2022-07-27 Nr. AB-19388-4-69-3-00298-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3502-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00298-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Džickanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. A. A., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. A. A. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. M. A. A. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61622 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino jo apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodyta, kad Departamentas 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti Užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovais. Užsienietis nesutinka su Sprendimo dalimi dėl jo apgyvendinimo sąlygų. Šiuo atveju Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą. Departamentas daro tik niekuo nepagrįstas, tikėtinas išvadas, jog Užsienietis gali bandyti bėgti iš Lietuvos Respublikos, todėl teismas turėtų jas vertinti kritiškai. Be to, šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos Sąjungos šalių narių išorės sienų kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, Užsieniečiui itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, net ir neapribojus jo judėjimo laisvės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad Užsienietis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M31763, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1193, kuriuo Užsieniečio skundą atmetė. Minėtus sprendimus Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Užsieniečio skundą patenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė.

Minėtą teismo sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 2 d. priimta nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjui yra įsiteisėjęs. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 25 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsieniečio pasakojimai, pateikti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, vertinami kaip nedetalūs, neleidžiantys nustatyti persekiotojo ir jo motyvų, nepateikta įrodymų. Tai parodo nebendradarbiavimo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais faktą.

Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečio veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nedetalus pasakojimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Nėra priimta sprendimo dėl Užsieniečio sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, priešingai nei teigiama skunde, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną.

Užsienietis iš kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl jo išsiuntimo į jo kilmės šalį.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. MIGRIS sistemoje Užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 25 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M31763, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1193, kuriuo Užsieniečio skundą atmetė. Minėtus sprendimus Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Minėtą teismo sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 2 d. nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė. Departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Užsieniečiui yra įsiteisėjęs. Departamentas 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Taip pat, prieglobsčio prašytojo pasakojimai vertinami kaip nedetalūs, neleidžiantys nustatyti persekiotojo ir jo motyvų, nepateikta įrodymų. Tai parodo nebendradarbiavimo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais faktą, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis gali pasislėpti. Su Sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 1 d.

7. Teismas darė išvadą, jog atvykdamas į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu, neturėdamas asmens dokumentų, Užsienietis turėjo išankstinį tikslą nuslėpti savo tapatybę, siekdamas apsunkinti jo grąžinimą į jo kilmės valstybę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pagrįstai Departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

8. Teismas nenustatė, kad Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Užsienietis neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, Užsieniečiui taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, tai yra įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje dėl Užsieniečio išsiuntimo į jo kilmės šalį. Užsieniečio nusiskundimai dėl gyvenimo sąlygų, judėjimo galimybių atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Departamentas Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą Sprendimo kontekste, o Užsieniečio nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

III. 10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti apgyvendinimą VSAT, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Nors teismas nagrinėdamas skundus nepatvirtino, kad Užsienietis kelia grėsmę ar pažeidinėja tvarką, tačiau panaikinti judėjimo laisvės ribojimų nesutiko.

11.2. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sulaikymas turi būti taikomas vykdant grąžinimo procedūrą; 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės taikytinos.

11.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atvejų teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

11.4. Pagrindų riboti vaikų judėjimo galimybę nėra. Be to, Departamentas netikrino, kaip Užsienietis elgiasi apgyvendinimo vietoje, neapklausė VSAT darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jo elgesiu, ar jie pažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklės ar kitus teisės aktus.

11.5. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

11.6. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos „Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse“ yra nurodyta, kad nelegalus prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei automatinės galios sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę.

12. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

13. Departamentas atsiliepime nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes ir tuos pačius teisinius argumentus kaip ir atsiliepime į Užsieniečio skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Departamento sprendimo, kuriuo Užsienietis apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje – pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą konstatavo, jog kad Departamentas Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą Sprendimo kontekste, todėl Užsieniečio skundą atmetė.

16. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti apgyvendinimą VSAT, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).

18. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M31763, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1193, kuriuo Užsieniečio skundą atmetė. Minėtus sprendimus Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Užsieniečio skundą patenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Minėtą teismo sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 2 d. priimta nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjui yra įsiteisėjęs. Taigi, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo prasme.

19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

20. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

25. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

26. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatyta aplinkybe. Departamento Sprendime nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Taip pat, prieglobsčio prašytojo pasakojimai vertinami kaip nedetalūs, neleidžiantys nustatyti persekiotojo ir jo motyvų, nepateikta įrodymų. Tai parodo nebendradarbiavimo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais faktą.

27. Kaip jau minėta Užsienietis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso (žr. šios nutarties 18 p.). Susiklosčius tokiai situacijai, VSAT, atsižvelgdamas į tai, kad Departamento Sprendimu išspręsti Užsieniečio, turinčio prieglobsčio prašytojo statusą, kurio jis neteko priėmus galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, apgyvendinimo ir judėjimo laisvės klausimai, turi priimti naują administracinį sprendimą dėl Užsieniečio apgyvendinimo režimo (Įstatymo 1408 str. 7 d.). Taigi, spręstina, jog pasikeitus Užsieniečio statusui (nebesant prieglobsčio prašytoju) Departamento Sprendimas nebegali būti toliau taikomas. Pažymėtina, kad tos pačios aplinkybės egzistavo ir priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylos medžiagoje informacijos, jog būtų priimtas naujas sprendimas dėl Užsieniečio apgyvendinimo režimo, nėra.

28. Užsieniečio statuso pasikeitimo aspektu taip pat nurodytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑22‑602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog vien atvykimo į Lietuvos Respubliką ne per pasienio punktą faktas negali vienareikšmiškai būti traktuojamas kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis valdžios institucijomis. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog jis būtų aktyviais veiksmais trukdęs vykdyti prieglobsčio procedūrą, pažeidęs apgyvendinimo tvarką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama ilgiau kaip 6 mėnesius. Iš to spręstina, kad Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimant naują sprendimą – Užsieniečio skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. M. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) piliečio A. M. A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61622 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. A. A. judėjimo laisvė.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė