dfc3cb8d-9c4d-448f-8a45-0db203c9a0ad · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1775-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01110-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimo, atsakovo A. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės I. G. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovui A. G. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimo, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Kauno apylinkės teisme 2019 m. liepos 17 d. teisme gautas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame, be kita ko, praÅ¡oma laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ dukrų A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, priėmė kitus patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus.

4. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 400–409 straipsniuose nustatyta tvarka ir negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas santuokos nutraukimo bylose. Tai lemia įrodinėjimo dalyko ir įrodinėjimo priemonių specifika. Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimÄ , toje pačioje byloje kartu privalo iÅ¡spręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis), t. y. iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų iÅ¡laikymo, sutuoktinio iÅ¡laikymo bei bendro turto padalijimo klausimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymų leidėjo valia bylose dėl santuokos nutraukimo Å¡alys negali kelti kitų reikalavimų, nei numatytų CPK 385 straipsnio 1 dalyje (CPK 383 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir tėvo valdžios apribojimo yra tampriai susiję, bylų negalima iÅ¡nagrinėti skyrium dėl galimų koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų pažeidimų, visi reikalavimai besÄ lygiÅ¡kai susiję su Å¡eimos teisės normomis, todėl reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Å¡ioje byloje.

Teismas neturėtų generuoti naujų teisminių ginčų, o turėtų siekti mažinti ginčų tarp šalių atsiradimo galimybes. 1.2. Reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo išsprendimas turės įtakos atsakovo bendravimo tvarkos su dukromis nustatymui ir atsakovo reikalavimo dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su juo išsprendimui. Vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaikais, tėvo valdžios apribojimo klausimai yra susiję, jie bus įrodinėjami tais pačiais įrodymais, liudytojų parodymais.

Šiuos reikalavimus nagrinėjant atskirai, du kartus teks aiškintis iš esmės tas pačias aplinkybes, du kartus apklausti tuos pačius liudytojus, dėl to bus pažeisti ekonomiškumo ir koncentracijos principai, nepilnamečių vaikų interesai.

6. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. liepos 17 d. gautas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, priėmė kitus patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, atskirÄ jį skundÄ grįsdama iÅ¡ esmės tuo, kad visi reikalavimai susiję su Å¡eimos teisės normomis, juos nagrinėjant atskirai bus pažeisti ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principai, nepilnamečių vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieÅ¡kinys, kurio pagrindu Å¡alių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formÄ ir prasideda civilinis procesas.

10. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, pateikiant ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, visų pirma sietinas su įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytu santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apibrėžtumu. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ ir iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, taip pat vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

CPK 383 straipsnyje numatyta, kad bylose, nagrinėjamose CPK IV dalies XIX skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka (dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), Å¡alys negali kelti kitų reikalavimų, iÅ¡skyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti pareikÅ¡tų reikalavimų dėl vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu Å¡is reikalavimas pareikÅ¡tas, klausimus; pripažindamas santuokÄ negaliojančia, teismas turi iÅ¡spręsti vaikų ir sÄ Å¾iningo sutuoktinio iÅ¡laikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.

11. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimas dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo nagrinėtinas CPK 400–409 straipsniuose nustatyta tvarka ir, vadovaujantis CPK 383 straipsniu, toks reikalavimas santuokos nutraukimo byloje negali bÅ«ti keliamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieÅ¡kovės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, nekėlė klausimo, ar ji priskirtina prie subjektų rato, galinčių pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ , tik nurodė atskirÄ Å¡io klausimo nagrinėjimo tvarkÄ .

Aplinkybė, kad, ieškovės vertinimu, atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo klausimo nagrinėjimas santuokos nutraukimo byloje labiau atitiktų ekonomiškumo ir koncentracijos principus, nepilnamečių vaikų interesus, nesudaro teisinio pagrindo kitaip vertinti imperatyvių teisės normų dėl santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apimties.

12. Pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodÄ teismų praktikÄ kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis atskirajame skunde nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir atsižvelgti į joje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieÅ¡kovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Lozoraitytė