2020-11-11 Nr. AB-21242-3-61-3-03021-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-1442-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03021-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – atsakovas, Administracija) išnagrinėti jo 2018 m. liepos 10 d. skundą ir į jį atsakyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas vilkina atlikti jam priskirtus veiksmus, t. y. neatsako į pateiktą skundą. Pareiškėjas jokio atsakymo iš atsakovo negavo ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi dėl atsakymo nepateikimo. Į pastarąjį prašymą atsakovas neatsakė. Atsakovas vilkino atlikti jam įstatymais priskirtus privalomus atlikti veiksmus, pažeidė jo teisę į objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, teisę gauti atsakymą įstatymo nustatyta tvarka, kaip numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 1 ir 14 straipsniuose, bei konstitucinę pareigą tarnauti žmonėms.

3. Pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Administracija jam atsakymo neišsiuntė skunde nurodytu el. pašto adresu ir jis atsakymo negavo. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atsakyme nurodyta pozicija, jog ne jo kompetencijai priskirtina nagrinėti pareiškėjo skundą. Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo valdymas priklauso savivaldybių kompetencijai, todėl atsakovas nepagrįstai persiuntė jo skundą Aplinkos apsaugos departamentui. Atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracija nepagrindė savo argumentų, jog ji dėl objektyvių priežasčių atsakė vėliau. Teismas atsakymą turi įvertinti jo pakankamumo aspektu.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5. Atsakovas nurodė, kad bylos nagrinėjimas šiuo metu yra tapęs beprasmiu, kadangi Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. A51-75877/18(3.3.2.26E-UK) (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 6 d. raštas). Dėl objektyvių priežasčių, susijusių su įprastinę veiklą viršijančiu darbo krūviu ir darbuotojų trūkumu, atsakymas į pareiškėjo skundą Administracijos Miesto ūkio ir Transporto departamente buvo parengtas vėliau, nes, siekiant visapusiškai išnagrinėti pareiškėjų skundus, parengti išsamius, motyvuotus atsakymus ar tiksliai nustatyti, kam pagal kompetenciją priklauso nagrinėjamas skundas, Administracija ne visuomet turi objektyvią galimybę tai atlikti per įstatyme įtvirtintą 20 darbo dienų terminą. Tikslus išsiaiškinimas, ar nagrinėjamu atveju Administracija išdavė statybos leidimą, teikė užsakymus ar atliko kitokio pobūdžio veiksmus, kurie reikalauja specialių žinių ir įgūdžių, bei tai, ar apskritai minėtų veiksmų atlikimas buvo Administracijos žinioje (kadangi priešingu atveju reikia tiksliai nustatyti, kam pagal kompetenciją yra priskirta nagrinėti šiuos klausimus), yra specialistų darbo laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, be kita ko, sąlygojantis ir padidėjusį jų darbo krūvį, kas šiuo atveju ir turėjo lemiamos įtakos ilgesniam nei įprastai atsakymo pareiškėjui parengimo laikui. Šios aplinkybės yra pakankamai svarbios bei pateisina ilgesnę atsakymo parengimo trukmę. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų skundų kiekį (nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. pagal pareiškėjo skundus atsakovui pradėtos 10 administracinės bylos) ir jais inicijuojamų ginčų pobūdį, teigė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. B. skundą.

7. Teismas akcentavo, kad ginčas kilo dėl Administracijos neveikimo, t. y. neatsakymo į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą, todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar yra pagrindas įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą, kurio, pareiškėjo teigimu, atsakovas neišnagrinėjo ir taip vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas apibrėžia nagrinėjamos bylos ginčo ribas. Taigi, tik toks materialusis reikalavimas šioje byloje nagrinėtinas.

9. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 10 d. skunde prašė apginti pažeistas jo, bendrijos, visuomenės teises ir teisėtus interesus, viešąjį interesą, taikyti atsakomybę darbus organizavusiems ir vykdžiusiems asmenims, pasiūlyti jiems geruoju atlyginti padarytą žalą, imtis visų kitų priemonių pagal kompetenciją bei informuoti pareiškėją. Administracija išnagrinėjo skundą ir parengė 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą, kuriuo pareiškėją informavo, kad jo skundas dėl gamtai padarytos žalos, vykdant darbus prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją bei informuojama, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas skunde nurodytiems darbams leidimų neišdavė ir darbų neužsakė.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d.) 14 straipsnio 1 ir 7 dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojusi pareiškėjo skundo pateikimo Administracijai momentu) (toliau – ir Taisyklės) 4.1 papunktyje, 25–26 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad Administracija, gavusi ir užregistravusi pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą, privalėjo apie jo nenagrinėjimą pranešti per 5 darbo dienas nuo užregistravimo institucijoje dienos arba jį išnagrinėti per 20 darbo dienų ir per 3 darbo dienas parengtą atsakymą išsiųsti pareiškėjui.

11. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas į Administraciją su skundu kreipėsi 2018 m. liepos 10 d. Pareiškėjo skundą Administracija užregistravo 2018 m. liepos 11 d. ir apie tai jį informavo, atsakymą parengė 2018 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjo skundą Administracija privalėjo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo užregistravimo institucijoje dienos, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. (įskaitytinai). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis teismui skundą atsakovui dėl įpareigojimo išnagrinėti jo 2018 m. liepos 10 d. skundą padavė 2018 m. rugsėjo 10 d.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas išnagrinėtas praleidus 20 darbo dienų terminą atsakymui parengti, atsakovas šių aplinkybių neginčija. Teismas vertino, kad atsakovo padarytas procedūrinis pažeidimas yra neesminis, pareiškėjas buvo informuotas ir žino apie jo skundo išnagrinėjimą.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2012 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012 dėl procedūrinio termino pasibaigimo sukeliamų pasekmių, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Administracija nevykdė VAĮ 14 straipsnyje nustatytų pareigų ir neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo. Atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo, atsakė 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu. Todėl byloje nebeliko ginčo dalyko.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl, jo vertinimu, netinkamo atsakymo nėra šio ginčo dalykas ir šioje byloje nenagrinėtini. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakymu tik parodo, kad jis apie skundo išnagrinėjimą žino. Be to, iš teismui pateikto atsakovo rašto teismas nustatė, kad atsakymo kopija pareiškėjui buvo išsiųsta jo skunde nurodytu elektroninio pašto adresu.

III. 15. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundo reikalavimus tenkinti.

16. Pareiškėjo teigimu, teismas vadovavosi neegzistuojančiu Taisyklių 4.1 papunkčiu. Jo kreipimasis į atsakovą buvo skundas, atitinkantis VAĮ 2 straipsnio 15 dalies apibrėžimą, o ne prašymas. Pagal Taisyklių 1 punktą Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. VAĮ 14 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo persiuntimas kompetentingam viešojo administravimo subjektui nepriskiriamas skundo nagrinėjimui. Taigi, teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovas pareiškėjo skundo nenagrinėjo, o tik jį persiuntė Aplinkos apsaugos departamentui.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo atsakymo kopija pareiškėjui buvo išsiųsta jo skunde nurodytu el. pašto adresu. Aplinkybė, jog atsakovo rašte teisingai nurodytas pareiškėjo el. pašto adresas, nepatvirtina, jog šis raštas faktiškai buvo išsiųstas pareiškėjui šiuo adresu. Teismas klaidingai konstatavo šią aplinkybę nepaisydamas to, kad atsakovas neinformavo pareiškėjo apie skundo persiuntimą, nes siuntė raštą klaidingu el. pašto adresu. Atsakovas atsiliepime į skundą administracinėje byloje Nr. eI-1832-331/2019 pripažino, kad siuntė pareiškėjui raštus klaidingu el. pašto adresu.

18. Pareiškėjo vertinimu, teismo aiškinimas, pateiktas vadovaujantis neišviešinta 2012 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, jog įstatymo nustatyto termino pasibaigimas nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik pailgina administracinį procesą, yra klaidingas. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie skundo persiuntimą nagrinėti kitai institucijai, todėl baigiantis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreipėsi į teismą, gindamas savo pažeistas teises, patirdamas laiko, darbo, susisiekimo sąnaudų ir teisinių išlaidų. Pareiškėjui nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių atsakovas neatsakė į jo skundą, nebuvo žinoma, kad administracinis procesas galimai tebevyksta atsakovui skundą persiuntus kitai institucijai, nebuvo žinoma, ar kitos institucijos atsakymas į pareiškėjo skundą atsakovui bus gautas iki ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Atsakovui neveikiant, pareiškėjas būtų netekęs teisės pateikti skundą administraciniam teismui įstatymo nustatytu terminu.

19. Pareiškėjas pažymi, kad teismo vertinimas, jog atsakovo 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu buvo išnagrinėtas jo skundas, yra nepagrįstas. Šio rašto turinys patvirtina, kad atsakovas skundo nenagrinėjo, bet jį persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją kitai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui, t. y. pagrindiniam rašto adresatui, o ne pareiškėjui. Be to, pareiškėjas neprašė atsakovo pateikti informaciją, ar jis išdavė leidimus ir užsakė darbus, todėl vien tik šios informacijos pateikimas nevertintinas kaip atsakymas į pareiškėjo skundą – prašymą apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus.

20. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo skundas dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismo aiškinimas, kad atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir jam atsakė, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo ir protingumo kriterijams, kadangi atsakovo rašto turinys nėra niekaip susijęs su pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu ar motyvuotu atsisakymu ginti, bet su persiuntimu, kuris nėra priskiriamas skundo nagrinėjimui VAĮ 14 straipsnio 8 dalies kontekste.

21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl vilkinimo atlikti subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, privalėjo įsitikinti, kad pareiškėjo skundo persiuntimas kitai institucijai yra teisėtas, ir pats nėra vilkinimas, adresuojant skundą nekompetentingai institucijai. Teismo proceso metu paaiškėjus, kad atsakovas neteisėtai persiuntė skundą nagrinėti nekompetentingai institucijai, pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. pateikė teismui paaiškinimus, įrodančius, kad atsakovas tebevilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymo valdymas, tvarkymo ir švaros priežiūra nepriklauso Aplinkos apsaugos departamento kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimas, kad byloje neliko ginčo dalyko, yra nepagrįstas.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, aiškindamas, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, į jį atsakydamas 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu. Atsakovo raštas įrodo naują įstatymo pažeidimą, kad atsakovas, dangstydamas savo neveikimą, imitavo teisėtą administracinį veiksmą (skundo persiuntimą kompetentingai institucijai), gerai žinodamas darantis neteisėtą veiksmą (vilkino pareiškėjo skundo nagrinėjimą, priskirtą atsakovo kompetencijai). Tokie atsakovo veiksmai / neveikimas turi biurokratizmo ir piktnaudžiavimo aspektą, todėl skundžiamas teismo sprendimas, šių aplinkybių neįvertinus, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.

23. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia pareiškėjo skundo Administracijai padavimo metu galiojusia Taisyklių, kurie reglamentuoja tiek prašymų, tiek skundų nagrinėjimo tvarką, redakcija.

25. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 23 punktu, nurodo, kad gavęs pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą, jį užregistravo 2018 m. liepos 11 d. ir pranešęs apie tai pareiškėjui nurodė nuorodą į dokumento nagrinėjimo eigą rodantį tinklapį. Pagal Taisyklių 25 punktą skundas turėjo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų, tačiau atsakovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalėjo pateikti atsakymo per Taisyklėse nurodytą terminą, dėl ko teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pagrįstai konstatavo, jog atsakovo padarytas procedūrinis pažeidimas yra neesminis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog Taisyklių nuostatos buvo klaidingai aiškinamos.

26. Atsakovas, akcentuodamas VAĮ 14 straipsnio 8 dalies turinį, pabrėžia, kad negalėjo išnagrinėti skundo ir aiškintis dėl atliekamų darbų prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes skunde nurodytiems darbams leidimų neišdavė bei darbų neužsakė, todėl šio skundo išnagrinėjimas atitinkamai buvo pavestas atlikti kitai, tam kompetencijos turinčiai institucijai.

27. Atsakovas pažymi, kad dėl žmogiškojo faktoriaus, persiunčiant pareiškėjui rašto kopiją, įsivėlė techninė klaida, t. y. buvo nurodytas neteisingas pareiškėjo el. pašto adresas. Tačiau Administracija nesiekia ir nesistengia ignoruoti ar piktybiškai neatsakinėti į interesantų skundus / prašymus, todėl žmogiškasis faktorius padarant klaidą turėtų būti įvertinamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų kontekste. Pareiškėjui negavus rašto kopijos, kurioje nurodoma, kad nagrinėjamas klausimas nėra Administracijos kompetencijoje, o būtent, yra persiunčiamas nagrinėti atitinkamai pagal kompetenciją kitai institucijai, iš esmės nebuvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes tai nesudarė pagrindo pareiškėjui pasiekti norimo tikslo, t. y. gauti atsakymą į pateiktą skundą.

28. Atsakovas, akcentuodamas pareiškėjo skundo, adresuoto Administracijai turinį, pažymi, kad pareiškėjas konkretaus klausimo ir / ar reikalavimo ištirti kito ūkio subjekto veiklą nebuvo nurodęs. Atsakovas tyrė faktines aplinkybes skundo padavimo ribose, todėl neturėjo pareigos atsakyti į klausimus, kurių pareiškėjas net nebuvo suformulavęs. Pareiškėjas klaidina teismą, sudarydamas įspūdi, jog Administracija raštą surašė neatsižvelgdama į pareiškėjo skundo turinį ir neištyrusi aplinkybių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą ir į jį atsakyti pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad nors pareiškėjo skundas išnagrinėtas praleidus nustatytą 20 darbo dienų terminą atsakymui parengti, įvertinus, kad Administracija 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui bei informavimo apie tai pareiškėją elektroninių paštu, tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo nėra pagrindo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad skundo persiuntimas kompetentingam viešojo administravimo subjektui nepriskiriamas skundo nagrinėjimui, atsakovas neinformavo pareiškėjo apie skundo persiuntimą. Ginčo atveju buvo būtina įvertinti, kad skundo persiuntimas kitai institucijai yra teisėtas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.

32. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

35. Nagrinėjamo ginčo kontekste, kaip jau pabrėžė ir pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime, svarbu yra tai, kad pareiškėjas, skunde teismui suformuluodamas reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2018 m. liepos 10 d. skundą, pats apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas, t. y. ar yra pagrindas įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą. Nustačius, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu, kuris (šiuo raštu įformintas aktas) nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje, atsakovas pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui bei informavimo apie tai pareiškėją elektroniniu paštu, tenkinti pareiškėjo skundą nebebuvo pagrindo, juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui jau tikrai buvo žinoma apie Administracijos 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su 2018 m. rugsėjo 6 d. rašto turiniu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui nebuvo atsakyta.

36. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė