2021-04-21 Nr. AB-8343-3-62-3-01227-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1007-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01227-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 21R-313 (AG-243/01-2019), Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. R2-589-(39.6) (toliau – ir Tarnybos 2019 m. kovo 19 d. sprendimas) ir 2019 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. S-1903-31 (toliau – ir Tarnybos 2019 m. kovo 12 d. sprendimas) bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl duomenų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl šio sklypo ploto – 1,55 ha, iš kurių 0,39 ha – kita paskirtis. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisijos ir Tarnybos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Jis 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu ištaisyti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis. Tarnyba 2019 m. kovo 12 d. sprendime Nr. S-1903-31 nurodė, jog atlikus Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje nustatyta, kad Jonavos miškų urėdijos Svilonių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenys tikslintini, išbraukiant iš miško žemės 0,0162 ha ploto teritoriją (kelias, pieva). Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis, kurie nuo jų įrašymo Nekilnojamojo turto registre yra išsamūs ir teisingi, t. y. duomenys įrašyti dokumentuose sutampa tiek tarpusavyje, tiek su Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis, miško žemės plotas sudaro 1,1600 ha, kitos žemės (nenaudojamos žemės) plotas – 0,39 ha.

2.2. Tarnyba 2019 m. kovo 19 d. priimdama sprendimą Nr. R2-589-(39.6) nurodė, kad patikslinus Miškų kadastro duomenis miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės plotas sudaro 1,11 ha, tačiau dėl nurodytos kitos žemės nebuvo priimtas joks sprendimas. Tarnyba savo išvadose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodė, kad patikrinimo akto 3 priedas akivaizdžiai patvirtina, jog taksacinio sklypo (duomenys neskelbtini) dalis neatitinka miškui keliamų reikalavimų, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ginčijamų sprendimų nepanaikino.

3. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą dėl kadastro duomenų klaidos ištaisymo, atliko Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Jonavos miškų urėdijos Svilonių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (0,0162 ha) neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai buvo priskirta žemės ūkio naudmenos (pieva), keliai (kelias), o (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas (0,59 ha) ir (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini)) 0,1975 ha, kuri patenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Tarnybos 2019 m. kovo 12 d. sprendimu buvo patikslinti Jonavos miškų urėdijos Svilonių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenys, išbraukiant iš miško žemės 0,0162 ha ploto teritoriją. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčo atveju pateikti duomenys neturėjo būti patikrinami vietoje, nes miškas buvo inventorizuotas 2002 m. ir 2012 m.

3.2. Pareiškėjas 0,39 ha kitos paskirties žemę siekia išbraukti iš Miškų kadastro, turėdamas tikslą miško žemę paversti kitomis naudmenomis, tačiau ši procedūra vykdoma vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, kuriose yra išdėstyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniai atvejai. Sklypas turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiuosius arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, tik tada, kai patvirtinti Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo (keitimo).

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 13 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusio Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 4.9, 7, 10.3, 12 punktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9, 23 punktais.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. pateikė Tarnybai prašymą ištaisyti sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Miškų kadastro duomenis. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2019 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto pagal pareiškėjo prašymą, kuriuo buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenys Miškų kadastre, išbraukiant iš miško žemės ploto 0,0162 ha plotą, taip pat dėl Tarnybos 2019 m. kovo 19 d. pateikto atsakymo į pareiškėjo prašymą dėl Miškų kadastro duomenų ištaisymo, kuriuo pareiškėjas informuotas apie Tarnybos 2019 m. kovo 12 d. priimtą sprendimą, kartu nurodant, jog likusi taksacinio (duomenys neskelbtini) sklypo dalis (patikrinimo akte pažymėta (duomenys neskelbtini)) bei Svilonių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o patikslinus Miškų kadastro duomenis miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės plotas sudaro 1,11 ha. Pareiškėjas skundė šiuos sprendimus Komisijai, kuri 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu jo skundą atmetė.

8. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1,55 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo sklypas). Iš Tarnybos 2019 m. kovo 18 d. pažymos Nr. 95423 apie grafinius ir pažymos Nr. 95422 apie tekstinius Miškų kadastro duomenis matyti, jog pareiškėjo sklypas patenka į Svilonių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus, o taip pat į taksacinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, Tarnybos tikrintus 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo vietoje metu (0,59 ha patenka į (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą ir 0,2 ha – į (duomenys neskelbtini) sklypą). Patikrinimo metu nustatyta, jog bendras pareiškėjo sklypo plotas, patenkantis į Miškų kadastre registruotą miško plotą, yra 1,11 ha. Taip pat tikrinant duomenis vietoje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, patikrinimo akte pažymėta (duomenys neskelbtini) (0,0162 ha plotas), neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miško žemei keliamų reikalavimų (žemės naudmenos – pieva, kelias). Tikrinimo pagrindu buvo priimtas ginčijamas 2019 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. S-1903-31 dėl (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenų patikslinimo Miškų kadastre, išbraukiant iš Miško kadastro 0,0162 ha žemės plotą. Dėl patikrinimo akte pažymėtos (duomenys neskelbtini) sklypo dalies pareiškėjas ginčo nekelia. Ginčas kyla dėl patikrinimo akto 2 priede „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtos sklypo dalies. Tvirtino, jog patikrinimo akto 2 priede „17-2“ pažymėta žemė VĮ Registrų centre yra įregistruota ne kaip miško paskirties žemė, o kaip kitos žemės plotas (0,39 ha), kuriame anksčiau (iki 1918 m.) buvo pastatytas gyvenamasis namas, 2004 m. spalio 29 d. apskrities viršininko įsakyme Nr. 02-03-9304 miško apribojimai buvo nustatyti tik 1,16 ha pareiškėjo sklypo daliai, todėl šis plotas negali būti laikomas mišku.

9. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – ir NTR išrašas) nustatė, jog pareiškėjui priklausančiame 1,55 ha miškų ūkio paskirties sklype yra išskirtas miško žemės plotas (1,16 ha) ir kitos žemės plotas (0,39 ha); miško naudojimo apribojimai nustatyti 1,16 ha žemės plotui; kadastro duomenų nustatymo data – 2004 m. spalio 12 d. Kauno apskrities archyvo 2008 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje nurodyta, kad Spanėnų kaimo ūkinėse knygose įrašytas darbininkų visuomeninei grupei priklausantis L.

F. A. ūkis; knygos skiltis „Ūkiui priklausantieji pastatai“ 1961–1963 m. neužpildyta, 1964–1966 m. skiltyje apie pastatus įrašyta: gyvenamasis namas (statytas iki 1918 m.); 1955–1957 m. ir 1958–1960 m. Spanėnų kaimo ūkinėse knygose L. F. vardu ūkis (pastatai) neįrašyti. Sklypo abrise, parengtame 2004 m. rugsėjo 8 d., nėra duomenų apie tai, kuris sklypo plotas yra kitos (ne miško) žemės plotas. Minėti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, jog pareiškėjui šiuo metu priklausančiame sklype iki 1918 m. buvo pastatytas namas.

Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, kadangi žemės sklypas įregistruojamas kaip miškas, jeigu pagal esamą situaciją jis atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies apibrėžimą (miškui keliamus reikalavimus), todėl aplinkybė, kad anksčiau ginčo sklype stovėjo gyvenamasis namas, negali paneigti Tarnybos patikrinimo metu vietoje nustatytos faktinės esamos situacijos. Šiuo atveju pareiškėjas pats pripažįsta, kad situacija nuo gyvenamojo namo pastatymo 1918 m. yra pasikeitusi, neneigia, kad šioje teritorijoje auga medžiai.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog medžiai sudaro iki 10 metrų juostą ir nėra miško dalis. 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo aktas ir jo priedai bei Tarnybos pateiktos pažymos šiuos pareiškėjo argumentus paneigia ir patvirtina aplinkybę, kad medžiai ginčo teritorijoje augo ir sudaro vientisą masyvą su kita miško dalimi. Be to, aplinkybė, kad miškas į Miškų kadastrą įtrauktas 2002 m. atlikus ginčo sklypo inventorizaciją, patvirtina, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas atitiko miškui keliamus reikalavimus jau 2002 m. (prieš pareiškėjui įsigyjant sklypą).

Atlikus pakartotinę inventorizaciją 2012 m., šie duomenys liko nepakitę. Sklypo miškų inventorizacijos duomenys nenuginčyti, todėl pagrįstai Tarnyba jais rėmėsi priimdama skundžiamus sprendimus. Be to, pareiškėjas nekelia ginčo dėl patikrinimo procedūrų, todėl teismas nevertino patikrinimo akto jo formos ir turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu.

10. Teismas nurodė, kad pagal Aprašą, duomenų teikėjų pateikti duomenys yra patikrinami Aprašo 4.1 punkte nurodytais atvejais. Miškų kadastro skyriaus specialistas per 5 darbo dienas įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus bei pildydamas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą (Aprašo 3 priedas), nustato ar tikslinga duomenis tikrinti vietoje. Duomenų teikėjo pateikti duomenys tikrinami dešifruojant 1995–2000 m., 2005–2010 m., 2011 m. ir vėlesnius Valstybinės miškų tarnybos turimus ortofotoplanus tik tuo atveju, kai nustatoma, kad nagrinėjamoje teritorijoje šiais laikotarpiais medžiais apaugusių plotų (> 0,1 ha) nebuvo, o duomenų teikėjų pateikti duomenys apie esamas ne miško žemės naudmenas atitinka dešifruotoms ortofotoplane (ši išimtis netaikoma mišku neapaugusiems miško žemės plotams (Aprašo 6.1.2 p.); nustačius, kad pirmą kartą mišku inventorizuoti plotai inventorizacijos metu pateko į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kuriam, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nustatyta kita paskirtis, taip pat pateko į kelio juostą, geležinkelių apsaugos zoną, kultūros paveldo objektų žemės sklypą, miestų teritoriją (nepriskirtą miškų ūkio paskirties žemei) (ši išimtis taikoma nuo 2014 m. gruodžio 6 d. pirmą kartą mišku inventorizuotiems plotams). Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju šie išimtiniai atvejai negalėjo būti taikomi, nes 2002 m. ginčo sklype buvo inventorizuotas miškas, kuriame šiuo metu auga pušys, drebulės, kurių amžius 31, 37, 51 metai, medyno skalsumas 0,9 ((duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype); (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype auga pušys, kurių amžius 67 metai, medyno skalsumas 0,7. Taigi atsakovas, būdamas Miškų kadastro tvarkytojas, gavęs pareiškėjo prašymą, pagrįstai įgyvendino teisę ir pareigą tikslinti Miškų kadastro duomenis, juos patikrinant vietoje.

11. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai ginčijamų aktų neteisėtumą siejo su aplinkybe, kad Nekilnojamojo turto registre 0,39 ha dalies jam priklausančio žemės sklypo paskirtis nurodyta kaip „kitos žemės plotas“. Teismas pažymėjo, kad viso žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip „miško ūkio“. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad tvarkant Miškų kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenys; atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, jų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, jog Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad būtent Miškų kadastro duomenys yra pagrindas koreguoti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie miško plotą, jo ribas, tačiau ne atvirkščiai. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš NTR išrašo matyti, kad šiame registre duomenys apie pareiškėjo žemės sklypą įregistruoti atlikus tik preliminarius matavimus, todėl jie nesutampa su Miškų kadastro duomenimis. Surinkti byloje duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog Tarnyba nepriėmė sprendimo dėl viešame registre nurodytos „Kitos žemės ploto“.

13. Teismas pažymėjo, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje. Konkrečiu atveju pareiškėjas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad buvo pradėta teisėta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra, todėl nesant nuginčytam faktui, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis (0,39 ha) yra miško dalis, nėra pagrindo pakeisti duomenų Miško kadastre apie jos paskirtį. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog Komisija sprendime nurodė, kad patikrinimo akto 3 priedas patvirtina, jog taksacinio sklypo (duomenys neskelbtini) dalis neatitinka miškui keliamų reikalavimų, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog Komisija nurodydama šią aplinkybę suklydo, nes 3 patikrinimo akto 3 priedas ir Komisijos sprendime minimas bylos lapas (55) kaip įrodymas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) sklypo dalimi, o ne su (duomenys neskelbtini) dalimi, tačiau šis suklydimas pats savaime nepaneigia sprendimo teisėtumo, kuris patvirtintas byloje surinktų duomenų visuma. Teismo vertinimu, pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikti duomenys (senų žemėlapių ištraukos) negali būti pagrindu skundo tenkinimui, nes situacija nuo užfiksuotos situacijos minėtuose žemėlapiuose yra pasikeitusi, to neginčija ir pareiškėjas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas nusprendė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, todėl jų panaikinimui bei išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą tenkinimui nėra pagrindo. Skundą atmetus, netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl duomenų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre sklypui (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl šio sklypo ploto – 1,55 ha, iš kurių 0,39 ha – kita paskirtis; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus.

14.2. Teismas sutinka su byloje esančiais dokumentais, kad „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemė VĮ Registrų centre yra įregistruota ne kaip miško paskirties žemė, o kaip kitos žemės plotas (0,39 ha), kuriame anksčiau (iki 1918 m.) buvo pastatytas gyvenamasis namas. Tokiu būdu, akivaizdu, kad teismui yra pateikti neginčijami įrodymai, kad toje vietoje negali ir negalėjo būti miško paskirties žemė. Tai, kad toje vietoje stovėjo namas, patvirtina Kauno apskrities archyvo pažyma apie pastatus Nr. (10.6) V10-4747, kurioje nurodyta, kad 1964–1966 m. skiltyje apie pastatus įrašyta: gyvenamasis namas (statytas iki 1918 m.). VĮ Registrų centro pažymoje yra nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 1,5500 ha, jame esančio miško plotas – 1,1600 ha, tačiau nėra nurodyta apie tai, kokia yra paskirtis likusio – 0,39 ha žemės sklypo ploto. Nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra išsamūs ir teisingi, t. y. duomenys įrašyti dokumentuose sutampa tiek tarpusavyje, tiek su Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis: miško žemės plotas – 1,1600 ha, kitos žemės (nenaudojamos žemės) plotas – 0,39 ha. Visas žemės sklypo plotas – 1,5500 ha.

14.3. Aprašo 6.1 punkte nurodytais atvejais, Miškų kadastro skyriaus specialistas per 5 darbo dienas įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus bei pildydamas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą (Aprašo 3 priedas), nustato ar tikslinga duomenis tikrinti vietoje. Tikrinti vietoje turi būti numatoma visais atvejais, kai Miškų kadastre registruoti miško žemės plotai yra siūlomi išregistruoti iš Miškų kadastro, išskyrus atvejus, kai: 6.1.2 dešifruojant 1995–2000 m., 2005–2010 m., 2011 m. ir vėlesnius Valstybinės miškų tarnybos turimus ortofotoplanus nustatoma, kad nagrinėjamoje teritorijoje šiais laikotarpiais medžiais apaugusių plotų (≥0,1 ha) nebuvo, o duomenų teikėjų pateikti duomenys apie esamas ne miško žemės naudmenas atitinka dešifruotoms ortofotoplane (ši išimtis netaikoma mišku neapaugusiems miško žemės plotams); 6.1.8 nustatoma, kad pirmą kartą mišku inventorizuoti plotai inventorizacijos metu pateko į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kuriam, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nustatyta kita paskirtis, taip pat pateko į kelio juostą, geležinkelių apsaugos zoną, kultūros paveldo objektų žemės sklypą, miestų teritoriją (nepriskirtą miškų ūkio paskirties žemei) (ši išimtis taikoma nuo 2014 m. gruodžio 6 d. pirmą kartą mišku inventorizuotiems plotams). Byloje yra pateikti ortofotoplanai nuo 1962 m., kuriuose akivaizdžiai matosi, kad jokio miško iki 2010 m. toje vietovėje nebuvo, tik matėsi atskiri krūmai ir jauni medžiai.

14.4. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Priede Nr. 2 (17-2) aiškiai matosi, kad siauros yra iki 10 metrų pločio medžių juostos, kas neatitinka ir net negali būti laikoma mišku ir miško žeme. Nėra duomenų, jog sklypo dalis priede Nr. 2 pažymėta (17-2), dėl kurios kyla ginčas, sudarė ar sudaro vientisą miško masyvą su likusia greta esančio miško žemės dalimi. Priešingai, yra duomenys, kad būtent toje vietoje iki 1918 m. buvo pastatytas gyvenamasis namas.

15. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad Miškų kadastro duomenys miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinti pareiškėjo prašymu ir nepažeidžiant Aprašo nuostatų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Pareiškėjas siekia, kad daliai (0,39 ha) iš jam priklausančio 1,55 ha žemės ploto, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, Miškų kadastre būtų nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita.

18. Šį reikalavimą atsakovui pareiškėjas iš esmės grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis apie jam priklausantį žemės sklypą.

19. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjui priklauso 1,55 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Šis sklypas susideda iš miško žemės ploto (1,16 ha) ir kitos žemės ploto (0,39 ha); miško naudojimo apribojimai nustatyti 1,16 ha žemės plotui; kadastro duomenų nustatymo data – 2004 m. spalio 12 d. (b. 1. 7–8).

20. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami:1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.“

21. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą „Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys <...> žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė“.

22. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad miškų ūkio paskirties žemei be miško žemės ploto gali būti priskirti ir kitokios žemės plotai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo prasme yra skirstomi į atitinkamas žemės naudmenų rūšis.

23. Minėtame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 0,39 ha plotas yra kita žemė, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Tai reiškia, kad ginčo žemės plotas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemės naudmenoms, kurios nors ir nėra miško žemė, tačiau joms taikomas miškų ūkio paskirties žemės teisinis rėžimas.

24. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas pakeisti ginčo žemės ploto pagrindinę naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitą, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, yra nepagrįstas.

25. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.“

26. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.“

27. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkami teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kurie numato galimybę keisti nustatytą žemės sklypui (jo daliai) pagrindinę naudojimo paskirtį, yra būtina sąlyga tokios paskirties keitimui. Byloje duomenų, kad yra parengti tokie teritorijų planavimo dokumentai, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Todėl ir šia prasme nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo.

28. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas byloje ginčijamu sprendimu išsprendė atitinkamų žemės plotų priskyrimo miško žemei klausimą, bet ne šių plotų pagrindinės naudojimo paskirties klausimus. Atitinkamų žemės plotų priskyrimo miško žemei ar kitai žemei (kitoms naudmenoms) klausimas yra susijęs su specialių žinių miškotvarkos srityje panaudojimu. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis šios srities specialistų parengtomis išvadomis. Pareiškėjas nors ir nesutinka su šiomis išvadomis, tačiau tokio pobūdžio įrodymų, kurie būtų pagrįsti miškotvarkos specialistų išvadomis, neteikia. Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nepaneigė ginčijamo sprendimo pagrįstumo bei teisingumo.

29. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys