«džio kito asmens nuosavybei tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant Å¡ios nusikalstamos veikos neteisėtumÄ ir jos pavojingumo pobÅ«dį bei norint taip veikti, jÄ padarė jau bÅ«damas teistas, teistumui neiÅ¡nykus, veikiant bendrininkų grupėje. Kaltinamasis teistas (IV tomas, b. l. 42-67), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (IV tomas, b. l. 68-69), dirba (IV tomas, b. l. 70), vedęs, duomenų, kad bÅ«tų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose, negauta (IV tomas, b. l. 72, 74).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinana tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kai teistumas už jį nebuvo iÅ¡nykęs, t. y. recidyvistu. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, kaltinamojo įgytas nusikalstamu bÅ«du gautas turtas (ar jo dalis) grÄ Å¾intas nukentėjusiam asmeniui, pastarasis jokių pretenzijų byloje nepareiÅ¡kė. Todėl, įvertinęs visas Å¡ias nurodytas bausmės rÅ«Å¡iai parinkti reikÅ¡mingas aplinkybes, o taip pat ir kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo laikÄ ir patį procesÄ , kuris kaltinamajam, manytina, padarė poveikį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti skiriant kaltinamajam P. E. sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ (BK 47 straipsnis).

Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taikant įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ jo nusikalstamos veikos padarymo metu, tarp jų veika vertintina santykyje su MGL dydžiu, kuris tuo metu buvo lygus 37,66 EUR. Skirti bausmę – areÅ¡tÄ netikslinga, kadangi kaltinamasis vedęs, dirbantis, turi galimybę susimokėti baudÄ . Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis kaltės visiÅ¡kai nepripažino, ji įrodyta įrodymų visuma, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad darydamas nusikalstamÄ veikÄ veikė ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam R. L., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad padarė turtinio pobÅ«džio kito asmens nuosavybei tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant Å¡ios nusikalstamos veikos neteisėtumÄ ir jos pavojingumo pobÅ«dį bei norint taip veikti, jÄ padarė neteistas, per kelis etapus, bendrininkaujant su kaltinamuoju P. E. bei toliau Å¡iÄ veikÄ tęsiant vienam. Kaltinamasis teistas 2011-06-23 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį (t. y. padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ) 7 MGL (910 Lt) bauda (sumokėta 2012-01-16), bausmę atlikęs, kas teistumo jam neužtraukė (IV tomas, b. l. 103-110), administracine tvarka baustas, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (IV tomas, b. l. 111-112), nedirba, duomenų, kad bÅ«tų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose, negauta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinana tai, kad darydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ veikė ir bendrininkų grupėje. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, kaltinamojo įgytas nusikalstamu bÅ«du gautas turtas (ar jo dalis) grÄ Å¾intas nukentėjusiam asmeniui, pastarasis jokių pretenzijų byloje nepareiÅ¡kė. Todėl, įvertinęs visas Å¡ias nurodytas bausmės rÅ«Å¡iai parinkti reikÅ¡mingas aplinkybes, o taip pat ir kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo laikÄ ir patį procesÄ , kuris kaltinamajam, manytina, padarė poveikį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti skiriant kaltinamajam R.

L. sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ (BK 47 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), taikant įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ jo nusikalstamos veikos padarymo metu, tarp jų veika vertintina santykyje su MGL dydžiu, kuris tuo metu buvo lygus 37,66 EUR. Kaltinamajam skirti bausmę – areÅ¡tÄ netikslinga, kadangi kaltinamasis yra vedęs, bylos nagrinėjimo metu dirbo, Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra darbingas, gali susirasti darbÄ ir susimokėti baudÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a: P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 50 MGL dydžio (1883 EUR, vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų) baudÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktÄ bausmę įskaityti P. E. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2015-12-08 12.10 val. iki 2015-12-10 11.37 val. (2 paras) ir laikyti, kad P. E. yra sumokėjęs 4 MGL (150,64 EUR) baudos.

Ä®pareigoti P. E. likusiÄ 46 MGL (1732,36 EUR, vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt dviejų eurų 36 ct) baudÄ sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. P. E. 2015-12-10 paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės bei paso) paėmimÄ â€“ panaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Paimtus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotus P. E. vardu, esančius prie bylos IV tomo galinio virÅ¡elio, Pakete Nr. 2, grÄ Å¾inti jų savininkui P. E., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 100 MGL dydžio (3766 EUR, trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) baudÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktÄ bausmę įskaityti R. L. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2016-04-11 12.40 val. iki 2016-04-12 13.05 val. (2 paras) ir laikyti, kad R. L. yra sumokėjęs 4 MGL (150,64 EUR) baudos.

Ä®pareigoti R. L. likusiÄ 96 MGL (3615,36 EUR, trijų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiolikos eurų 36 ct) baudÄ sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. L. 2016-04-12 paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Bylos daiktus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) kompaktinę plokÅ¡telę „Extreme“, CD Nr. AVPK(40-26)-Ä®LK-37(RN)/2015, kopija, kurios turinys iÅ¡slaptintas 2016-03-03 aktu Nr. 40-IL-3664, esančiÄ prie bylos IV tomo galinio virÅ¡elio, Pakete Nr. 2, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 2) kompaktinę plokÅ¡telę „Verbatim“, CD Nr. AVPK(40-26)-Ä®LK-5(RN)/2016 kopija, kurios turinys iÅ¡slaptintas 2016-03-03 aktu Nr. 40-IL-3664, esančiÄ prie bylos IV tomo galinio virÅ¡elio, Pakete Nr. 2, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 3) kompaktinę plokÅ¡telę „Verbatim“, DVD Nr. 40-5-LK-275/15, prie 2015-12-16 apžiÅ«ros protokolo, esančiÄ prie bylos IV tomo galinio virÅ¡elio, Pakete Nr. 2, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 4) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ "Iphone 4S" IMEI (duomenys neskelbtini), 2015-12-08 paimtÄ kratos, atliktos mikroautobuso " VW Transporter", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), metu, 2016-12-20 grÄ Å¾intÄ saugoti P. E., palikti Å¡iam asmeniui neribotam disponavimui, 5) kompaktinę plokÅ¡telę „Acme“, CD Nr. 40-5-LK-70/16, kopija, prie 2016-03-17 apžiÅ«ros protokolo, esančiÄ prie bylos IV tomo galinio virÅ¡elio, Pakete Nr. 2, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 6) kompaktinę plokÅ¡telę „Acme“, CD Nr. 40-5-LK-83/16, prie 2016-04-05 apžiÅ«ros protokolo, esančiÄ prie bylos IV tomo galinio virÅ¡elio, Pakete Nr. 2, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 7) kompaktinę plokÅ¡telę „Verbatim“, DVD Nr. 40-5-LK-42/16, prie 2016-02-23 apžiÅ«ros protokolo, esančiÄ prie bylos IV tomo galinio virÅ¡elio, Pakete Nr. 2, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 8) navigacijÄ "TOM TOM", paimtÄ 2015-12-08 kratos, atliktos mikroautobuse "VW LT35", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), metu, 2015-12-09 grÄ Å¾intÄ saugoti D. J., palikti Å¡iam asmeniui neribotam disponavimui, 9) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ "Nokia 100" IMEI (duomenys neskelbtini), paimtÄ 2015-12-08 asmens D. J. kratos metu, 2015-12-09 grÄ Å¾intÄ saugoti D. J., palikti Å¡iam asmeniui neribotam disponavimui, 10) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ "Nokia X2-00" IMEI (duomenys neskelbtini), paimtÄ 2015-12-08 asmens D. J. kratos metu, 2015-12-09 grÄ Å¾intÄ saugoti D. J., palikti Å¡iam asmeniui neribotam disponavimui, 11) kompaktinę plokÅ¡telę „Acme“, CD Nr. 40-5-LK-111/16, prie 2016-04-28 apžiÅ«ros protokolo, esančiÄ prie bylos IV tomo galinio virÅ¡elio, Pakete Nr. 2, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 12) dideles kelionines rankines (tuščias), 4 vnt., paimtas 2015-12-08 kratos, atliktos automobilyje "VW Transporter", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), metu, saugomas Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti, 13) kortelių pakuotes su kodais, 47 vnt. (supakuotas į paketÄ Nr. 0068262), paimtas 2016-04-11 kratos, atliktos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bokso Nr. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, metu, saugomas Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti, 14) plastmasinius užtraukėjus, 40 vnt. (įdėtus į plastikinį paketÄ ir supakuotus į paketÄ Nr. 0068034), paimtus 2016-04-11 kratos, atliktos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bokso Nr. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, metu, saugomas Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti, 15) popieriaus skiautes, 4 vnt. (supakuotas į paketÄ Nr. 0109456), paimtas 2016-04-28 lapių kailių apžiÅ«ros metu, saugomas Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti, 16) užtrauktuko galvutę (įdėtÄ Ä¯ vokÄ Nr. 1), paimtÄ 2016-04-28 lapių kailių apžiÅ«ros metu, saugomÄ Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, sunakinti, 17) panaudotus plastmasinius užtraukėjus, 50 vnt., paimtus 2016-05-19 lapių kailių grÄ Å¾inimo savininkui M.

I. metu, saugomus Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti, 18) kortelės su kodais, 49 vnt., paimtas 2016-05-19 lapių kailių grÄ Å¾inimo savininkui M. I. metu, saugomas Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas Audrius Sadauskas