dfc33588-ce72-450d-b991-1e8ced5cfd13 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                                                                  Pirmosios instancijos teismo                                 Civilinė byla Nr. 2S-678-278/2010Teisėjas Vitalijus Kondratjevas                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)        77.1; 77.6; 82.1; 95.5; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.                                                                                                                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                        N U T A R T I S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2010 m. spalio 11 d.                             Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens N. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1950-550/2010 pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžio apribojimo, atsakovės L. S. ieÅ¡kinį D. K. dėl mažametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.

Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas D. K. 2008-12-22 kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-33-55/2008 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl dukters D. K., gim. 2004-02-19, gyvenamosios vietos nustatymo, kuria Å¡alys susitarė dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu, taip pat dėl atsakovės L. S. dalyvavimo dukters auklėjime ir bendravimo su ja tvarkos. Nurodė, kad pagal taikos sutartį atsakovė bendrauja su dukterimi, pasiima jÄ Ä¯ savo gyvenamÄ vietÄ , tačiau grįžusi iÅ¡ vieÅ¡nagės pas motinÄ 2008 m. lapkričio 21d.-23 d., dukra papasakojo apie motinos ir pas jÄ ateinančių vyrų elgesį su ja.

Nurodė, kad 2008-11-30 jis kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl dukters tvirkinimo. PareiÅ¡kimo pagrindu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. dėl mažamečio asmens tvirkinimo. Prašė teismÄ laikinai apriboti atsakovės L. S. motinos valdžiÄ dukters D. K., gim. 2004-02-19, atžvilgiu kol vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 ir iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla.

IeÅ¡kovė L. S. 2009-12-23 ieÅ¡kiniu nurodė, kad dukters tėvo D. K. gyvenamoji vieta nežinoma, jis slapstosi, nes yra įtariamas dviejų asmenų nužudymu, todėl nesirÅ«pina dukra. Nurodė, kad ji gali tinkamai pasirÅ«pinti dukra ir prašė teismÄ nustatyti nuolatinę dukters D. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-04-12 nutartimi civilines bylas dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sujungė. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje D.

K. mirė. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi civilinės bylos dalį pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo nutraukė. Atsakovu civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį dėl jos mažametės dukros D. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina teismas įtraukė vaiko globėjÄ N. V.. Teismas konstatavo, jog vieno iÅ¡ tėvų, manančio, jog kitas netinkamai įgyvendina tėvų valdžiÄ ar ja piktnaudžiauja, teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apribota tėvų valdžia antrajam, yra asmeninio pobÅ«džio, iÅ¡vestina iÅ¡ tėvų teisės ir pareigos auklėti ir prižiÅ«rėti vaikÄ , rÅ«pintis jų sveikata ir saugumu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, t.y. neatskiriamai susijusi su tėvo asmeniu, todėl negali pereiti kitiems asmenims paveldėjimo keliu.

Nurodė, kad CK 3.182 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti ir kiti subjektai, turintys teisę kreiptis į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo. Tokia teisė yra suteikta ir vaiko artimiesiems giminaičiams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, prokurorui ar vaiko globėjui (rÅ«pintojui). Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad įstatyme iÅ¡vardinti asmenys savo subjektine procesine teise kreiptis į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo disponuoja savarankiÅ¡kai, o nepareiÅ¡kę ieÅ¡kinio dėl tėvų valdžios apribojimo su pradiniu ieÅ¡kovu, jie vėliau gali pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl jų įtraukimo į procesÄ bendraieÅ¡kiais, taip pat gali savarankiÅ¡kai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo, tačiau pradinio ieÅ¡kovo procesinių teisių pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl tėvų valdžios ribojimo neperima.

Nurodė, kad byloje teismo iniciatyva trečiuoju asmeniu įtraukta mažametės D. K. laikinoji globėja N. V., nepareiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo laikinai apriboti L. S. motinos valdžiÄ . Teismas konstatavo, jog nepilnametės D. K. artimieji giminaičiai - seneliai iÅ¡ tėvo pusės L. K. ir V. A. K. Å¡iÄ teisę realizavo pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei L. S., paduodami ieÅ¡kinį Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad mirusio ieÅ¡kovo D.

K. nei materialiųjų, nei procesinių teisių perėmimas pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl laikino motinos valdžios apribojimo negalimas, kas sudaro pagrindÄ civilinę bylÄ dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo nutraukti (CPK 293 str. 7 p.). Nurodė, kad L. S. ieÅ¡kinyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovu nurodytas tėvas D. K., pas kurį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi patvirtintos Å¡alių taikos sutarties pagrindu buvo nustatyta D. K. gyvenamoji vieta.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-10-08 įsakymu Nr. A-3833 likusiai be tėvų globos D. K. nustatyta laikina globa, nuo 2009-10-05 globos vieta VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinės ligoninės filialo Vaiko raidos centre, Vytauto g. 15, Vilniuje, o 2009-10-12 įsakymu Nr. A-3880, įsakymas Nr. A-3833 pakeistas ir nuo 2009-10-12 D. K. globėja skirta N. V., nustatant globos vietÄ globėjos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į L. S. pareikÅ¡to reikalavimo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo pobÅ«dį, į įstatymo tėvams suteiktÄ pirmumo teisę auginti ir auklėti vaikÄ , lyginant su kitais asmenimis, į byloje nustatytÄ aplinkybę, jog Å¡iuo metu nepilnametei D.

K. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja yra paskirta N. V., su kuria mergaitė gyvena, į tai, kad teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, susijusiais su nepilnamečiais vaikais, turi bÅ«ti aktyvus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovu pagal L. S. pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi bÅ«ti traukiama vaiko globėja N. V. (CK 3.3. str., 3.165 str. 1 d., CPK 45 str., 376 str.). Atskiruoju skundu tretysis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų N. V. praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria civilinės bylos dalis pagal ieÅ¡kovo D.

K. ieÅ¡kinį atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo nutraukta ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas privalėjo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi, kurioje nurodyta, jog mirus D. K., yra galimas procesinių teisių perėmimas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvų valdžios apribojimo. Nurodo, jog CK 3.182 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad ieÅ¡kinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikÅ¡ti vienas iÅ¡ vaiko tėvų - artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rÅ«pintojas).

Teigia, jog prieÅ¡ingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, jai, kaip D. K. globėjai, nereikia kreiptis su ieÅ¡kiniu atskirai, nes ji gina mažametės interesus, todėl gali perimti ne tik mažametės tėvo pareigas, bet ir teises, t.y., reikalavimÄ apriboti L. S. motinos valdžiÄ . Nurodo, kad teismas privalėjo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir byloje mažametės tėvÄ , ieÅ¡kovÄ D. K., pakeisti mažametės globėja, ginančia ne savo, bet savo brolio D. K. mažametės dukros interesus.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė L. S. praÅ¡o nutartį palikti nepakeistÄ , o trečiojo asmens N. V. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog mirusio ieÅ¡kovo D. K. nei materialiųjų, nei procesinių teisių perėmimas pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl laikino motinos valdžios apribojimo negalimas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinės bylos nutraukimas dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo nepažeis nepilnametės D.

K. teisių ir interesų, nes D. K. reikalavimui tapatus reikalavimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo yra pareikštas Panevėžio miesto apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. 2-5017-837/2010, pagal ieškovų L. K. ir V.A. K. ieškinį L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas atskirojo skundo ribų ir nenustatęs absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos nutarties dalies nepasisako (CPK 338 str.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. K., pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje mirė. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių (fizinis asmuo) pasitraukia iÅ¡ bylos dėl Å¡io asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas D. K. mirė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių.

Sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo teisinio santykio pobÅ«dį ir nustatyti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ryšį su iÅ¡ bylos dėl mirties pasitraukusios Å¡alies asmeniu.IÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad mažametės D. K. tėvas, ieÅ¡kovas D. K., prašė teismÄ laikinai apriboti dukters motinos L. S. teises kol vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 ir iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, nurodydamas jog Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. dėl mažamečio asmens tvirkinimo.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.156, 3.165 straipsnio nuostatos nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios - jie abu turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, yra atsakingi už jų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir atlikdami Å¡ias pareigas turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus. Tėvų teisių ir pareigų ypatybė yra ta, kad įstatyme iÅ¡vardintos tėvų veiksmų vaikų atžvilgiu kryptys yra jų teisės, kita vertus, tai yra ir jų pareigos.

Kaip minėta, atlikdami savo pareigas tėvai turi pirmumo teisę, palyginti su kitais asmenimis, kas reiÅ¡kia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iÅ¡ tėvų negali pasirÅ«pinti vaiku, Å¡i pareiga gali bÅ«ti perduota kitiems asmenims. Nustačius jog tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams, gali bÅ«ti taikomas laikinas ar nuolatinis tėvų valdžios ribojimas.

IeÅ¡kiniu dėl motinos valdžios apribojimo ieÅ¡kovas D. K. siekė apriboti dukters bendravimÄ su motina, nurodydamas teismui, kad L. S. elgesys yra amoralus, daro neigiamÄ , žalingÄ Ä¯takÄ dukrai. Šis D. K. siekis, nors ir ginant vaiko interesus, yra asmeninio pobÅ«džio ir negali bÅ«ti paveldimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vieno iÅ¡ tėvų, manančio, jog kitas netinkamai įgyvendina tėvų valdžiÄ ar ja piktnaudžiauja, teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apribota tėvų valdžia antrajam, yra asmeninio pobÅ«džio, iÅ¡vestina iÅ¡ tėvų teisės ir pareigos auklėti ir prižiÅ«rėti vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, saugumu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, t.y., neatskiriamai susijusi su tėvo asmeniu, todėl negali pereiti kitiems asmenims paveldėjimo keliu, o nagrinėjamoje byloje yra negalimas procesinių teisių perėmimas.

Kolegija sutinka su Å¡ia iÅ¡vada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylÄ dalyje dėl motinos valdžios apribojimo nutraukė, nes pagal pareikÅ¡tÄ D. K. reikalavimÄ negalimas nei materialiųjų, nei procesinių teisių perėmimas. CK 3.182 straipsnio 2 dalis įvardija asmenis turinčius teisę kreiptis į teismÄ Â dėl tėvų valdžios apribojimo. Minėto teisės norma nustato, jog, be vieno iÅ¡ tėvų, tokiÄ teisę turi vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rÅ«pintojas).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymu D. K. yra paskirta laikina globa ir nuo 2009-10-12 jos globėja paskirta N. V., kuri į bylÄ yra įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų (12 t., b.l. 126-127, 13 t., b.l. 108, 14 t., b.l. 17-22). N. V. pagrįstai nurodo, kad ji, kaip vaiko globėja, yra vaiko atstovė pagal įstatymÄ ir privalo ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau nagrinėjamoje byloje ji nebuvo padavusi ieÅ¡kinio dėl motinos valdžios apribojimo, todėl, manydama, kad L.

S., kaip motina netinkamai vykdo savo pareigas D. K. atžvilgiu, turi teisę kreiptis į teismÄ su atskiru ieÅ¡kiniu, kaip globėja (CK 3. 272 str. 1d.). Apeliantės teiginys, kad jai nereikia pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kio reikalavimo, nes atstovauja mažametę ir gina jos interesus kaip globėja, vertintinas kritiÅ¡kai, nes asmens įstojimas į bylÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais yra galimas tik pateikiant motyvuotÄ praÅ¡ymÄ , konkrečiu atveju ieÅ¡kinį (CPK 46 str.). N. V. teiginys, kad teismas, nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvus, negynė vieÅ¡o intereso, Å¡iuo atveju mažamečio vaiko interesų, atmestinas, nes teismas neturi pareigos veikti už ieÅ¡kovÄ , kadangi tik ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti teismui ieÅ¡kinį, tačiau teismas turi pareigÄ Â apie nustatytus pažeidimus informuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantį asmenį - prokurorÄ ar valstybės vaiko teisių apsaugos institucijas (CPK 5 str. 2 d., 299 str.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje dalyvavo vaikų teisių apsaugos tarnybos, vaiko globėja, be to, bylai esant rezonansine, esama situacija, priėmus nutartį tapo žinoma ne tik minėtoms institucijoms, bet ir visuomenei, todėl papildomai informuoti apie atsiradusiÄ teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl motinos valdžios apribojimo CK 3.182 str. 2 d. nurodytiems asmenims, teismui nebuvo pagrindo. Ä®vertintina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinį dėl motinos valdžios apribojimo jau 2010-06-07 Panevėžio miesto apylinkės teismui buvo pareiÅ¡kę ir D.

K. seneliai L. K. ir V. A. K. (civilinė byla Nr. 2-5017-837/2010, 15 t., b.l. 149-150). Kadangi N. V. nenurodo kokiu konkrečiai Å¡ioje byloje bÅ«du teismas turėjo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kolegija plačiau dėl teismo teisių ir pareigų Å¡iuo klausimu nepasisako. Konstatavus, jog tretysis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl laikino motinos valdžios apribojimo, dėl kitų atskirojo skundo motyvų kolegija nepasisako. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 15 t., b.l. 148).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija        n u t a r i a:             Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Lt (penkiolika Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).     Teisėjų kolegija:                                                                                                   Birutė Jonaitienė                                                                                                                                    Ramunė Čeknienė                                                                                   Birutė Valiulienė