dfbfa95b-42dc-4ae5-8e8b-46a3272aecfc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-727-585/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02596-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės TikniÅ«tės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvydų giria“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meicė“ ieÅ¡kinį atsakovams E. K. (E. K.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Arvydų giria“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo ieÅ¡kovo pusėje – R.

W. (R. W.), n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Meicė“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams E. K. (toliau – ir atsakovas) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Arvydų giria“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2009 m. rugpjūčio 10 d. TriÅ¡alę atsiskaitymų užskaitymo sutartį Nr. 20090810/02 (toliau – ir ginčo sutartis, ir ginčijamas sandoris), taikyti restitucijÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 579 240,03 Eur skolos, procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Garantis“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino kreditorių sÄ raÅ¡Ä : Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) – su 12 836,71 Eur reikalavimu, o R. W. su 2 240 617,50 Eur kreditoriniu reikalavimu. Atsakovas E. K. yra ieÅ¡kovės akcininkas, nuosavybės teise valdantis 47 proc. ieÅ¡kovės akcijų.

Jis paskolino ieÅ¡kovei 4 462 398,72 Lt (1 292 400 Eur). Anot ieÅ¡kovės, pagal 2009 m. rugpjūčio 6 d. TriÅ¡alę atsiskaitymų užskaitymų sutartį Nr. 20090806/01 ji turėjo 2 000 000 Lt (579 240,03 Eur) reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Arvydų giria“. IeÅ¡kovė ir atsakovai 2009 m. rugpjūčio 10 d. sudarė ginčijamÄ sandorį, kuriuo susitarė, kad ieÅ¡kovė perleidžia savo reikalavimo teisę į UAB „Arvydų giria“ atsakovui E. K., o ieÅ¡kovės skola pastarajam sumažėja 2 000 000 Lt (579 240,03 Eur).

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2008 metais vienintelis ilgalaikis įmonės turtas buvo 100 proc. UAB „Trakų investicijos“ akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt. Ginčo sutarties sudarymo dienÄ vienintelis ilgalaikis įmonei priklausantis turtas buvo 2 844 278,40 Lt (823 760,25 Eur) reikalavimo teisė į UAB „Trakų investicijos“, kuri ginčo sutarties sudarymo dienÄ neturėjo jokio ilgalaikio turto. VisÄ jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ UAB „Trakų investicijos“ perleido atsakovei UAB „Arvydų giria“ dar 2009 m. liepos 31 d., o reikalavimo teisę į gautinas sumas už parduotÄ turtÄ perleido ieÅ¡kovei 2009 m. rugpjūčio 6 d.

TriÅ¡ale atsiskaitymų užskaitymo sutartimi Nr. 20090806/01, t. y. dar iki ginčo sutarties sudarymo. Tokiu bÅ«du ginčo sutarties sudarymo dienÄ UAB „Trakų investicijos“ neturėjo jokio ilgalaikio ar vertingo trumpalaikio turto ir faktiÅ¡kai buvo nemoki. Po ginčo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai komercinės veiklos nebevykdė, neturėjo jokių pajamų ir turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, ginčo sutartimi įmonė perleido vienintelį turimÄ turtÄ (579 240,03 Eur) vienam iÅ¡ savo kreditorių, tokiu bÅ«du panaikindama galimybę patenkinti kitų kreditorių reikalavimus.

4. IeÅ¡kovės teigimu, sudaryta ginčo sutartis pažeidė kreditorių teises, nes buvo suteikta pirmenybė vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovui E. K., kitų kreditorių atžvilgiu, dėl to įmonė tapo nemoki. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi buvo patvirtinti ieÅ¡kovės kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos ir R. W. reikalavimai, todėl jie turi galiojančias bei neabejotinas reikalavimo teises, kurių bendra suma 2 253 454,21 Eur. Kadangi ginčo sandoriu, kuriuo buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui kitų kreditorių atžvilgiu, ieÅ¡kovė neteko vienintelės reikalavimo teisės, kuriÄ galėjo realizuoti, tokiu bÅ«du ir galimybės padengti savo įsiskolinimus kitiems kreditoriams, todėl akivaizdu, kad ginčo sutartis pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių interesus.

Atsakovo E. K. reikalavimo teisės turėjimas savaime nesukÅ«rė prievolės atlikti tarpusavio skolų įskaitymÄ , todėl Å¡alys neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai, sudarydami sandorį, žinojo, kad jis pažeis kitų kreditorių teises. Atsakovas E. K. yra ieÅ¡kovės akcininkas, kuris tvirtino ieÅ¡kovės 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl jam buvo žinomi ieÅ¡kovės turimi įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Atsakovė UAB „Arvydų giria“ ginčo sutarties sudarymo metu buvo dukterinė UAB „Užupio investicijos“, kurios 100 proc. akcijų priklausė ieÅ¡kovės vadovui A.

K. (A. K.) ir jo sutuoktinei A. S. (A. S.), įmonė, todėl atsakovė UAB „Arvydų giria“ žinojo apie kitų kreditorių ginčo sandoriu pažeidžiamas teises.

5. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Arvydų giria“ iÅ¡ ginčo sandorio turėjo naudos, nes įgijo didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡vengdama realaus prievolės įvykdymo, o bÅ«tent: 5.1. UAB „Trakų investicijos“, kurios 100 proc. akcijų priklausė ieÅ¡kovei, visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ perleido UAB „Arvydų giria“. 5.2. Reikalavimas į UAB „Arvydų giria“ skolÄ tarpusavio užskaitų bÅ«du buvo perleistas atsakovui E. K.. 5.3. UAB „Arvydų giria“ realiai nepadengė ginčo sutartimi perleistos reikalavimo teisės, tai, anot ieÅ¡kovės, akivaizdžiai patvirtina, jog tarp ieÅ¡kovės atstovo – vadovo A.

K., atsakovės UAB „Arvydų giria“ ir atsakovo E. K. buvo piktavaliÅ¡kas susitarimas, siekiant perleisti vienintelį didelės vertės UAB „Trakų investicijos“ (ieÅ¡kovės dukterinės bendrovės) turtÄ , siekiant iÅ¡vengti realaus kainos už šį turtÄ sumokėjimo. 5.4. Ginčo sandoriu ieÅ¡kovės buvęs vadovas, bÅ«damas UAB „Arvydų giria“ patronuojančios įmonės akcininku, faktiÅ¡kai perkėlė visÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ UAB „Arvydų giria“, dėl to ieÅ¡kovė nutraukė savo komercinę veiklÄ , neteko viso turto ir daugiau jokių pajamų negavo.

Taip Å¡alys iÅ¡vengė ieÅ¡kovės kreditorių savo reikalavimų tenkinimo nukreipimo į ieÅ¡kovės turtÄ . 5.5. Atsakovas E. K. yra buvusio ieÅ¡kovės vadovo A. K. tėvas, todėl akivaizdu, kad sudarant ginčo sutartį tarp Å¡alių buvo piktavaliÅ¡kas susitarimas.

6. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo 880 000 Eur piniginę prievolę trečiajam asmeniui R. W. pagal 2007 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį (275 000 Eur paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2010 m. gegužės 24 d.), 2007 m. birželio 15 d. Paskolos sutartį (302 500 Eur paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2010 m. birželio 15 d.) ir 2009 m. sausio 16 d. Paskolos sutartį (302 500 Eur paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2014 m. sausio 16 d.). Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė informacijos apie prievolės atsiradimo momentÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, 2009 m. rugpjūčio 7 d. perleidusi vienintelį jai priklausiusį turtÄ â€“ UAB „Trakų investicijos“ akcijas, jokios veiklos nevykdė, todėl kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai susidariusi 11 686,61 Eur prievolė už pelno mokestį kilo dar iki ginčijamo sandorio sudarymo.

7. IeÅ¡kovė 2018 m. birželio 28 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo patikslinimo, kuriame be pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų, papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas E. K. neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę, todėl tarpusavio skolų įskaitymas nebuvo galimas. Atsižvelgdama į tai, ginčijamÄ sutartį ieÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), t. y. kad įskaitymas buvo atliktas su asmeniu, neturėjusiu prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo į ieÅ¡kovę, kadangi ieÅ¡kovė neturi duomenų, jog atsakovas E. K. kokiu nors bÅ«du bÅ«tų įgijęs bent 2 000 000 Lt reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę.

8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir pripažino negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 10 d. TriÅ¡alės atsiskaitymų užskaitymo sutarties, sudarytos E. K., UAB „Arvydų giria“ ir BUAB „Meicė“, 2 ir 3 punktus, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Arvydų giria“ ieÅ¡kovei BUAB „Meicė“ 579 240,03 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ 579 240,03 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį atmetė.

9. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ar ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo UAB „Meicė“ prievolės kreditoriams, neanalizavo ir nenustatė, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais buvo atlikti pavedimai iÅ¡ UAB „Meicė“ banko sÄ skaitos trečiajam asmeniui R.

W., taip pat nesiaiÅ¡kino prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarymo momento, nepateikė iÅ¡samaus Å¡ių aplinkybių teisinio vertinimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir pripažino negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 10 d. TriÅ¡alės atsiskaitymų užskaitymo sutarties, sudarytos E. K., UAB „Arvydų giria“ ir BUAB „Meicė“, 2 ir 3 punktus, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Arvydų giria“ ieÅ¡kovei BUAB „Meicė“ 579 240,03 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ 579 240,03 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas pažymėjo, kad bylos iÅ¡sprendimui aktualios faktinės aplinkybės nustatytos ankstesnėje byloje Nr. 3K-3-501/2013 pagal ieÅ¡kovo R. W. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Meicė“, A. K., R. U., UAB „Trakų Investicijos“, UAB „Arvydų giria“, UAB „Užupio Investicijos“ dėl žalos atlyginimo, 2009 m. rugpjūčio 6 d. TriÅ¡alės atsiskaitymų užskaitymų sutarties Nr. 20090806/01 pripažinimo negaliojančia, tiek kiek jos paaiÅ¡kina Å¡ioje byloje ginčijamo sandorio sudarymÄ , kadangi minėtoje kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje ginčo dalyku buvo triÅ¡alis sandoris, kurio pasėkoje buvo sukurta teisinė situacija, įgalinusi Å¡alis sudaryti Å¡ioje byloje ginčijamÄ triÅ¡alį užskaitymų sandorį.

12. Teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo ieÅ¡kovė pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kad UAB „Meicė“ mokėjimais, dėl kurių paskirties suabejojo apeliacinės instancijos teismas, buvo atlikti dalimis sumokant sutartÄ kainÄ pagal 2007 m. gegužės 23 d. pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ R. W. pardavė UAB „Meicė“ 100 procentų UAB „Trakų investicijos“ akcijų. Atitinkamai tokie daliniai mokėjimai atlikti nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2007 m. liepos 23 d.

Tuo tarpu ginčo paskolos sutartys, tarp R. W. ir UAB „Meicė“ buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki 2009 m. sausio 16 d. Pirmoji paskolos sutartis sudaryta iki pirmojo dalinio mokėjimo pagal akcijų sutartį, o paskutinioji – praėjus beveik 1,5 metų po UAB „Meicė“ atsiskaitymo su R. W. pagal akcijų pirkimo sutartį. UAB „Meicė“ 2007 m. liepos 2 d. mokėjimu gražino 55 000 permokÄ R. W. pagal 2007 m. birželio 15 d. paskolos sutartį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Meicė“ neva grÄ Å¾ino R.

W. paskolas ar dalį paskolų.

13. Teismas konstatavo, kad ginčijamo triÅ¡alio sandorio sudarymo metu egzistavo ir likusios trys actio Pauliana taikymo sÄ lygos: skolininkė UAB „Meicė“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesÄ Å¾ininga, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises, o UAB „Arvydų giria“ ir E. K., sudarydami ginčijamÄ sandorį veikė nesÄ Å¾iningai kreditoriaus R. W. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp E. K., UAB „Meicės“, kuriai vadovavo E. K. sÅ«nus A.

K., kurios kontrolinis akcijų paketas kaip teismų nustatyta ankstesnėje byloje, tikėtina priklausė tėvui ir sÅ«nui (tėvui E. K. – 47proc. akcijų ir 11 proc. akcijų sÅ«nui A. K.) ir UAB „Arvydų giria“, kuriÄ per UAB „Užupio Investicijos“ (kuri buvo vienintelė UAB „Arvydų giria“ akcininkė) kartu su savo sutuoktine A. S., bÅ«damas UAB „Užupio Investicijos“ akcininku, kontroliavo tas pats A. K.. Be to, ta aplinkybė, kad po ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Meicė“ jokios veiklos nebevykdė, laikytina, jog ginčo sandorio tikslas ir buvo padaryti UAB „Meicė“ nemokia, iÅ¡vengiant atsiskaitymų su kreditoriais ir perkeliant verslÄ Ä¯ UAB „Arvydų giria“.

14. Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ , remiantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi, taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senatį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad nors nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui įsiteisėjo 2015 m. spalio 27 d., o ieÅ¡kovė tik 2016 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tačiau iÅ¡ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Meicė“ vadovas neperdavė nustatytu laiku bankroto administratoriui teismo nutartyje nurodytų dokumentų, kas apsunkino bankroto administratoriui galimybę sužinoti apie kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius ieÅ¡kinio senaties vienerių metų termino nepraleido.

15. Teismas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo byloje R. W. nuo 2009 m. liepos 27 d. nebebuvo UAB „Trakų investicijos“ vadovu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis ginčijamo sandorio sudarymo metu apie jį žinojo Tai, kad kasacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013, kuriÄ inicijavo R. W., buvo paminėtas ir ginčijamo sandorio sudarymo faktas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. W. turėjo sužinoti apie ginčo sandorį minėtos bylos nagrinėjimo metu, tačiau tÄ aplinkybę, kad jis siekė savo turtines apginti ginčydamas 2009 m. rugpjūčio 6 d. Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo sutartį, teismas vertino kaip jo aktyvius veiksmus ir svarbia priežastimi, dėl kurios kreditorius nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl ginčo sandorio nuginčijimo per vienerius metus.

16. Teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti ginčo sutartį negaliojančiÄ CK 1.82 straipsnio pagrindu, konstatavęs, kad sutartis, kuria grÄ Å¾inama paskola vienam iÅ¡ kreditorių, yra skolininko prievolės įvykdymas, kas nelaikytina pelno siekiančio bendrovės tikslų pažeidimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 17. Atsakovė UAB „Arvydų giria“ apeliaciniame skunde praÅ¡o sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021; atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 10 d.

Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo sutarties, sudarytos ieÅ¡kovės BUAB „Meicė“, atsakovo E. K. ir atsakovės UAB „Arvydų giria“, 2 ir 3 punktai, priteista iÅ¡ atsakovės UAB „Arvydų giria“ ieÅ¡kovei BUAB „Meicė“ 579 240,03 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, taip pat iÅ¡ atsakovės UAB „Arvydų giria“ priteista trečiajam asmeniui R. W. 2 333,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės BUAB „Meicė“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; prijungti prie bylos papildomus įrodymus – 2021 m. vasario 26 d. ekspertizės aktÄ ir iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ vieÅ¡os informacijos Å¡altinių; bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų CK 6.66 straipsnio taikymo taisyklių, t. y. pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikant materialinės teisės normas, nepagrįstai buvo konstatuotas visų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų buvimas, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. 18.2. PirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad senaties terminas buvo praleistas, todėl teismas ir Å¡ioje civilinėje byloje negalėjo padaryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė senaties termino nepraleido.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės vadovas neperdavė nustatytu laiku bankroto administratorei teismo nutartyje nurodytų dokumentų, todėl bankroto administratorei buvo apsunkinta galimybė sužinoti apie kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Trečiasis asmuo R. W. žinojo apie ginčijamÄ sandorį nuo pat jo sudarymo, puikiai suprato jos esmę, tačiau sandorio niekada neginčijo. Taip pat trečiasis asmuo net nuo 2013 m. spalio 21 d., kai buvo iÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-501/2013, iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo Å¡ios sutarties neginčijo. 18.3.

Teismas neanalizavo aplinkybių dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo Sutarties sudarymo dienai (2009 m. rugpjūčio 10 d.). Tuo tarpu civilinėje byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas buvo mažareikÅ¡mis. IeÅ¡kovė yra pateikusi 2018 m. balandžio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymÄ , kuri įrodo, kad pagrindinė ieÅ¡kovės skolos Valstybinės mokesčių inspekcijos dalis susidarė 2009 m. spalio 2 d., t. y. jau po ginčijamo sandorio sudarymo.

Iki tol ieÅ¡kovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo tik 14,47 Eur 18.4. Teismas pripažino egzistavus trečiojo asmens kreditorinį reikalavimÄ ginčo sutarties dienÄ , remdamasis civilinėje byloje pateiktomis 2007 m. gegužės 24 d., 2007 m. birželio 15 d., 2009 m. sausio 16 d. paskolos sutartimis. Tačiau Å¡i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo reikalavimus ir nevertinant reikalavimo teisės realumo. IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ trečiajam asmeniui buvo pervesta didesnė suma, nei jo suteiktų paskolų suma. 18.5.

Å iuo metu Vilniaus apygardos teisme jau yra iÅ¡kelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-238-577/2021, kurioje siekiama pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 23 d. trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo sudarytÄ 10 000 Lt (2 896,20 Eur) vertės UAB „Trakų Investicijos“ akcijų pirkimo-pardavimo už 1 075 000 Eur kainÄ sutartį tuo pagrindu, kad ji sudaryta apgaule ir kad ji prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui. FaktÄ , kad UAB „Trakų Investicijos“ akcijų kaina buvo iÅ¡pÅ«sta, patvirtina ir minėtoje civilinėje byloje jau atlikta ekspertizė.

Atsakovė teikia teismui šį ekspertizės aktÄ kartu su Å¡iuo apeliaciniu skundu ir pažymi, kad Å¡io įrodymo negalėjo teismui pateikti anksčiau, nes civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis dar neegzistavo. 18.6. Tvirtinant trečiojo asmens kreditorinį reikalavimÄ nebuvo analizuojama, ar 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti ir ar dalis trečiajam asmeniui faktiÅ¡kai pervestų sumų, tariamai mokant už akcijas (pagal negaliojančiu pripažintinÄ sandorį), laikytinos trečiojo asmens suteiktų paskolų grÄ Å¾inimu, dėl ko paskolos sutartys laikytinos įvykdytomis.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-238-577/2021 rezultatas bus ne tik pagrindas trečiojo asmens kreditorinio reikalavimo peržiÅ«rėjimui, bet turės įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡ioje civilinėje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms, konkrečiai – dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės neegzistavimo bei dėl trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo. 18.7. IeÅ¡kovės prievolės kreditoriams ne tik nebuvo pradelstos, bet ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo netgi vykdytinos, todėl traktuoti Å¡iuos reikalavimus pradelstais teismas neturėjo pagrindo. 18.8.

Bankroto byla ieškovei iškelta praėjus 6 metams nuo ginčo sandorių sudarymo, o tai verčia abejoti dėl ieškovės nemokumo 2009 m. rugpjūčio 9 d. Šioje civilinėje byloje turtinė ieškovės būklė tirta apskritai nebuvo. Tuo tarpu civilinėje byloje esantys įrodymai neleidžia abejoti ieškovės mokumu ginčo sutarties sudarymo metu. Todėl teismo išvada, jog ginčo sutarties sudarymo tikslas buvo padaryti ieškovę nemokia, išvengiant atsiskaitymų su kreditoriais, yra priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neargumentuota ir nepagrįsta įrodymais bei turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. 18.9.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo prejudicinius faktus, nustatytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013. 18.10. Teismas visiÅ¡kai nepagrindė ir nemotyvavo savo iÅ¡vadų dėl sandorio privalomumo, Atsakovė visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant prejudicinius faktus, grindė ginčijamo sandorio faktinį naudingumÄ ieÅ¡kovės interesams, tam byloje netgi buvo atlikta ekspertizė, tačiau teismas Å¡iuos argumentus pabrėžtinai ignoravo. 18.11.

Sprendime teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Aplinkybė, kad atsakovės UAB „Arvydų giria“ akcininkės UAB „Užupio investicijos“ akcininkas vadovas A. K. buvo ieÅ¡kovės vadovas, nepatenka į CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų prezumpcijų sÄ raÅ¡Ä .

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Meicė“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; netenkinti praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 19.1. IeÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu. IeÅ¡kovo buvęs vadovas A. K. iki Å¡io nėra įvykdęs pareigos perduoti visus bendrovės dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-778-866/2016 paskyrė buvusiam ieÅ¡kovės vadovui A.

K. 1 000 Eur baudÄ už dokumentų ir turto neperdavimÄ bankroto administratoriui. Nepavykus dokumentų gauti iÅ¡ vadovo, dalis dokumentų 2016 m. spalio 24 d. buvo atsiųsta trečiojo asmens R. W. po bankroto administratorės kreipimosi. 19.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog kreditorių R. W. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo teisės buvo atsiradusios iki ginčijamo sandorio sudarymo. Pirma, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. balandžio 11 d. raÅ¡te nurodyta, kad ieÅ¡kovas už 2008 metus turėjo sumokėti 10 192 Eur pelno mokestį ir 1 494,44 Eur avansinį pelno mokestį.

Antra, R. W. galiojanti reikalavimo teisė ginčo sandorio sudarymo metu buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1509-866/2020 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1378-302/2020. Å iais sprendimais buvo konstatuota ne tik aplinkybė, kad R. W. paskolino pinigus ieÅ¡kovei, bet taip pat buvo tiriama ir nustatyta, kad paskolos R. W. nebuvo grÄ Å¾intos. 19.3. Apeliaciniame skunde nurodoma Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-238-577/2021 neturi jokio ryÅ¡io su R.

W. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinių reikalavimų galiojimu ir atitinkamai su Å¡ia byla, kÄ konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos sustabdymo. 19.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovės finansinės padėties ginčo sutarties sudarymo metu. Atsakovė nepagrįstai tapatina įmonės nemokumÄ su kreditorių teisių pažeidimu, įmonei negalint įvykdyti savo prievolių kreditoriams.

Ginčijama sutartis pažeidė kreditorių interesus, nes ja buvo suteikta pirmenybė vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovui E. K. kitų kreditorių atžvilgiu, dėl to ieÅ¡kovė neturi galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. 19.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio su atsakovu E. K.. PrieÅ¡ingai, nei mėgina įrodyti atsakovė, ieÅ¡kovė jokios finansinės naudos iÅ¡ ginčijamo sandorio negavo. Å iuo atveju buvo įvykdyta schema, kai susijusiems asmenims perleidžiamas visas turtas, o vėliau atliekamas tarpusavio skolų įskaitymas ir vienintelės turimos reikalavimo teisės į turto pirkėjÄ perkėlimas, tokiu bÅ«du suteikiant pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių, siekiant pasisavinti visÄ Ä¯monės turtÄ , iÅ¡vengiant prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams.

Po ginčijamo sandorio įmonės veikla visiÅ¡kai nutrÅ«ko, nes įmonė neturėjo jokio turto, tačiau turėjo itin dideles prievoles kreditoriams. 19.6. Teismas pagrįstai konstatavo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Ginčijamas sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų, todėl akivaizdu, kad Å¡is sandoris pirmiausia buvo naudingas atsakovams, kadangi atsakovė UAB „Arvydų giria“ įgijo didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , už kurį nieko nesumokėjo, o atsakovas E. K. patenkino dalį savo tariamos reikalavimo teisės į nemokiÄ bendrovę, įgydamas reikalavimo teisę į įmonę, valdančiÄ didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ .

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas E. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 20.1. Akivaizdu, kad apie ginčo sandorį ieÅ¡kovės bankroto administratorius žinojo nuo pat ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. 20.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, nei į juos pagrindžiančius įrodymus ir jų civilinėje byloje visiÅ¡kai nevertino, taip pat nepagrįstai neanalizavo kreditorių, kurių teisės tariamai pažeistos ginčo sutartimi, reikalavimų galiojimo sutarties sudarymo metu bei jų realumo ir neatskleidė susiklosčiusių santykių esmės, o civilinės bylos aplinkybes nurodė tik formaliai. 20.3.

Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013 iÅ¡samiai pasisakė ir dėl actio Pauliana instituto taikymo galimybės aukščiau aptariamų sandorių kontekste ir nustatė, kad tokia galimybė neegzistuoja, be kita ko ir dėl to, kad minėti sandoriai negalėjo pažeisti kreditorių teisių. BÅ«tent dėl to Å¡ioje civilinėje byloje abu atsakovai reikalavo remtis sutarties faktiniais padariniais, ieÅ¡kovei tiriant sandorio teisėtumÄ . 20.4. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

VieÅ¡ai skelbiamais ir sandorio Å¡alims prieinamais duomenimis bendrovė buvo visiÅ¡kai moki. Atitinkamai atsakovai, sudarydami sutartį, vadovavosi vieÅ¡a 2008 m. finansine atskaitomybe ir informacija apie ieÅ¡kovės mokumÄ , ir tai patvirtina atsakovų sÄ Å¾iningumÄ . 20.5. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovei bankroto byla buvo iÅ¡kelta praėjus 6 metams po sutarties sudarymo, kad nei viena iÅ¡ jo Å¡alių ar jų akcininkų sandorio neginčijo, kad sandoris buvo naudingas, sudaro pagrįstas prielaidas teigti, kad atsakovai negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais, nes sandoriu nebuvo siekiama nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kovės kreditoriais ir jų interesai nebuvo pažeisti.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 22. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad dėl ilgo laiko tarpo, praėjusio nuo ginčijamo sandorio sudarymo, įrodymų gausos ir jų pobÅ«džio, yra reikalingi žodiniai paaiÅ¡kinimai dėl esminių bylos aplinkybių, todėl teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumui užtikrinti žodinis apeliacinės instancijos teismo posėdis yra bÅ«tinas.

23. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

24. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra reikÅ¡mingų priežasčių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantė, praÅ¡ydama bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tinkamai nepagrindė savo praÅ¡ymo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Å alių paaiÅ¡kinimų, duotų pirmosios instancijos teismui, naujas pakartojimas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nėra pakankama priežastis skirti žodinį apeliacinės bylos nagrinėjimÄ .

Byloje nėra tiriamos naujos, pirmosios instancijos teismo netirtos faktinės aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apeliantės praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl bylos sustabdymo 25. Apeliantė praÅ¡o sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021.

26. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sustabdyti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.).

27. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021 nagrinėjamas 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Meicė“ ir R. W., pagal kuriÄ R. W. perleido UAB „Trakų investicijos“ akcijas UAB „Meicė“ už 1 075 000 Eur, teisėtumo klausimas. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį praÅ¡oma pripažinti negaliojančia kaip sudarytÄ dėl apgaulės ir kaip prieÅ¡taraujančiÄ juridinio asmens teisnumui, kadangi 10 000 Lt (2 896,20 Eur) vertės UAB „Trakų investicijos“ akcijas UAB „Meicė“ iÅ¡ R. W. įsigijo už 1 075 000 Eur kainÄ , kuri net 371 kartus virÅ¡ijo akcijų vertę.

28. Apeliantės teigimu, civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021 pripažinus akcijų pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu, bus patvirtintas trečiojo asmens R. W. nesÄ Å¾iningumas, pareiÅ¡kiant kreditorinį reikalavimÄ , kurį reikalaujama apginti Å¡ioje civilinėje byloje apeliantės sÄ skaita. Pasak apeliantės, siekiant įsitikinti trečiojo asmens R. W. kreditorinio reikalavimo egzistavimo realumu, bÅ«tina stabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021.

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi BUAB „Meicė“ kreditorių sÄ raÅ¡e buvo patvirtintas trečios eilės kreditoriaus R. W. 2 240 617,50 Eur reikalavimas bendrovei (2007–2009 metais suteiktų ir negrÄ Å¾intų paskolų pagrindu: 275 000 Eur pagal 2007 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį; 302 500 Eur pagal 2007 m. birželio 15 d. paskolos sutartį, 302 500 Eur pagal 2009 m. sausio 16 d. paskolos sutartį. ReikalavimÄ sudarė 880 000 Eur negrÄ Å¾inta skola ir 1 360 617,50 Eur netesybos. PareikÅ¡to reikalavimo bankroto administratorius neginčijo.

30. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi trečios eilės kreditoriaus R. W. reikalavimas BUAB „Meicė“ bankroto byloje sumažintas nuo 2 240 617,50 Eur iki 1 038 400 Eur sumos, kuriÄ sudaro 880 000 Eur pagrindinė skola pagal pirmiau minėtas paskolos sutartis ir 161 040 Eur netesybos. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 20 d. Taigi, BUAB „Meicė“ bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad UAB „Meicė“ su R.

W. pagal pirmiau minėtas paskolos sutartis neatsiskaitė. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021 ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, pripažinus negaliojančia 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir pritaikius restitucijÄ , iÅ¡ R. W. BUAB „Meicė“ bÅ«tų priteista 1 075 000 Eur suma, tačiau tai neturėtų jokios įtakos R. W. kreditoriniam reikalavimui, kuris yra kilęs iÅ¡ paskolos sutarčių ir patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi.

31. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi buvo patenkinęs apeliantės praÅ¡ymÄ ir sustabdęs bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs trečiojo asmens R. W. atskirÄ jį skundÄ , 2020 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021 sprendžiamas klausimas dėl 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, neturi jokios tiesioginės įtakos Å¡ioje byloje nagrinėjamos 2009 m. rugpjūčio 10 d.

Trišalės atsiskaitymų užskaitymo sutarties teisėtumui ir šalių reikalavimo teisėms į BUAB „Meicė“. Apeliantei nenurodžius jokių kitų argumentų dėl privalomo bylos sustabdymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nustatytų aplinkybių.

32. Taigi, neegzistuoja apeliantės nurodomas privalomasis bylos stabdymo pagrindas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo. Dėl naujų įrodymų prijungimo 33. Apeliantė kartu su skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. vasario 26 d. ekspertizės, atliktos civilinėje byloje Nr. e2-238-577/2021 (buvęs bylos Nr. e2-591-577/2020) aktÄ ir tris straipsnius iÅ¡ interneto portalų.

34. CPK 314 straipsnyje nustatyta kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Be kita ko, teikiami įrodymai turi atitikti ir jų sÄ sajumo su nagrinėjama byla kriterijų (CPK 180 straipsnis). Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).

35. Kaip matyti iÅ¡ apeliantės pateikto ekspertizės akto, jame buvo tiriama UAB „Trakų Investicijos“ akcijų rinkos vertė 2007 m. gegužės 23 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. W. ir UAB „Meicė“, sudarymo dienÄ . Apeliantės teigimu, ekspertizės aktas patvirtina, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne rinkos kaina, kas suteikia pakankamÄ pagrindÄ laikyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia. Tačiau, kaip jau buvo minėta, panaikinus 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tai neturėtų jokios įtakos R.

W. kreditoriniam reikalavimui, kuris yra kilęs iÅ¡ paskolos sutarčių ir patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti ginčo objektu nagrinėjamoje byloje. Atitinkamai apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su R. W. nesÄ Å¾iningumu, tvirtinant jo kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Meicė“ bankroto byloje, nagrinėjamoje byloje nėra reikÅ¡mingos.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės teikiamas naujas įrodymas (ekspertizės aktas), neatitinka įrodymų sÄ sajumo reikalavimo, kadangi nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinas aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui teisingai iÅ¡spręsti.

36. Apeliantė taip pat pateikė straipsnius iÅ¡ vieÅ¡os informacijos Å¡altinių. Minėti straipsniai yra paskelbti 2011-2013 metais, apeliantė nepateikė jokių argumentų, kodėl negalėjo Å¡ių įrodymų pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija Å¡iuos įrodymus atsisako priimti. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 37. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, jog tokia Å¡io termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės.

38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Pasak apeliantės, trečiasis asmuo R. W. žinojo apie ginčijamÄ sandorį nuo pat jo sudarymo, puikiai suprato jo esmę, tačiau sandorio niekada neginčijo. Taip pat trečiasis asmuo net nuo 2013 m. spalio 21 d., kai buvo iÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-501/2013, iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo Å¡ios sutarties neginčijo.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

IeÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu įstatymas kreditoriui suteikia teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali bÅ«ti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismÄ , taigi ir apie Å¡ių sandorių sudarymÄ iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi.

Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Nors Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad priėmus nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip penkiolika dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui tiek įmonės turtÄ , tiek visus dokumentus, administratoriaus sužinojimas apie įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimÄ lieka priklausomas nuo to, kada faktiÅ¡kai administratoriui įmonės valdymo organai perduos atitinkamus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

40. Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu pareiškė ne trečiasis asmuo R. W., o nemokumo administratorė, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo momento, kada nemokumo administratorė sužinojo apie kreditorių teises pažeidžiantį sandorį.

41. Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2015 m. spalio 27 d. IeÅ¡kinys teisme gautas 2016 m. gruodžio 1 d. IeÅ¡kovės nemokumo administratorė nurodė, kad buvęs ieÅ¡kovės vadovas A. K. iki Å¡iol yra neįvykdęs pareigos perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi bankroto byloje paskyrė buvusiam vadovui 1 000 Eur baudÄ už dokumentų ir turto neperdavimÄ bankroto administratorei. Taigi, iki 2016 m. birželio 1 d. buvęs UAB „Meicė“ vadovas nebuvo perdavęs įmonės dokumentų bankroto administratoriui. Nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

42. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl skundžiamame sprendime teismas negalėjo padaryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Ä®siteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitÄ teismÄ tik kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas negali bÅ«ti laikoma turinčia prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje, nes prejudicinėmis gali bÅ«ti tik aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o ne toje pačioje byloje, nagrinėjant jÄ vienos ar kitos instancijos teismuose.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, konstatavus, kad buvo neiÅ¡tirtos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, susijusios su kreditoriaus neabejotina ir galiojančia reikalavimo teise. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas yra panaikintas, negali bÅ«ti remiamasi jokiomis juo nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendime konstatuota aplinkybė dėl ieÅ¡kinio senaties praleidimo turi prejudicinę galiÄ .

Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų 43. Å ioje byloje apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ actio Pauliana instituto taikymÄ , teigdama, kad teismas nepagrįstai pripažino nagrinėjamu atveju egzistavus actio Pauliana taikymo sÄ lygas.

44. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Å io straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. DviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo (2 dalis). Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų teisėms į turtÄ , kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas (CK 6.66 straipsnio 5 dalis).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir kt.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės 46.

Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos bÅ«dais, tam turi įrodyti teisinį pagrindÄ â€“ turimÄ neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieÅ¡kinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad Å¡i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius.

Jos nepašalina ir įstatyme įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

47. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bÅ«tent bankroto administratorius, įrodinėdamas neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sÄ lygos buvimÄ , privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentÄ . Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų actio Pauliana institutas negali bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).

48. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi buvo patvirtinti ieÅ¡kovės kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 836 Eur ir R. W. 2 240 617,50 Eur reikalavimai. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi trečios eilės kreditoriaus R. W. reikalavimas BUAB „Meicė“ bankroto byloje sumažintas nuo 2 240 617,50 Eur iki 1 038 400 Eur sumos, kuriÄ sudaro 880 000 Eur pagrindinė skola pagal pirmiau minėtas paskolos sutartis ir 161 040 Eur netesybos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija pakeista kreditore VÄ® Turto banku.

49. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar kreditoriai turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo dienai, taip pat ar reikalavimo teisė nebuvo vėliau patenkinta. Apeliantės teigimu, teismas pripažino egzistavus trečiojo asmens kreditorinį reikalavimÄ ginčo sutarties dienÄ , remdamasis civilinėje byloje pateiktomis 2007 m. gegužės 24 d., 2007 m. birželio 15 d., 2009 m. sausio 16 d. paskolos sutartimis, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ trečiajam asmeniui buvo pervesta didesnė suma, nei jo suteiktų paskolų suma.

50. PirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 24 d. R. W. pervedė ieÅ¡kovei UAB „Meicė“ 275 000 Eur, 2007 m. birželio 4 d. – 275 000 Eur, 2007 m. birželio 15 d. – 85 500 Eur. Vis dėlto, iÅ¡ to paties iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „Meicė“ atlikdavo pavedimus trečiajam asmeniui R. W. (pavyzdžiui, 2007 m. gegužės 24 d. atliktas 250 000 Eur mokėjimas R.

W., 2007 m. liepos 2 d. atliktas 55 000 Eur mokėjimas R. W.). BylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kreditorius R. W. neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisė, grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo UAB „Meicė“ prievolės kreditoriams, nes iÅ¡ byloje esančių banko iÅ¡rašų sprendė, jog galimai trečiojo asmens R.

W. suteiktos paskolos buvo jam grÄ Å¾intos arba gražintos iÅ¡ dalies.

51. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokėjimais, dėl kurių paskirties suabejojo apeliacinės instancijos teismas, buvo atlikti dalimis sumokant sutartÄ kainÄ pagal 2007 m. gegužės 23 d. pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ R. W. pardavė UAB „Meicė“ 100 procentų UAB „Trakų investicijos“ akcijų. Atitinkamai tokie daliniai mokėjimai atlikti nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2007 m. liepos 23 d. Tuo tarpu paskolos sutartys tarp R. W. ir UAB „Meicė“ buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki 2009 m. sausio 16 d. atitinkamai: 2007 m. gegužės 24 d. dėl 275 000 Eur paskolos, 2007 m. birželio 15 d. dėl 302 500 Eur paskolos ir 2009 m. sausio 16 d. dėl 302 500 Eur paskolos.

Taigi pirmoji paskolos sutartis sudaryta iki pirmojo dalinio mokėjimo pagal akcijų sutartį, o paskutinioji – praėjus beveik 1,5 metų po UAB „Meicė“ atsiskaitymo su R. W. pagal akcijų pirkimo sutartį. UAB „Meicė“ 2007 m. liepos 2 d. mokėjimu gražino 55 000 permokÄ R. W. pagal 2007 m. birželio 15 paskolos sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalis R. W. mokėjimų pagal paskolos sutartis buvo atlikta po UAB „Meicė“ atsiskaitymo su R. W. pagal akcijų pirkimo sutartį, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra pagrindo teigti, jog nurodytais mokėjimais UAB „Meicė“ grÄ Å¾ino R.

W. paskolas ar dalį paskolų.

52. Vadinasi, ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Meicė“ turėjo pradelstų skolų kreditoriui, kurio reikalavimas yra patvirtintas ieÅ¡kovės bankroto byloje. Pažymėtina, kad tam, jog bÅ«tų pagrindas taikyti actio Pauliana institutÄ , bÅ«tina įrodyti, kad nors vienas iÅ¡ bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė įrodė, kad daugiau nei vienas ieÅ¡kovės BUAB „Meicė“ bankroto byloje patvirtintas kreditorius iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nustatyto kreditoriaus patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo, nėra reikÅ¡minga. Pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga Å¡iuo atveju laikytina įrodyta.

Dėl ieškovės kreditorių teisių pažeidimo 53. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

54. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes pareiga tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

55. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.).

Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

56. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, 36 punktas).

57. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

58. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos BUAB „Meicė“ kreditorių teisės. Kai UAB „Meicė“ valdytos UAB „Trakų investicijos“ akcijos dėl UAB „Trakų investicijos“ viso turto perleidimo UAB „Arvydų giria“ nuosavybėn tapo iÅ¡ esmės bevertės, UAB „Meicė“ neteko pajamų iÅ¡ kontroliuojamos įmonės akcijų valdymo. Tuo tarpu po ginčo sandorio sudarymo UAB „Meicė“ nebevykdė jokios veiklos, bet vis dar turėjo maždaug 1 700 000 Eur bendrÄ skolÄ kreditoriams.

Ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Meicė“ nebeturėjo jokių pajamų Å¡altinių ir kito likvidaus turto be debitorinio reikalavimo teisės apeliantei UAB „Arvydų giria“, jos galimybė grÄ Å¾inti skolas ar jų dalį po ginčo sandorio sudarymo, kurio pasekmė buvo apeliantės UAB „Arvydų giria“ prievolės ieÅ¡kovei pasibaigimas, tapo nereali. Todėl ginčo sandorio sudarymo pasekmėje UAB „Meicė“ reikÅ¡minga dalimi atsiskaičius su savo akcininku ir kreditoriumi atsakovu E. K., įvykdžius jam 579 000 Eur piniginę prievolę, buvo pažeistos kitų UAB „Meicė“ kreditorių – pirmiausia trečiojo asmens R.

W. teisės.

59. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo E. K. pagal 2009 m. vasario 27 d. paskolos sutartį ieÅ¡kovei suteiktos paskolos, kuri buvo dalinai grÄ Å¾inta sudarius ginčijamÄ sandorį, grÄ Å¾inimo terminas suėjo tik 2014 m. vasario 27 d. Tuo tarpu visų trečiojo asmens suteiktų ieÅ¡kovei UAB „Meicė“ trijų paskolų grÄ Å¾inimo terminai suėjo anksčiau, t.y. 2010 m. gegužės 24 d., 2010 m. birželio 15 d. ir 2014 m. sausio 16 d. Taigi, Å¡iuo atveju dalies UAB „Meicė“ skolos E. K. užskaitymas, perleidžiant jam vienintelį ginčo sandorio metu turėtÄ likvidų UAB „Meicė“ turtÄ â€“ reikalavimo teisę į apeliantę, akivaizdžiai pažeidė kitų kreditorių teises, nes po tokio sandorio UAB „Meicė“ prievolės Å¡iems kreditoriams liko neįvykdytos.

Kaip jau minėta, po ginčo sandorio UAB „Meicė“ nevykdė veiklos, neturėjo jokio likvidaus turto ir pajamų Å¡altinių, todėl jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais tapo nerealios, o tai reiÅ¡kia, kad UAB „Meicė“ tapo faktiÅ¡kai nemoki, nors įsipareigojimai kreditoriams sandorio sudarymo metu dar nebuvo praleisti ir dėl to teisinių nemokumo kriterijų konstatuoti nėra pagrindo (iki 2019m. gruodžio 31 d. galiojusio Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktas). Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetencijÄ nustatyta imperatyvi pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandorio tikslas ir buvo padaryti UAB „Meicė“ nemokia, iÅ¡vengiant atsiskaitymų su kreditoriais ir perkeliant verslÄ Ä¯ UAB „Arvydų giria“.

60. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, byloje buvo nustatyta, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes ieškovė šiuo sandoriu neteko vienintelio turto, todėl buvo sumažintos ieškovės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Dėl pareigos sudaryti ginčo sandorius 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat kyla iš vienašalio skolininko įsipareigojimo arba dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

BÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamu sandoriu buvo suteiktas akivaizdus pranaÅ¡umas tik vienam ieÅ¡kovės kreditoriui, t. y. atsakovui E. K., taip eliminuojant bet kokias galimybes kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams bent iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kodėl ieÅ¡kovė privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį ir įvykdyti savo prievolę atsakovui E. K. nesuėjus jos įvykdymo terminui, taip pat kodėl tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalėjo bÅ«ti atliktas kitų kreditorių prievolių atžvilgiu, o buvo atliktas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės vadovo tėvo (atsakovo E. K.) naudai.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama ieÅ¡kovės komercinės veiklos tęstinumo, ar kad toks sandoris buvo bÅ«tinas užtikrinti ieÅ¡kovės veiklos tęstinumÄ . PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, sudarius ginčijamÄ sandorį, ieÅ¡kovės veikla faktiÅ¡kai nutrÅ«ko ir daugiau nebuvo tęsiama.

63. Priešingai nei nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013 nebuvo konstatuota, kad ginčijamas sandoris buvo naudingas UAB „Meicė“, nes šio sandorio ginčijimas nebuvo ieškinio dalykas civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013, nebuvo tiriamas kitų kreditorių reikalavimo teisių faktas ir jų pažeidimas. Kasacinis teismas minėtoje byloje pasisakė tik dėl ieškovės dukterinės įmonės UAB „Trakų investicijos“ nekilnojamojo turto perleidimo apeliantei sandorio bei po jo sekusios 2009 m. rugpjūčio 6 d. trišalės atsiskaitymų užskaitymo sutarties.

Tačiau Å¡iais sandoriais ieÅ¡kovė neprarado reikalavimo teisių į apeliantę, o atvirkščiai – jas įgijo tiesiogiai. Tuo tarpu ginčijamu sandoriu, kurio poveikio ieÅ¡kovės kreditoriams kasacinis teismas netyrė ir dėl to nepasisakė, ieÅ¡kovės galimybė įvykdyti prievoles savo kreditoriams buvo visiÅ¡kai panaikinta, suteikiant pirmenybę tik vienam iÅ¡ kreditorių (atsakovui E. K.). Dėl sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo 64. Kaip minėta, tam, kad atlygintinis sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, yra bÅ«tina nustatyti sandorį sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

CK 6.66 straipsnyje nustatytos sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, kurių paneigimo pareiga tenka atsakovui. Pagal minėto straipsnio 4 dalį preziumuojama, kad sandorį sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kai įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija), o pagal minėto straipsnio 7 dalį nesÄ Å¾iningumas taip pat preziumuojamas, kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

65. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, kadangi ieÅ¡kovė žinojo, jog sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises, o UAB „Arvydų giria“ ir E. K. sudarydami sandorį veikė nesÄ Å¾iningai kreditoriaus R. W. atžvilgiu. Ginčijamas triÅ¡alis sandoris buvo sudarytas tarp E. K., UAB „Meicės“, kuriai vadovavo atsakovo E. K. sÅ«nus A. K., kurios kontrolinis akcijų paketas priklausė tėvui ir sÅ«nui (tėvui E. K. – 47 akcijos ir 11 akcijų sÅ«nui A. K.) ir UAB „Arvydų giria“, kuriÄ per UAB „Užupio Investicijos“ (kuri buvo vienintelė UAB „Arvydų giria“ akcininkė) kartu su savo sutuoktine A. S., bÅ«damas UAB „Užupio Investicijos“ akcininku, kontroliavo tas pats A. K..

66. Apeliantė pagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog atsakovės UAB „Arvydų giria“ akcininkės UAB „Užupio investicijos“ akcininkas ir vadovas A. K. buvo ieÅ¡kovės vadovas, nėra sÄ lyga konstatuoti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ . Tačiau ginčo sandoris, nors sudarytas kaip triÅ¡alis, savo prigimtimi yra sutartis, kuria UAB „Meicė“ turėta reikalavimo teisė skolininkei UAB „Arvydų giria“ perleista naujam kreditoriui – E. K., o atsiskaitymas už perleistÄ reikalavimo teisę atliktas ieÅ¡kovės ir atsakovo E. K. tarpusavio reikalavimų įkaitymu.

Kreditoriaus teisės perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui įgyvendinimas įstatymo bendru atveju nesiejamas su skolininko sutikimu, prieÅ¡ingai, tam skolininko sutikimas nereikalingas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Apeliantė UAB „Arvydų giria“ nenurodo, kad jos valia sudarant sandorį turėjo kokiÄ nors reikÅ¡mę iÅ¡ sandorio kilusioms teisinėms pasekmėms, nenustatyta, kad apeliantės kaip skolininkės prievolė po reikalavimo perleidimo, į santykį įstojus naujam kreditoriui, pasikeitė.

Taigi, ginčijamas sandoris sudarytas tik atsakovo E. K. ir ieškovės suderintos valios pareiškimu ir jo sudarymas nereikalavo apeliantės valios pareiškimo.

67. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Sudarant ginčo sandorį UAB „Arvydų giria“ valios pareiÅ¡kimas nebuvo reikalingas ir jos sÄ Å¾iningumo klausimas, kaip asmens nepareiÅ¡kusio valiÄ sudarant dviÅ¡alį sandorį tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo E. K. dėl reikalavimo teisės į apeliantę perleidimo, neturi bÅ«ti tiriamas, dėl to teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingas.

68. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 69. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

71. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl sprendimas priimamas ieškovės ir trečiojo asmens ieškovės pusėje naudai.

72. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovės pusėje R. W. pateikė įrodymus apie 2 734,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytÄ maksimaliÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistinÄ sumÄ (Rekomendacijų 8.11. punkte numatytas koeficientas yra 1,3 x 1 524,20 Eur (2020 m.

IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovės yra priteisiamas maksimalus Rekomendacijose numatytas už tokių paslaugų suteikimÄ atlygis – 1 981,46 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti trečiajam asmeniui R. W. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvydų giria“ 1 981,46 Eur (tÅ«kstantį devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai Asta Radzevičienė Agnė Tikniūtė Vytautas Zelianka