Legislator Case Law & Legislation
dfbd09bf-563e-419f-a40d-a03f16df409b AI generated

dfbd09bf-563e-419f-a40d-a03f16df409b · Å iaulių apygardos teismas

Case Number dfbd09bf-563e-419f-a40d-a03f16df409b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-316/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42620-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1. 2.1.14. 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus, Sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, Ingai Jocienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, Jolantai Steponavičiūtei, nukentėjusiajam D.

Legislator headnote

AI generated

dfbd09bf-563e-419f-a40d-a03f16df409b · Å iaulių apygardos teismas: Be to, ir pats A. M. nurodė, jog jis netrukus po įvykio iÅ¡ardė savo užtvertÄ gardÄ nusipirktai kumelei laikyti, o pasiskolintÄ elektros piemenį grÄ Å¾ino K. R.. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, jog K. R. jam minėjo, jog automobilis nutrenkė K. R. parduotÄ arklį. Jis žinojo, kad A. M. nupirko arklį iÅ¡ K. R., nes K. R. jam apie tai pasakojo. Apie arklio PirkimÄ -pardavimÄ Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai turėjo praneÅ¡ti pirkėjas A. M. Per 7 kalendorines dienas, bet jie su K. R. tai planavo padaryti spalio mėnesio 5 d., o to ne padarė, kadangi, praėjus 6 dienoms po sutarties sudarymo, tai yra spalio 4 d., kumelė žuvo. 2.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-316/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42620-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1. 2.1.14. 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus, Sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, Ingai Jocienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, Jolantai Steponavičiūtei, nukentėjusiajam D.

P., jo atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, iÅ¡teisintajam A. M. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusiojo D. P., civilinių ieškovų – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai atmesti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. M. išteisintas dėl to, kad būdamas arklio savininkas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ bei 2018 m. birželio 19 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-412 patvirtintų ,,GyvÅ«nų laikymo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ (toliau – taisyklės) 24 punkto reikalavimus, pagal kuriuos gyvÅ«nų auginimas ir laikymas turi nekelti grėsmės žmonių sveikatai ar turtui, gyvÅ«nai turi bÅ«ti laikomi taip, kad neiÅ¡eitų iÅ¡ žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis arklys neiÅ¡eitų iÅ¡ žemės valdos, kurioje jis buvo laikomas ribų ir nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ar turtui, dėl ko 2019 m. spalio 4 d. apie 6.50 val. arklys išėjo iÅ¡ žemė valdos, kurioje buvo laikomas, ir iÅ¡bėgo į kelio Smilgiai–Pakruojis 12 km 980 m važiuojamÄ jÄ dalį, dėl ko D.

P. vairuojamas automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), trenkėsi į arklį, tokiu bÅ«du padarant D. P. odos nubrozdinimus ir muÅ¡tines žaizdas veide, kairės plaÅ¡takos II, III, IV pirÅ¡tuose, kairės plaÅ¡takos III– IV delnakaulių lūžius, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio D. P. sveikata, kadangi dėl delnakaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip padarė nukentėjusiajam D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Jolanta SteponavičiÅ«tė praÅ¡o panaikinti 2021 m. gegužės 19 d. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų nuosprendį, pripažinti A. M. kaltu, įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 139 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo D. P. dėl neatsargumo ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tenkinti D.

P. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ A. M. D. P. 1946,53 eurus turtinei žalai atlyginti bei tenkinti D. P. civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlygintos dydį nustatant atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ ir į teisingumo, protingumo, proporcingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, priteisti Valstybinei ligonių kasai iÅ¡ A. M. 508,74 eurus, priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iÅ¡ A. M. 1834,14 eurus, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), laikomÄ UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, adresu: (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti D.

P.. 2.1. Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai A. M. išteisino, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitiko bylos aplinkybių, todėl 2021 m. balandžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2.2. Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, jog A. M. ir K. R. sudarė kumelės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri neatitinka jai keliamų reikalavimų, nes, teismo teigimu, nėra apibūdintas sutarties objektas jokiais individualiais požymiais (vardas, registracijos, ženklinimo numeris, mikroschema ar Pan.), nurodant tik, jog perkama kumelė.

Be to, sutartis K. R. nepasiraÅ¡yta. 2.3. Skunde atkreipia dėmesį, kad A. M. netrukus po sandorio sudarymo apsitvėrė atskirÄ gardÄ savo įgytai kumelei, iÅ¡imdamas jÄ kaip savÄ iÅ¡ K. R. bandos. Be to, Å¡iam sandoriui sudaryti nebuvo bÅ«tina paprasta raÅ¡ytinė sandorio sudarymo forma, o užteko tik žodinės sutarties formos. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartis K. R. nebuvo pasiraÅ¡yta dar ir dėl to, kad jis neturėjo net galimybės susipažinti su suraÅ¡ytos sutarties turiniu, o pasitikėjo A.

M., kuris surašė Å¡iÄ sutartį, kadangi K. R. yra bemokslis, nemokantis nei skaityti, nei raÅ¡yti, todėl susipažinti su Å¡ios sutarties turiniu ir jÄ pasiraÅ¡yti negalėjo, nes sutarties suraÅ¡yme nedalyvavo K. R. atstovas, kuris bÅ«tų šį supažindinęs su sutarties turiniu. Atkreiptinas dėmesys, jog K. R., kaip nemokantį skaityti ir raÅ¡yti, viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme atstovavo jo duktė N. B.. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog kumelės pirkimo – pardavimo sandoris faktiÅ¡kai buvo sudarytas žodine forma.

Tokio pobÅ«džio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, yra bÅ«tina perduoti pinigus pardavėjui, o daiktÄ â€“ pirkėjui. Å i sutartis yra faktiÅ¡kai įvykdyta, o taikyti restitucijos Å¡iuo atveju nėra pagrindo, ir tik neįvykdytas sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu. 2.4. Apeliantė pažymi, kad jau įvykio vietoje atvykusiam policijos pareigÅ«nui V. L. K. R. nurodė, jog jis buvo arklio savininkas, bet dabar jo savininkas yra A. M., o vykdamas į įvykio vietÄ , V.

L., jo teigimu, matė du aptvarus. Liudytojas R. G. patvirtino, jog jis matė du arklių aptvarus, viename iÅ¡ kurių buvo trys akliai, o kitame – vienas. R. G. taip pat patvirtino, jog kaime buvo kalbama, jog K. R. pardavė arklį A. M., o šį faktÄ jam patvirtino ir pats K. R.. Liudytojas V. K. taip pat patvirtino, jog aptvarai buvo keli, kuriuose ganėsi arkliai. Liudytojui I. Å . K. R. jau įvykio vietoje nurodė, jog arklį yra pardavęs. Liudytojas E. D. patvirtino, jog jis, praėjus dviem dienom po eismo įvykio, apžiÅ«rėjo laukÄ , kuriame rado du numestus prie krÅ«mų kuolus su į juos įsuktais varžtais elektros piemens laidui pravesti, bet elektros piemens nebuvo, o tik matėsi, jog pievoje galėjo ganytis arkliai, kÄ patvirtina ir vietovės apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys.

Be to, ir pats A. M. nurodė, jog jis netrukus po įvykio iÅ¡ardė savo užtvertÄ gardÄ nusipirktai kumelei laikyti, o pasiskolintÄ elektros piemenį grÄ Å¾ino K. R.. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, jog K. R. jam minėjo, jog automobilis nutrenkė K. R. parduotÄ arklį. Jis žinojo, kad A. M. nupirko arklį iÅ¡ K. R., nes K. R. jam apie tai pasakojo. Apie arklio PirkimÄ -pardavimÄ Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai turėjo praneÅ¡ti pirkėjas A. M. Per 7 kalendorines dienas, bet jie su K. R. tai planavo padaryti spalio mėnesio 5 d., o to ne padarė, kadangi, praėjus 6 dienoms po sutarties sudarymo, tai yra spalio 4 d., kumelė žuvo. 2.5.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai suabejojo sandorio tikrumu ir nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. V. parodymais. Teismas suabejojo A. M. galimybe susitaupyti 1000 eurų, kai Å¡is dirba tik atsitiktinius padienius darbus, o paskutinį kartÄ oficialiai dirbo tik 1989 m. Be to, A. M. neturi pastovios gyvenamosios vietos ir nuolatinio pragyvenimo Å¡altinio, todėl jo sprendimas įsigyti aklį, neturint kur jį laikyti bei neturint aiÅ¡kaus tikslo, kÄ su Å¡iuo gyvÅ«nu daryti, teismui sukėlė abejonių, ar sandoris nebuvo apsimestinis.

Å ios teismo abejonės yra tik prielaidos, kurių nepagrindžia jokia objektyvi bylos medžiaga. A. M. nurodė, jog pinigus susitaupė per dvejus metus, dirbdamas (duomenys neskelbtini), o įsigijęs arklį, kaip pats nurodė, jį planavo pervežti pas gimines į (duomenys neskelbtini), bet, kÄ bÅ«tų su juo daręs, jis nebuvo apsisprendęs. 2.6. Teismas taip pat nurodė, jog nėra byloje jokių duomenų apie nutrÅ«kusiÄ ar kitaip sugadintÄ nė vieno iÅ¡ aptvarų elektrinio piemens virvę, apart paties A.

M. paaiÅ¡kinimus. Liudytojas V. L. nurodė, jog nematė, kad aptvaro juostelė bÅ«tų nutrÅ«kusi, aptvaras buvo tvarkingas, nors policijos pareigÅ«nai viso aptvaro neapėjo ir jo neapžiÅ«rėjo, tačiau arčiau kelio buvusio aptvaro virvė buvo įtempta. Å ie teismo vertinimai, apeliantės nuomone, neduoda pagrindo nei teigti, nei neigti fakto, jog elektrinio piemens laidai iÅ¡ aptvaro pabėgusios kumelės buvo pažeisti, kadangi ji nebuvo supančiota, neseniai atskirta nuo bandos, o aptvare buvo viena, kuriame nebuvo bandos vedlio, koordinuojančio kitų bandos narių veiksmus, todėl ji laisvai galėjo perÅ¡okti elektrinio piemens laidÄ ir be jokio pažeidimo bei iÅ¡bėgti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį.

Akivaizdu, jog, jei kumelė bÅ«tų buvusi viename aptvare su bandos vedliu, kuris buvo supančiotas ir kuris koordinavo kitų žirgų veiksmus, ji nebÅ«tų iÅ¡trÅ«kusi iÅ¡ aptvaro. A. M., neturėdamas žirgų auginimo patirties ir žinių Å¡ioje srityje, neįvertino jaunos kumelės galimai patirto streso dėl jos atskyrimo nuo bandos bei jos Å¡oklumo galimybių, jos nesupančiojo, todėl, jÄ atskyręs nuo bandos, turinčios supančiotÄ vedlį, neužtikrino, kad jo laikomas gyvÅ«nas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Tokie A. M. veiksmai įgalina daryti iÅ¡vadÄ , jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 straipsnio 1 dalyje.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja laikinai vykdanti direktoriaus pareigas D. M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. M. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai žalÄ 745 eurus, už nukentėjusiojo D. P. gydymÄ , jeigu atsakovas bus pripažintas kaltu nusikalstamo veikos padarymu.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis D. P. praÅ¡o Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės J. SteponavičiÅ«tės skundÄ atmesti ir 2021 m. gegužės 19 d. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų nuosprendį palikti galioti. 4.1. Pažymi, kad su prokurorės nuomone nesutinka, mano, kad Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mai nuosprendyje teisingai pažymėta, kad Å¡i sutartis neatitinka keliamų reikalavimų arkliui identifikuoti.

Be to, apklaustas liudytoju K. R., nurodė, kad užsiima veislinių žirgų veisimu ne vieni metai, todėl iš tokių jo parodymų darytina išvada, kad jis tikrai turėjo žinoti arklių registracijos ir jų laikymo taisykles ir kad negalima parduoti arklio asmeniui, kuris neturi bandos registravimo leidimo. Todėl prokurorės apeliacinio skundo pagrindinis motyvas, kad arklio pardavimo – pirkimo sutartis teisėta, nors joje nėra K. R. parašo, nes jis beraštis, yra nepagrįstas. 4.2. Kaip matyti iš K.

R. parodymų, galima teikti, kad jis Å¡ia veikla užsiiminėjo neteisėtai, nes teisme į klausimus apie arklių registracijÄ , jų pardavimÄ ir pirkimÄ atsakydavo keliais žodžiais „esu beraÅ¡tis nemoku nei skaityti nei raÅ¡yti, todėl nieko negaliu paaiÅ¡kinti“, nors turi vairuotojo pažymėjimÄ ir vairuoja automobilį. Be to, nukentėjusiojo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu, turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar K. R. valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistravęs savo individualiÄ viekÄ , kaip arklių auginimas ir veisimas, ar moka mokesčius už parduotus arklius.

Ar sumokėjo mokesčius už parduotÄ arklį A. M. nuo 1000 eurų gyventojų pajamų mokestį, kas patvirtintų K. R. parodymus, kad autoįvykyje dalyvavęs arklys priklausė A. M.. 4.3. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pagrindinis liudytojas M. M., kuris pirmas buvo įvykio vietoje ir teisme patvirtino, kad jis (D. P.) buvo sudaužytame automobilyje ir jam sakė nejudėti, kol atvyks medikai. Teisme jis taip pat patvirtino, jog salėje sėdinčio kaltinamojo A. M. įvykio vietoje nebuvo.

Ä® įvykio vietÄ po kelių minučių atvyko romų tautybės asmuo ir pasakė, kad tai jo arklys. Nepateikus Å¡iam liudytojui atpažinimui K. R. ir A. M., buvo nuspręsta kaltinimÄ pareikÅ¡ti A. M., ir jį nuteisti, remiantis pardavimo – pirkimo sutartimi.

5. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo D. P. atstovas advokatas Algirdas Zakrasas prašė prokurorės skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendį, iÅ¡teisintasis A. M. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su A. M. iÅ¡teisinimu, jos manymu, byloje yra surinkta pakankamai Å¡io asmens kaltę pagrindžiančių duomenų, todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

8. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiam asmeniui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, BPK normų pažeidimu ar teismo Å¡aliÅ¡kumu.

9. Teisėjų kolegija, teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaususi iÅ¡teisintÄ jį A. M., liudytojÄ K. R., taip pat įvertinusi prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstomus motyvus, skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mai tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius duomenis ir pagrįstai A. M. iÅ¡teisino pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, o tai, kad prokurorei nepriimtinos tokios teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

10. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

11. Pagal BK (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 10 d.) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu nustatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. AV-412) 24 punktu nustatyta pareiga ūkinių gyvūnų laikytojams užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų iš žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

12. IÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad 2019 m. spalio 4 d. apie 6.50 val. iÅ¡ žemės valdos, kurioje buvo laikomas, išėjo ir į kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo arklys, dėl ko D. P. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), trenkėsi į arklį, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio D. P. sveikata.

13. Apylinkės teismas vertindamas nusikalstamos veikos subjekto, t. y. arklio priklausomybės nustatymo klausimÄ , kadangi už gyvÅ«no laikymo taisyklių tinkamÄ laikymÄ si atsakingas bÅ«tent gyvÅ«no savininkas arba laikytojas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog K. R. ir A. M. sudarė bÅ«tent nagrinėjamame įvykyje dalyvavusio gyvÅ«no pirkimo-pardavimo sandorį ir A. M. buvo perleista nuosavybės teisė į konkretų gyvÅ«nÄ (partrenktÄ kumelę), nėra pagrindo. Su tokiomis iÅ¡vadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

14. Apeliaciniame skunde prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai suabejojo sandorio tikrumu, kadangi pardavimo sandoris faktiÅ¡kai buvo sudarytas žodine forma aukÅ¡tesnės instancijos teismas su tokia prokurorės pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra esminė pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lyga. Ir nors dalykas gali bÅ«ti apibÅ«dintas ne tik individualiais, bet ir rūšiniais požymiais, pagrįstu teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teigti, jog K. R. ir A. M. sudarė bÅ«tent nagrinėjamame įvykyje dalyvavusio gyvÅ«no pirkimo-pardavimo sandorį, nėra pagrindo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek A. M., tiek liudytojas K. R. davė parodymus, jog arklys A. M. buvo parduotas 2019 m. rugsėjo 28 d. sutartimi, sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma (1 t., b. l. 68, 72). Nors tokia forma sudarant sandorį tarp fizinių asmenų yra galima, tačiau iÅ¡ sutarties turinio matyti, kad sutarties objektas ja nėra apibÅ«dintas jokiais individualiais požymiais (vardas, registracijos, ženklinimo numeris, mikroschema ar pan.), nurodant tik jog perkama kumelė. Be to, į bylÄ pateikta sutartis K.

R. nėra pasiraÅ¡yta (1 t., b. l. 68, 72). Taip pat pirkimo pardavimo metu arklio pasas A. M. nebuvo perduotas. Pats A. M. negalėjo pasakyti ar jo arklys buvo žymėtas ar ne (3 t., b. l. 5), be to pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. neklausė kokia gyvÅ«nų įsigijimo, registracijos tvarka. Jis paminėjo, kad sutvarkys dokumentus, gyvulio dokumentų nerodė, paso jam nedavė (3 t., b. l. 3-5) Liudytojas K. R. duodamas parodymus dėl parduotos kumelės A. M. buvo nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu K. R. parodė, jog ta kumelė, kuriÄ jis pardavė A.

M., nebuvo „sučipuota“ ir neturėjo jokių dokumentų (2 t., b. l. 30–34), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. R. jau nurodė, kad parduota kumelė buvo čipuota, čipas sprande, parduota kumelaitė turėjo pasÄ (3 t., b. l. 21). Dar daugiau, pirmosios instancijos teismui pagrįstų abejonių kėlė ir A. M. galimybė įsigyti kumelę. Pats A. M. parodė, kad iÅ¡ laisvės atėmimo vietos grįžo prieÅ¡ 2 metus. 1000 Eur susitaupė dirbdamas (duomenys neskelbtini).

Važinėjo per kaimus ieÅ¡kodamas darbų ir apsistojo (duomenys neskelbtini) pas Å«kininkÄ (3 t., b. l. 3-5). Nurodė, kad arklį pirko pirmÄ ir paskutinį kartÄ . Gal giminės bÅ«tų pagelbėję, konkrečių planų neturėjo (3 t., b. l. 5). Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, veisliniai kilmingi arkliai kainuoja tÅ«kstančiais (3 t., b. l. 82-85). Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad kumelė įprastai rinkos kaina kainuoja gerokai daugiau, taip pat, kad pastovios gyvenamosios vietos ir nuolatinio pragyvenimo Å¡altinio neturinčio asmens sprendimas įsigyti arklį, neturint, kur jį laikyti ir, kaip nurodė pats A.

M., neturint aiÅ¡kaus tikslo, kÄ su įsigytu gyvÅ«nu daryt, akivaizdžiai kėlė abejonių dėl sandorio tikrumo, su kuo sutinka ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. V. parodymais, tačiau toks skundo argumentas atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Å¡is liudytojas yra valstybinės maisto veterinarijos tarnybos inspektorius ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

15. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. M. versija dėl jo pasirinktos kumelaitės aptvėrimo atskirai nuo kitų K. R. arklių, buvo nenuosekli. Nurodė, jog jo atitverta ganykla buvo mažesnė nei K. R. ir iÅ¡ vienos pusės ji ribojosi su vandens grioviu, krÅ«mais, iÅ¡ kitos pusės, už keliasdeÅ¡imt metrų – kelias. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad K. R. jam nurodė tvertis aptvarÄ arčiau kelio; jis aptvarÄ apsitvėrė apie 10 m nuo kelio, o K. R. arkliai buvo nuo jo aptvaro apie 15–20 m (2 t., b. l. 85–88).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigÅ«nas V. L. nurodė, kad vykdamas į įvykio vietÄ ganykloje matė du aptvarus: didesnį – arčiau kelio ir mažesnį – toliau nuo kelio. Aptvare toliau nuo kelio (mažesniajame) buvo trys arkliai, arčiau kelio esančiame aptvare nebuvo nieko (2 t., b. l. 164–165). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai minėtas liudytojas paaiÅ¡kino ir teisiamajame posėdyje. IÅ¡ to, kas paminėta, matyti, jog A. M. paaiÅ¡kinimai, dėl jo įrengto aptvaro vietos, taigi, ir vietos, kur jis laikė savo neva įsigytÄ kumelę – aptvare arčiau kelio ar toliau nuo jo – yra prieÅ¡taringi.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ganykla, kurioje galimai ganėsi eismo įvykio metu partrenktas arklys, apžiÅ«rėta tik po dviejų dienų, t. y. 2019 m. spalio 6 d. suraÅ¡ant vietovės apžiÅ«ros protokolÄ , kai jau buvo iÅ¡ardytas ganyklos aptvaras (1 t., b. l. 32-39).

16. Kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojų parodymai apie arklio priklausomybę K. R. ar A. M. nebuvo nuoseklÅ«s, įvykio vietoje buvusiems asmenims apie jam priklausantį arklį skirtingu laiku nurodė tiek K. R., tiek A. M.. Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. M. nurodė, jog atvykęs į įvykio vietÄ K. R. paklaustas atsakė, jog tai jo arklys (3 t., b. l. 41); liudytojas M. M. parodė, kad į įvykio vietÄ pilku automobiliu atvyko romų tautybės žmogus, jis buvo iÅ¡sigandęs. Jis priėjo, paklausė kas nutiko, pasakė, kad automobilis nutrenkė arklį.

Tada paklausė „ar čia tavo arkliai?“, jo veide matėsi iÅ¡gÄ stis, jis atsakė „taip, mano“ (3 t., b. l. 41); liudytojas V. K. parodė, kad žmogus, kuris prašė patraukti arklį, nesakė, kad tai jo arklys (3 t., b. l. 42); liudytojas V. L. parodė, kad priėjo asmuo (A. M.), pavardės neprisimena ir paaiÅ¡kino, kad tai jo arklys, kad jis jį nusipirko. Dar buvo (duomenys neskelbtini) žmonių, jie buvo prie aptvarų, toliau nuo kelio. (duomenys neskelbtini) žmogus buvo priėjęs ir klausė „kada galėsim arklį pasitraukti?“.

Arklio savininku prisistatė jis (A. M.), bet dokumentų neturėjo. Pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ arklys priklausė K.. Kad arklys priklauso A. M., tapo aiÅ¡ku iÅ¡ papildomos A. M. apklausos. Forminant įvykį priėjęs buvo K., o A. M. stovėjo visÄ laikÄ . A. M. paaiÅ¡kino, kad arklį paliko saugoti K. (3 t., b. l. 43-44); liudytojas I. Å . parodė, kad K. R. paklausė, ar jo arklys, atsakė, kad jis jį pardavęs ir tik prižiÅ«rėjo (3 t., b. l. 44).

17. AukÅ¡tesnės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ ir aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta iÅ¡vada, kad atsižvelgiant į surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , kyla pagrįstų abejonių dėl A. M. parodymų, kuriais jis prisipažino iÅ¡ K. R. įsigijęs arklį (kumelę), teisingumo ir objektyvumo. Nesant galimybės juos patvirtinti kitais, nei liudytojo K. R. parodymais, A. M. parodymus teismas pagrįstai vertino kaip galimÄ siekį padėti asmeniui, pas kurį A. M. dirbo (3 t., b. l. 4), iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, bandant prisiimti kaltę.

18. Apibendrinęs tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 straipsnio 1 dalyje. Tenkinti prokurorės apeliacinį skundÄ ir naikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

19. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), laikomÄ (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, adresu: (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti D. P.. Ä®vertinus tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. P. (1 t., b. l. 47), automobilis grÄ Å¾intinas jo teisėtam savininkui. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų 20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei iÅ¡ A. M. 193,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės iÅ¡teisintajam A. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 38).

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad sprendžiant minėtÄ klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

22. A. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės apeliacinis skundas dalyje, dėl A. M. pripažinimo kaltu, atmestas, o A. M. atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis paliktas galioti. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes apygardos teismas netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ A.

M. apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, n u t a r i a : Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), laikomÄ (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, adresu: (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti D.

P.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nekeistÄ . Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už iÅ¡teisintajam A. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ A. M. nepriteisti. Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis Teisėjai Vidmantas Mylė Gražvydas PoÅ¡kus