dfc8f59f-83f8-4552-aa52-48c7dced131d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1905-554/2016.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02055-2015-4.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21..(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 21 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Ingridai Bukantaitei,            nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – A.L.,            atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,            raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

         PareiÅ¡kėjas 2015-10-26 skundu ir 2015-10-26 praÅ¡ymu, kurie iÅ¡siuntimui įstaigos administracijai buvo įteikti 2015-10-28, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų sudarymo nuo – 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio. Taip pat prašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2015 metų vasario mėnesį.

PareiÅ¡kėjas skunde ir praÅ¡yme (b.l. 2-6, 7) nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . Apie savo teisių pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo tik 2015 metų vasario mėnesį, kai pradėjo studijuoti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Iki to momento Kybartų PN administracija nuo pareiÅ¡kėjo slėpė informacijÄ apie teisės aktų reikalavimus, keliamus bausmės atlikimo sÄ lygoms.

PareiÅ¡kėjas taip pat parodė, kad nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio, kai jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmė Kybartų PN, jam nuolat tekdavo mažesnis gyvenamasis plotas, negu garantuoja teisės aktai. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kadangi atsirado iÅ¡gyvenimai, pablogėjo sveikata, nebuvo galimybės judėti ir t.t..         Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-12) teismo prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ .

Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktų reikalavimams sÄ lygų sudarymo kreipėsi tik 2015-10-26. Jis nenurodė jokių svarbių priežasčių bei nepateikė įrodymų, sudarančių pakankamÄ pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN nuo 2008-09-25 iki 2009-09-17, kai nebuvo užtikrintas teisės aktais garantuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Atsakovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .LVAT jau yra suformavęs administracinių teismų praktikÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str.), kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais, (veiksmais) atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos.

         Priimdamas procesinį sprendimÄ Å¡ioje administracinėje byloje teismas vadovaujasi imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

LVAT Å¡iuo klausimu jau yra suformavęs stabiliÄ praktikÄ ir Å¡iÄ ginčo situacijÄ vertinti kitaip, reikÅ¡tų akivaizdų ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. reikalavimų pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).         Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas į Kybartų PN atvyko 2008-09-25 ir buvo paleistas 2010-08-10.

Be to, praeityje pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas 6 kartus ir eilę kartų realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (b.l. 13, 14, TIS Liteko duomenys – pvz. Panevėžio apygardos teismo 2008-01-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-9-350/2008 ir kt.). SkundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2015-10-28 (b.l. 2-8).          Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog nuo pat bausmės atlikimo pradžios jis neturėjo galimybės kreiptis dėl savo tariamai pažeistų teisių teisminės gynybos.

         CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo galimybę žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė (iškarto po patalpinimo į pataisos namus 2008 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje), o ne praėjus daugiau kaip 7 metams.

Teismas, atsižvelgdamas į visas administracinės bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl minimalaus ploto neužtikrinimo nuo pat patalpinimo į pataisos namų gyvenamÄ jÄ patalpÄ dienos (ABTÄ® 57 str.). Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ tai jau 5 kartus realiai atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir jam objektyviai bausmės atlikimo sÄ lygos turėjo bÅ«ti žinomos.

Be to, visi teisės aktai, kuriuose buvo reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas buvo skelbiami vieÅ¡ai. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ pataisos namų administracijos, lankytis bibliotekose ir t.t.. Atsakovas nuosekliai teismo prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . IÅ¡ to akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (ABTÄ® 57 str.).

CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad neturtinė žala – tai iÅ¡ esmės subjektyvÅ«s pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai. Teismui atrodo neįtikėtini ir nelogiÅ¡ki pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad tik praėjus 7 metams, pareiÅ¡kėjas staiga suvokė (prisiminė), jog nuo 2008 metų jam buvo atsiradusi neturtinė žala. Taigi, nesant objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra ir jokio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo praÅ¡ymas patenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas (ABTÄ® 57 str.).

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėstyti argumentų dėl pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebÅ«tina, pakanka teismo sprendimÄ motyvuoti ieÅ¡kinio senaties taikymu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256/2012). Taigi, administracinėje byloje nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo Å¡alis (atsakovas) reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

         Dėl ieÅ¡kinio senaties instituto taip pat ir EŽTT pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi, Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (EŽTT 1975-02-21 sprendimas G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su EZTK 6 str. nuostatomis, numatančiomis teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (1985-05-28 sprendimas A. prieÅ¡ Jungtinę Karalyste, 1995-12-04 sprendimas B. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas.

Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (1996-10-22 sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalyste). Taigi, EŽTT savo praktikoje pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismÄ (EŽTK 6 str.). Å is teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , jeigu yra laikomasi numatytų reikalavimų.

Taigi, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties buvimo (nebuvimo), dėl taikymo sÄ lygų turi bÅ«ti atsižvelgiama į nacionalinės teisės reikalavimus.Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų likusieji pareiÅ¡kėjo skundų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A.L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos   vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .             Teisėjas                                                                              Algis Markevičius