N-575-529-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-529/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00005-2011

Procesinio sprendimo kategorija 44

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu P. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 100 straipsnį 250 Lt bauda už tai, kad 2010 m. lapkričio 26 d., vykdant valstybinį žemės naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, jog privatus 1,72 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Nariūnų kaime, Zarasų rajone, nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis apsodinta mišku, likusi žemės sklypo dalis (apie 0,85 ha žemės) apleista, blogos agrarinės būklės, apaugusi krūmais, žolė nenušienauta, neganyta.

P. U. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą. Nurodo, jog žemės sklypo savininkams 2006 m. kovo 22 d. buvo išduotas Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus leidimas Nr. 1-05-582 įveisti mišką 1,72 ha žemės sklypo plote, tačiau tik apie 0,85 ha žemės sklypo ploto yra apsodinta mišku pagal 2006 m. parengtą UAB „Aukštaitijos girios“ želdinimo projektą. Likusi žemės sklypo ploto dalis yra apleista, nenušienauta ir blogos agrarinės būklės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad likęs žemės sklypo plotas yra žemės ūkio paskirties žemėje, kuriame nėra miško želdinių, o pavieniai (apie 3 pušies medeliai) nesudaro vientiso miško sklypo masyvo. P. U. nepateikė įrodymų (miškotvarkos specialistų išvadų), kurie galėtų patvirtinti, jog likęs žemės sklypo plotas yra apaugęs miškų želdiniais ir 1,72 ha sklypas sudaro vientisą miško ūkio paskirties masyvą. Aplinkybė, kad žemės ūkio paskirties žemėje savaime užaugę pavieniai miško želdiniai, kai jie nėra pažymėti miško želdinimo projekte ir nesuformuoti atskirais sklypais, turi būti vertinama kaip žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį (remiasi Žemės įstatymo 25 str. 1, 3, 5 d.). Teismo išvada, kad P. U. neprivalo naudoti žemės pagal žemės ūkio paskirtį, prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsniui. Institucijos išduotas leidimas įveisti mišką nepateisina žemės sklypo savininko elgesio daugybę metų netvarkyti, nešienauti į želdinimo projektą neįtrauktos žemės sklypo ploto dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas tenkintinas.

P. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 100 straipsnio pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad privatus 1,72 ha žemės sklypas, esantis Nariūnų kaime, Zarasų rajone, nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis apsodinta mišku, likusi žemės sklypo dalis (apie 0,85 ha žemės) apleista, blogos agrarinės būklės, apaugusi krūmais, žolė nenušienauta, neganyta. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, iš esmės motyvuodamas tuo, jog likusioje sklypo dalyje, už kurios nepriežiūrą atsakomybėn patrauktas P. U., miškas įveisiamas žėlimo būdu, t. y. be žmogaus pagalbos.

Miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės). Leidimo įveisti mišką privačioje žemėje P. U., O. P. ir E. U. išdavimo metu galiojusių Taisyklių 12 punkte buvo numatyta, jog tais atvejais, kai Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininkui išduoda leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, turi būti parengtas ir valstybinio miškų pareigūno patvirtintas Miško želdinimo projektas. Jame nurodoma želdinamo sklypo ribos ir plotas, želdinių rūšinė sudėtis ir tankumas, atstumai tarp sodinamų medelių, jų išdėstymas ir kiekis pagal medžių ir krūmų rūšis, miško želdinimo ir dirvos ruošimo būdai ir želdinių apsaugos priemonės (2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 3D-495/D1-452 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 24 d.). Šiuo metu galiojančių Taisyklių 13 punkte įtvirtinta panaši nuostata, numatanti, jog tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, reikalavimus. Miškas veisiamas, saugomas ir prižiūrimas vadovaujantis šiuo projektu. Miško želdinimo ir žėlimo projektas nerengiamas, kai žemės sklype jau auga miško žėliniai, kurių vidutinis amžius didesnis kaip penkeri metai. Įvertinus tiek leidimo išdavimo metu, tiek šiuo metu galiojančias nuostatas, darytina išvada, kad įveisiant mišką ne miško žemėje, turi būti vadovaujamasi parengtu projektu.

Iš byloje pateikto Leidimo įveisti mišką privačioje žemėje (b. l. 20) matyti, jog Žemėtvarkos skyrius, leidęs įveisti mišką, žemės savininkus įpareigojo jį įveisti tik tose žemės sklypų vietose, kurios nurodytos pridedamuose žemės sklypų planuose. Be to, leidime nurodyta, jog bendras sklypų, kuriuose leidžiama įveisti mišką, plotas yra 5,22 ha, o mišką įveisti leista tik 3,42 ha plote pagal planus. Iš želdinimo projekto matyti, jog ginčo sklype numatytą apželdinti 1 ha plotą, iš kurio 0,85 ha projektuojami miško želdiniai, 0,06 ha – priešgaisrinė juosta, 0,06 ha – neželdinama elektros trasos apsaugos juosta ir 0,03 ha – kelias į sodybą (b. l. 23), tuo tarpu remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, bendras šio sklypo plotas – 1,72 ha (b. l. 29). Darytina išvada, jog tiek išduotas Leidimas, tiek parengtas projektas suteikė teisę įveisti mišką ne visame 1,72 ha sklype, o jo dalyje. Todėl spręstina, jog likusi sklypo dalis turėjo būti naudojama pagal jo tikslinę paskirtį.

Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai vertino, jog miško įveisimas numatomas visame ginčo sklype, netyrė, ar dalis sklypo, kurioje miško įveisimas nenumatytas, buvo tvarkoma ir naudojama pagal paskirtį, ar P. U. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 100 straipsnį. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas