dfc2be71-e287-4c88-81ba-068c32399edc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr          Civilinė byla Nr. 2-167-558/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13285-2014-5                     Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2016m. balandžio 5d.                                                                         Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant ieškovei D.

K., jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovui M. K., jo atstovui advokatui M. K.,uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D. K., R. K. ieÅ¡kinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dalyvaujant institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo M. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D.

K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, n u s t a t ė :             Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašo:

1) nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) iš atsakovo M. K. priteisti ieškovei D. K. 2 896,20 EUR neturtinei žalai atlyginti;

3) nustatyti nepilnamečio vaiko R. K., gim. 2005-02-23, gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina;

4) nustatyti atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkÄ , nurodytÄ ieÅ¡kinyje;

5) nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ tėvo po 500 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedant Å¡iomis lėšomis disponuoti vaikų motinai;

6) ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtÄ : 6/18 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1800 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). 1026/1895 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1895 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 249,92 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį SEAT LEON, valst.Nr.(duomenys neskelbtini);

6) atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtÄ : motociklÄ CanAm Outlander 800xxc, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), įmokas pagal SEB banko investicinio draudimo sutartį;

7) iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. priteisti atsakovui M. K. 4 3760,74 EUR dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkančiÄ didesnę santuokoje įsigyto turto dalį natÅ«ra;

8) kreditorinę prievolę AB SEB bankui pagal 2005-01-07 kredito sutartį Nr.1750518070022-25, pripažinti asmenine ieÅ¡kovės D. K. prievole; 8) priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (5t., b.l. 7-28). Nurodė, kad pagrindinė Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis yra atsakovo neiÅ¡tikimybė, nes jis paliko Å¡eimÄ dėl savo bendradarbės (sekretorės) V. J.. Atsakovas ilgÄ laikÄ nuosekliai ir kryptingai dirbtinai provokavo ir toleravo įtampÄ Å¡eimoje, savo elgesiu nuolat ieÅ¡kojo priežasčių iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kur kartu pragyveno daugiau negu dvideÅ¡imt metų, iÅ¡sižadėdamas ne tik ieÅ¡kovės, bet ir dviejų santuokoje gimusių vaikų.

IeÅ¡kovę nuo savižudybės sulaikė tik atsakomybė už dar neužaugintus ir į gyvenimÄ neiÅ¡leistus sÅ«nus D. ir R., kurie iki Å¡iol kenčia savo tėvo iÅ¡davystę ir visokeriopai palaiko ieÅ¡kovę, kuri dėjo visas pastangas, kad iÅ¡saugotų Å¡eimÄ . Todėl mano, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovui palikus Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė patyrė daug dvasinių iÅ¡gyvenimų, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti jai neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 2 896,20 EUR.

Nepilnamečio sÅ«naus R. K., gim. 2005-02-23, gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su ieÅ¡kove, nes su sÅ«numi sieja artimas motinos ir sÅ«naus ryÅ¡ys. Visas sÅ«naus auginimo bei jo priežiÅ«ros rÅ«pestis po to, kai vaiko tėvas paliko Å¡eimÄ , iÅ¡ esmės tenka tik vienai ieÅ¡kovei. SÅ«nus yra įskaudintas tėvo, vaikas jaučiasi iÅ¡duotas, todėl beprasmiÅ¡ka kalbėti apie jo gyvenamosios vietos nustatymÄ su tėvu. IeÅ¡kovė nurodo, jog nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 1006,12 EUR, todėl iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti sÅ«naus iÅ¡laikymui po 500 EUR per mėnesį.

IeÅ¡kovė praÅ¡o padalijant santuokoje įgytÄ turtÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę turto dalį, t.y. mažinti atsakovui M. K. priteistinos kompensacijos dalį santuokoje įsigyto namų valdos žemės sklypo verte, kadangi tiek namų valdos žemės sklypÄ , turintį 0,1895 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), tiek statantis Å¡eimos kotedÅ¾Ä â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės asmeninės lėšos. 2002-12-23 ieÅ¡kovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vieno kambario butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini)už 40 000 Lt (atitikmuo – 11 584,80 EUR), visos Å¡ios lėšos buvo panaudotos 2003-04-09 žemės sklypo pirkimui.

Nors pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad už žemės sklypÄ kartu su kitais bendraturčiais sumokėjo 7 500 Lt (atitikmuo 2 172,15 EUR), tačiau faktiÅ¡kai Å¡is žemės sklypas Å¡eimai kainavo 29 000 Lt (atitikmuo 8 398,98 EUR). 2005-04-12 pagal gręžinio eksploatavimo sutartį aukščiau minėtame žemės sklype papildomai investavo 5 675 Lt (atitikmuo 1 643,59 EUR) iÅ¡ tų pačių lėšų, gautų už parduotÄ turtÄ . Taigi namų valdos žemės sklypas buvo įgytas praktiÅ¡kai iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų. 2006-08-29 automobilio dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovės tėvai padovanojo 29 000 Lt (atitikmuo 8 398,98 EUR) vertės automobilį VW BORA, kurį pardavus visas gautas lėšas investavo į buto statybÄ .

IeÅ¡kovė praÅ¡o prievolę kreditoriui pripažinti jos asmenine prievole, nes realizavus jai priteistÄ turtÄ ji galės pilnai atsiskaityti su kreditoriumi bei iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jai priteistÄ didesnės vertės turtÄ . Mano, kad ieÅ¡kovės oficiali turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo įsipareigojimų kreditoriui vykdymo atžvilgiu. IeÅ¡kovė iÅ¡ sutuoktinio iÅ¡laikymo sau nereikalauja. Po santuokos nutraukimo praÅ¡o palikti santuokinę pavardę „K.“. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, nes niekada neturėjo romano su V.

J.. Per visus ilgus bendro gyvenimo santuokoje metus atsakovas buvo iÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, rÅ«pinosi Å¡eima ir vaikais. Su V. J. atsakovas negyvena ir niekada negyveno, o Å¡eimÄ , t.y. ieÅ¡kovę paliko dėl to, kad nebegalėjo daugiau pakelti agresyvaus ieÅ¡kovės elgesio bei psichologinio smurto. Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. IeÅ¡kovės kaltė pasireiÅ¡kė nuolat keliamais nepagrįstais konfliktais, atsakovo žeminimu, ne kartÄ fiziÅ¡kai smurtavus prieÅ¡ atsakovÄ (mušė rankomis, kojomis, daiktais).

Atsakovo išėjimo gyventi atskirai dienÄ , ieÅ¡kovė eilinį kartÄ puolė muÅ¡ti atsakovÄ , ko pasėkoje atsakovas patyrė traumÄ â€“ trÅ«ko deÅ¡inės kojos blauzdos raumuo, kurį laikÄ atsakovui teko vaikščioti su įtvaru ir ramentais. Fizinį smurtÄ atsakovas dar pakelti galėjo, tačiau psichologinis smurtas jį tiesiogiai žlugdė. Tikslu paveikti atsakovÄ psichologiÅ¡kai, ieÅ¡kovė ne tik grasino nusižudyti, bet ir ne kartÄ smurtavo prieÅ¡ save – daužė galvÄ Ä¯ sienÄ /Å¡aldytuvÄ , kol galiausiai atsakovo akivaizdoje pabandė nusižudyti (kÄ patvirtina byloje esantys įrodymai).

Dėl nuolat tvyrančios psichologinės įtampos namuose, nuo 2013 metų pavasario atsakovas kentė stiprius galvos skausmus, medicininės pagalbos teko kreiptis į medikus. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovei nesutinka, nes dėl santuokos iÅ¡irimo kalta pati ieÅ¡kovė. Atsakovas nesutinka, jog nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, nes ji yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi prieÅ¡ atsakovÄ , nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ jį bei kliudo matytis su sÅ«numi. IeÅ¡kovė dėl savo asmeninių nuoskaudų bei konfliktinio ir Å«maus bÅ«do, net ir po santuokos nutraukimo gali kliudyti atsakovui matytis su sÅ«numi, taip pažeisdama ne tik atsakovo, bet ir vaiko teises ir teisėtus interesus.

Teikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė praÅ¡o sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ atsakovo jau nebe po 1 400 Lt (405,47 EUR) per mėnesį, bet jau po 500 EUR. Tuo tarpu, jokių naujų aplinkybių grindžiančių vaiko poreikių pasikeitimÄ (padidėjimÄ ) nenurodo. IeÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos vaiko bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti yra nepagrįstos bei dirbtinai padidintos, pvz., pagal 2014-12-01 patikslintame ieÅ¡kinyje nurodomus duomenis komunalinėms iÅ¡laidoms buvo bÅ«tina 150 Lt per mėnesį, o 2015-09-07 patikslintame ieÅ¡kinyje – jau – 150 EUR, t.y. pusketvirto karto daugiau.

Atsakovas praÅ¡o priteisti jam visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gytÄ santuokoje, o iÅ¡ jo priteisti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ , iÅ¡skaičiavus kredito likutį bei palÅ«kanas ir gautÄ sumÄ padalijant iÅ¡ dviejų. Sutinka, jog automobilis Seat Leon bÅ«tų priteisiamas ieÅ¡kovei, o jam motociklas. Atsakovas praÅ¡o priteisti jam sidabrinių ir auksinių lietuviÅ¡kų monetų kolekcijÄ (viso 39 monetos), kuriÄ atsakovui padovanojo jo motina G. K. bei atsakovo tėvo rankų darbo raudonmedžio kriaunų ir makÅ¡ties peilį su atsakovo inicialais (peilis yra brangus atsakovo tėvo atminimas) .

Å ie kilnojamieji daiktai yra likę Å¡eimos namuose, tačiau atsakovas į juos įeiti negali. Atsakovas nesutinka, jog įmokos pagal SEB banko investicinio gyvybės draudimo sutartį bÅ«tų įtrauktos į dalintino turto balansÄ , nes įmokos pagal Investicinio gyvybės draudimo liudijimÄ nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir negali bÅ«ti dalintinos santuokos nutraukimo metu. Nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi abi Å¡alys santuokos metu įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ panaudojo savo asmenines lėšas.

Atsakovui jo motina padovanojo 50 000 Lt (14 481 EUR), kurie visi buvo panaudoti kotedžo statybai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis, kurį ieÅ¡kovei padovanojo jos tėvai buvo padovanotas 2006-08-29, tuo tarpu butas (kotedžas) tai dienai jau buvo baigtas statyti (tinkamu naudoti buvo pripažintas 2005-09-29). Taigi abu sutuoktiniai bendrai investavo savo lėšas, todėl nagrinėjamu atveju nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo neatitiktų visuotinai pripažintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Atsakovas praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei 1 448 EUR baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (4t. b.l.119-131, 5t. b.l.52-57). Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o:

1) nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės D. K. kaltės;

2) nepilnamečio sÅ«naus R. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui po 500 Lt (144,81 EUR);

3) iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui neskirti 4) atsakovui priteisti nuosavybės teise 6/18 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1800 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). 1026/1895 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1895 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 249,92 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), motociklÄ CanAm Outlander 800xxc, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 4) ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ , kuri apskaičiuotina iÅ¡ viso atsakovui priteisiamo nekilnojamojo turto rinkos vertės atėmus skolos bankui likutį bei palÅ«kanas ir gautÄ sumÄ padalinus iÅ¡ dviejų. Piniginė kompensacija ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sumokėta, kai atsakovas parduos teismo sprendimu jam priteistÄ butÄ , bet ne vėliau nei per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo to momento kai įsigalios teismo sprendimas;

5) kitÄ santuokoje įgytÄ privalomai neregistruotinÄ kilnojamÄ jį turtÄ (baldus, buitinę technikÄ , paveikslus, monetų kolekcijÄ , dviračius, garažo įrangÄ ir kt.) sudarius kilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä padalinti Å¡alims natÅ«ra (tikslÅ«s reikalavimai bus suformuoti sudarius kilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä );

6) pripažinti atsakovÄ asmeniÅ¡kai skolingu ir atsakingu pagal 2005-01-07 Kredito sutartį Nr.1750518070022-25;

7) pripažinti atsakovÄ asmeniÅ¡kai skolingu ir atsakingu pagal 2007-10-09 Finansinio lizingo sutartį Nr.2007-100224. Ä®pareigoti atsakovÄ pilnai atsiskaičius su kreditoriumi ir perėmus lizingo dalykÄ nuosavybėn, per 5 dienas po nuosavybės teisės į automobilį Seat Leon perėmimo, perduoti automobilį ieÅ¡kovei nuosavybėn;

8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2t. b.l. 24-33). Nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės neadekvataus elgesio ir jam daromo psichologinio spaudimo, kuomet jis nuo 2013-10-09 buvo priverstas palikti Å¡eimos namus. Net ir išėjus gyventi atskirai ieÅ¡kovės elgesys nepasikeitė. Dar daugiau, ji sÄ moningai bandydama priversti atsakovÄ vykdyti jos norus, naudodama psichologinį smurtÄ nuolatos grasindama nusižudyti, galiausiai jo akivaizdoje pabandė nusižudyti.

Ji buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Å is elgesys sukėlė dvasinį iÅ¡gyvenimÄ ir sukrėtimÄ tiek atsakovui, tiek dviem sutuoktinių vaikams. IeÅ¡kovės agresija atsakovo atžvilgiu tik stiprėja, ji neįsileidžia atsakovo į gyvenamÄ sias patalpas, neleidžia susitikti bei bendrauti su vaikais, nustatinėja vaikus prieÅ¡ atsakovÄ . Atsakovas visada siekė bendrauti su sÅ«numi, tačiau ieÅ¡kovė tam kliudo. Atsakovas nupirko sÅ«nui telefonÄ , kad galėtų jam paskambinti, tačiau telefonas yra iÅ¡jungtas, o ieÅ¡kovė teigia, kad telefonas yra sudužęs. Kiekvienas atsakovo bandymas susitarti su vaikų motina dėl susitikimo su sÅ«numi baigiasi įvairiais ieÅ¡kovės kaltinimais ir priekaiÅ¡tais.

Tuo tarpu, tėvų tarpusavio nesutarimai neturėtų daryti įtakos tėvų ir vaikų santykiams. Todėl mano, kad nepilnamečio sÅ«naus Roko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su atsakovu, o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 500 Lt (144,81 EUR) suma vaiko iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iÅ¡iro dėl jos kaltės, nes atsakovo kaltinimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis, paskatinusi atsakovÄ palikti Å¡eimÄ yra kita moteris, su kuria atsakovas pradėjo gyventi kartu.

Nuo 2013-10-09 atsakovas paliko Å¡eimos namus, nustojo rÅ«pintis savo vaikais, praktiÅ¡kai su jais nebendrauja. Faktas, kad mažametis sÅ«nus mažai bendrauja su tėvu yra kilęs tik dėl paties atsakovo elgesio ir jo sukeltų vaikui neigiamų emocijų. Priteisiant mažamečiui Rokui iÅ¡laikymÄ bÅ«tina užtikrinti, kad jo gyvenimo kokybė nepablogėtų lyginant su padėtimi, kuri buvo Å¡alims gyvenant kartu. IeÅ¡kovė sutiko, kad santuokoje įgytas turtas ir įsipareigojimas bankui bÅ«tų padalinti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka, iÅ¡skyrus tai, kad kompensacija už atsakovui atitenkantį turtÄ jis turi sumokėti ieÅ¡kovei per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktas siÅ«lymas mokėti kompensacijÄ , priklausomai nuo tam tikrų sÄ lygų įvykimo faktiÅ¡kai yra neįgyvendinamas. Ekspertizės skyrimas kilnojamojo turto vertės nustatymui, Å¡iuo metu yra netikslingas, nes nėra aiÅ¡ku, ar tarp Å¡alių yra ginčas dėl kilnojamojo turto vertės ir jo padalijimo (2t. b.l.142-147).Trečiasis asmuo AB SEB bankas (toliau - Bankas) pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, kad tarp Banko ir sutuoktinių 2005-01-07 sudaryta Kredito sutartis Nr.1750518070022-25 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas kreditas Å¡eimos poreikių tenkinimui, t.y. bÅ«sto esančio adresu (duomenys neskelbtini)., statybai.

Bankas pažymi, kad kredito komiteto posėdyje buvo nuspręsta neleisti perkelti prievolių pagal minėtÄ kredito sutartį vykdymo ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai. Ä®vertinęs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus Bankas patvirtina, jog atsakovo pajamos yra pakankamos tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, todėl Bankas neprieÅ¡taravo, jog po santuokos nutraukimo M. K. perimtų ir vienasmeniÅ¡kai vykdytų prievoles kreditoriui. PraÅ¡o nagrinėti bylÄ jų atstovui nedalyvaujant (2t. b.l.138-139, 4t. b.l.4-5).Valstybės institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau-Skyrius) pateikė iÅ¡vadÄ bei buities tyrimo aktÄ 2014-06-09 Nr.A104-2384/14(2.13.2.6-AD15), kurioje nurodė, kad lankėsi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje.

D. K. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ugdymui, jos darbo pajamos per mėnesį sudaro apie 2400 Lt. IeÅ¡kovė kartu su nepilnamečiu sÅ«numi R. ir pilnamečiu sÅ«numi D. gyvena 5 kambarių bute 250 kv.m. ploto dvibučiame name, kuriame yra visi patogumai, reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. BÅ«stas Å¡varus ir tvarkingas. Nepilnametis R. K., gim. 2005-02-23, mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos 2 klasėje, lanko dailės (40 Lt/mėn.), muzikos (60 Lt/mėn.) bÅ«relius, nemokamÄ Å¡aÅ¡kių bÅ«relį bei krepÅ¡inio treniruotes (70 Lt/mėn.).

Berniukas sveikas. M. R. paklaustas apie bendravimÄ su tėčiu, užsidengė rankomis veidÄ , ėmė purtyti galvÄ . Berniukas kategoriÅ¡kai atsisakė kalbėtis apie tėtį, pasakė, kad „mergaitė pavogė jo tėtį, dabar mano tėtis yra brolis D.“. Nepilnamečio mama paaiÅ¡kino, kad atsakovas Å¡iuo metu gyvena su moterimi, kuri turi dukrÄ , dėl to sÅ«nus mano, kad Å¡i mergaitė atėmė iÅ¡ jo tėčio meilę. Moteris papildė, kad sÅ«nus lanko psichologo konsultacijas, kadangi labai skaudžiai iÅ¡gyvena tėvų skyrybas.

Namuose R. turi atskirÄ kambarį, kuriame yra vaiko lova, raÅ¡omasis stalas, spinta, komoda, kompiuteris. Nepilnamečiui namuose sudarytos tinkamos sÄ lygos ugdymui ir poilsiui. 2014-12-01 Skyrius pateikė atsakovo buities tyrimo aktÄ , kuriame nurodė, kad M. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus pareigose, jo darbo pajamos per mėnesį sudaro 2020 Lt. Skyriaus darbuotoja apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). M. K. iÅ¡sinuomavo erdvų butÄ , kuriame atliko remontÄ , kad atvykę vaikai jaustųsi jaukiai ir patogiai, myli juos ir nori su jais bendrauti, o dar labiau gyventi su jais.

Vaikų tėvas skundėsi, kad jų motina nuteikinėja vaikus ir visai neleidžia bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi. Jam išėjus iÅ¡ namų, kurį laikÄ bendrauti su juo buvo leidžiama, tačiau vėliau jų susitikimai nutrÅ«ko. Atsakovo teigimu, paskutinį kartÄ RokÄ matė Å¡ių metų liepos 2 dienÄ , kai jo brolis palydėjo į susitikimÄ su tėvu, apie tai neinformavęs motinos. Vaikų tėvo teigimu, jie puikiai praleido laikÄ kartu, tačiau Å¡iuo metu jis matytis su vaiku neturi jokių galimybių, dėl ko labai iÅ¡gyvena.

Teigia, kad visada teikė ir teikia vaikams iÅ¡laikymÄ : nuo 2013 metų spalio mėnesio iki Å¡ių metų kovo mėnesio jų iÅ¡laikymui skyrė 20 000 Lt, Å¡iuo metu teikia po 500 Lt iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui, apmoka vyresniojo sÅ«naus mokslus, moka paskolÄ bei pilnai apmoka visas buto, kuriame gyvena jo vaikai, iÅ¡laidas (1t. b.l.85-89, 3t. b.l.28-30). Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. 2015-09-25 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas buvo jai neiÅ¡tikimas nuo 2013 metų kovo mėnesio, nes dažnai nebÅ«davo namuose, vyko į nuolatines komandiruotes, iÅ¡vykas su keturračiais.

Kad atsakovas turi kitÄ moterį ji sužinojo per sÅ«naus krikÅ¡to tėvÄ G. K., nes jam paskambino atsakovo vadovas E. R. ir papasakojo apie atsakovo ir jo bendradarbės V. J. romanÄ . AtsakovÄ su kita moterimi matė ir Å¡alių pilnametis sÅ«nus D. 2013 metais birželio mėnesį pramogų centre „Panorama“. IeÅ¡kovė labai iÅ¡gyveno, nes santuokoje su atsakovu iÅ¡gyveno beveik 21 metus, jų Å¡eima buvo pavyzdys kitoms Å¡eimoms, nes santuokinis gyvenimas buvo gražus. 20-asias santuokos metines jie sutiko Maldyvuose, o po 3-4 mėnesių atsakovas susirado kitÄ moterį. 2013-10-09 atsakovas grįžo į namus 12 valandÄ nakties, prasidėjo konfliktas, santykių aiÅ¡kinimasis, ko pasėkoje atsakovas paliko Å¡eimos namus ir išėjo gyventi skyrium. Po atsakovo išėjimo iÅ¡ Å¡eimos namų vienÄ mėnesį atsakovas neteikė sÅ«nui jokio iÅ¡laikymo, o po mėnesio buvo grįžęs pasiimti savo daiktų iÅ¡ Å¡eimos namų, tai paliko 500 Lt.

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia apie 900 EUR. Jai padeda jos tėvai ir nepilnamečio R. krikÅ¡to tėvai. Atsakovas vaiko iÅ¡laikymui skiria tik po 145 EUR per mėnesį. Å alių nepilnametis sÅ«nus turi akių negaliÄ , neÅ¡ioja akinius, kuriuos reikia keisti kiekvienais metais. Paskutiniai akiniai kainavo 95 EUR. Lankosi pas odontologÄ , paskutinį kartÄ sumokėjo 30 EUR. Nepilnametis R. lanko lauko tenisÄ , kurio kaina per mėnesį sudaro 67 EUR. Taip pat yra samdomi anglų kalbos (kaina 10 EUR) ir lietuvių kalbos (kaina 7 EUR) korepetitoriai.

Tėvas su nepilnamečiu R. nebendravo apie dvejus metus, o vaiku susidomėjo tik ieÅ¡kovei padavus ieÅ¡kinį į teismÄ . SÅ«nus pyksta ant tėvo, nes jis paliko Å¡eimÄ ir augina svetimÄ mergaitę, dėl ko ir nenori bendrauti su tėvu.Atsakovas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu nesutiko. 2015-09-25 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, jos nenusakomo psichologinio bei fizinio smurto. Atsakovas bandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl 20 metų santuokos jubiliejaus proga kartu su ieÅ¡kove iÅ¡vyko į Maldyvus, tačiau santykiai nepagerėjo.

IeÅ¡kovė nuolat Å¡aukdavo ant jo, girdint vaikams, daužė aplink esančius daiktus, pvz. Å¡aldytuvÄ , nuolat grasino, kad nusižudys. Jos Å«mus bÅ«das pasireiÅ¡kė nuo pat santuokos sudarymo pradžios, todėl ji niekada nebendravo nei su atsakovo motina, kuri kaimynystėje gyvena su ieÅ¡kovės tėvais, nei su atsakovo giminaičiais. 2013-10-09 atsakovui sugrįžus į namus vėlų vakarÄ , nes tuo metu buvo padidėjęs darbo krÅ«vis, ieÅ¡kovė pradėjo Å¡aukti, kad jis turi meilužę, daužė galvÄ Ä¯ veidrodinę spintÄ , pasivijusi jį daužė, tai jis nukritęs nusitraukė kojos raiščius.

Sugebėjo nuÅ¡liaužti iki savo automobilio, tačiau ieÅ¡kovė atbėgusi čiupo jam už krÅ«tų, daužė automobilio kapotÄ , tačiau Å¡iaip ne taip jis sugebėjo užvesti automobilį ir nuvažiuoti. Atsakovas apsigyveno vieÅ¡butyje, o spalio 20 dienÄ iÅ¡sinuomojo butÄ . IeÅ¡kovė visiÅ¡kai netoleravo atsakovo hobio – pasivažinėjimo keturračiais. Atsakovas turi du gerus draugus su kuriais leisdavo laisvalaikį. Nuo 2013 metų pradžios atsakovui padidėjo darbo krÅ«vis, todėl jis dažnai turėjo vykti darbo reikalais Ä® LatvijÄ .

Darbui jis atidavė daug jėgų, todėl stengdavosi iÅ¡eiti iÅ¡ namų neperspėjęs ieÅ¡kovės ir grįždavo vėlai, kad iÅ¡vengti nuolatinių kivirčų. IeÅ¡kovės kaltinimai dėl jo neiÅ¡tikimybės yra visiÅ¡kai nepagrįsti, jis ieÅ¡kovei buvo iÅ¡tikimas, tačiau dėl nuolat tvyrančio psichologinio smurto Å¡eimoje, ieÅ¡kovės keliamų konfliktų, kuriuos matė ir Å¡alių vaikai, atsakovas nebegali gyventi kartu. Atsakovo jausmai savo vaikams yra gilÅ«s, nuogÄ stauja, kas vyksta su jais.

Su nepilnamečiu sÅ«numi R. jis matėsi 3 – 4 kartus. Jis skambina vaikui kiekvienÄ dienÄ , tačiau telefonu atsiliepia ne visada. Susidaro įspÅ«dis, kai Å¡alia bÅ«na vaiko motina, sÅ«nus telefono nekelia. Vaiko santykiai su juo bÅ«nant vieniems yra Å¡ilti, paprasti. Eina kartu į kinÄ , kavinę ir pan. Mano, kad didelę įtakÄ sÅ«nui R. daro mama ir pilnametis brolis. Su vyresniuoju sÅ«numi D. atsakovo santykiai įtempti, atÅ¡alę, sÅ«nus iÅ¡ tėvo reikalauja pastoviai pinigų. Mano, kad nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, nes vaikas nebus psichologiÅ¡kai traumuojamas ir nustatinėjamas prieÅ¡ jį.

Atsakovo motina yra jam padovanojusi 50 000 Lt grynaisiais. Jo motina yra architektė – restauratorė, turėjusi garsių objektų. Å ios motinos dovanotos lėšos buvo skirtos sklypo įsigijimui bei namo statyboms. Atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovė pardavusi asmeninės nuosavybės teise butÄ , ji iÅ¡ dalies prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo ir namo statybų. Patvirtino, jog peilį su atsakovo inicialais, kurį padovanojo jo tėvas, jis turi, tačiau sidabrinių ir auksinių monetų lietuviÅ¡kų monetų kolekcijos (39 vnt.), kuriÄ dovanojo jo motina, jis neturi, nes pasiliko Å¡eimos namuose ir ieÅ¡kovė jam nėra grÄ Å¾inusi.

Vyresnysis sÅ«nus D. yra jam sakęs, kad Å¡iuo klausimu reikia klausti motinos (ieÅ¡kovės).2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K., kuris yra Å¡alių pilnametis sÅ«nus, nurodė, kad tėvai pragyveno apie 18 metų kartu. Jų santykiai buvo visÄ laikÄ geri ir pavyzdingi, gerai sutardavo tarpusavyje. Abu vienodai dirbo, rÅ«pinosi namų Å«kiu. Namuose nieko netrÅ«ko. 2013 metais tėvų santykiai paÅ¡lijo: prasidėjo konfliktai, nesutarimai, tėvas rečiau bÅ«davo namuose Nemano, kad tėvų santykiai paÅ¡lijo dėl padidėjusio tėvo darbo krÅ«vio.

Jam yra tekę matyti vaizdo įraÅ¡Ä , kur jo tėvas eina su kita moterimi, iki tol jis nėra matęs atsakovo su kita moterimi. Vaizdo įraÅ¡Ä parodė mama. Tėvui išėjus iÅ¡ namų, jis yra girdėjęs iÅ¡ savo draugo, kad į sporto renginius atsakovas eina su kita moterimi. Apie monetų kolekcijÄ nieko nežino. Tėvas yra kalbėjęs su mama telefonu, kad mokės už jo mokslus, tačiau pažado nevykdė, o liudytojas turėjo dirbti per du darbus, kad apsimokėtų studijas. Kaltas atsakovas dėl to, kad paliko Å¡eimÄ .2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V.

K., kuri yra Å¡alių Å¡eimos draugė apie 20 metų bei nepilnamečio R. krikÅ¡to mama, nurodė, kad Å¡alių Å¡eima buvo ideali, draugiÅ¡ka, turėjo daug draugų, labai mylėjo vaikus, ypač tėtis mylėjo berniukus. Jis vaikus auklėjo tobulai, vietoj to, kad žiÅ«rėtų TV, žaisdavo stalo žaidimus, važinėjo dviračiais. Kad atsakovas susirado kitÄ moterį jai pasakė ieÅ¡kovė. Liudytojos vyras pažįsta ieÅ¡kovo vadovÄ , tai Å¡is sužinojo iÅ¡ jo, kad atsakovas turi romanÄ .

Tuomet Å¡ias naujienas ji papasakojo ieÅ¡kovei. Ji pati skambino atsakovui, tačiau M. K. neigė turintis romanÄ su kita moterimi. Kadangi liudytoja yra nepilnamečio R. krikÅ¡to mama, tai ji perka jam dovanas, kelialapius į stovyklas, duoda į mėnesį po 100 EUR. IeÅ¡kovė Å¡iÄ Å¡eimos tragedijÄ iÅ¡gyveno labai sunkiai, gėrė vaistus, daug su ja kalbėjosi telefonu. Jai yra žinoma, kad atsakovas gyvena atskirai. Ji bandė kalbėtis su atsakovu, nes jis jai taip pat brangus, kaip ir ieÅ¡kovė, bet jis atsakė, kad dabar jis yra laimingas, o anksčiau jam buvo blogai, o kodėl nepaaiÅ¡kino.

Nepilnametis R. bijo tėčio, nes jis paliko namus, jaučiasi nesaugiai, bijo važiuoti su tėčiu. IeÅ¡kovė nėra pasakiusi nė vieno pikto žodžio apie atsakovÄ , minėjo, kad geras vyras, tėvas. KartÄ , jai esant pas ieÅ¡kovę, atsakovas skambino sÅ«nui, tačiau R. pasakė, kad nenori kelti ragelio, mama siÅ«lė pakelti. Å ioje Å¡eimoje nėra mačiusi smurto. 2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P., kuri yra Å¡eimos draugė nuo 1999 metų, nurodė, jog Å¡alių Å¡eima buvo graži ir draugiÅ¡ka.

IeÅ¡kovė ir atsakovas yra liudytojos dukros krikÅ¡to tėvai. Smurto Å¡eimoje nepastebėjo, tačiau 2013 metų vasarÄ susitikus su ieÅ¡kove kavinėje pastabėjo, kad ant jos deÅ¡inės rankos yra kraujosrÅ«vos. IeÅ¡kovė papasakojo, kad konflikto metu įvyko susistumdymas, jos santykiai su vyru yra blogi, jo nuolat nebÅ«na namuose, jis dažnai važiuoja į LatvijÄ , LenkijÄ . Liudytoja lankė ieÅ¡kovę ligoninėje, kai Å¡i buvo apsinuodijusi vaistais, ten ji sutiko ir atsakovÄ .2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R.

B., kuri yra Å¡eimos draugė, ieÅ¡kovę pažįsta nuo 1990 metų , kai jos kartu mokėsi. Bendravo Å¡eimomis, Å¡ventė visas Å¡ventes, gimtadienius, turėjo tradicijÄ vasario 16 d. važiuoti į NidÄ . Kad atsakovas paliko Å¡eimÄ , ji sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Liudytoja 2013 metais nuvyko pas atsakovÄ Ä¯ darbÄ pasikalbėti. Atsakovas pasakė, kad viskas nuspręsta, į Å¡eimÄ jis nebegrįš. Dėl neiÅ¡tikimybės jis neigė. 2014-03-04 paskambino jai ieÅ¡kovė ir paprašė atvažiuoti pas jÄ Ä¯ namus, nes atsakovas veža daiktus iÅ¡ namų.

Atvažiavus ji pamatė autobusiukÄ ir aplinkui daug daiktų, kurie buvo sukrauti į juodus maiÅ¡us. Atsakovas daiktų nespėjo iÅ¡vežti, nes buvo iÅ¡kviesta policija.2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Č., kuri yra ieÅ¡kovės pusseserė, nurodė, jog Å¡eima buvo darni, nematė pykčių, bent jos akivaizdoje. IÅ¡ ieÅ¡kovės sužinojo, kad jÄ paliko vyras, matėsi, kad ieÅ¡kovė pergyvena, verkia. Atsakovo nėra mačiusi su kita moterimi, tačiau iÅ¡ kitų asmenų yra girdėjusi, kad jis turi kitÄ moterį.2016-01-25 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G.

K., kuri yra atsakovo motina, nurodė, kad savo sÅ«nui M. K. ji yra padovanojusi 50 000 Lt namo statybai. Ji Å¡iuos pinigus dovanojo Å¡eimai. Ar apie Å¡iÄ dovanÄ Å¾inojo marti, ji pasakyti negali, nes jos žiniomis marti nelabai domėjosi namo statybomis. Ji paruošė namo projektÄ , samdė inžinierius, konstruktorius, vykdymo priežiÅ«rÄ , padėjo pirkti medžiagas. Å alys statė namÄ iÅ¡ savo uždirbtų pinigų. Taip pat jai žinoma, kad ieÅ¡kovė pardavė savo močiutės butÄ ir investavo lėšas į namo statybas.

Taip pat prisidėjo ji bei ieÅ¡kovės tėvai. Su ieÅ¡kove santykiai buvo įtempti, nes liudytoja iÅ¡ dalies jos bijojo, nes nežinojo, kokios reakcijos sulaukti – ar pasisveikins, ar barsis. Marti yra Å«maus ir karÅ¡to bÅ«do. Pora kartų ji yra iÅ¡varyta iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvų namų, kai paprašė atsakovÄ pažiÅ«rėti sergantį tėvÄ , tai marti jÄ iÅ¡vijo. Negalėdavo su sÅ«numi kartu nuvažiuoti prie jo tėvo kapo, žinant ieÅ¡kovei, nes kildavo pykčiai. Kai sÅ«nus išėjo iÅ¡ namų, ieÅ¡kovė pradėjo lankytis pas jÄ , guosdavosi.

Marti jai sakydavo, kad reikia mokėti komunalines paslaugas, reikia iÅ¡laikyti namÄ , todėl ji yra davusi ieÅ¡kovei 17 00,0 Lt. IeÅ¡kovė niekada neleido pervesti pinigų per bankÄ , prašė duoti tik grynaisiais. Pinigų yra davusi ne tik ieÅ¡kovei, bet ir vaikams. 2013-11-12 – davė po 500 Lt ieÅ¡kovei ir D., vasario mėnesį davė 3 000 Lt – D. studijoms, namo iÅ¡laikymui per kelis kartus 500 Lt, 500 Lt, 1 000 Lt, 1 000 Lt. IeÅ¡kovei velykų proga yra davusi 500 Lt IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies.Dėl santuokos nutraukimoCK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.

Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Ä®statyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumas reiÅ¡kia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visÄ Å¡eimÄ . Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada, tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali prieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiÅ¡kia protingÄ tolerancijÄ ir pakantumÄ , be kurių neįmanomas Å¡eimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 str. 3 d.).

CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktÄ , su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.Å alys 1992-11-07 sudarė santuokÄ Vilniaus miesto CMS, akto įraÅ¡o Nr.4196 (2t.b.l. 128). Santuokos metu 1994-04-08 susilaukė sÅ«naus D. K., kuris yra pilnametis ir 2005-02-23 R. K. (1t.b.l.4-5). Sutuoktiniai skirtingai aiÅ¡kina santuokos iÅ¡irimo priežastis. IeÅ¡kovė nurodo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas, kad ieÅ¡kovė.

Tad Å¡alys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Å¡alys skyrium gyvena nuo 2013m. spalio 9d., kai atsakovas paliko Å¡eimos namus.

Abu sutuoktiniai dėl susiklosčiusios padėties kaltina vienas kitÄ . IeÅ¡kovė kaltina atsakovÄ dėl neiÅ¡tikimybės su jo bendradarbe V. J., o atsakovas ieÅ¡kovę kaltina dėl jos neadekvataus elgesio bei psichologinio ir fizinio smurto. Å alys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iÅ¡irimÄ dėl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). IeÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matyti, kad atsakovas kartu eina su kita moterimi, kaip patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu su V.

J., tačiau pateiktas įrodymas apibÅ«dina laikotarpį, kai Å¡alių tarpusavio santykiai jau buvo paÅ¡liję, jų santuokiniai ryÅ¡iai faktiÅ¡kai jau buvo nutrÅ«kę, todėl minėti įrodymai vertintini kaip nesusiję su santuokos iÅ¡irimo priežastimi. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kinimuose, duotose 2015-09-25 teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad vyresnysis sÅ«nus Dominykas matė tėvÄ su mergina pramogų centre „Panorama“, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigė pats Dominykas apklaustas liudytoju, nurodydamas, kad tėvÄ su kita moterimi matė filmuotoje medžiagoje, kuriÄ parodė mama, o iki to jis tėvo nėra matęs su kita moterimi.

Visi ieÅ¡kovės kviesti liudytojai teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad tiesiogiai matė ieÅ¡kovÄ su kita moterimi, visi teigė, kad apie atsakovo neiÅ¡tikimybę sužinojo iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės, nes Å¡eima buvo draugiÅ¡ka, pavyzdinga ir Å¡i žinia buvo visiems staigmena. Ta aplinkybės kad atsakovo vadovas E. R. yra skambinęs Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus krikÅ¡to tėvui G. K. ir papasakojęs apie atsakovo romanÄ su bendradarbe, nepatvirtina, jog atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, nes čia yra tik prielaidos, kuriomis teismas vadovautis negali, o ieÅ¡kovė apklausti Å¡iuos asmenis liudytojais teisme neprašė.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad gyvendamas santuokoje atsakovas buvo jai neištikimas (CPK 178 str.). Atsakovas ieškovę kaltina dėl jos neadekvataus elgesio bei psichologinio ir fizinio smurto. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai nutrūko 2013-10-09, kai grįžus atsakovui vėlai vakare prasidėjo konfliktas, kurio metu, kaip teigė atsakovas įvyko tarp šalių susistumdymas ir jis krisdamas nusitraukė kojos raiščius, dėl ko teko ilgai vaikščioti su kojos įtvaru ir ramentais.

Kad ieškovas nusitraukė kojos raiščius, neprieštaravo ir ieškovė. Atsakovas pripažino, kad tuo metu padidėjo jo darbo krūvis, nes jis važinėjo į komandiruotes Latvijoje, dėl to dažnai nebūdavo namuose. Be to, stengdavosi išeiti iš namų neatsiklausęs ieškovės ir grįždavęs vėlai, kad išvengti nuolatinių kivirčų. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t.y.

Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį gyvenimÄ , kaltino viena kitÄ . Nors atsakovas ieÅ¡kovę kaltina neadekvačiu elgesiu, bandymu nusižudyti, apsinuodijus vaistais, ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tokį elgesį iÅ¡Å¡aukė atsakovo išėjimas iÅ¡ namų. Å ios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abi Å¡alys vengė konstruktyvaus ir rezultatyvaus bendravimo, o prieÅ¡ingai neadekvačiai reagavo į Å¡eimoje atsiradusiÄ sudėtingÄ situacijÄ .

Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad ieÅ¡kovė yra Å«maus ir konfliktinio bÅ«do, tai atsiskleidė ir teismo posėdžio metu, tačiau Å¡ias ieÅ¡kovės savybes atsakovas, kaip pats nurodė, žinojo nuo pat jaunystės, nes ieÅ¡kovė nebendravo nei su jo motina, nei su jo giminėmis, tačiau Å¡ios aplinkybės nesutrukdė atsakovui susituokti su ieÅ¡kove, susilaukti dviejų vaikų bei kartu pragyventi santuokoje 20 metų. Sutuoktiniai savo kaltais veiksmais ir netinkamu pavyzdžiu ne tik sugriovė savo santuokÄ , bet nuteikė vienus prieÅ¡ kitus, neapsaugojo savo nepilnamečio sÅ«naus nuo tarpusavio konfliktų, kas įtakojo R. nenorÄ bendrauti su tėvu.

Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, dėl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad gyvenimas atskirai abu juos iÅ¡ dalies tenkino ir dėl natÅ«ralaus tarpusavio santykių atÅ¡alimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai iÅ¡vadai, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovės ar atsakovo netinkamo elgesio, prieÅ¡ingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ .

Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lÅ«kesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrÄ gyvenimÄ . Lojalumo pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).IeÅ¡kovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė K.(CK 3.69 str.1 d.).Teismui pripažinus, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo Nenustačius, kad sutuoktiniams bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, po santuokos nutraukimo Å¡alims sau iÅ¡laikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, iÅ¡laikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymoProceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuokÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.). Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko R. K., gimusio 2005-02-23, gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ ; į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis).

Taikant Å¡ias nuostatas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Vienas iÅ¡ kriterijų keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugiÄ aplinkÄ , kuri sudarytų galimybes visapusiÅ¡kai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sÄ lygas, kurias gali suteikti kiekvienas iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesčių, problemų ir pan.

Ä®vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaikÄ , teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumÄ vaiko interesų požiÅ«riu ir tik tada daryti iÅ¡vadÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko iÅ¡sakytÄ norÄ gyventi su tėvu ar motina, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko prisiriÅ¡imÄ prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimÄ . Tai yra svarbi sÄ lyga, nes bÅ«tent prisiriÅ¡imo pagrindas (natÅ«ralus ar nulemtas netinkamo vieno iÅ¡ tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius.

Sprendžiant apie vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, su kuriuo iÅ¡ tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes pažymi, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra rÅ«pestingi, mylintys tėvai, turintys galimybes tiek buitiniu, tiek finansiniu, tiek psichologiniu požiÅ«riu tinkamai rÅ«pintis savo nepilnamečiu sÅ«numi bei sudaryti sÄ lygas jam augti, ugdyti bei vystytis, tačiau abu turėtų baigti konfliktuoti tarpusavyje ir veikti iÅ¡imtinai vaiko interesais.

Atsižvelgiant tiek į Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus teiginius, tiek į bylos nagrinėjimo metu Å¡alių iÅ¡sakytus argumentus, tiek į Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadose nustatytas aplinkybes, Teismo psichologijos ekspertizės aktÄ , akivaizdu, kad vaiko santykiai su tėvu, Å¡alims pradėjus gyventi skyrium yra susvetimėję, vaikas labai iÅ¡gyvena tėvų skyrybas, tačiau tėtis vaikui yra reikÅ¡mingas asmuo, kurio Å¡iuo metu berniukui trÅ«ksta.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei teismų praktika sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina D.

K.. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į teismo psichologinės ekspertizės akto iÅ¡vadas, kuriame teigiama, kad nepilnametis R. K. Å¡iuo metu yra labai prisirišęs prie mamos ir brolio, santykyje su ieÅ¡kove jis atsipalaidavęs, spontaniÅ¡kas, geros nuotaikos, drÄ sus, o santykiai su tėvu Å¡iuo metu yra susvetimėję (4t. b.l.107-113). Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium (2013-10-09) nepilnametis visÄ laikÄ gyvena su motina ir broliu savo įprastinėje aplinkoje.

Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimÄ nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į bÅ«stÄ ; bÅ«sto sÄ lygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryÅ¡ių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryÅ¡is su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryÅ¡iai su kitais Å¡eimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Pagrindinis atsakovo motyvas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra tas, kad ieÅ¡kovė veikia prieÅ¡ingai vaiko interesams, trukdo jo bendravimÄ su vaiku, nustatinėja vaikÄ prieÅ¡ tėvÄ , manipuliuoja vaiku ir neatsižvelgia į tai, kad tokiais savo veiksmais žaloja vaiko psichikÄ . Pasisakydamas dėl Å¡ių atsakovo argumentų, teismas pažymi, kad Å¡iuo metu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu bÅ«tų pažeisti vaiko interesai, nes kaip minėta pridedamoje psichologinės ekspertizės iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, jog tarp tėvo ir vaiko ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs, vaikas tėvo atžvilgiu nusiteikęs prieÅ¡ingai.

Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė darytų žalÄ Å¡alių nepilnamečiui vaikui. Remdamasis tuo kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Å¡iuo metu keisti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res iudicata galios. Vaiko interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007).

Tai reiÅ¡kia, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo). Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymoLietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę nuostatÄ , kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.).

Å ioje byloje tokių įrodymų nėra.Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatant vaiko su tėvu bendravimo tvarkÄ atsižvelgti į vaiko norÄ . Atsakovas prieÅ¡taravo, jog bÅ«tų atsižvelgta į vaiko norÄ , nes tuo bus manipuliuojama ir jis negalės bendrauti su vaiku. Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog ieÅ¡kovė turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti sÅ«nui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu.

Laikantis bendravimo tvarkos, yra svarbu griežtai paisyti nustatytų ribų, t.y. prieÅ¡ pasimatymÄ su tėčiu ieÅ¡kovė turi berniukÄ nuraminti pasakydama, jog jis susitiks su tėčiu, o po judviejų pasimatymo bus laukiamas namuose. Atitinkamai, praleidęs laikÄ su vaiku, atsakovas laiku parveža sÅ«nų ieÅ¡kovei, nespausdamas vaiko priimti jokių tolimesnių sprendimų. Svarbiausia yra vengti įtraukti vaikÄ Ä¯ konfliktÄ , skirti jam individualaus dėmesio, atskirti tėvų skyrybų faktÄ nuo jų pareigos rÅ«pintis ir mylėti vaikÄ bei griežtai laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas psichologinės ekspertizės iÅ¡vadas, teismas sprendžia, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali bÅ«ti priežastis nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri realiai bÅ«tų sunkiai vykdoma (betarpiÅ¡kas bendravimas). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, o prieÅ¡ingai psichologinės ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, jog tėtis vaikui yra reikÅ¡mingas asmuo, kurio Å¡iuo metu berniukui trÅ«ksta (4t b.l.110 antra pusė).

Pokalbio su eksperte metu vaikas yra itin prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs atsakovo atžvilgiu, tačiau, sÄ veikaudamas su juo akis į akį, jis tampa nuolankiu, geranoriÅ¡ku, noriai jungiasi į bendrÄ veiklÄ , siekia tėčio dėmesio, stengdamasis atsakovui padaryti kuo geresnį įspÅ«dį (4t.b.l. 110 antra pusė). IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti su skyrium gyvenančiu tėvu vaiko bendravimo tvarkÄ , atsižvelgiant į vaiko norus. Teismas atkreipia Å¡alių dėmesį, jog bÅ«tent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norÄ atsitraukti, dingti iÅ¡ konflikto zonos, t. y. nebendrauti.

Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, o tik vaiko prieÅ¡taravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). IeÅ¡kovė bendravimo tvarkoje nurodė, kad atsakovas vaikÄ paima iÅ¡ jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 "Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , tėvams gyvenant skyrium"33 dalyje nurodoma, kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu (nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo) nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti tik tai, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, o tėvų gyvenamosios vietos adreso teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti nereikia. Atsižvelgiant į tai, nustatant bendravimo tvarkÄ , teismas iÅ¡ esmės, tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡skyrus dalyje, kur bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nustatoma, atsižvelgiant į vaiko norÄ ir nenurodo ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adreso: 1.M.

K. bendrauja su sÅ«numi R. K. kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 19.00 vai. iki sekmadienio 17.00 vai. (pirmuoju laikant savaitgalį po teismo sprendimo Ä®siteisėjimo). Vaikas paimamas ir grÄ Å¾inamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai D. K.. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ bÅ«reliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose bei pamokų paruoÅ¡imÄ po savaitgalio sekančiai mokslo dienai.2. M. K. bendrauja su sÅ«numi R. K. pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario, papildomų atostogų, atostogų dienas dalijant lygiomis dalimis, nuo pirmosios kalendorinės Å¡ių atostogų dienos 10.00 valandos ir iki paskutinės atostogų dienos bendravimo su tėvu 18.00 valandos.

Vaikas paimamas ir grÄ Å¾inamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai D. K.. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ bÅ«reliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose, Tėvų susitarimu, patvirtintu raÅ¡tu (el. paÅ¡tu ir kt.), likus ne mažiau nei vienai savaitei iki numatomų vaiko atostogų, Å¡i bendravimo tvarka gali bÅ«ti keičiama.3.M. K. bendrauja su sÅ«numi R. K. dvi savaites sÅ«naus moksleivių vasaros atostogų metu. Konkretų bendravimo laikÄ ir trukmę tėvai suderina raÅ¡tu (el. paÅ¡tu ir kt.) iki kiekvienų metų gegužės mėn. 20 dienos.4.Vaiko motina ir vaiko tėvas informuoja vienas kitÄ apie vaiko ligos atvejus trumposiomis sms žinutėmis, nedelsiant po to, kai vaikas suserga.

Jeigu vaikui susirgus jis yra pas tėvÄ pagal teismo sprendiniu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , M. K. privalo nedelsiant grÄ Å¾inti sÅ«nų R. K. į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai D. K., iÅ¡skyrus atvejus, kada vaikui yra reikalinga skubi medikų pagalba arba stacionarinis gydymas. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimoPareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis.

CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuokÄ ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo.Nustačius nepilnamečio R. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina bÅ«tina iÅ¡spręsti jo iÅ¡laikymo klausimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ tėvo po 500 EUR periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedant Å¡iomis lėšomis disponuoti ieÅ¡kovei.

Atsakovas sutiko teikti iÅ¡laikymÄ vaikui po 175 EUR.Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančiÄ priteistino vaikui iÅ¡laikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. IeÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 903,48 EUR (7t.b.l.96-97). IeÅ¡kovės vardu įregistruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)m. (įsigijimo pagrindas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.35-36,109, 115).

Ieškovės vardu transporto priemonių įregistruota nėra (1t.b.l.37). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 4 868 EUR (7t. b.l.105). Atsakovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės: keturratis motociklas, automobilis SEAT LEON (2t.b.l.81, 3t.b.l.114), nekilnojamojo turto ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (2t. b.l. 61) Abiejų šalių vardu bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įregistruoti nekilnojamieji daiktai: 6/18 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., 1026/1895 dalys žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (2t.b.l.62, 63-6465-68, 71).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias iÅ¡laidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Nepriklausomai nuo to, jog ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieÅ¡kovės, nes jo darbo užmokestis per mėnesį yra penkis kartus didesnis negu ieÅ¡kovės. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo negu ieÅ¡kovė.

CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino iÅ¡laikymo dydis, t.y. jis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2016-01-01 yra 350 EUR.IÅ¡laikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamÄ jo vystymÄ si, ugdymÄ , gebėjimų tobulinimÄ ir kt. Priteisiant iÅ¡laikymÄ , teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ .

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas. Ä®vertinus Å¡alių turtinę padėtį, negalima pamirÅ¡ti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog R.

K. lanko papildomus anglų kalbos užsiėmimus, kurių kaina per mėnesį sudaro 44 EUR, lanko muzikinius ir dailės užsiėmimus, kurių mokestis per mėnesį už kiekvienÄ sudaro po 11,50 EUR, lauko teniso treniruotes, kurių kaina per mėnesį sudaro 70 EUR. IeÅ¡kovės teigimu nepilnamečiui reikalinga ortopedinė avalinė bei akiniai. Å ių aplinkybių atsakovas neginčijo. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog sÅ«naus poreikiams patenkinti reikalinga 1 006,12 EUR suma (5t.b.l.16).

Su tokia vaiko poreikių suma per mėnesį atsakovas nesutinka, mano, kad pakankama suma yra 350 EUR. Teismas sutinka su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodytais argumentais, kad Å¡i suma vaiko iÅ¡laikymui yra ženkliai per didelė. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo dideles iÅ¡laidas rÅ«bams ir avalynei- ieÅ¡kovės skaičiavimu, avalynei rÅ«bams vaikui per metus iÅ¡leidžiama po 1 200 EUR. Negalima pavadinti bÅ«tinomis ir pagrįstomis tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti, pvz. dovanos draugų gimtadieniams, kurios kartu su spektakliais, koncertais, muziejais, kinu, iÅ¡vykomis, pramogomis, susitikimais su draugais sudaro per metus 600 EUR.

Atsižvelgiant į tai, jog tėvų turtinė padėtis leidžia vaikams teikti didesnį iÅ¡laikymÄ , negu, kad minimalų, kuris patenkina tik bÅ«tinuosius vaiko poreikius, įvertinus bylos visetÄ , atsižvelgiant į teismų praktikÄ iÅ¡laikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus aplinkybę, kad nepilnametis R. nustačius bendravimo tvarkÄ su tėvu turėtų praleisti kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario, papildomų atostogų, dvi savaites sÅ«naus moksleivių vasaros atostogų metu (o tai iÅ¡ tėvo pareikalaus papildomų iÅ¡laidų), į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio tenkinamas iÅ¡ dalies.

Teismas mano, kad nepilnamečio sÅ«naus R. K., kuriam Å¡iuo metu yra vienuolika metų, poreikiai gali bÅ«ti patenkinti skiriant per mėnesį po 475 EUR, iÅ¡ kurių po 300 EUR turėtų skirti tėvas M. K. ir po 175 EUR turėtų skirti motina D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, iÅ¡skaičiavus sumokėtas iÅ¡laikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. gegužės 6 d. nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo (CK 3.192 str., 3.198 str., 3.185 str. 1 d.).

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieÅ¡kovė D. K. (CK 3.185 str. 1 d.). IeÅ¡kovė iÅ¡laikymÄ gali naudoti iÅ¡imtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).Pažymėtina, jog iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.). Dėl turto, kompensacijų priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.            Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuokÄ yra iÅ¡sprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.).

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.).

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iÅ¡ jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol Å¡is turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Turto registracija vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtÄ bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei.             IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., įgytas 2010-09-24 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu (1t.b.l.35-36).Ginčo tarp Å¡alių dėl aukščiau nurodyto turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise nėra.Teismas konstatuoja, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo: 6/18 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., 1026/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), keturratį motociklÄ Can-AM, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį SEAT LEON, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (1t. b.l.27-34, 37, 2t. b.l.81, 3t. b.l.114-115).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė 2014-09-25 perdavimo nuosavybėn aktÄ , kuriuo AB SEB bankas patvirtino, jog lizingo dalykas – automobilis Seat Leon nuosavybės teise pereina M. K., nes Å¡is įvykdė visas 2007-10-09 Finansinio lizingo sutartyje Nr.2007-100224-01 nustatytas sÄ lygas, todėl Å¡ios prievolės klausimas nebesprendžiamas (7t. b.l.107).   Tarp Å¡alių ginčo dėl žemės sklypų ir buto turto verčių nėra, kadangi abi Å¡alys remiasi turto verte pagal ekspertizės aktÄ Nr.E15/02-03:02, kuriame 6/18 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., vertė nurodyta 11 000 EUR, 1026/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., vertė nurodyta 28 000 EUR, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 146 000 EUR, viso nekilnojamųjų daiktų vertė – 185 000 EUR (4 t., b.l. 19-63).

Abi Å¡alys sutiko, jog ketturačio motociklo vertė yra 4 011 EUR, automobilio SEAT LEON vertė 4 344 EUR. Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 punktÄ turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal LR CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai visÄ santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę turto dalį, t.y. mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos dalį santuokoje įsigyto namų valdos žemės sklypo verte, kadangi Å¡is sklypas buvo įsigytas iÅ¡imtinai iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų realizavus paveldėjimo bÅ«du įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Taip pat ieÅ¡kovės tėvai 2006-08-29 padovanojo automobilį, kurio vertė 8 398,98 EUR, nes pardavus šį automobilį, kaip teigia ieÅ¡kovė, visos gautos lėšos buvo panaudotos buto (kotedžo) statybai. Atsakovas su Å¡ia ieÅ¡kovės pozicija nesutinka, nurodo, kad buto (kotedžo) statybos buvo finansuojamos iÅ¡ atsakovo motinos 2004-10-29 padovanotų 50 000 Lt (atitikmuo 14 481 EUR) lėšų bei iÅ¡ paimtos banko paskolos. Atsakovas praÅ¡o priteisti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jam natÅ«ra, ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ , nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

KompensacijÄ praÅ¡o sumokėti, kai jis parduos ginčo butÄ , bet ne vėliau nei per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo to momento, kai įsiteisės teismo sprendimasSprendžiant dėl turto nuosavybės rÅ«Å¡ies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia bÅ«tina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtÄ (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpcijÄ galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo ½ dalį žemės sklypo 2003-04-29, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-3248, už 7 500 Lt (3t., b.l. 119-126). Pirkimo –pardavimo sutartį pasirašė atsakovas, pirkimo –pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad įgyjamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių teise. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turtas yra įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių teise.

Vertinant turto įgijimo aplinkybes nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2002-12-23 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini)už 40 000 Lt (atitikmuo 110584,80 EUR). Kad dalis Å¡ių lėšų buvo panaudota Å¡io žemės pirkimui neginčijo ir pats atsakovas. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 st.1d.7p.).

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė siekė įsigyti žemės sklypÄ asmeninės nuosavybės teise, o kaip tik prieÅ¡ingai, Å¡alys įsigydamos žemės sklypÄ turėjo tikslÄ pastatyti jame butÄ (kotedÅ¾Ä ), o jį pastačius ir įrengus jame visai Å¡eimai apsigyventi. Atsakovas nurodė, jog jis taip pat investavo į namo statybas savo asmenines lėšas, t.y. jo motinos 2004-10-29 jam padovanotÄ 50 000 Lt (atitikmuo 14 481 EUR) sumÄ . Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, atsakovo motina, G.

K. paliudijo, kad ji dovanojo sÅ«naus Å¡eimai 50 000 Lt namo statybai. IeÅ¡kovė nurodė, kad apie dovanotas atsakovo motinos lėšas jai nebuvo nieko žinoma. Atsakovas į bylÄ yra pateikęs savo motinos G. K. 2004-10-29 dovanojimo sutartį (4t. b.l.207). Ta aplinkybė, kad atsakovo motina turėjo pajamų ir galėjo disponuoti tokiomis lėšomis, patvirtina į bylÄ pateikta 2015-10-28 pažyma apie G. K. iÅ¡mokėtÄ autorinį atlyginimÄ , kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2003-06 iki 2004-12 jai buvo iÅ¡mokėta 61 208,50 Lt suma, iÅ¡ pateiktų pažymų apie G.

K. valstybinį socialinį draudimÄ nustatytÄ , kad jos pajamos per 2002 metus sudarė 23 717,90 Lt (atitikmuo 6 869,18 EUR), 2003 metus sudarė 21 228,02 Lt (atitikmuo 6 148 EUR), 2004 metus – 16 550,80 Lt (atitikmuo 4 793,44 EUR) (5t. b.l.70). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovo motina dovanojo Å¡eimai minėtas lėšas namo statybai, nes Å¡alys, kaip ir patys nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, santaupų neturėjo, todėl ir buvo panaudotos tiek abiejų Å¡alių asmeninės lėšos bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, tiek buvo paimtas 2005-01-07 kreditas iÅ¡ AB SEB banko.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė kėlė klausimÄ dėl netinkamos dovanojimo sutarties formos, nurodydama, kad minėtoje sutartyje nėra įraÅ¡o, kad atsakovui buvo realiai perduoti pinigai ir jis juos priėmė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad dovanÄ iÅ¡ savo motinos gavo grynaisiais pinigais, todėl manyti prieÅ¡ingai, jog dovanojimo sandoris neįvyko, nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo motina, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, dovanojo lėšas ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimai, teismas sprendžia, kad 50 000 Lt suma atsakovo motinos buvo perduota jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti, t.y. jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, ir dėl Å¡ios priežasties Å¡ios lėšos nepripažintinos atsakovo asmeninėmis lėšomis.

Nors ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ 2006-08-29 dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovės tėvai jai padovanojo 29 000 Lt (atitikmuo 8 398,98 EUR) vertės automobilį VW BORA (3t.b.l.131), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡ias lėšas ieÅ¡kovė panaudojo buto (kotedžo) statybai (CPK 178 str.), juolab, kad ginčo butas tinkamu naudoti pripažintas 2005-09-29 (1t.b.l.33-34). Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog minėtoje dovanojimo sutartyje nurodyta automobilio vertė tik nurodo, kiek automobilį įvertino dovanojimo sutarties Å¡alys, bet niekaip neįrodo automobilio pardavimo kainos.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog automobilis buvo parduotas laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2006-12-31 už dovanojimo sutartyje nurodytÄ kainÄ bei Å¡ie pinigai buvo pervesti į atsakovo sÄ skaitÄ . Atsakovas pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už minėtÄ laikotarpį, tačiau duomenų apie parduoto automobilio lėšas ir kad jos buvo pervestos, kaip teigė pati ieÅ¡kovė į atsakovo sÄ skaitÄ , nėra (7t. b.l.52-57). Taigi ieÅ¡kovė neįrodė, kad 8 398,98 EUR asmenines lėšas ji investavo į buto (kotedžo) statybas (CPK 178 str.).

Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, jog 2005-04-12 pagal gręžinio eksploatavimo sutartį ginčo žemės sklype buvo sumokėta 5675 Lt (atitikmuo 1643,59 EUR) suma iÅ¡ tų pačių lėšų, gautų už jos asmeninės nuosavybės teise parduotÄ turtÄ , nes ieÅ¡kovės asmeninis turtas buvo parduotas 2002-12-23, o minėta suma sumokėta praėjus 2,8 metams (3t.b.l.132-134). Teismas nustatė, kad ir atsakovui jo motina 2004-10-29 padovanojo 50 000 Lt (atitikmuo 1643,59 EUR), todėl teigti, kad bÅ«tent Å¡i suma buvo sumokėta iÅ¡imtinai iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų, negalima, nes ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natÅ«ra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natÅ«ra padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių kreditorius AB SEB bankas nesutinka, kad prievolė po santuokos nutraukimo bÅ«tų asmeniÅ¡kai perkelta ieÅ¡kovei, neprieÅ¡taravo, jog po santuokos nutraukimo prievolė bÅ«tų asmeniÅ¡kai perkelta atsakovui. Nors ieÅ¡kovė prašė priteisti visÄ Å¡Ä¯ ginčo turtÄ jai asmeninės nuosavybės teise bei nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ padalijant santuokinių turtÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes kaip buvo konstatuota, abi Å¡alys panaudojo savo asmenines lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodydamas priteisti jam ginčo turtÄ asmeninės nuosavybės teise ir piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei leisti sumokėti kai parduos teismo sprendimu jam priteistÄ butÄ , bet ne vėliau nei per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo to momento kai įsiteisės teismo sprendimas, praÅ¡o priimti sÄ lyginį sprendimÄ , tačiau tokie sprendimai yra negalimi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kreditoriaus interesus, į tai, kad nei viena Å¡alis nepajėgi iÅ¡ karto sumokėti ½ dalies kompensacijos už jai didesnės vertės priteistÄ santuokoje įgytÄ turtÄ , teismas lygiomis dalimis, padalina santuokoje įgytÄ turtÄ , t.y. po 3/18 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), po 513/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)m., po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Darytina iÅ¡vada, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natÅ«ra, pripažįstant, kad Å¡alims priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtÄ valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sÄ lygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.Ginčo tarp Å¡alių dėl transporto priemonių padalijimo nekilo, todėl ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamas automobilis SEAT LEON, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 344 EUR, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiamas sunkusis keturratis motociklas Can-AM Outlander 800XXC, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 011 EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei priteistinas didesnės vertės turtas, todėl iÅ¡ jos atsakovo naudai priteistina 333 EUR kompensacija.IeÅ¡kovė į dalintino turto balansÄ Â Ä¯traukė sukauptÄ sumÄ iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų pagal SEB banko investicinio draudimo sutartį (liudijimÄ ) ID Nr.018434. Atsakovas nesutiko, kad įmokos pagal SEB banko investicinio gyvybės draudimo sutartį laikytinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėtų bÅ«ti dalintinos santuokos nutraukimo metu.

Nors, kaip ir atsakovas nurodė, jog teisė į draudimo sutartimi sukauptas draudimo įmokas bei iÅ¡mokas priklauso asmeniÅ¡kai atsakovui, tačiau teismas nutraukdamas santuokÄ privalo iÅ¡spręsti ir kompensacijos klausimÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas su AB SEB banku 2005-01-12 yra sudaręs Investicinio gyvybės draudimo sutartį 25 metų draudimo laikotarpiui, naudos gavėjai M. K., G. K. (3t. b.l. 123a-124). Minėtas sandoris sudarytas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Atsakovas nuo sutarties sudarymo momento – 2005-01-12 (santuoka sudaryta 1992-11-07) iki 2014-12-12 (ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo paduotas 2014-12-01), mokėjo įmokas pasinaudodamas pajamomis, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.115 str.2d.). IÅ¡ byloje pateiktos SEB gyvybės draudimo pažymos matyti, kad laikotarpyje nuo 2005-01-12 iki 2014-12-12, atsakovas sumokėjo 1 277,29 EUR draudimo įmokų (4t.b.l.208-210). Teismas, atsižvelgdamas į prezumpcijÄ , jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iÅ¡ atsakovo priteisia ieÅ¡kovei 638,65 EUR (1 277,29 EUR : 2 = 638,65 EUR) dydžio kompensacijÄ iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų mokėtas draudimo įmokas vykdant atsakovo santuokos metu sudaryto AB SEB banko investicinio gyvybės draudimo sutartį.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2005-01-07 sutuoktiniai ir AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr.1750518070022-25 (su visais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas bÅ«sto statybai (1 t., b.l. 125-139). NegrÄ Å¾into kredito dalis 2015-06-01 sudarė 42 099,23 EUR (5 t., b.l. 29). Atsižvelgiant į Å¡ios prievolės paskirtį, teismui nekyla abejonių, kad Å¡i prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė kitÄ santuokoje įgytÄ privalomai neregistruotinÄ kilnojamÄ jį turtÄ (baldus, buitinę technikÄ , paveikslus, monetų kolekcijÄ , dviračius, garažo įrangÄ ir kt.) sudarius kilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä padalinti Å¡alims natÅ«ra (tikslÅ«s reikalavimai bus suformuluoti sudarius kilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä ).

Pasisakydamas dėl reikalavimo, susijusio su kilnojamojo turto padalinimu, teismas pažymi, kad jokio konkretaus apraÅ¡o Å¡alys nepateikė, teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad jam iki Å¡iol nėra sugrÄ Å¾inta auksinių monetų kolekcija, kuriÄ jam dovanojo jo motina, minėta kolekcija yra likusi Å¡eimos namuose, sutuoktinė gera valia jos negrÄ Å¾ina, todėl praÅ¡o minėtÄ kolekcijÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe. Atsakovas į bylÄ yra pateikęs sidabrinių ir auksinių lietuviÅ¡kų monetų kolekcijos (viso 39 vnt.) duomenis: 50 Lt monetÄ , skirtÄ Panemunės piliai, 100 Lt monetÄ , iÅ¡ serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tÅ«kstantmečiui, 50 Lt monetÄ skirtÄ J.Basanavičiaus (1851-1927) 150-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Â Vilniaus katedrai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ K.

S. veikalo „Didysis artilerijos menas“ iÅ¡leidimo 350-osioms metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Nepriklausomybės atkÅ«rimo 10-mečiui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Sidnėjaus olimpiadai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos karaliui Mindaugui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai, iÅ¡leistÄ 2006m.,50 Lt monetÄ , skirtÄ didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Algirdui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Naujajam tÅ«kstantmečiui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai, iÅ¡leistÄ 2009m., 50 Lt monetÄ , skirtÄ XXX Olimpinėms žaidynėms Londone, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai (2011m.), 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai (2010 m.), 10 Lt monetÄ , iÅ¡leidžiama dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos.

Aukso istorija“, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Å½algirio mÅ«Å¡io 600 metų sukakčiai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Biržų piliai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Medininkų piliai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ 1831m. sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ â€žEuropa, Europos kultÅ«ros paveldas“, 10 Lt monetÄ , skirtÄ muzikai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai (2008m.), 50 Lt monetÄ , skirtÄ Å v.Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Tytuvėnų architektÅ«riniam ansambliui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ G.

P.-Bitės 150-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ K. V. Sladkevičiui (1920-2000), 50 Lt monetÄ , skirtÄ XXIX Olimpinėms žaidynėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ KurÅ¡ių Nerijai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ 2009 m. Europos kultÅ«ros sostinei Vilniui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Trakų Salos Piliai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Â Pirmosios lietuviÅ¡kos knygos 450-osioms metinėms paminėti, 50 Lt proginę monetÄ , skirtÄ XXVII olimpiados žaidynėms Atėnuose, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Kauno piliai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Kernavei (4t. b.l.202-206).

IeÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, kad Å¡ios monetos atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl teismas neturi pagrindo spręsti kitaip.  Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmisAtsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, vadovaudamasis CPK 95 straipsniu, prašė skirti baudÄ ieÅ¡kovei už bylos vilkinimÄ , t.y. teismui 2015-09-25 paskyrus posėdį, ieÅ¡kovė prieÅ¡ pat posėdį pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Å iuo atveju, teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė prieÅ¡ pat teismo posėdį pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 377 str.), negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 2 000 Lt (579,24 EUR) žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (3t. b.l.135,136, 5t. b.l.34), išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 1 704,28 EUR (7t. b.l.38-42). Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo 2 000 Lt (579,24 EUR) žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (2t.b.l.22-23,35), 2000 Lt (579,24 EUR) turto ekspertizės išlaidos, 610 Lt (176,66 EUR) psichologinės ekspertizės išlaidos (3t.b.l.188-189), išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1 015,94 EUR (7t.b.l.73-80).

Nors atsakovas į bylinėjimosi iÅ¡laidas įtraukė 28,96 EUR dydžio žyminį mokestį už jo pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutarties, tačiau atskirasis skundas buvo atmestas, o teismo nutartis palikta nepakeista, todėl Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos.Patenkinus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminis mokestis Å¡ioje dalyje nei vienai iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamas.Žyminis mokestis Å¡alims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, iÅ¡skaičiavus jau sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. IeÅ¡kovei atmetus reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, ieÅ¡kovė turėtų sumokėti 86,88 EUR žyminio mokesčio ir priteisus jai santuokoje įgyto turto už 75 627,9 EUR (viso priteisto turto vertė sudaro 96 677,5 EUR - ½ dalis 42099,23 EUR paskolos likučio (pasyvas)=75 627,9 EUR) ji į valstybės biudžetÄ turi sumokėti 1 803 EUR žyminio mokesčio, iÅ¡skaitant jau sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (paliekant valstybės biudžete 82 EUR už santuokos nutraukimÄ ir bendravimo tvarkos nustatymÄ ), todėl mokėtina bendra žyminio mokesčio suma yra 1 393 EUR.

Patenkinus pilnai ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiamas 41 EUR jos sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovui priteisus santuokoje įgyto turto už 75 627,9 EUR (viso priteisto turto vertė sudaro 96 677,5 EUR - ½ dalis 42099,23 EUR paskolos likučio (pasyvas)=75 627,9 EUR) jis į valstybės biudžetÄ turi sumokėti 1 803 EUR žyminio mokesčio, iÅ¡skaitant jau sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (paliekant valstybės biudžete 41 EUR už santuokos nutraukimÄ ), todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1 265 EUR.

Priteisus nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ atsakovo M. K. priteisiamas 108 EUR žyminis mokestis (300 EUR x 12x 3% ) į valstybės biudžetÄ , nuo kurio mokėjimo paduodant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 7d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Priteisus ieÅ¡kovei kompensacijÄ 638,65 EUR už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisiamas 20 EUR žyminis mokestis.IeÅ¡kinys yra patenkintas 56%, o prieÅ¡ieÅ¡kinis 53%, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiamos advokato iÅ¡laidos 954,39 EUR (1 704,28 EUR x 56%) , o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisiamos advokato iÅ¡laidos 538,44 EUR (1 015,94 EUR x 53%) bei priteisiamos iÅ¡laidos už ekspertizių apmokėjimÄ 400,62 EUR (755,9 EUR x 53%) (CPK 88 str.1d.1p.,6p., 93 str.1d.,2d.).

Atlikus priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumų užskaitÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 15,33 EUR (954,39 EUR – 939,06 EUR) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 25,35 EUR. IÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 13,43 EUR, o iÅ¡ atsakovo 14,19 EUR procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.,96 str. 1d.).Sprendimas iÅ¡laikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.SantuokÄ , įregistruotÄ 1992-11-07 Vilniaus miesto CMS, akto įraÅ¡o Nr.4196, tarp D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę –K..Nustatyti nepilnamečio vaiko R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ tėvo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 EUR (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos - 2014-04-14 iki sūnaus pilnametystės, išskaičiavus M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jau sumokėtas išlaikymo sūnui sumas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartį dėl laikino išlaikymo, pavedant nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei, -motinai, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Nustatyti atsakovo M.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :1.M. K. bendrauja su sÅ«numi R. K. kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 19.00 vai. iki sekmadienio 17.00 vai. (pirmuoju laikant savaitgalį po teismo sprendimo Ä®siteisėjimo). Vaikas paimamas ir grÄ Å¾inamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai D. K.. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ bÅ«reliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose bei pamokų paruoÅ¡imÄ po savaitgalio sekančiai mokslo dienai.2.

M. K. bendrauja su sÅ«numi R. K. pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario, papildomų atostogų, atostogų dienas dalijant lygiomis dalimis, nuo pirmosios kalendorinės Å¡ių atostogų dienos 10.00 valandos ir iki paskutinės atostogų dienos bendravimo su tėvu 18.00 valandos. Vaikas paimamas ir grÄ Å¾inamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai D. K.. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ bÅ«reliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose, Tėvų susitarimu, patvirtintu raÅ¡tu (el. paÅ¡tu ir kt.), likus ne mažiau nei vienai savaitei iki numatomų vaiko atostogų, Å¡i bendravimo tvarka gali bÅ«ti keičiama.3.M.

K. bendrauja su sÅ«numi R. K. dvi savaites sÅ«naus moksleivių vasaros atostogų metu. Konkretų bendravimo laikÄ ir trukmę tėvai suderina raÅ¡tu (el. paÅ¡tu ir kt.) iki kiekvienų metų gegužės mėn. 20 dienos.4.Vaiko motina ir vaiko tėvas informuoja vienas kitÄ apie vaiko ligos atvejus trumposiomis sms žinutėmis, nedelsiant po to, kai vaikas suserga. Jeigu vaikui susirgus jis yra pas tėvÄ pagal teismo sprendiniu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , M. K. privalo nedelsiant grÄ Å¾inti sÅ«nų R. K.

į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai D. K., iÅ¡skyrus atvejus, kada vaikui yra reikalinga skubi medikų pagalba arba stacionarinis gydymas.Priteisti ieÅ¡kovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 3/18 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., 513/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)m., ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį SEAT LEON, valst.Nr.(duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 638,65 EUR (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 65ct ) kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ Å¡eimos lėšomis padengiant asmenines atsakovo sumokėtas draudimo įmokas.Priteisti atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 3/18 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 513/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sunkųjį keturratį motociklÄ Can-AM Outlander 800XXC, valst.Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 333 EUR (trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt trijų eurų) kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkantį santuokoje įgytÄ didesnės vertės automobilį. Pripažinti prievolę pagal 2005-01-07 Kredito sutartį Nr.1750518070022-25 (su visais pakeitimais ir papildymais), sudarytÄ su AB SEB banku, solidaria ieÅ¡kovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.Pripažinti atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į sidabrinių ir auksinių lietuviÅ¡kų monetų kolekcijÄ (viso 39 vnt.): 50 Lt monetÄ , skirtÄ Panemunės piliai, 100 Lt monetÄ , iÅ¡ serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tÅ«kstantmečiui, 50 Lt monetÄ skirtÄ J.Basanavičiaus (1851-1927) 150-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Â Vilniaus katedrai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ K.

S. veikalo „Didysis artilerijos menas“ iÅ¡leidimo 350-osioms metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Nepriklausomybės atkÅ«rimo 10-mečiui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Sidnėjaus olimpiadai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos karaliui Mindaugui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai, iÅ¡leistÄ 2006m.,50 Lt monetÄ , skirtÄ didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Algirdui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Naujajam tÅ«kstantmečiui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai, iÅ¡leistÄ 2009m., 50 Lt monetÄ , skirtÄ XXX Olimpinėms žaidynėms Londone, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai (2011m.), 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai (2010 m.), 10 Lt monetÄ , iÅ¡leidžiama dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos.

Aukso istorija“, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Å½algirio mÅ«Å¡io 600 metų sukakčiai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Biržų piliai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Medininkų piliai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ 1831m. sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ â€žEuropa, Europos kultÅ«ros paveldas“, 10 Lt monetÄ , skirtÄ muzikai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Lietuvos gamtai (2008m.), 50 Lt monetÄ , skirtÄ Å v.Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Tytuvėnų architektÅ«riniam ansambliui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ G.

P.-Bitės 150-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ K. V. Sladkevičiui (1920-2000), 50 Lt monetÄ , skirtÄ XXIX Olimpinėms žaidynėms, 50 Lt monetÄ , skirtÄ KurÅ¡ių Nerijai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ 2009 m. Europos kultÅ«ros sostinei Vilniui, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Trakų Salos Piliai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Â Pirmosios lietuviÅ¡kos knygos 450-osioms metinėms paminėti, 50 Lt proginę monetÄ , skirtÄ XXVII olimpiados žaidynėms Atėnuose, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Kauno piliai, 50 Lt monetÄ , skirtÄ Kernavei.Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 41 EUR (keturiasdeÅ¡imt vieno euro) žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 15,33 EUR (penkiolika eurų 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 1 393 EUR (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų eurų) žyminį mokestį ir 13,43 EUR (trylikos eurų 43ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 1 393 EUR (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų eurų) žyminį mokestį ir 14,19 EUR (keturiolikos eurų 19ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).SprendimÄ iÅ¡laikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai. IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį kitoje dalyje atmesti.            Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

IÅ¡siųsti įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktÄ .Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, VÄ® Registrų centras, kad bÅ«tų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                          Daina Knezevičienė