2021-12-08 Nr. AB-26336-3-61-3-03338-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-752-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03338-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė „Emilė“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. RNA-32176 (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi Bendrovės skundą priėmė.

Bendrovė pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti VMI sustabdyti pradėtus priverstinius išieškojimo veiksmus ir įpareigoti VMI nepradėti naujų priverstinių išieškojimo veiksmų (toliau – Reikalavimo užtikrinimo priemonės).

Bendrovė nurodė, kad šiai dienai yra nepajėgi padengti iš karto visą mokestinę nepriemoką, o bet koks galimas VMI taikytinas (taikomas) suvaržymas (banko sąskaitų areštas, įsiskolinimo perdavimas išieškojimui antstoliui) turės neigiamą įtaką Bendrovės veiklai, kadangi bus sutrikdyti iš anksto suplanuoti pinigų srautai, o toks sutrikdymas gali nulemti ir Bendrovės nemokumą. Bendrovė prašė atsižvelgti ir į tai, kad buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos įmonių sąrašą, negalėjo pateikti prašymo dėl mokestinės paskolos sudarymo laiku ne dėl nuo Bendrovės priklausančių aplinkybių. Šiuo metu tęsiant (pradedant) priverstinio išieškojimo veiksmus ir teismui tenkinus Bendrovės skundą yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti Sprendimą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, kadangi Bendrovė būtų priversta inicijuoti nemokumo procesą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi netenkino Bendrovės prašymo taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, jį aiškinančia teismų praktika ir susipažinęs su Bendrovės prašymo taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones argumentais bei pateiktais įrodymais, padarė išvadą, kad byloje Bendrovė nepateikė prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymų dėl skundo reikalavimo pagrįstumo. Teismo vertinimu, Bendrovė, prašydama taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones, netiesiogiai siekia bylą išspręsti iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra pateikta duomenų ir objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog, nepritaikius Bendrovės prašomų Reikalavimo užtikrinimo priemonių, Bendrovei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti prašomas Reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Bendrovės prašymą ir taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones.

Bendrovė atskirajame skunde dėsto tuos pačius argumentus dėl sunkios finansinės padėties, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

Bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji, teikdama prašymą taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones, siekia išnagrinėti bylą iš esmės, nes paduotu prašymu siekiama tik to, kad VMI nepradėtų priverstinio išieškojimo veiksmų iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Bendrovės nuomone, teismo nutarties šabloniškumą ir formalumą iliustruoja nepagrįsta teismo išvada, jog byloje nėra pateiktų duomenų dėl Bendrovės patirtinos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Šiuo sunkiu laikotarpiu apribojus Bendrovės teisę naudotis banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jai teks inicijuoti nemokumo procesą, kas ir sukels neatitaisomus padarinius Bendrovei ir jos veiklai.

Atsakovas VMI atsiliepime į Bendrovės atskirąjį skundą nesutinka su juo ir prašo jį atmesti.

VMI sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė, teikdama prašymą taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones, siekia iš esmės išnagrinėti bylą.

VMI paaiškina, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai iš Bendrovės atsiliepimo į Bendrovės atskirąjį skundą teikimo metu nėra vykdomi. Per portalą „Mano VMI“ 2021 m. rugsėjo 21 d. VMI išsiuntė Bendrovei pranešimą, informuodama, kad mokestinę nepriemoką, kuri susidarė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., Bendrovė turi sumokėti iki 2021 m. spalio 31 d. ir informavo, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. susidariusią 24 344,00 Eur mokestinę nepriemoką turi sumokėti įprasta mokesčių įstatymų numatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria netenkintas Bendrovės prašymas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Bendrovė prašymu taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones siekė bylą išspręsti iš esmės, nepateikė prima facie įrodymų dėl skundo reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad, nepritaikius Bendrovės prašomų Reikalavimo užtikrinimo priemonių, Bendrovei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, netenkino Bendrovės prašymo taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones.

Bendrovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad teismas jos prašymą taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones išsprendė formaliai, neįvertinęs į bylą pateiktų įrodymų apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį, neteisingai nustatęs, kad prašymu taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones Bendrovė siekė išspręsti bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija, vertindama Bendrovės atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamojo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti 2 sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia (prima facie) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išaiškinta, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017), nes pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisme priimtas Bendrovės skundas, kuriuo Bendrovė ginčija Sprendimą, kuriuo nuspręsta Bendrovės prašymo dėl mokestinės nepriemokos susimokėjimo atidėjimo (išdėstymo) nenagrinėti. Bendrovės prašymas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti VMI sustabdyti pradėtus priverstinius išieškojimo veiksmus ir įpareigoti VMI nepradėti naujų priverstinių išieškojimo veiksmų – tiesiogiai susijęs su Bendrovės siekiu, kad VMI dėl Bendrovei apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nepradėtų priverstinio išieškojimo procedūrų. Bendrovė, grįsdama savo prašymą taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones, ir nurodo, kad būtent VMI priverstinio išieškojimo procedūros sukeltų Bendrovei ir jos veiklai neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Prašomų taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį įvertinusi aptarto teisinio reglamentavimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokio prašymo pagrįstumo vertinimui aktuali aplinkybė, ar apskritai yra pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė kartu su prašymu taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones nepateikė įrodymų, kad šio prašymo padavimo metu VMI jau yra pradėjusi priverstinio išieškojimo procedūras Bendrovės atžvilgiu. Priešingai, VMI atsiliepime į Bendrovės atskirąjį skundą nurodyta, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros atsiliepimo į Bendrovės atskirąjį skundą teikimo metu iš Bendrovės nėra vykdomi. Tai nustačiusi, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė neįrodė, kad, nepritaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonių, Bendrovei kils neatitaisomai ar sunkiai atitaisomai didelė žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Bendrovės prašyme taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytos aplinkybės, susijusios su galimų finansinių nuostolių susidarymu, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad VMI yra pradėjusi priverstinio išieškojimo procedūras Bendrovės atžvilgiu, yra pagrįstos tik prielaidomis, o ne realia grėsme, jog netaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Bendrovė neįrodė, kad, nepritaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, pagrįstai nutarė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti Bendrovės prašomas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemones.

Tai nustačius, vertinimas, ar pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad Bendrovė nepateikė prima facie įrodymų dėl skundo pagrįstumo ir siekė bylą išspręsti iš esmės, tampa neaktualus, todėl dėl to detaliau nepasisakoma.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo Bendrovės atskirajame skunde išdėstytais argumentai panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Bendrovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kadangi reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje (ABTĮ 70 str. 1 d.), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius