dfc2eade-d57c-4445-90bd-b469243de0bf · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Dalis Žilionis                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-579/2015Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00012-2014-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)                                                                                                                                   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam V.

V., jo gynėjai advokatei Ilonai Leketienei, nukentėjusiajai A. V., jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo V. V. ir nukentėjusiosios A. V. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuoV. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.V.

V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 1 metus.IÅ¡ V. V. nukentėjusiajai A. V. priteista 400 Lt (115,84 Eur) iÅ¡laidų už advokato darbÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :                          V. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 9 d., apie 9 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, sudavė sutuoktinei A.

V. kumščiu vienÄ smÅ«gį į kairę ausį, sugriebęs tampė už rankų, jas sukiojo, sukiojo kojas, paėmęs jas už pėdų, taip padarydamas nukentėjusiajai A. V. kraujosruvas odoje ir poodyje kairės ausies kauÅ¡elyje, abiejų rankų dilbiuose ir abiejose Å¡launyse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, taip pat priteisti iÅ¡ A. V. visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nuteistasis nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Kaltu apeliantas neprisipažino ir neprisipažįsta, jis žmonai A. V. smÅ«gių nesudavė ir niekada nėra prieÅ¡ jÄ smurtavęs.Nuteistojo teigimu, neatskleistas nusikalstamos veikos tikslas, motyvas, neįrodyta jo kaltė – tyčia.

Kadangi nėra subjektyviosios nusikaltimo pusės, nėra ir padaryto nusikaltimo. Jam kaltinimas grindžiamas duomenimis, neatitinkančiais kai kurių faktinių bylos aplinkybių. MediciniÅ¡kai nukentėjusiajai nenustatyta, kad bÅ«tų sužaloti rankų ar kojų sÄ nariai, sukiojant rankas ir kojas. Taigi įrodymų, kad nuteistasis sukiojo rankas, kojas, paėmęs jas už pėdų, nėra, taip pat neaiÅ¡ku, kuriose vietose padarytos kraujosruvos Å¡launyse ir ar buvo suduota kumščiu į kairę ausį.

Pačios nukentėjusiosios parodymai nenuoseklÅ«s. Nukentėjusioji nurodė, kad apeliantas bandė jÄ iÅ¡prievartauti, tačiau jokių iÅ¡prievartavimo požymių byloje nebuvo nustatyta. Niekas nematė ir niekas negirdėjo nukentėjusiosios Å¡aukiantis pagalbos. Netgi nuėjusi pas kaimynę, pagalbos nukentėjusioji neprašė, kÄ patvirtino liudytoja K. V. (b. l. 83). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole taip pat konstatuota, kad apžiÅ«rėjus patalpas, grumtynių, pėdsakų ar kitokių daiktinių įrodymų, turinčių įvykio aplinkybėms reikÅ¡mės, nesimato (b. l. 3-6).

Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad nukentėjusiajai buvo sumuÅ¡ta galva, tačiau galvos sumuÅ¡imų patyrusi ji nenurodė. Nukentėjusioji taip pat tvirtai nepatvirtino, kad patyrė sužalojimus abiejų rankų dilbiuose ir abiejose Å¡launyse. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad vyras jÄ sugriebė už rankų, o krisdama nuo lovos susitrenkė užpakalį, galbÅ«t dėl to abiejose Å¡launyse yra kraujosruvos (b. l. 14-15). Tuo tarpu liudytojo S. K. teigimu, A. V., eidama nukrito ant kairio Å¡ono, jis suprato, kad ji neblaivi (b. l. 21).

Nors ekspertas nurodė, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusioji nukrito ant Å¡ono, nes bÅ«tų nubrozdinimai, tačiau vertinant, kad įvykis buvo žiemÄ , nukentėjusioji buvo apsirengusi, nubrozdinimų galėjo ir nepatirti. Nuteistasis skunde pažymi, kad ir liudytojų J. Č., L. J. parodymai apie 2014-01-09 dienÄ , nukentėjusiosios bÅ«klę, sužalojimus yra prieÅ¡taringi. L. J. nurodė, kad minėtoji diena niekuo neiÅ¡siskyrė, kai J. Č. nurodė prieÅ¡ingai ir melagingai patvirtino, kad A.

V. buvo apdraskyta, kad ji matė sužalojimÄ prie ausies. Tačiau tokių sužalojimų ji negalėjo matyti, nes tokie sužalojimai jai nekonstatuoti. Liudytojo P. K. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai ant veido ir kitų matomų kÅ«no dalių sužalojimų nesimatė (b. l. 19-20). Taigi remiantis Å¡iais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad apeliantas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios asmenybę ir charakteristikÄ , nevertino jos polinkio nepagrįstai skųstis nuteistojo netinkamu elgesiu, neatsižvelgė į jos ankstesnį gydymÄ si pas psichiatrÄ , jos nervinę bÅ«senÄ .

Teisme taip pat nebuvo apklaustas svarbus liudytojas J. D., artimas Vaščilų kaimynas, matęs ateinančius ir iÅ¡einančius asmenis iÅ¡ namų, kuriuose vyko konfliktas. Teismo taip pat buvo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti nukentėjusiosios ambulatorinę kortelę, tačiau šį praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakyta nepagrįstai, nežiÅ«rint į tai, kad nei kaltinamajame akte, nei specialisto iÅ¡vadoje nenurodyta, ar iki įvykio nukentėjusioji turėjo ligų, traumų, sumuÅ¡imų. Juolab, kad teismo eksperto nukentėjusioji nei po įvykio, nei vėliau apžiÅ«rėta faktiÅ¡kai nebuvo.

Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Varėnos rajono apylinkės teisme vyksta civilinė byla pagal apelianto ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl A. V. kaltės. Neištikimybės fakto šioje baudžiamojoje byloje taip pat niekas nesiaiškino, nors nukentėjusioji realiai gyveno su kitu vyru, būdama santuokoje (b. l. 88). Taigi teismas nevertino bylos aplinkybių, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, nuteistojo kaltė nustatyta tik nukentėjusiosios parodymų pagrindu, kiti įrodymai yra tik išvestiniai, niekas daugiau įvykio nematė.

Teismas vertino tik tuos įrodymus, kurie palaiko iÅ¡imtinai kaltinimo pozicijÄ , tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, nepaÅ¡alino visų abejonių, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. V. yra kaltas.Nukentėjusioji A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendį, paskiriant V. V. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusiosios A.

V. vienus metus, taip pat priteisti iÅ¡ V. V. jos patirtas proceso iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad parenkant ir skiriant įpareigojimus nuteistajam, apylinkės teismas netinkamai įvertino susidariusiÄ situacijÄ ir nepagrįstai nutarė neskirti jos atstovo advokato G. Česnulevičiaus praÅ¡yto draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens. Å io įpareigojimo neskyrimÄ teismas motyvavo tuo, jog „jie yra sutuoktiniai ir nėra pateikta įrodymų, kad santuoka nutraukta.

Labiau varžyti Å¡eimyninius santykius pagrindas bÅ«tų tada, jeigu to kategoriÅ¡kai reikalautų nukentėjusioji arba bÅ«tų nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų iÅ¡skirtinį kaltinamojo elgesį smurtauti artimoje aplinkoje. Be to, sutuoktiniai civilinio proceso kodekso tvarka yra užvedę bylÄ ir siekia nutraukti santuokÄ bei iÅ¡spręsti kitus su tuo susijusius reikalus. Draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė, siekiant paveikti santuokos nutraukimo eigÄ .“ Apeliantės manymu, Å¡ie teismo argumentai yra prieÅ¡taraujantys vienas kitam ir yra nepagrįsti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. V. yra linkęs smurtauti. Tai įrodo ir pateikti duomenys apie atsisakytus pradėti ikiteisminius tyrimus. Medžiagose, dėl kurių Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , yra pakankamai duomenų, kad apeliantės nuogÄ stavimai dėl galimo smurto yra pagrįsti. IÅ¡ Å¡ių medžiagų matosi, kad prieÅ¡ jÄ V. V. smurtavo ne kartÄ , tai periodiÅ¡kai kartodavosi dėl pačių įvairiausių priežasčių.

Ūmų V. V. charakterį atspindi ir tai, jog jo veiksmai pasireiÅ¡kia ne tik fiziniu smurtu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , bet ir daiktų gadinimu, niokojimu bei kitais neprognozuojamais veiksmais. Todėl akivaizdu, jog neskyrus V. V. minėtos BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kyla reali grėsmė nukentėjusiosios bei mažametės dukters L. V. saugumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų gyvenamas namas yra tik 30 m2 dydžio. Nukentėjusioji taip pat pažymi, kad pastaruoju metu V.

V. gyveno atskirai nuo jų, todėl minėta baudžiamojo poveikio priemonė net nesukeltų V. V. jokių papildomų nepatogumų.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ â€“ atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo – atmesti, prokurorė nesutiko su apeliaciniais skundais ir prašė juos atmesti.Nuteistojo V.

V. ir nukentėjusiosios A. V. apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde ginčija kaltę dėl sutuoktinės nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir stengiasi sumenkinti liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus.

Nukentėjusiosios A. V. apeliaciniame skunde nesutinkama tik su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, nenustatyta. Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dėl V. V. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurių, nuteistojo manymu, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, be to, nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.

A. V. parodymai neabejotinai yra vieni iÅ¡ įrodymų, kuriais įrodyta apelianto kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, prieÅ¡ingai skundo argumentams, juos patvirtino pati nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu, taip pat iÅ¡ karto po įvykio su ja bendravę asmenys. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausta įvykio dienÄ nurodė, kad jÄ namuose sumušė jos sutuoktinis V. V., kai ji atsisakė su juo lytiÅ¡kai santykiauti, jis rankomis sukiojo jos rankų ir kojų pirÅ¡tų sÄ narius, nuo sukelto skausmo ji nukrito ant grindų ir sukosi pagal nuteistojo sukamÄ pėdÄ , taip apsisuko keturis ar penkis kartus, kai bandė atsikelti, jis jai sudavė ranka–kumščiu į kairę ausį, bandant gintis, vyras sugriebė už rankų ir tempė į save (b. l. 12-13, 14-15).

Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji savo parodymus dėl sužalojimų ir jų padarymo aplinkybių patvirtino ir nurodė analogiškas aplinkybes. Nukentėjusioji teisme taip pat nurodė, kad po įvykio iš karto nuėjo pas kaimynę K. V., kuriai įvykio aplinkybių nepasakojo, pagalbos neprašė, tačiau kaimynė iš karto pastebėjo, kad kažkas negerai, po to nukentėjusioji nuvyko pas apylinkės inspektorių ir buvo apžiūrėta medikų. Teisme apklausta liudytoja K.

V. patvirtino, kad A. V. kaltinime nurodytos dienos rytÄ buvo atėjusi pas jÄ , iÅ¡ veido matėsi, kad ji buvo susinervinusi, prašė leisti paskambinti, po to persigalvojo, jai ant veido sužalojimų liudytoja nematė. Nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas P. K. nurodė, kad į policijos įstaigÄ atvykusi A. V. nurodė, kad V. V. buvo atėmęs iÅ¡ jos telefonÄ , kad jis norėjo jÄ iÅ¡prievartauti, po to tÄ sė jÄ už kojų, sukinėjo kojas, liudytojas taip pat nurodė, kad sužalojimų jai ant veido nepastebėjo.

Tačiau tai, kad nei kaimynė, nei policijos pareigÅ«nas nepastebėjo jokių nukentėjusiosios sužalojimų ant veido, taip pat tai, kad nukentėjusiosios kolegės J. Č. ir L. J. skirtingai apibÅ«dino nukentėjusiosios iÅ¡vaizdÄ po įvykio, kÄ skunde pažymi apeliantas, nereiÅ¡kia, kad nukentėjusiajai skundžiamame nuosprendyje patikimai nustatytas ausies sužalojimas nebuvo padarytas. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, jai kraujas iÅ¡ ausies pasirodė tik vakare, iki tol jautė tik skausmÄ kairėje ausyje.

Nukentėjusiosios parodymai dėl sudavimo į kairę ausį, taip pat dėl kitų sužalojimų padarymo aplinkybių patvirtinti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G 73/14(06), kurioje A. V. konstatuotas kraujosruvos odoje ir poodyje kairės ausies kauÅ¡elyje, abiejų rankų dilbiuose ir abejose Å¡launyse; nustatyta, kad Å¡ie sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, veikiant galvÄ , abi rankas ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, dėl jų nukentėjusioji galėjo jausti skausmÄ (b. l. 24-25).

Apygardos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, jog specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta akivaizdžių sužalojimų, kurie bÅ«tų susidarę tiesiogiai dėl kojų sukimo, tačiau tuo nepaneigiama, kad kaltininkas atliko kaltinime nurodytus veiksmus, kadangi nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos abiejų rankų dilbiuose ir abejose Å¡launyse galėjo susidaryti tuomet, kai nukentėjusioji dėl sukamų kojos pirÅ¡tų patirto skausmo nukrito nuo aukÅ¡tos lovos ant žemės ir nukritusi sukosi pagal sukamas pėdas, taip pat kai nuteistasis jÄ griebė už rankų ir tempė į save.

Todėl apylinkės teismas, nuosprendyje aptardamas veikos kvalifikavimo motyvus, padarė logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus V. V. galėjo padaryti nukentėjusiosios nurodytais trauminiais poveikiais. Tačiau nuteistojo kaltė Å¡ioje byloje įrodyta ne vien nukentėjusiosios parodymais, kaip nurodo apeliantas, tačiau ir nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtinančiais kitais įrodymais (specialisto iÅ¡vada, liudytojų parodymais), kurie Å¡iuo atveju yra nuoseklÅ«s, esminėse aplinkybėse sutampa ir teismui nekelia jokių abejonių.Nuteistasis apeliaciniame skunde abejodamas, kad specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti nukentėjusiosios sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, Å¡iuos savo teiginius taip pat grindžia liudytojo S. K. parodymais, kuomet jis nurodė matęs, kaip nukentėjusioji, bÅ«dama neblaivi, prie pat namų nukrito ant Å¡ono.

Tačiau apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl Å¡io liudytojo parodymų vertinimo kaip nepatikimų. Taip pat papildomai pažymėtina, kad liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai nurodė nukentėjusiosios nugriuvimo aplinkybes (eidama link namų nugriuvo ant Å¡ono), jis negalėjo nurodyti tikslaus įvykio laiko (nurodė, kad sausio mėnuo), tuo tarpu teisme Å¡is liudytojas tiksliai nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ matė 2014-01-08, apie 22 val., pažymėjo, kad ji suklupo ties varteliais ant Å¡ono, griÅ«dama laisvai galėjo susimuÅ¡ti, nes Å¡alia buvo vartų stulpelis, kurį nepaisant tamsaus paros metu, gerai įsidėmėjo.

Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, minėto liudytojo parodymų pagrindu nuteistojo keliama versija, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti griuvimo metu, yra visiÅ¡kai paneigta pirmosios instancijos teisme apklausto teismo medicinos eksperto, kuris nurodė, kad pagal sužalojimų iÅ¡sidėstymÄ (skirtingose kÅ«no vietose) mažai tikėtina, kad Å¡ie sužalojimai susidarė griuvimo metu, atsitrenkiant į kokį nors daiktÄ , nes tokiu atveju sužalojimai iÅ¡sidėstytų vienoje anatominėje plokÅ¡tumoje.

Teismo medicinos ekspertas taip pat nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje minimas kietas bukas daiktas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti ranka–kumÅ¡tis. Pažymėtina, kad ir kiti nuteistojo skundo argumentai dėl nukentėjusios asmenybės, jos polinkio nepagrįstai skųstis jo netinkamu elgesiu, dėl jos sveikatos (psichinės) bÅ«klės, neiÅ¡tikimybės fakto ir kaltės iÅ¡ardžius Å¡eimÄ , Å¡ios bylos kontekste neturi jokios reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų teisiniam vertinimui ir kvalifikacijai. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, du kartus ikiteisminis tyrimas pagal A.

V. skundus dėl netinkamo nuteistojo elgesio nepradėtas ne dėl nepagrįsto jos kreipimosi ar nepasitvirtinusių jos skunde nurodytų aplinkybių, o dėl to, kad baudžiamosios bylos dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.Taigi išdėstytas įvykio aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimas, taip pat argumentuotas nuteistojo keliamos versijos atmetimas, leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad V. V. kaltė dėl jam inkriminuoto sutuoktinės nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio kraujosruvomis odoje ir poodyje kairės ausies kaušelyje, abiejų rankų dilbiuose ir abejose šlaunyse, padaryto V.

V. sudavus kumščiu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai į kairę ausį, sugriebus ir tampius jÄ už rankų, sukiojant rankas ir kojas, visiÅ¡kai įrodyta surinktus įrodymus įvertinus bendrame bylos duomenų kontekste ir iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės pagrindus ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir nuteistÄ jį iÅ¡teisinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atitinkamai, nuteistojo praÅ¡ymas atlyginti visas jo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, atmetus jo apeliacinį skundÄ ir pripažinus, kad jis nuteistas pagrįstai ir teisėtai, netenkintinas. Dėl nukentėjusiosios A. V. apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino jos nurodomas aplinkybes dėl nuteistojo V. V. elgesio ir dėl to nepagrįstai jam kartu su bausme neskyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens.

Nukentėjusioji praÅ¡o Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę paskirti vieniems metams.Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam paskirta vienų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, ypač įvertinus tai, kad siekiant padėtį įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistajam kartu su bausme paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienus metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai neskyrė V. V. nukentėjusiosios praÅ¡omos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo artintis prie nukentėjusiojo asmens. Nuteistasis nėra anksčiau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ar kitÄ asmenį, anksčiau nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be to, kaip nurodė pati nukentėjusioji, V.

V. Å¡iuo metu gyvena atskirai. Pasisakant dėl apeliantės skundo argumentų, jog byloje esantys nutarimai, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal nukentėjusiosios skundus, patvirtina jos tvirtinimÄ , kad V. V. smurtavo ir anksčiau, pažymėtina, jog minėti konfliktai tarp sutuoktinių užfiksuoti prieÅ¡ dvejus metus, dar jiems gyvenant kartu, todėl Å¡i aplinkybė nesudaro besÄ lyginio pagrindo teigti, kad neskyrus V. V. minėtos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, jam paskirta bausme nebus įgyvendinta bausmės paskirtis.

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su nustatytu įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemone yra pakankamos priemonės sulaikyti nuteistÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį ir atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Todėl tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ ir Å¡iuo klausimu keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra jokio pagrindo.Nukentėjusioji A.

V. apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti apeliacinės instancijos teisme jos patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktus Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teisme priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008).Å ioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo V. V. ir nukentėjusiosios A. V. apeliacinius skundus. Nors nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas, tačiau nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos, atstovaujant jÄ apeliacinės instancijos teisme.

Dėl to nukentėjusios turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos dalyje dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti atlygintos. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 800 Lt sumokėjimÄ nukentėjusiosios A. V. atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui už procesinio dokumento (apeliacinio skundo) suraÅ¡ymÄ ir nukentėjusiosios atstovavimÄ teisme (b. l. 168). Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir apimtį, sprendžia, kad nukentėjusios patirtos 400 Lt (115,84 Eur) iÅ¡laidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo V.

V..Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : Nuteistojo V. V. ir nukentėjusiosios A. V. apeliacinius skundus atmesti.Iš V. V. išieškoti 115,84 Eur nukentėjusiosios A. V. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas             Evaldas Gražys Teisėjai             Jurgis Kiškis              Dmitrijus Korsakovas