dfbdac83-fe49-4ece-a963-145d5c54712e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-593/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12704-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Indrei Karpienei, Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam D.

K., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, nuteistajam P. B., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei BaltruÅ¡aitienei, nuteistajam D. S., jo gynėjui advokatui R. M., nukentėjusiesiems T. K. ir V. K., psichologei Jurgitai Jakubauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Ruslan Mazurov, nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Stasės KupčiÅ«nienės, nuteistojo P. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos ir nuteistojo D.

K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo: P. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridėjus Å¡velnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 2 (dvejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 24 MGL bauda prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridėjus Å¡velnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 8 (aÅ¡tuoni) mėnesių laisvės atėmimo Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose ir 24 (dvideÅ¡imt keturių) MGL dydžio (903,84 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 1 (vienų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, iÅ¡ dalies pridėjus Å¡velnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ D. K. 50 Eur turtinei žalai ir solidariai iÅ¡ P. B., D. K., R. M. ir D. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteista iÅ¡ R.

K., nustatant, kad Å¡i jos pareiga pasibaigia, kai D. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyjÄ turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista solidariai iÅ¡ P. B., D. K., R. M. ir D. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iÅ¡ R. K. nustatant, kad Å¡i jos pareiga pasibaigia, kai D.

S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyjÄ turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 2 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. P. B., D. K., R. M. ir D. S. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad: 1.1. P. B. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., D. K., nepilnamečiu D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , turėdami iÅ¡ankstinę tyčiÄ grupės narių naudai pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto koordinuotais veiksmais, t. y. P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančiÄ situacijÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ bei daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val. prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T.

K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamÄ automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , perdavus D. K. daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , pagrasinus daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nukreipus jį į T.

K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės; 1.2. D. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., P. B., D. S., gim. 2001 m., ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , turėdami iÅ¡ankstinę tyčiÄ grupės narių naudai pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto koordinuotais veiksmais, t. y.

P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančiÄ situacijÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ bei daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val. prie „Kubo” parduotuvės, (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamÄ automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V.

K., ir D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , perdavus D. K. daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , pagrasinus daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu bÅ«du pagrobė T. K. priklausantį daiktÄ â€“ sidabrinės spalvos rankinį laikrodį su odine apyranke 50 Eur vertės ir bendrais veiksmais pagrobė V.

K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės; 1.3. R. M. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su nepilnamečiu D. S., gim. 2001 m., P. B.. D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , turėdami iÅ¡ankstinę tyčiÄ grupės narių naudai pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto koordinuotais veiksmais, t. y. P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančiÄ situacijÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ bei daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T.

K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamÄ automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K. ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , perdavus D. K. daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , pagrasinus daiktu panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nukreipus jį į T.

K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu bÅ«du pagrobė T. K. priklausantį daiktÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei P8 Eithe" 180 Eur vertės ir bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės; 1.4. D. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., P. B., D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , turėdami iÅ¡ankstinę tyčiÄ grupės narių naudai pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto koordinuotais veiksmais, t. y. P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančiÄ situacijÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ bei daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamÄ automobilį „Opel Meriva", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , perdavus D. K. daiktÄ , panašų i Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , pagrasinus daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais pagrobė V.

K. priklausantį automobilį „Opel Meriva". valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nuteistųjų P. B., D. K., R. M. ir D. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Ruslanas Mazurov praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodo, jog nors kaltinamasis D. S. ir prisipažino kaltu, tačiau iÅ¡analizavus jo parydomus su tuo sutikti negalima, kadangi nuteistasis pripažino tik kaltinime nurodytas aplinkybes ir neprisipažino, kad bÅ«tų su kuo nors taręsis pagrobti iÅ¡ nukentėjusiojo automobilį ar bÅ«tų žinojęs apie tokius ketinimus.

Apelianto teigimu, D. S. neatliko jokių turto grobimo veiksmų, nevartojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, negrasino jo tuoj pat pavartoti, maža to – net nebuvo Å¡alia nukentėjusiojo, kai iÅ¡ jo buvo galimai grobiamas turtas ir nežinojo, kad tai vyksta. Be to, nei vienas kaltinamasis, liudytojas ir nukentėjusysis neparodė, kad D. S. bÅ«tų atlikęs kokius nors iÅ¡ paminėtų veiksmų. Taip pat apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistojo D. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepagrįstai pritaikė BK 25 straipsnio 3 dalį, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta kokiais įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad D.

S. dalyvavo organizuotos grupės sukÅ«rime, aptarinėjo nusikaltimo planÄ ir mechanizmÄ . Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta konkreti užduotis ar vaidmuo, kuris buvo skirtas D. S.. 3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė D. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nes tai yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. Be to, apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nepakankamai gilinosi ir atsižvelgė į D. S. gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas ir paskyrė jam bausmę, kuri nėra proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. 3.3.

Be to, skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi teismo nuosprendyje nenurodyti motyvai, kuriais neturtinė žala pasireiškė būtent nekentėjusiajam T. K.. Nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai yra netapatūs teismo nustatytai nusikalstamai veikai, o jais nustatytos žalos dydžiai gerokai mažesni nei aptariamu teismo nuosprendžiu nustatytas žalos dydis.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. M. gynėja advokatė S. KupčiÅ«nienė praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir R. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį bei skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. 4.1. Skunde nurodoma, jog nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius BK 180 straipsnio 3 dalį. Apeliantė nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ pratiktÄ organizuotoje grupėje nusikaltimÄ planuojantys asmenys pasiskirsto vaidmenimis, numato priemones, padėsiančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei iÅ¡vengti atsakomybės. Tačiau byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog R. M. nesuvokė, kad jis bÅ«tų organizuotos grupės narys. Be to, byloje nenustatyta, kad R. M. bÅ«tų su kitais kaltinamaisiais susitaręs kokie jo veiksmai bus atimant automobilį ir kokie bus veiksmai po automobilio pagrobimo.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. B. gynėjas advokatas R. Bučma praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį P. B. atžvilgiu neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje. 5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis P. B. atžvilgiu paremtas spėlionėmis ir abejonėmis, o visi neaiÅ¡kumai, netikslumai ir abejonės turėtų bÅ«ti vertinami kaltinamojo naudai.

Be to, apelianto teigimu byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog P. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . 5.2. Be to, skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas nukentėjusiojo T. K. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisdamas jam 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , neanalizavo ir nevertino Å¡ios žalos atsiradimo pagrįstumo, pobÅ«džio ir jos dydžio.

Teismas apsiribojo tik teoriniais pamÄ stymais apie tokiÄ Å¾alÄ ir žalos dydį nustatė pagal teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, visiÅ¡kai nevertindamas neturtinės žalos dydžio nagrinėjamos bylos aspektu. Be to, apeliantas nurodė, jog teismas nustatydamas minėtÄ neturtinės žalos dydį, nevertino aplinkybės, jog nukentėjusiajam T. K. sveikatos sutrikdymas padarytas nebuvo ir neatsižvelgė į kaltinamųjų turtinę padėtį. 5.3. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinęs su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nemotyvavo, kodėl prie paskirtos bausmės pridėjo beveik visÄ ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Be to, apelianto teigimu net ir įrodžius, kad P. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskirtoji bausmė su ankstesniu nuosprendžiu turėtų bÅ«ti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu taikant bausmių apėmimo principÄ , nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ .

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir iÅ¡teisinti jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 3 dalyje. 6.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas neteisingai jo atžvilgiu kvalifikavo BK 25 straipsnio 3 dalį. Jokios iÅ¡ankstinės tyčios grupės narių naudai pagrobti svetimÄ turtÄ nebuvo. Niekas iÅ¡ anksto jokių veiksmų nekoordinavo ir turto pagrobimui nevadovavo. Be to teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į jo jaunÄ amžių, į jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, pažadÄ atlyginti nukentėjusiajam žalÄ ir į tai, kad jis Å¡iuo metu mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras, nukentėjusieji prašė skundus atmesti, kaip nepagrįstus.

8. Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Ruslan Mazurov, nuteistojo R. M. gynėjos advokatės S. Kupčiūnienės, nuteistojo P. B. advokato R. Bučmos, nuteistojo D. K. apeliaciniai skundais tenkinami iš dalies.

9. Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinius skundus padavė nuteistųjų D. S., R. M., P. B. gynėjai ir nuteistasis D. K.. Tačiau iÅ¡ apeliacinių skundų turinio, juose dėstomų motyvų ir reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų matyti, kad juose keliami iÅ¡ esmės tie patys klausimai, t. y. dėl neteisingo kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, neteisingo įrodymų vertinimo, lėmusio nepagrįstÄ nuteisimÄ , netinkamo BK 54 straipsnio nuostatų taikymo, neteisingo civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti iÅ¡sprendimo. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas, bylÄ patikrina skundų ribose.

10. Siekiant paÅ¡alinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių teisingumo ir iÅ¡vadų pagrįstumo apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių dar kartÄ apklausti nuteistieji D. S., R. M., P. B., D. K., taip pat nukentėjusieji T. K. ir V. K.. 10.1. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo P. B. parodymai iÅ¡ esmės atitiko pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Apklausiamas jis patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir nurodė, jog 2017 m. kovo 16 d. pas jį atvažiavo R.

M., pasiÅ«lė pirkti telefonÄ , kurį jis nupirko. Tada pasiÅ«lė kartu „baliavoti“. Jis sutiko, važinėjo po KaunÄ automobiliu, kuriame buvo ir daugiau žmonių: D. S., D. K., R. M. ir A.. Pirmiausiai važiavo iki A. namų, sustojo prie garažų (A. namai buvo netoli), po to važinėjosi po rajonÄ . IÅ¡ automobilio prie garažų buvo iÅ¡lipę visi, iÅ¡skyrus T. K. ir D. S.. Nežino, kodėl A. buvo grįžęs namo ir nematė, kad bÅ«tų kažkÄ iÅ¡ namų atsinešęs. Jis pats buvo grįžęs namo, nes buvo Å¡alta ir reikėjo apsirengti Å¡ilčiau, planavo važiuoti į naktinį klubÄ , reikėjo persirengti.

Iš namų nieko, išskyrus pinigus, neapsiėmė. Kai atėjo, tuomet automobilį vairavo D. K.. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) miško, jis paprašė, kad sustotų, išlipo, išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Kartu išlipo R. M. ir D. S., su tuo automobiliu toliau nevažiavo, nes suprato, jog su tuo automobiliu kažkas negerai – T. K. pasakė, kad nori važiuoti namo, o kažkuris iš mašinoje buvusių asmenų pasakė, kad dar pasivažinės. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) miško, iš automobilio išlipo jis, A., D.

S. ir R. M., o D. K. su T. K. dviese nuvažiavo toliau į miÅ¡kÄ , o po kurio laiko D. K. automobiliu grįžo vienas, į automobilį įsėdo A., o jis ir kiti du liko laukti taksi. Tiksliai neatsimena, kodėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, gal jam liepė arba pats paprašė sustoti. Nežino, kodėl D. K. vienas su T. K. nuvažiavo į miÅ¡kÄ . Važiuodamas taksi, su R. M. ir D. S. apie šį įvykį nieko nekalbėjo, bet suprato, kad tas automobilis buvo pavogtas. Nežino, kaip T. K. automobilyje atsirado lipni juosta.

Stovint (duomenys neskelbtini) prie garažu pokalbio apie automobilio pagrobimÄ nebuvo. Jeigu bÅ«tų tokį pokalbį girdėjęs, iÅ¡kart bÅ«tų važiavęs namo, nes nenorėjo jokio nusikaltimo daryti. Nusikaltimo neorganizavo. Nebuvo, ar bent jau jis negirdėjo, jokio pokalbio, kad reikia paimti automobilį. Kaip rankinė, vadinama „taÅ¡ytė“, atsirado pas A. nematė, mano, kad jÄ A. atsinešė iÅ¡ namų. Nematė, kaip jÄ perdavė D. K.. Po įvykio miÅ¡ke, susitiko su A., D. S. ir D.

K.. A. klausė ar jis (P. B.) gali palaikyti „taÅ¡ytę“, tačiau P. B., pamatęs, kad joje yra ginklas – atsisakė. DienÄ prieÅ¡ įvykį iÅ¡ R. M. jokios žinutės negavo, naktį. R. M. pas jį atėjo iÅ¡ anksto nepaskambinęs – susitiko atsitikrinai prie namo laiptinės. Ä®sėdęs į maÅ¡inÄ matė, kad T. K. sėdėjo gale, jis jautėsi gerai tik sakė, kad jam reikia 6-7 val. grįžti namo. Lombarde užstatydamas iÅ¡ R. M. pirktÄ telefonÄ pateikė A. dokumentÄ , kadangi savo buvo pametęs. 10.2.

Nuteistasis R. M. apeliacinės instancijos teisme taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teisme, savo ir kitų nuteistųjų veiksmų sekÄ nurodė taip pat, tik neigė, jog girdėjo kitų susitarimÄ ar tarėsi pats dėl automobilio vagystės. Apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, jog jis tuo automobiliu važiavo, visur buvo kartu, bet negirdėjo, kad automobilį kas nors bÅ«tų taręsis pavogti. Kad automobilis buvo pavogtas, suprato, tuomet, kai pamatė iÅ¡ miÅ¡ko grįžtant vienÄ D. K..

Visiems stovint (iÅ¡skyrus D. S. ir T. K.) prie garažų, kalbų apie automobilio vagystę nebuvo. Nors apeliacinės instancijos teisme jis teigė, kad negirdėjo jokio susitarimo dėl automobilio vagystės, tik T. K. automobiliu važinėjosi po miestÄ , tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad, bÅ«tent A. pasiÅ«lė automobilį parduoti, iÅ¡ ko suprato, kad pirmiausia jÄ reikia paimti ir sutiko tai padaryti. Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad ankstesniuose parodymuose jis teigė, kad kaltę pripažįsta, todėl, kad tikrai buvo pasisavinęs T.

K. telefonÄ ir kartu su visais važinėjosi automobiliu, kuris vėliau, kaip suprato, buvo pavogtas, nors jokio ketinimo vogti jis neturėjo. Apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino, kad matė, pas A. ,,taÅ¡ytę“, bet nežinojo kas joje buvo. Žinutę S. apie tai, jog ,,paėmė automobilį“, jis iÅ¡ T. K. telefono parašė juokaudamas, nesitikėdamas, kad taip atsitiks. Apie nusikaltimo organizavimÄ , ir apie tai, jog T. K. buvo pririÅ¡tas prie medžio – nieko nežinojo. Nurodė, kad apklausiamas Kauno apylinkės teisme davė teisingus parodymus, tik neteisingai nurodė, kad iÅ¡ anksto buvo kalbėta apie pagrobimÄ . 10.3.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis D. K. iÅ¡ esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nurodė, jog pavogti automobilį susitarė jis su A.. Ar kiti girdėjo jų pokalbį – nežino, su kitais apie pagrobimÄ nekalbėjo. Nežino, kokį vaidmenį atliko D. S., negirdėjo, kad jis bÅ«tų kÄ sakęs nukentėjusiajam ar jam grasinęs. Matė, kad A. turi „taÅ¡ytę“, bet nematė ar nuo pat pradžių jÄ turėjo ar pasiėmė, kai buvo nuėjęs iki namų.

Nežino kodėl D. S. ir T. K. liko sėdėti automobilyje, kai visi iÅ¡lipo. Lipni juosta visÄ laikÄ buvo padėta automobilyje prie rankinio stabdžio, ji buvo T. K., nes buvo jo automobilyje. Nežino koks T. K. automobilio ir laikrodžio likimas, nes Å¡ie daiktai liko pas A.. Kas buvo A. „taÅ¡ytėje“ pamatė važiuodamas į miÅ¡kÄ . Visiems iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko kažkas liepė. Teigia, jog ginklu T. K. negrasino, tačiau įsidėjo jį į kiÅ¡enę taip, kad T.

K. matytų, iÅ¡ nukentėjusiojo veido suprato, kad iÅ¡sigando. Kai T. K. paliko miÅ¡ke, jo automobiliu grįžo prie iÅ¡lipusių draugų, bet tik A. atgal įsėdo į automobilį, kiti liko laukti taksi. Manė, kad po to visi susitiks mieste. Iki perdavė A. automobilį – vairavo jis, padavęs A. raktelius – nuėjo namo. P. B. jam jokių nurodymų nedavė. Pažinojo tik R. M. ir D. S.. P. B. matė pirma kartÄ . 10.4. Nuteistasis D. S., apklausiamas dalyvaujant psichologei, nurodė, kad jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme yra teisingi, tačiau teigė, jog jokio pokalbio apie automobilio pagrobimÄ negirdėjo, įvykio metu buvo girtas ir važiuodamas miegojo.

„TaÅ¡ytę“ matė tada, kai iÅ¡važiavo iÅ¡ miÅ¡ko ir kai A. pasiÅ«lė jÄ pasaugoti P. B., tačiau pastarasis, pažiÅ«rėjęs, kas yra viduje grÄ Å¾ino jÄ A.. D. S. teigia, jog nežino, kas ten buvo viduje. Nematė ar D. K. grįžo kartu su T. K. iÅ¡ miÅ¡ko. Neatsimena ar grasino T. K.. Daug laiko praėjo nuo įvykio ir nelabai kÄ atsimena. Kai važinėjo po miestÄ T. K. automobiliu, negirdėjo jokių kalbų apie automobilio pagrobimÄ . Neatsimena dėl ko galėjo grasinti T.

K.. VienÄ kartÄ automobilyje liko su T. K., kai jie sustojo (duomenys neskelbtini) prie garažų. T. K. neprašė, kad jį paleistų ir neatrodė, kad jis bÅ«tų iÅ¡sigandęs. Nieko nekalbėjo ir nieko negirdėjo apie to automobilio pagrobimÄ . Tačiau ikiteisminio tyrimo metu D. S. kaltę buvo pripažinęs, nurodęs, jog T. nesutikus leisti automobilį vairuoti D. K., jam buvo pagrasinta, kad geriau duotų geruoju, nes kitaip atims automobilį. Vėliau automobilyje miegojo, o prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko girdėjo, kaip A.

T. kalbėjo, kad jam gali bÅ«ti blogai, jei blogai elgsis, girdėjo kaip A. sakė D.: ,,daryk kaip tarėmės“, vėliau matė ,,taÅ¡ytėje“ ginklÄ 10.5. T. K., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog negirdėjo, kad P. B. bÅ«tų davęs kitiems nuteistiesiems kokius nors nurodymus. Nors kitų nuteistųjų pokalbio prie garažų D. S. negalėjo girdėti, tačiau bÅ«tent D. S., kai D. K. paprašė pavairuoti, tai D. S. pagrasino. Kad jie veikia susitarę, suprato tuomet, kai buvo sustoję (duomenys neskelbtini). ir jam iÅ¡ keleivio priekyje sėdynės liepė pereiti į galÄ .

Po to, kai iÅ¡leido merginas, jokios kalbos apie važiavimÄ ,,baliavoti“ nebuvo. Nukentėjusysis patvirtino, jog miÅ¡ke į jį buvo nukreiptas ginklas, tai padarė D. K., liepdamas eiti į miÅ¡kÄ . Iki įvykio automobilyje nebuvo lipnios juostos, kaip ji atsirado automobilyje – nežino. Kad ketinama iÅ¡ jo pavogti automobilį suprato bÅ«nant (duomenys neskelbtini) prie „Kubas“ parduotuvės. Nepamena, kas (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke sakė „lipk lauk“, bet privažiavus miÅ¡kÄ , visus iÅ¡laipino, o jam buvo pasakyta likti automobilyje jis sakė, kad taip pat iÅ¡lipa, jam pasakė bÅ«ti automobilyje, o D. sėsti už vairo, padavė jam juodÄ tašę ir pasakė, jog lauks už 15 minučių.

11. Apygardos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos dar kartÄ Ä¯vertinusi, pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistieji D. S., R. M., P. B., D. K. plėšimo bÅ«du pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ pripažindamas, kad D. K., R. M., D. S. veiksmų kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 180 straipsnio 3 dalį, o P. B. veiksmų kvalifikacija pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį yra teisinga.

12. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 3 dalį traukiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės arba kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji pripažinti kaltais dėl plėšimo, įvykdyto dalyvaujant organizuotoje grupėje.

13. Organizuota grupė, kaip viena iÅ¡ bendrininkavimo formų, apibrėžta BK 25 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Taigi organizuotos grupės nariai iÅ¡ anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo bÅ«do, vietos, laiko ir pan.

Toks iÅ¡ankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryÅ¡ius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo.

Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad organizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam bÅ«dingas nevienalaikiÅ¡kumas. Svarbus aspektas sprendžiant klausimÄ dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslÄ daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausÄ s tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

14. Pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinėje instancijoje apklausti nuteistieji D. S., R. M., P. B., D. K. kategoriÅ¡kai neigė organizuotos grupės buvimÄ . IÅ¡ skirtingu proceso metu duotų nuteistųjų paaiÅ¡kinimų visumos galima pagrįstai spręsti, kad mintis pagrobti nukentėjusiojo automobilį kilo spontaniÅ¡kai, Å¡i mintis kilo važinėjant automobiliu po miestÄ , turint tikslÄ gauti pinigų. Objektyvių duomenų apie iÅ¡ankstinį nusikalstamų veiksmų aptarimÄ , suderinimÄ , tikslų vaidmenų pasiskirstymÄ , nuteistųjų tvirtų, netrumpalaikių ryÅ¡ių buvimÄ baudžiamojoje byloje nėra.

Analizuojant visų nuteistųjų parodymus matyti, kad nei pats sumanymas pagrobti automobilį, nei tai, kokius veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų turės atlikti, kad būtų pasiektas bendras tikslas, nebuvo aiškiai apibrėžti, aptarti ir suderinti, viskas vyko spontaniškai pagal tuo metu buvusias aplinkybes, o ne vienam iš apeliantų skirstant vaidmenis, duodant kitiems bendrininkams tam tikrus nurodymus, kaip nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas. Manyti, kad bent vienas iš nuteistųjų tuo metu suvokė priklausantys organizuotai grupei, laikė save tokios grupės nariais, pagrindo taip pat nėra.

Taigi, iÅ¡ paminėtų aplinkybių, taip pat iÅ¡ nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus aukÅ¡tÄ pasirengimo lygį ir organizuotumÄ , iÅ¡ankstinį nuteistųjų susitarimÄ daryti nusikalstamas veikas, pasiskirstymÄ vaidmenimis, vieningÄ tyčiÄ ir užduočių atlikimÄ siekiant bendro tikslo.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas organizuotos grupės požymį nuteistiesiems inkriminavo nepagrįstai nesant bÅ«tinų organizuotai grupei bÅ«dingų požymių ir kartu nepagrįstai P. B. pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kad tarp nuteistųjų susitarimas pagrobti automobilį buvo, Å¡iam susitarimui nei vienas iÅ¡ nuteistųjų neprieÅ¡taravo, tačiau nagrinėjamu atveju nors ir yra įrodytas tam tikras susitarimas, tačiau nuteistųjų padarytas plėšimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas tik kaip padarytas bendrininkų grupėje, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

16. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014). Susitarti įmanoma ir rodant pritarimÄ kito asmens veiksmams. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

17. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstÄ manymÄ , kad nuteistųjų, kaip bendrininkų, susitarimas pagrobti nukentėjusiojo automobilį Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė veiksmų aptarimu iÅ¡lipus ir automobilio ir bÅ«nant jame, t. y. pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant. Nors nuteistasis P. B. neigia dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme, nuteistasis D. S. tvirtina nesupratęs, kad buvo daromas nusikaltimas, nes buvo girtas, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl Å¡ių nuteistųjų, kaip ir nuteistųjų R. M., D. K., dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir jų kaltės.

18. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo T. K. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, jie nekito viso proceso metu. Būtent šiais parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir paneigė nuteistųjų parodymus, kuriais jie nesutiko su tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis. Tai buvo pagrindas remtis nuteistųjų parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti ir teisiamuosiuose posėdžiuose betarpiškai ištirti įrodymai ir argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas dėl nuteistųjų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, o kuriuos atmeta ir jais nesivadovauja (7 t., b. l. 90–92).

19. Nuteistojo D. S. skundo teiginiai, kad jis pripažintas kaltu remiantis tik tuo, jog sėdėjo tame automobilyje, nors pats jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, apie susitarimÄ pagrobti automobilį nežinojo, Å¡alia nukentėjusiojo, kai iÅ¡ jo pagrobtas automobilis, nebuvo, nepaneigia nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų dėl jo dalyvavimo Å¡ioje nusikalstamoje veikoje. Kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors D. S. pokalbiuose prie parduotuvės „Kubas“ ir prie garažų nedalyvavo, jo nukentėjusiajam automobilyje pasakyta frazė „duok maÅ¡inÄ arba bus blogiau“ (pats nuteistasis pripažino pagrasinęs nukentėjusiajam, kad atims automobilį, jei neduos pavairuoti), liudytojos G. V. nurodyta aplinkybė dėl R. M. automobilyje pasakytos D. S. frazės „tokio „zapadlo“ mergaitei padaryti negaliu“, liudytojo G. B. parodymai apie jam D.

S. papasakotas nusikaltimo aplinkybes - suponuoja pagrįstÄ manymÄ , kad nuteistasis D. S. suprato apie ketinimÄ pagrobti nukentėjusiojo automobilį ir tokiam ketinimui pritarė.

20. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo P. B. pozicija, kad jo, kaip organizatoriaus, veiksmai esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms nėra įrodyti, tačiau atmetami, kaip nepagrįsti nuteistojo skundo teiginiai, kad teismo iÅ¡vados dėl jo dalyvavimo automobilio plėšime paremtos tik prielaidomis ir spėlionėmis nesat jokių jo kaltės įrodymų. Nuteistojo versija, kad jis apie ketinimÄ pagrobti nukentėjusiojo automobilį suprato tik (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, su visais važiavo bÅ«damas tikras, kad važiuoja pasilinksminti, nėra nauja.

Å i versija buvo iÅ¡kelta nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta (7 t., b. l. 91). Kaip jau minėta, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Å iuo atveju nuosekliais ir neprieÅ¡taringais nukentėjusiojo T. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad P. B. buvo bÅ«tent tas asmuo, kuris liepė nukentėjusiajam sėsti į automobilio galÄ , domėjosi automobilio technine charakteristika, sustojus prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko bÅ«tent P. B. liepė visiems, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį ir D.

K., iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos, pasakė, kad už 15 minučių lauks. P. B. žinojimÄ apie nusikalstamos veikos darymÄ ir jo apsisprendimÄ dalyvauti Å¡ioje veikoje patvirtina ir nuteistojo D. K. parodymų dalis, kur jis nurodė, kad R. M. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir grįžus su P. B. ir A. ir visiems bekalbant apie nukentėjusiojo automobilio ,,paėmimÄ â€œ, P. B. buvo Å¡alia. Å iÄ aplinkybę patvirtinto ir nuteistasis R. M.. BÅ«tent po Å¡io pokalbio P. B. nurodė nukentėjusiajam persėsti į automobilio galÄ ir pats sėdo už automobilio vairo.

Esant paminėtoms aplinkybėms aukÅ¡tesniajam teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo P. B. dalyvavimo pagrobiant nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Teismo iÅ¡vados dėl jo dalyvavimo Å¡ioje veikoje yra argumentuotos ir pagrįstos, su jomis nesutikti pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 23 straipsnio nuostatas, kadangi byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų aplinkybių, rodančių, kad P. B., suvokdamas, kad gali pabaigti pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , savo norų jÄ nutraukė ar ėmėsi kokių nors veiksmų, kad veikÄ nutrauktų kiti bendrininkai (nuteistasis po to, kai kilo mintis pagrobti nukentėjusiojo automobilį, Å¡iuo automobiliu važinėjo su kitais nuteistaisiais, kartu vyko iki KleboniÅ¡kio miÅ¡ko, palaukė kol vienas iÅ¡ bendrininkų, nuvažiuos su nukentėjusiuoju į miÅ¡kÄ ir grįš automobiliu, miÅ¡ke palikęs T.

K.).

21. Nuteistieji R. M., D. K. apeliaciniuose skunduose savo kaltės dėl nukentėjusiojo T. K. automobilio pagrobimo iš esmės neneigia. R. M. gynėjo, kaip ir D. K. skunduose nesutinkama su organizuotos grupės požymio inkriminavimu, tačiau dėl šios aplinkybės šiame nuosprendyje jau yra pasisakyta ir konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas šį požymį nuteistųjų veiksmuose nustatė nepagrįstai.

22. Duodamas paaiÅ¡kinimus apeliacinėje instancijoje R. M. iÅ¡kėlė versijÄ , kad apie automobilio pagrobimÄ sužinojo tik bÅ«damas (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, prieÅ¡ tai jokios kalbos apie automobilio pagrobimÄ nebuvo, o prisipažinti norėjo tik dėl telefono. Be to, įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kuriame nurodytos aplinkybės tiek dėl telefono, tiek dėl automobilio pagrobimo, R. M. davė iÅ¡samius parodymus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. M. taip pat patvirtino, kad kuo yra kaltinamas žino, parodymus davė tiek apie telefono, tiek apie automobilio pagrobimo aplinkybes.

Tokia nuteistojo versija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams, nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimams bei nuteistųjų D. K., D. S. paaiÅ¡kinimams, jog tuo metu, kai nukentėjusysis T. K. ir D. S. liko automobilyje, nuteistasis R. M. buvo iÅ¡lipęs ir kalbėjosi su kitais nuteistaisiais. Paties R. M. liudytojai S. T. paraÅ¡yta žinutė klausiant, ar ji nenori susitikti ir paminint, kad jie paėmė maÅ¡inÄ , rodo, kad R. M. apie sumanymÄ pagrobti nukentėjusiojo automobilį žinojo anksčiau, nei nurodė apklausiamas apeliacinėje instancijoje.

Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į paties nuteistojo pozicijos nenuoseklumÄ apeliacinėje instancijoje iÅ¡ pradžių teigiant, kad pirmosios instancijos teisme davė teisingus parodymus, o vėliau nurodant, kad netinkamai nurodė aplinkybę apie iÅ¡ankstinį kalbėjimÄ si dėl automobilio pagrobimo, teisėjų kolegija R. M. versijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , paneigtÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos proceso metu iÅ¡tirtais įrodymais.

23. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. K. savo kaltės neneigė, tačiau nurodė nesutinkantis su nustatyta aplinkybe, kad jis buvo ginklÄ nukreipęs į nukentėjusįjį, ginklu į jį taikėsi. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. K. pripažino, kad iÅ¡sitraukė ginklÄ ir padarė taip, kad T. K. jį matytų, tiesiog parodė, kad turi ginklÄ . Nukentėjusysis T. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad D. K. iÅ¡sitraukė ginklÄ ir nukreipė į jo krÅ«tinę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus apie Å¡iÄ aplinkybę, esminių prieÅ¡taravimų neįžvelgia, kadangi nustatyta, jog ginklas buvo panaudotas jį demonstruojant nukentėjusiajam (juo grasinant) ir kolegijai nekelia abejonių nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog ginklu nukentėjusiajam buvo grasinama.

24. Ä®vertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų D. S., R. M., P. B., D. K. dalyvavimas plėšimo bÅ«du pagrobiant nukentėjusiajam T. K. priklausantį automobilį yra įrodytas ir abejonių nekelia, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumos akivaizdu, kad nuteistųjų padaryta nusikalstama veika, neįrodžius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės – atitinka ne BK 180 straipsnio 3 dalyje, o BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

PaÅ¡alinus organizuotos grupės požymį, taip pat paÅ¡alinus aplinkybes, kad P. B. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, vadovavęs ir davęs nurodymus kitiems grupės nariams, davęs nurodymÄ asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , perduoti daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , D. K., keistinos P. B., D. K., R. M., D. S. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo faktinės aplinkybės nustatant, kad: 24.1. P. B. veikdamas bendrininkų grupėje su R.

M., D. K., nepilnamečiu D. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , turėdamas tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sukurdami bauginančiÄ situacijÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ bei daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val. prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T.

K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamÄ automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , perdavus D. K. daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , pagrasinus daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nukreipus jį į T.

K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės; 24.2. D. K., veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., P. B., D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , turėdamas tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sukurdami bauginančiÄ situacijÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ bei daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo” parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T.

K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamÄ automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , perdavus D. K. daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , pagrasinus daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nukreipus jį į T.

K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu bÅ«du pagrobė T. K. priklausantį daiktÄ â€“ sidabrinės spalvos rankinį laikrodį su odine apyranke 50 Eur vertės ir bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės; 24.3. R. M. veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu D. S., gim. (duomenys neskelbtini)., P. B.. D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , turėdamas tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sukurdami bauginančiÄ situacijÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ bei daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamÄ automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K. ir jį D.

K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , perdavus D. K. daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , pagrasinus daiktu panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausantį daiktÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei P8 Eithe" 180 Eur vertės ir V.

K. priklausantį automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės; 24.4. D. S., veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., P. B., D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , turėdamas tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sukurdami bauginančiÄ situacijÄ , tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ bei daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T.

K. ir tokiu bÅ«du neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamÄ automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , perdavus D. K. daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , pagrasinus daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nukreipus jį į T.

K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva". valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės.

25. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali bÅ«ti keičiamas, kai to praÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose, arba tai gali daryti bylÄ nagrinėjantis teismas savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju perkvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamus veiksmus BPK 256 straipsnyje įtvirtintos taisyklės nepažeistos, kadangi apeliantų veika perkvalifikuojama pagal Å¡velnesnę atsakomybę numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , o nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės nėra keičiamos. Be to, apie tokio perkvalifikavimo galimybę savo skunduose nurodo patys apeliantai.

26. Perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal Å¡velnesnę baudžiamÄ jÄ atsakomybę numatantį BK straipsnį, iÅ¡ naujo spręstinas jiems skirtinų bausmių ir jų bendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais klausimas.

27. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Nuteistieji P. B., D. K., R. M., D. S. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri remiantis BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis laikoma apysunkiu nusikaltimu. Veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir Å¡iÄ aplinkybę teisėjų kolegija laiko nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teisme D. S., R. M., D. K. savo kaltę pripažino, tačiau atsižvelgiant į jų paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ , kai kurių aplinkybių neigimÄ , naujų versijų kėlimÄ apeliacinėje instancijoje, jų parodymai negali bÅ«ti laikomi kaltės pripažinimu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

P. B. teistas, bausmės neatlikęs, nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , baustas administracine tvarka, nedirba. D. K. teistas, bausmės neatlikęs, nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , baustas administracine tvarka, nedirba. R. M. teistas, bausmės neatlikęs, nusikaltimas padarytas turint neiÅ¡nykusį teistumÄ , baustas administracine tvarka, nedirba. D. S. teistas, nusikaltimas padarytas neiÅ¡nykus teistumui, administracine tvarka nebaustas, nedirba, mokosi. D. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, todėl jo atžvilgiu taikytini BK 90, 91 straipsniuose numatyti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad D. S. nuo 2014 m. yra socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio, iki 2016 m. birželio 17 d. buvo įraÅ¡ytas į policijÄ dominančių vaikų apskaitÄ . (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje apibÅ«dinamas kaip vidutinių sugebėjimų asmuo, tačiau paskutiniu metu rodantis pastangas bÅ«ti stropiu mokiniu, atlieka visas mokytojų pateiktas užduotis, aktyviai dalyvauja pamokose, pažanga įvertinta paskatinimais.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų atliktų veiksmų pobÅ«dį, pavojingumÄ , kiekvieno indėlį nusikaltimo tikslui – turto pagrobimui – pasiekti, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, kurie suponuoja neigiamÄ jų asmenybių vertinimÄ , anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumÄ , sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o nepilnamečiui D. S. remiantis BK 91 straipsnio nuostatomis.

30. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimas teigiant, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra aiškiai per didelė.

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

32. Nukentėjusysis T. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimÄ nukentėjusysis grindė tuo, kad plėšimÄ jo atžvilgiu įvykdė penki asmenys, buvo naudojamas ginklas, jis buvo suriÅ¡tas lipnia juosta ir paliktas miÅ¡ke, dėl nusikaltimo patyrė didelį Å¡okÄ , dėl to turėjo vartoti raminančius vaistus, negalėjo normaliai dirbti, miegoti, buvo suprastėjusi sveikata, mažiau pasitiki žmonėmis, dėl patirtų iÅ¡gyvenimų suprastėjo ir darbinė veikla.

33. Tenkinus nuteistųjų praÅ¡ymus nukentėjusysis dar kartÄ buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kur nurodė, kad pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Nurodė, jog dėl Å¡io įvykio jam buvo padaryta moralinė žala, kuriÄ vertino 15 000 Eur. Mano, jog tokia žala padaryta, nes jis po prieÅ¡ jį įvykdyto nusikaltimo negalėjo normaliai gyventi, bijojo, kad nebÅ«tų jokių pasekmių. Bijojo, kad nuteistieji neieÅ¡kotų jo per pažįstamus, kad nesektų.

Po įvyko buvo pas gydytojÄ , gėrė iÅ¡raÅ¡ytus vaistus. Jų pavadinimo neatsimena. Vaistus vartojo apie 3-4 mėnesius. Po įvykio negalėjo normaliai miegoti, ir dabar dar bijo vienas iÅ¡važiuoti į miestÄ , todėl vežasi draugus arba tėvus, sesę. Teigia, jog jis nenorėjo kartu su nuteistaisiais leisti laiko, važiavo dėl to, kad merginos paprašė parvežti jas namo, o nuteistųjų vežioti neketino. Kai iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo merginos, jis pradėjo jausti pavojų praÅ¡ant nuteistiesiems vairuoti jo automobilį, grasinant.

34. Abejonių dėl to, kad nuteistųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala ir jis turi teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ , Å¡iuo atveju nėra. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas apeliacinėje instancijoje keičiamas ir jų veika perkvalifikuojama pagal Å¡velnesnę atsakomybę numatantį BK straipsnį (jo dalį), taip pat į paties nukentėjusiojo parodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog priteista suma turi bÅ«ti sumažinta.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nuteistųjų atliktų veiksmų pobÅ«dį: nors nukentėjusysis juto grėsmę, tačiau jis nebuvo fiziÅ¡kai sužalotas, vertinama tai, jog nukentėjusiajam buvo grasinta daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jis buvo naktį vienas, lipnia juosta suriÅ¡tomis rankomis ir kojomis paliktas miÅ¡ke, iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtas turtas – tėvui priklausantis automobilis, dėl ko nukentėjusysis turėjo ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip parvykti namo ir informuoti policijÄ .

Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į nuteistųjų turtinę padėtį ir įvertinus teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose sprendžiama, kad priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti turi bÅ«ti mažinama, nustatant neturtinės žalos dydį 5000 Eur. Tokio dydžio suma, kolegijos vertinimu, padės užtikrinti teisingÄ ir protingÄ pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato R. M., nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Stasės KupčiÅ«nienės, nuteistojo P. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos, nuteistojo D. K. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistojo P. B. veiksmus iÅ¡ BK 24 straipsnio 4 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę jÄ atliekant pataisos namuose. Nuteistojo D. K. veiksmus iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę jÄ atliekant pataisos namuose. Nuteistojo R. M. veiksmus iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 24 MGL dydžio bauda, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę jÄ atliekant pataisos namuose ir 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudÄ . Nuteistojo D.

S. veiksmus iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę jÄ atliekant pataisos namuose.

N. T. K. priteistÄ 10 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti iki 5000 Eur. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Daiva Jankauskienė Viktoras PreikÅ¡as