dfc7197c-6e02-4e2e-91d3-5c144f5e36ad · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-434-856/2023

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01611-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.2.6; 2.1.2.4.3; 2.6.8.6; 2.6.15; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų Z. R. ir R. J. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-760-471/2023 pagal ieÅ¡kovų Z. R. ir R. J. R. ieÅ¡kinį atsakovui D. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Å iaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) biuro notarė V. J.-B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. I. Z. R. ir R. J. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui D. R., praÅ¡ydami pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento notarės V. J.-B. patvirtintÄ 2022-03-15 dovanojimo sutartį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog ieÅ¡kovai 2022 metų pradžioje su vaikais D. R., Ž. R. ir K. V. sutarė, kad ieÅ¡kovai jiems padovanos bendros nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ten pat esančio ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Su sÅ«numi D. R. 2022 metų pradžioje ieÅ¡kovai sutarė, jog jis nuvyks pas notarę, kad jį paruoÅ¡tų dovanojimo sutartį. 2022 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, sÅ«nus D. pasakė, kad sutartis paruoÅ¡ta pas Kuršėnų mieste esančiÄ notarę ir reikia ten nuvykti Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡yti. IeÅ¡kovai tÄ patį mėnesį nuvyko pas notarę į Kuršėnų miestÄ . Notarė davė ieÅ¡kovams pasiraÅ¡yti paruoÅ¡tÄ dovanojimo sutartį, kuri buvo didelės apimties, notarė skubėjo kažkur iÅ¡vykti ir prašė sutartį pasiraÅ¡yti kuo skubiau.

IeÅ¡kovai, neskaitydami sutarties, pasitikėdami kartu su jais buvusiu sÅ«numi D. bei notare, sutartį pasirašė jos neperskaitę. Vėliau namuose sutartį perskaitė. IeÅ¡kovai pamatė, kad apdovanotas tik vienas ieÅ¡kovų sÅ«nus D.. Be to, sutarties data buvo 2022 m. kovo 15 d., nors jÄ pasirašė 2022 m. rugsėjo mėnesį. Su D. ieÅ¡kovai nesitarė, kad jam vienam atiteks ieÅ¡kovų dovanojamas turtas, kadangi jis jau anksčiau buvo gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovų dovanų. Pamatę, kad pasirašė ne tokiÄ sutartį, ieÅ¡kovai paprašė sÅ«naus D. vykti pas notarę ir panaikinti dovanojimo sutartį, paruoÅ¡ti naujÄ , tačiau sÅ«nus tai daryti atsisakė.

Sutartis pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovams suklydus, todėl yra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. IeÅ¡kovų suklydimas yra esminis, nes juos suklaidino atsakovas D. R., klaidingai informavęs notarę, kad apdovanojamas tik jis vienas, ir nenurodęs savo sesers ir brolio, kurie turėjo bÅ«ti įtraukti į apdovanojamųjų sÄ raÅ¡Ä .

3. Atsakovas D. R. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ginčo sodyboje daug metų gyveno su broliu Ž. ir seserimi K.. 2022 m. pavasarį su tėvais pradėjo kalbėtis, kad sodybÄ reikėtų padovanoti jam, nes brolis turi proto negaliÄ ir gyvena neinventorizuotame priestate, o sesuo joje nebegyvena. Tėvams sutikus, jis vasario mėnesį sodybos dokumentus nuvežė tai pačiai notarei, kuri sudarė ankstesnius sandorius dėl žemės seseriai. Notarė paskyrė atvykimo datÄ , apie tai pasakė tėvams. Sutartu laiku kovo 15 dienÄ tėvus pas notarę nuvežė jis, kartu važiavo ir jo žmona. Mama sunkiai vaikÅ¡to, todėl nuvažiavus liko maÅ¡inoje, o jis su tėvu nuėjo į biurÄ . Perskaičius paruoÅ¡tÄ sutartį tėvui tapo neramu, jis pradėjo abejoti, gal pasilikti dalį sodybos sau. Mama taip pat ėmė sakyti, kad dar yra K. Todėl notarė per 15 minučių pataisė sutartį, kad jam dovanojama tik pusė namo ir Å«kinio pastato. JÄ perskaitęs tėvas pasakė „dabar viskas gerai“. Mama irgi sakė „viskas tinka“. Jam iÅ¡ anksto su tėvais tariantis dėl sodybos dovanojimo, sesuo su broliu nedalyvavo, nes tėvai to nepageidavo. Be to, brolis yra neįgalus, o seseriai tėvai dar 2009 m. padovanojo 22 ha žemės sklypÄ . 2022 metų gegužės mėnesį sesuo grįžo iÅ¡ užsienio, vėl apsigyveno sodyboje ir pradėjo Å«kininkauti. Liepos 18 dienÄ ir rugpjūčio 1 dienÄ jos neprižiÅ«rimas Å¡uo sudraskė atsakovo Å¡uniukus, susitarti gražiuoju nepavyko, todėl padavė jÄ Ä¯ teismÄ , byla nagrinėjama iki Å¡iol. Tada sesuo pasiskundė tėvams, Å¡ie jo pareikalavo susitaikyti (atsiimti ieÅ¡kinį) ir pagrasino panaikinti dovanojimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų Z. R. ir R. J. R. atsakovui D. R. 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų valstybei po 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Dėl sandorio laiko teismas konstatavo, jog notarės pateikti oficialÅ«s registrų duomenys, kurių notarė neturi galimybės įtakoti, neginčijamai patvirtina, kad notarinis veiksmas buvo atliktas 2022 m. kovo 15 d. PrieÅ¡ingas ieÅ¡kovų teiginys, įvertinus reikÅ¡mingas aplinkybes – jų abiejų paaiÅ¡kinimų nuoseklumÄ ir logiÅ¡kumÄ , orientavimÄ si visais klausimais teismo posėdžiuose, įvykių sekÄ (atsakovo ginčai su K. V. prasidėjo 2022 metų liepos ir rugsėjo mėnesiais, jis kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , maždaug tuo pačiu laiku Z. R. kreipėsi į notarę dėl sutarties panaikinimo) ir tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovų atliktų notarinių veiksmų ypatumus (atliktas ne tik veiksmas, kuris Å¡ioje byloje ginčijamas, tačiau ir kitas/kiti, kurių ieÅ¡kovai ne tik neginčija, bet ir slepia nuo teismo) – leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai dėl sutarties laiko ne sÄ Å¾iningai klysta, o sÄ moningai nurodo neteisingas aplinkybes galimai siekiant nuneigti reikalavimo ryšį su vėliau kilusiu vaikų D. ir K. ginču bei pateisinti savo neveikimÄ nuo sutarties perskaitymo iki ieÅ¡kinio pateikimo.

6. Teismas nustatė, jog pagal atsakovo pageidavimÄ notarė iÅ¡ pradžių parengė projektÄ sutarties, kuria atsakovui dovanojamas visas turtas (atitinkama žemės sklypo dalis su sodyba), o pasiraÅ¡ymo dienÄ sÄ lygos buvo pakeistos bÅ«tent ieÅ¡kovų pageidavimu – dovanota ½ dalis trijų pastatų ir nustatytas uzufruktas žemės naudojimui. Taip pat neginčijama, kad kiti du ieÅ¡kovų vaikai nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei sutarties pasiraÅ¡yme, ir iki Å¡iol jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė (kÄ turėtų daryti kiekvienas bent minimaliai rÅ«pestingas asmuo, jei jam skirta turto dalis atitenka kitam). Be to, ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų turėję ketinimų (kaip jie teigia) turtÄ dovanoti visiems vaikams; prieÅ¡ingai, Z. R. patvirtino, kad su kitais dviem vaikais Å¡ia tema iki sutarties sudarymo nebendravo. Teismas vertino, kad pačios sutarties projekto sÄ lygų pokyčiai tik patvirtina, jog ieÅ¡kovų valia sandorio sudarymo metu nors ir pasikeitė (atsakovui vietoje viso sodybos turto dovanojant jo dalį), tačiau niekaip nebuvo susijusi su kitų vaikų įtraukimu į ginčijamÄ sandorį. K. V. interesais ieÅ¡kovai galimai atliko kitÄ notarinį veiksmÄ /veiksmus (kÄ netiesiogiai patvirtina notarės pateikti duomenys ir atsakovo teiginiai apie ieÅ¡kovų testamentÄ ). Kitos byloje nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės – tai, kad atsakovas sodyboje gyveno ilgÄ laikÄ , jÄ prižiÅ«rėjo, patys ieÅ¡kovai gyveno kitur, K. V. buvo iÅ¡vykusi į užsienį, pasirengimo sandoriui procesas truko pakankamai ilgÄ laikÄ kol buvo gauta NŽT pažyma, rengiamas projektas pas notarę – leido teismui vertinti, kad tiek sandorio projekto, tiek sudarytojo sandorio sÄ lygos atitiko ieÅ¡kovų nuosekliÄ valiÄ turtÄ dovanoti bÅ«tent atsakovui. Todėl ieÅ¡kovų pagrindinį argumentÄ , jog jie suklydo, nes ketino turtÄ dovanoti visiems vaikams, ne tik atsakovui, teismas pripažino nepagrįstu.

7. Teismas nurodė, kad nors abu ieÅ¡kovai yra garbaus amžiaus, tačiau įvertinus jų elgesį (nesudarantį jokio pagrindo manyti, kad jie galėtų nesuprasti notarinio veiksmo ypatumų) ir papildomai duomenis apie Z. R. (aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas, ilgametis Å«kininkas, neabejotinai sudaręs ne vienÄ panašų sandorį, pvz., 2009 ir 2013 metais panaÅ¡ias sutartis su K. V.), sutiko su atsakovo atstovės argumentu, jog tokioje situacijoje (akivaizdžiai matant, kad nurodomame dovanojime kiti vaikai, skirtingai nei atsakovas, kažkodėl nedalyvauja) ieÅ¡kovai negalėjo suklysti dėl sutarties esmės, t. y. nesuprasti, jog dovanojama tik atsakovui. Faktas, jog sutarties projektas buvo pakeistas bÅ«tent ieÅ¡kovų pageidavimu, taip pat patvirtina, kad jie, prieÅ¡ingai nei teigia, įsigilino į sutarties esmę ir jÄ net koregavo (tik iÅ¡ dalies negalima nustatyti kaip, nes apie kitÄ notarinį veiksmÄ ar veiksmus duomenis jie slepia). IeÅ¡kovų nurodomÄ sutapimÄ , kad pasiraÅ¡ant sutartį jie abu jos neperskaitė, teismas pripažino neįtikėtinu. Papildomai įvertino, kad nors sutartis formaliai ir yra didelės apimties, tačiau jos esmė aiÅ¡ki iÅ¡ pirmojo puslapio (ieÅ¡kovai dovanoja atsakovui toliau nurodomÄ turtÄ ) ir jokie kiti asmenys (kiti vaikai) jos nepasiraÅ¡o.

8. Dėl ieÅ¡kovų pozicijos pasikeitimo sandorio sudarymo dienÄ teismas konstatavo, kad tikslių aplinkybių nustatyti ir jas įvertinti negalima dėl ieÅ¡kovų elgesio, nes jie neigia atliktÄ notarinį veiksmÄ (ar veiksmus), apie kurį teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.32 straipsnio 3 dalies taisykles duomenų gauti negali. Tačiau ir turimų duomenų pakanka konstatuoti, kad tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovai keletu notarinių veiksmų iÅ¡reiÅ¡kė vieningÄ valiÄ dėl savo turto ir Å¡ios valios vienÄ dalį (vienÄ veiksmÄ ) ginčija, o kitÄ dalį slepia. Toks procesinis elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas (piktnaudžiavimas teisėmis ) ir kitomis aplinkybėmis (jei nebÅ«tų susijęs su testatoriaus valios apsauga) net bÅ«tų galima svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klausimÄ . Taip pat atsižvelgtina į notarės vaidmenį ir nustatytÄ elgesį – ji sandorio dienÄ ne kartÄ bendravo su ieÅ¡kovais, jų pageidavimu pakeitė sutarties sÄ lygas, atliko kitÄ notarinį veiksmÄ /veiksmus ir pan. Todėl visiÅ¡kai neįtikėtina, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ notarė bÅ«tų nesupratusi tikrosios ieÅ¡kovų valios ar jÄ ignoravusi.

9. Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino kaip vienodai ir patikimai patvirtinančias, jog tiek pasirengimo ginčijamam sandoriui laikotarpiu, tiek jo sudarymo metu, ieÅ¡kovų valia buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡ki - sutartyje nurodytÄ turtÄ padovanoti bÅ«tent atsakovui, dėl kito turto galimai atliekant kitÄ notarinį veiksmÄ /veiksmus. IeÅ¡kovų nepagrįsti argumentai (jog sandoris tariamai sudarytas visiÅ¡kai kitu laiku, jog pagal jų pageidavimÄ naujÄ sutartį paruoÅ¡usi notarė ne tik nedavė laiko jÄ perskaityti, bet ir jų pageidavimu naujas sÄ lygas kažkodėl parengė neatitinkančias ieÅ¡kovų valios, jog kito notarinio veiksmo/veiksmų jie tÄ dienÄ neatliko ir kt.), vėlesnė įvykių seka (atsakovo ginčai su seserimi nuo liepos mėnesio, jo ieÅ¡kinio pateikimas teismui rugsėjo mėnesį, Z. R. kreipimasis į notarę dėl sandorio panaikinimo tuo pačiu metu, ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje rengimas lapkričio mėnesį, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis) tik patvirtina, jog maždaug iki rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovai pretenzijų dėl sandorio nereiÅ¡kė. Tai leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai nesuklydo sandorio sudarymo metu, o jų valia pasikeitė vėliau aukščiau aptartų (ar galimai ir kitų, Å¡ioje byloje nenustatytų) aplinkybių įtakoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė

10. Apeliaciniu skundu Z. R. ir R. J. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

10.1. NeteisingÄ teismo sprendimÄ Ä¯takojo nevisapusiÅ¡kas dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarÄ aplinkybių vertinimas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ apklausti liudytojais jų vaikus Ž. R. ir K. V.. Jų parodymai bÅ«tų buvę svarbÅ«s ir patvirtintų aplinkybes apie tai, kaip buvo tartasi dėl ieÅ¡kovų nekilnojamojo turto padovanojimo. Å is ieÅ¡kovų praÅ¡ymas buvo atmestas, taip pažeidžiant CPK 185 straipsnio normÄ , reikalaujančiÄ aplinkybes tirti visapusiÅ¡kai.

10.2. Teismas Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus. Teismas be jokio pagrindo patikėjo atsakovo paaiÅ¡kinimais apie tariamÄ ieÅ¡kovų dukters K. V. įtakÄ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. IeÅ¡kovai proceso metu kategoriÅ¡kai paneigė bet kokiÄ K. V. įtakÄ . Teismui paaiÅ¡kino, kad į K. V. kivirčus dėl jos ir atsakovo buitinių nesutarimų nesikiÅ¡o, jokio pokalbio su K. V. dėl kreipimosi į teismÄ siekiant dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nebuvo. Atsakovo paaiÅ¡kinimas dėl apeliacinio skundo atsiradimo priežasties yra melagingas, skirtas pateisinti jo norÄ vienam užvaldyti dovanojimo sutartyje nurodytÄ turtÄ bei nuginčyti faktÄ dėl dovanotojų suklydimo pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį.

10.3. Teismas nesivadovavo pagrindiniu bendrosios teisės principu, numatytu CK 1.5 straipsnyje, kuris nurodo, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus.

10.4. Jeigu atsakovas vadovautųsi dovanojimo sutartyje numatytu 8.5 punktu, nurodančiu dėl sutarties iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ remiantis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais, neabejotinai gražintų iÅ¡ tėvų gautÄ turtÄ . Neabejotina, kad dėl amžiaus, didelės apimties dovanojimo sutarties, ieÅ¡kovai galėjo nesuprasti sutarties sÄ lygų ir sutartį pasiraÅ¡yti suklysdami.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas D. R. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. Ieškovai aplinkybių, jog dovanojimo sutarties esmė jiems nebuvo atskleista ar jie neturėjo galimybių susipažinti su sutarties tekstu, nepagrindžia jokiais įrodymais.

11.2. Ieškovai, duodami paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog dėl ginčijamo sandorio nei su Ž. R., nei su K. V. nesitarė, jiems apie savo ketinimus sudaryti šį sandorį nepasakojo, šie asmenys sudarant sandorį pas notarę nedalyvavo. Teismas teisingai nustatė, jog kiti du ieškovų vaikai nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei sutarties pasirašyme, ir iki šiol jokių pretenzijų nepareiškė. Taigi, teismas teisingai sprendė, jog šie asmenys nežino ir negali patvirtinti jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

11.3. Liudytoju pripažįstamas bylos baigtimi teisiškai nesuinteresuotas asmuo; negali būti apklausiamas kaip liudytojas asmuo, kurio teises ir pareigas gali paveikti teismo sprendimas. K. V. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes ieškovams palankus teismo sprendimas šioje byloje turėtų tiesioginės įtakos jos pačios ginčui su D. R. Šiaulių apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-285-446/2023 (sumažintų arba paneigtų jos civilinę atsakomybę).

11.4. Apeliantų argumentai, jog teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, yra nepagrįsti, nes teismas įvertino Å¡iuos kriterijus ir dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime.

11.5. Teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus. Tai, kad ieÅ¡kovų atstovas kitaip aiÅ¡kina įstatymÄ , nei tÄ daro sprendimÄ priėmęs teismas, neduoda pagrindo sprendimÄ laikyti nepagrįstu.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Å iaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)biuro notarė V. J.-B. praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

12.1. Sutarties tekstas Å¡alims buvo perskaitytas garsiai, koreguotas pagal dovanotojų pageidavimus, kÄ teisingai nustatė teismas. Sutarties Å¡alys patvirtino, kad „sutartis Å alių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasiraÅ¡yta“.

12.2. Teismas pagristai sutiko, kad ieškovai negalėjo suklysti dėl sutarties esmės, t. y. nesuprasti, jog dovanojama tik atsakovui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Pagal CK 1.90 straipsnį, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikÅ¡mę kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikÅ¡mę, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

15. CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016, 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-916/2019).

16. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Å alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus bÅ«tų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019 ir kt.).

17. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisingÄ teismo sprendimÄ Ä¯takojo nevisapusiÅ¡kas dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarÄ aplinkybių vertinimas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ apklausti liudytojais jų vaikus Ž. R. ir K. V.. Jų parodymai bÅ«tų buvę svarbÅ«s ir patvirtintų aplinkybes apie tai, kaip buvo tartasi dėl ieÅ¡kovų nekilnojamojo turto padovanojimo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylÄ norimus pateikti įrodymus, todėl Å¡ie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį. Spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar praÅ¡ymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų – Å¡alių lygybės ir rungimosi. Turi bÅ«ti įvertinta, ar vienai ginčo Å¡aliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi Å¡alys savo pozicijÄ byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sÄ lygomis, ar teismai iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo Å¡alių pateiktus praÅ¡ymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-464/2021).

19. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 6 d. protokoline nutartimi atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ apklausti liudytoja K. V. motyvuodamas tuo, kad ji dovanojimo sandorio sudaryme nedalyvavo ir nieko apie sandorį nežinojo. Apeliantai apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės, kad kiti du ieÅ¡kovų vaikai (Ž. R. ir K. V.) nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei sutarties pasiraÅ¡yme, ir iki Å¡iol jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė. Atsižvelgus į minėtÄ aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog apeliantų nurodytų liudytojų parodymai galėtų bÅ«ti objektyvÅ«s, reikÅ¡mingi bylos baigčiai. Nors apeliantai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad parodymai bÅ«tų buvę svarbÅ«s ir patvirtintų aplinkybes apie tai, kaip buvo tartasi dėl ieÅ¡kovų nekilnojamojo turto padovanojimo, tačiau nenurodoma konkrečių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai, kurias Å¡ie liudytojai galėjo patvirtinti (ypač įvertinus, kad Å¡ie asmenys nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei ginčo dovanojimo sutarties pasiraÅ¡yme).

20. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus. Teismas be jokio pagrindo patikėjo atsakovo paaiÅ¡kinimais apie tariamÄ ieÅ¡kovų dukters K. V. įtakÄ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

21. Atmesdamas aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme bÅ«tų pareiÅ¡kę nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiam teisėjui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustatyti jokie objektyvÅ«s duomenys, leidžiantys abejoti bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumu. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas įvertintas ir sprendimas paremtas visapusiÅ¡ka ir iÅ¡samia byloje pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių visumos analize. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

22. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ arba, prieÅ¡ingai, nebuvimÄ . Jeigu teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaro Å¡aliai nepalankias iÅ¡vadas, teismo padarytos iÅ¡vados negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo pažeidimÄ ar nukrypimÄ nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡iais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013).

23. Kaip nustatyta iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apeliantų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino visus byloje esančius įrodymu ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, priešingai nei teigia apeliantai, nėra paremtas išimtinai tik atsakovo paaiškinimais. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovo paaiškinimus teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliacinio skundo argumentais apeliantai nepaneigė.

24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

25. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantams siekiant pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, bÅ«tent apeliantams ir tenka pareiga įrodyti, kad jie suklydo arba buvo suklaidinti dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodami sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudarę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantai neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas suklydus. Apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nenurodė jokių reikÅ¡mingų argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodomas aplinkybes dėl suklydimo sudarant ginčo sandorį. PrieÅ¡ingai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai (atsakovo paaiÅ¡kinimai, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, notarės parodymai) bei vėlesnė įvykių seka (atsakovo ginčai su seserimi, jo ieÅ¡kinio pateikimas teismui, Z. R. kreipimasis į notarę dėl sandorio panaikinimo tuo pačiu metu, ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje rengimas, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis) tik patvirtina, jog ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovai pretenzijų dėl sandorio nereiÅ¡kė. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai ne suklydo sandorio sudarymo metu, o jų valia pasikeitė vėliau, kuomet kilo konfliktas tarp ieÅ¡kovų vaikų D. ir K.. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovo, tiek notarės parodymai, patvirtina, jog apeliantams buvo duota dovanojimo sutartis susipažinti, buvo įsitikinta, kad apeliantai suprato dovanojimo sutarties sÄ lygas. Kad apeliantams buvo suprantamos dovanojimo sutarties sÄ lygos patvirtina ir tai, jog dovanojimo sandoris savo esme yra nesudėtingas sandoris, kuriam sudaryti ir suprasti jo esmę nereikalingos specialios žinios.

26. Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad patys apeliantai, bÅ«dami atsakingi už savo veiksmus, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami dovanojimo sutartį turėjo įvertinti Å¡ios sutarties sÄ lygas ir iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančias pasekmes. IÅ¡ bylos duomenų darytina iÅ¡vada, kad praėjus tam tikram laikui apeliantai persigalvojo dėl dovanojimo sutarties, tačiau tai nepatvirtina, jog sutarties sudarymo metu apeliantai suklydo dėl sutarties sÄ lygų. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dar sandorio sudarymo metu atsakovas ar dovanojimo sandorį tvirtinusi notarė V. J.-B. elgėsi nesÄ Å¾iningai ir sÄ moningai (su) klaidino apeliantus dėl tam tikrų sudaromo sandorio sÄ lygų. Tai, kad apeliantai, pasiraÅ¡ydami dovanojimo sutartį, buvo nepakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, nesudaro pagrindo panaikinti Å¡iÄ sutartį. Apeliantai dėl savo neapdairumo ir nerÅ«pestingumo turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus tokių savo veiksmų padarinius.

27. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Å io straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams Å¡alių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, Å¡ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Ä®statyme nėra atskleistas Å¡ių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylÄ , aptartus principus aiÅ¡kina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsnio nuostatomis, tačiau nepagrindžia tokio savo teiginio sÄ sajumo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis. Taigi, vertintina, jog apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovų atsakovui priteisiamos 640 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovų Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Alma Jurgelienė

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė