dfbbbc98-e606-4cbc-8aba-8055ec94173e · Kauno apygardos teismas

                                           Civilinė byla Nr. 2A-1723-260/2010                                                                Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.1; 121.21;                                                                                                                                                                        (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant ieškovės E. Ž. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Mildai Stankūnaitei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei Surblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Ž. ir atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2001-151/2010 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu, sutarties pakeitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, ir n u s t a t ė :

Ieškovė E. Ž. ieškiniu ( b.l. 3-6, t.

1) prašė:

1) pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ Nr.V-270, kuriuo buvo netenkintas E. Ž. praÅ¡ymas atkurti jai nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį kaip žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune;

2) pakeisti 2004-10-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.M19/2004-0263, sudarytos tarp Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ir E. Ž., 2 punktÄ , nustatant, jog „žemės sklypas iÅ¡nuomojamas iki 2004 m. balandžio 2 d., ...skaičiuojant nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams arba iki sprendimo atkurti nuosavybės teises nuomininkei E. Ž. priėmimo dienos, ...(toliau kaip tekste)“;

3) įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti E. Ž. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio plotas 5,60 ha.IeÅ¡kovė nurodė, kad yra pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo valdytÄ Å¾emę Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis L. Ž. – į jo tėvų valdytÄ Å¾emę Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2003 m. kovo 6 d. iÅ¡vadoje Nr. 55/4763 nurodyta, kad L.

Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 8,20 ha žemės sklypÄ ir 2,95 miÅ¡ko sklypÄ , o Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. gegužės 13 d. iÅ¡vadoje Nr. B-392-3711 nurodyta, kad ieÅ¡kovė turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,20 ha žemės sklypÄ ir 0,31 ha miÅ¡ko sklypÄ . IeÅ¡kovė yra mirusio sutuoktino L. Ž. įstatyminė įpėdinė, ji priėmė jo palikimÄ ir turi teisę atkurti nuosavybės teises į L. Ž. grÄ Å¾intinÄ Å¾emę.Kauno miesto savivaldybė 2002 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 40 patvirtino dviejų žemės sklypų (56000 kv. m ir 2000 kv. m), suformuotų prie pastatų Kaune, (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), detaliuosius planus.

IeÅ¡kovė 2003 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini). 2004 m. spalio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ieÅ¡kovei iki 2014 m. balandžio 2 d. iÅ¡nuomotas 5,60 ha žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydama atkurti jai nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-270 netekino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atkurti jai nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, netekindamas jos praÅ¡ymo, pažeidė įstatymus, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (b.l. 118-128, t.3).

Teismas pripažino negaliojančiu 2006 m. liepos 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ Nr.V-270, kuriuo buvo netenkintas E. Ž. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį kaip žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune; nustatė, kad ieÅ¡kovė E. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,51 ha žemės sklypÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, įpareigojant atsakovÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ per tris mėnesius iÅ¡spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje teismas ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,20 ha žemės ir 0,31 ha miÅ¡ko, savo tėvo turėtos žemės ir praÅ¡yti atkurti nuosavybės teises gaudama lygiavertį žemės sklypÄ prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų tik į 3,51 ha. IeÅ¡kovė negali praÅ¡yti atkurti nuosavybės teises gaudama lygiavertį žemės sklypÄ prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų už mirusio vyro L.

Ž. teisę atkurti nuosavybę į žemę, nes ji nėra pretendentė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme, bet yra L. Ž. turto paveldėtoja. Teismo nuomone, nuosavybės teisės bus atkuriamos L. Ž. vardu, ir tik po to ieÅ¡kovė paveldės L. Ž. žemę. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo atsikirtimÄ , kad nevykdant žemės Å«kio veiklos, 5,60 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, negali bÅ«ti laikomas sklypu, kuris pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ reikalingas pastatams eksploatuoti, nes įstatymas nenustato, kad bÅ«tina vykdyti kokiÄ tai veiklÄ , o pakanka turėti nuosavybės teise pastatus.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nuomojamas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žemės Å«kio paskirties žemė, ir žemės kaina turi bÅ«ti skaičiuojama, kaip už žemės Å«kio paskirties žemę, o ne kaip už kitos paskirties žemę. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė nustatęs sekančias aplinkybes. 2002-01-15 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 40 buvo parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kuriuo prie (duomenys neskelbtini) pastatų buvo suformuotas iki 56000 kv. m.

žemės sklypas, ir prie (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuotas iki 2000 kv. m. žemės sklypas. Tokių ribų ir dydžio žemės sklypai buvo inventorizuoti ir techninės apskaitos duomenyse žymimi jau 1994 metais ir anksčiau, o žemės sklypo aplinkinė riba buvo suderinta su Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba. 5,6000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, teisiškai įregistruotas VĮ Registrų centre, unikalus Nr. 1901-0279-0034. 2003-05-29 buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr.T-242, kuriuo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas.

Po Bendrojo plano patvirtinimo 2004-07-26 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.02-01-6352 VÄ® Registrų centre buvo įregistruotas žemės nuosavybės savininkas Lietuvos Respublika bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai pavesta žemę valdyti patikėjimo teise, žemės Å«kio paskirtis nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke nurodyta žemės Å«kio (sodų). 2004-10-01 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.02-01-7989 nutarta iÅ¡nuomoti E. Ž. valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sÄ lygomis 5,60 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2004-10-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis - žemės Å«kio, o nominali žemės vertė - 16088 litai (sutarties 9 p.).

Visi atsakovo atlikti veiksmai po bendrojo plano patvirtinimo įrodo, kad atsakovas niekada Å¡ios žemės netraktavo, kaip kitos paskirties žemės ir visus įsakymus ir sandorius priiminėjo ar sudarinėjo nurodydamas, kad žemė yra žemės Å«kio paskirties žemė, bet ne kitos paskirties žemė. Teismo nuomone, žemės paskirtis, priėmus bendrÄ jį planÄ , automatiÅ¡kai nepasikeičia, tai patvirtina ir priimti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymai bei pasiraÅ¡yta žemės nuomos sutartis, kuriuose žemė yra traktuojama kaip žemės Å«kio paskirties žemė.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija po bendrojo plano patvirtinimo įregistravo ginčo žemės sklypÄ kaip žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , vadovaudamasi anksčiau patvirtintu detaliuoju planu bei remdamasi įregistravimo metu galiojusia Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo redakcija. 2004-07-26 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas nėra užginčytas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo žemės sklypas kaip žemės Å«kio paskirties žemė yra įregistruotas neteisėtai.

Ginčo žemės sklypo vertė yra apskaičiuota remiantis 2002-01-15 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr.40 ir 2004-07-26 Apskrities virÅ¡ininko įsakymu. Žemės nuomos mokestis yra mokamas kaip už žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ . Todėl visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės nuomojamas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žemės Å«kio paskirties žemė, ir žemės kaina turi bÅ«ti skaičiuojama, kaip už žemės Å«kio paskirties žemę, o ne kaip už kitos paskirties žemę. Teismo nuomone, nėra jokios įstatyminės nuostatos, kuri įpareigotų ieÅ¡kovę pakeisti jai priklausančio žemės sklypo paskirtį ar uždėtų jai tokiÄ pareigÄ .

Nesant ieškovės valios žemės ūkio paskirtis negali būti pakeista. E. Ž. tapo statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė, jau po 2002-01-15 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 40, kuriuo buvo parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 p. numato, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose.

Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis taikytina tik po bendrojo plano patvirtinimo planuojamoms teritorijoms ar toms teritorijoms, kuriuose detaliuoju planu žemės naudotojas ketina keisti žemės sklypo paskirtį.Teismas, netenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimo pakeisti 2004-10-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. M19/2004-0263 2 punktÄ , nurodė, jog ieÅ¡kovė nuomos sutarties pagrindu bando iÅ¡spręsti nuosavybės teisės atkÅ«rimo klausimus, t.y. per nuomos sutartį įpareigoti atsakovÄ ateityje nuosavybės atkÅ«rimo klausimÄ iÅ¡spręsti teigiamai.

Teismo nuomone, papildoma sÄ lyga į nuomos sutartį galėtų bÅ«ti įtraukta tik priėmus teigiamÄ sprendimÄ atkurti nuosavybės teises ir jo dar nerealizavus.   Apeliaciniu skundu (b.l. 145-147, t.3) ieÅ¡kovė E. Ž. praÅ¡o pakeisti 2010 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Apeliantė nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje, kuria jos ieÅ¡kinys nebuvo tenkintas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus materialinės teisės normas.

Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnis numato atlyginimo piliečiams už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«dus. Å io straipsnio 9 dalies 4 p. nustatyta, jog už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę valstybė atlygina piliečiams perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje, iÅ¡skyrus žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Minėto įstatymo 12 straipsnio 3 punktas numato, jog žemė iÅ¡perkama valstybės, jei ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose planuose yra užimta pastatų, statinių ar įrenginių eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, bei kitos paskirties žemės, kuri yra skirta visuomenės poreikiams, sklypų. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas numato, jog už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ piliečiams atlyginama įstatyme numatytais bÅ«dais (vienas iÅ¡ jų - perduodant neatlygtinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ prie nuosavybės teise turimų pastatų).

Ä®statymas nenumato, jog Å¡iuo bÅ«du nuosavybės teisė atkuriama tik tam asmeniui, kuris yra pateikęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises. IÅ¡ Ä®statymo 2, 12, 16, 22 straipsnių normų analizės akivaizdu, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimas perduodant neatlygtinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ prie nuosavybės teise turimų pastatų privalo bÅ«ti įgyvendinamas tiems asmenims, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Å iuo atveju neginčytina, jog E. Ž. turi teisę į jos sutuoktiniui grÄ Å¾intinos žemės atkÅ«rimÄ .

Todėl pagal Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2003-03-06 iÅ¡vadÄ Nr. 55/4763, prie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių pastatų nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės sklypas gali bÅ«ti suteiktas tiek ieÅ¡kovės sutuoktiniui, tiek ieÅ¡kovei po jo mirties, prieÅ¡ingai tai reikÅ¡tų, jog ieÅ¡kovės įgytos nuosavybės teisės įstatymu nėra ginamos ar įstatymo taikymas ieÅ¡kovės atžvilgiu yra ribojamas arba kad ieÅ¡kovė turi mažiau teisių nei kiti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .Sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 2 p. taip pat pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, kadangi Å¡ioje sutartyje yra numatytas terminas - žemės sklypas iÅ¡nuomojamas iki 2014 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo dienos arba iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos, jeigu į šį žemės sklypÄ numatyta atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ .

Kadangi ieÅ¡kovei nėra numatoma atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ , akivaizdu, jog Å¡ia sutarties sÄ lyga yra sukuriamos galimybės atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ tretiesiems asmenims, todėl Å¡ioje dalyje sutartis privalo bÅ«ti pakeista, nustatant, jog žemės sklypas iÅ¡nuomojamas iki 2014 m. balandžio 2 d., skaičiuojant nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams arba iki sprendimo atkurti nuosavybės teises nuomininkei E. Ž. priėmimo dienos“.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija įpareigotina atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio plotas 5,60 ha, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliaciniu skundu (b.l. 136-138, t.3) atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja) praÅ¡o panaikinti 2010 m. gegužės 25 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas negaliojančiu 2006 m. liepos 19 d. Kauno apskrities administracijos įsakymas Nr.V-270; nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,51 ha žemės sklypÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, įpareigojant atsakovÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pilnai atmesti.

Apelianto nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, yra nepagrįsta, kadangi teismas neteisingai vertino įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir žemės įvertinimo tvarkÄ , bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 362 straipsnio 2 dalies nuostatÄ .Teismas nepagrįstai nurodė, kad pastatų, esančių ginčo sklype, bÅ«klė neturi įtakos nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Ginčo sklype esantys pastatai yra objektas, kuriam eksploatuoti yra reikalingas žemės sklypas. Tuo tikslu buvo parengtas ir 2002 m. sausio 15 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 40 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliųjų planų“ patvirtintas ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas. Pagal 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.565 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 21.2 p. šiltnamių su metaliniu karkasu gyvavimo trukmė normaliai jį naudojant yra 35 m.

Pagal Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä pastatų fizinis nusidėvėjimas jau 1999 m. rugpjūčio 16 d. siekė nuo 44 iki 75 procentų. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 59-66, t.1; b.l. 159-162 t.2) patvirtinta, jog realiai ginčo sklype esantys pastatai yra neuždengti, iÅ¡dužusiais stiklais, jų eksploatacija kaip stacionarių Å¡iltnamių negalima ir jie neatlieka savo funkcinės paskirties, kadangi savininkas į juos neinvestuoja, nesielgia, kaip asmuo, kuris ketina tęsti Å¡iltnamių naudojimo santykių.

Netinkamai vertindamas Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas ir Å¡is pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas konstatuodamas, kad ginčo žemės sklypo vertė turi bÅ«ti skaičiuojama kaip žemės Å«kio paskirties žemės, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias žemės įvertinimo tvarkÄ , ir tuo pačiu pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatÄ .

Perduodamo neatlygintinai piliečiui nuosavybėn žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintÄ Å½emės įvertinimo metodikÄ . Metodikos 1.9 p. numatyta, kad žemės Å«kio paskirties sklypų, kuriuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio) veiklai (prireikus pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį), vertė apskaičiuojama Å¡ios metodikos 3 p. nustatyta tvarka, t.y. kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, kuris sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio l punktu yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, ginčo žemės sklypÄ numatyta panaudoti ne žemės Å«kio veiklai, o gyvenamųjų namų statybai, ginčo žemė sklypo vertė apskaičiuojama kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės. Sutinkamai su minėto Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ir naudotojams.

Teismo iÅ¡vada, jog visi pagal chronologijÄ pateikti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos atlikti veiksmai po bendrojo plano patvirtinimo įrodo, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija niekada Å¡ios žemės netraktavo kaip kitos paskirties žemės ir visus įsakymus ir sandorius priiminėjo ar sudarinėjo nurodydama, kad žemė yra žemės Å«kio paskirties žemė, bet ne kitos paskirties, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡iuo atveju yra sprendžiamas ne valstybinės žemės nuomos, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas.

Teismas be jokių motyvų savo sprendime nurodė, jog Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, remiantis bendruoju planu, privalėjo įregistruoti ginčo žemės sklypo paskirtį pagal bendrajame plane nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį. Visi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina argumentus, jog ginčo žemės sklype galės bÅ«ti plėtojama tik ta veikla, kuri susijusi su bendrajame plane nustatytu teritorijos naudojimo rėžimu, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis pažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte įtvirtintÄ lygiavertiÅ¡kumo principÄ .

Teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kadangi neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, nagrinėjusios Å¡iÄ bylÄ 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį Nr. 3K-3-552/2007, kurioje konstatuota, jog Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija pagrįstai apskaičiavo ginčo žemės sklypo vertę kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės, ir tuo pagrindu netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atkurti jai nuosavybės teises, perduodant jai ginčo žemės sklypÄ .

Atsiliepime į ieÅ¡kovės E. Ž. apeliacinį skundÄ (b.l. 157-159, t.3) atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieÅ¡kovė E. Ž. 2004 m. spalio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.M19/2004-0263 pagrindu bando iÅ¡spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, t.y. per nuomos sutartį įpareigoti atsakovÄ ateityje nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ iÅ¡spręsti teigiamai, todėl papildomos sÄ lygos įtraukimas į valstybinės žemės nuomos sutartį yra teisiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktÄ , lygiavertis turėtajam žemės sklypas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn tik tam asmeniui, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ ir, kuris nuosavybės teise turi pastatus. Todėl ieÅ¡kovei negali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės perduodant lygiavertį žemės sklypÄ prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų už mirusio vyro L.

Ž. teisę atkurti nuosavybę į žemę, nes ji nėra pretendentė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme, bet yra L. Ž. turto paveldėtoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, nagrinėjusi Å¡iÄ byla 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. 3K-3-552/2007 konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas suteikti jai neatlygintinai prie nuosavybės teise priklausančių pastatų žemės sklypas nėra žemė, į kuriÄ ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises.

Tai tik žemės sklypas, kuris gali bÅ«ti svarstomas kaip suteiktinas lygiavertis turėtajam. Darytina iÅ¡vada, kad visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovės E. Ž. apeliacinio skundo argumentas, jog Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio plotas 5,60 ha. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus (b.l. 152-156, t.3) tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti, ieÅ¡kovės E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Tretysis asmuo sutinka su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos) apeliaciniu skundu ir mano, kad visi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina argumentus, jog ginčo žemės sklype galės bÅ«ti plėtojama tik ta veikla, kuri susijusi su bendrajame plane nustatytu teritorijos naudojimo režimu, skundžiama teismo sprendimo dalis pažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte įtvirtintÄ lygiavertiÅ¡kumo principÄ .

Kauno miesto savivaldybės nuomone, nuosavybės teisės atkuriamos L. Ž. vardu negali bÅ«ti atkurtos prie E. Ž. nuosavybės teise turimų pastatų. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės atstovė prašė patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ , o atsakovo ir trečiojo asmens atstovės – patenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal apeliacinių skundų argumentus reikÅ¡mingi yra Å¡ie klausimai :

1) ar ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie nuosavybės teise turimų pastatų, pagrįstai praÅ¡o įvertinti ir jos mirusio vyro turėtas ir jos paveldėtas teises atkurti nuosavybės teises į žemę, t.y. kokia ieÅ¡kovės teisių apimtis;

2) ar žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų yra lygiavertis turėtam sklypui, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises ieÅ¡kovė, t.y. kaip turėtų bÅ«ti vertinamas žemės sklypas, ir ar nėra kitų priežasčių, dėl ko negalima bÅ«tų ieÅ¡kovei suteikti žemės sklypo prie turimų pastatų, bei 3) ar pagrįstai ieÅ¡kovė reikalauja pakeisti 2004 10 07 sudarytÄ Â valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakius į Å¡iuos klausimus galima spręsti, ar pagrįsti ieÅ¡kovės byloje pareikÅ¡ti reikalavimai ir ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ .

Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ jų. Dėl ieÅ¡kovės teisių apimties Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei prie jos turimų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, neatlygintinai gali bÅ«ti perduotas tik sklypas, kurio vertė ekvivalentiÅ¡ka valstybės iÅ¡perkamai 3,2 ha žemės ir 0,31 ha miÅ¡ko, į kuriuos turi teisę atkurti nuosavybės teises ieÅ¡kovė, ir kad ieÅ¡kovė neturi teisės gauti lygiavertį sklypÄ už jos mirusio vyro, kurio teises ji paveldėjo, teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę ir miÅ¡kÄ .

Teismas taip nusprendė, pripažindamas, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 2 d. nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir tik tada perduodamos įpėdiniams,  ieÅ¡kovė negali praÅ¡yti atkurti nuosavybės teises gaudama lygiavertį žemės sklypÄ prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų už mirusio vyro L. Ž. teisę atkurti nuosavybę į žemę.Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada ir vertina, jog Å¡is teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino įstatymÄ .

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ nuostatas, pripažintina, kad teisės normos nustato, jog piliečiams yra grÄ Å¾inamas iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas arba už jį teisingai atlyginama.

Ä®statymų leidėjas nenustatė, jog nuosavybės teisė atkuriama tik tam tikram pretendentų ratui, t.y. ne visiems piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Paminėto įstatymo 2 str. straipsnio 1 d. apibrėžia Lietuvos Respublikos piliečių ratÄ , kuriems gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , o to paties straipsnio 2-oji dalis nustato, kad, jei Å¡io straipsnio 1 d. nurodyti asmenys, nustatytu laiku padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.

IÅ¡ įstatymo 18 str. 2 ir 3 d. , 21 str. 3 ir 4 d. nuostatų, matyti, jog dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do valiÄ gali iÅ¡reikÅ¡ti visi 2 str. nurodyti asmenys. Viena pagrindinių sÄ lygų - turi bÅ«ti dar nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, o jei toks sprendimas jau priimtas, įstatymų leidėjas suteikia teises jį keisti administracine tvarka - tai reiÅ¡kia, kad priimtas sprendimas gali bÅ«ti keičiamas. LR CK 5.1 str. nustato, jog paveldėjimas - tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Taigi, vertinant aukščiau paminėtų teisės normų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog įpėdinis perima ne tik mirusiojo turtÄ , bet ir su juo susijusias turtines teises. Kadangi ieÅ¡kovės mirusio vyro L. Ž. vardu nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, todėl nėra pagrindo manyti, kad įstatymas riboja įpėdinio (ieÅ¡kovės) teises pasirinkti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ ar mažintų įpėdinių teisių apimtį. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo įstatymas numato galimybę, kad pretendentui atkuriant nuosavybės teises perduodamas lygiavertis žemės plotas.

Asmuo, pateikęs praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, gali iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ iki sprendimo priėmimo. Jeigu asmuo mirÅ¡ta nepriėmus sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Å¡iÄ valiÄ pilna apimtimi gali iÅ¡reikÅ¡ti ar jÄ keisti įstatymo nustatyta tvarka įpėdinis. Todėl negali bÅ«ti laikoma, kad įpėdinis turi mažiau teisių už asmenį, pateikusį praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises.IeÅ¡kovė kaip L. Ž. įpėdinė tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė 2003 02 28 (b.l. 124, t. 1), Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2003 03 06 įsakymu priėmė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kokias teises atkurti nuosavybės teises turi L.

Ž., Å¡iÄ iÅ¡vadÄ persiuntė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (b.l.122-123, t. 1). Å ie institucijos, priimančios sprendimus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , veiksmai patvirtina, kad ieÅ¡kovė E. Ž., kaip L. Ž. įpėdinė, sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ , turi tas pačias teises, kokios įstatymu buvo suteiktos L. Ž.. Turėdama nuosavybės teise statinius, ieÅ¡kovė gali pasirinkti atkÅ«rimo bÅ«dÄ Â ir realizuojant paveldėtas L.

Ž. teises atkurti nuosavybės teises į žemę bei miÅ¡kÄ , įgyjant perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ . Atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad nuosavybės teisės L. Ž. vardu negali bÅ«ti atkurtos į žemę prie E. Ž. nuosavybės teise turimų pastatų, teismas vertina kaip formalų atsisakymÄ Â tenkinti ieÅ¡kovės pageidavimÄ , kuris trukdo jai įgyvendinti jos teises, suteiktas įstatymo. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad, iÅ¡sprendus L.

Ž. ir E. Ž. praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusius žemės bei miÅ¡ko sklypus, bet kokiais sprendimais visos teisės galutinėje iÅ¡vadoje bus atkurtos tik vienai ieÅ¡kovei E. Ž.. Taigi nuosavybės teisių atkÅ«rimas mirusiojo L. Ž. vardu ir Å¡ių teisių perdavimas įpėdinei E. Ž., kaip tÄ numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 2 d., nei ieÅ¡kovės, nei kitų asmenų teisių nepažeis.Teisėjų kolegija sprendžia, kad perduodant neatlygintinai žemės sklypÄ prie nuosavybės teise valdomų pastatų ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o atsižvelgti ir į jos paveldėtÄ , jos mirusio vyro L.

Ž. turėtÄ teisę atkurti nuosavybės teisę į 8,20 ha 9414 Lt vertės žemės ir 2,95 ha 3826 Lt vertės miÅ¡ko. Pripažinus prieÅ¡ingai, tai prieÅ¡tarautų Piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo tikslams bei prasmei, prieÅ¡tarautų teisingumo bei  protingumo principams. Dėl žemės sklypo vertinimo ir kitų priežasčių, dėl ko, atsakovo vertinimu, negalima bÅ«tų ieÅ¡kovei suteikti žemės sklypo prie turimų pastatų Spręsdamas ginÄÄ ar ieÅ¡kovės nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du pageidaujamas gauti prie ieÅ¡kovės nuosavybės teise turimų pastatų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra lygiavertis žemės ir miÅ¡ko sklypams, į kuriuos atkurti nuosavybės teisę turi teisė ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šis žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties ir jo vertė yra 16.088 Lt, o ne 658.560 Lt, kaip kad nurodo atsakovas.Nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad ginčo žemės sklypo vertė turi bÅ«ti skaičiuojama kaip žemės Å«kio paskirties žemės, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias žemės įvertinimo tvarkÄ .

Perduodamo neatlygintinai piliečiui nuosavybėn žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintÄ Å½emės įvertinimo metodikÄ , o Å¡ios metodikos 1.9 p. numatyta, kad žemės Å«kio paskirties sklypų, kuriuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio) veiklai (prireikus pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį), vertė apskaičiuojama Å¡ios metodikos 3 p. nustatyta tvarka, t.y. kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės pardavimo atveju.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, vertina, kad jos yra pagrįstos.

Pirmosios instancijos teismas paskųstajame sprendime išsamiai aptarė įrodymus, kurių pagrindu pripažino, jog žemės sklypas prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žemės ūkio paskirties, kaip tokios paskirties žemės sklypas jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, po Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo 2003 05 29 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista, o 2004 10 04 Valstybinės žemės nuomos sutartimi šis žemės sklypas kaip žemės ūkio paskirties žemė buvo išnuomotas ieškovei.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios aplinkybės yra pilnai įrodytos pirmosios instancijos teismo aptartais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys apeliaciniuose skunduose neteigia, jog tokios aplinkybės teismo nustatytos nepagrįstai.Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žemės Å«kio paskirties, nebuvo pakeista ir nėra poreikio keisti šio žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, negalima sutikti su apelianto atsakovo nuomone, jog žemės sklypo vertė turi bÅ«ti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 3 p. Å ios metodikos 1.9 p. reglamentuoja, kad žemės Å«kio paskirties sklypų, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės Å«kio ir ne miÅ¡kų Å«kio) veiklai, vertė apskaičiuojama Å¡ios metodikos 3 punkte nustatyta tvarka tik prireikus keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.Atsakovas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pastatų, esančių ginčo sklype, bÅ«klė neturi įtakos nuosavybės teisių atkÅ«rimui, faktiÅ¡kai statiniai yra nusidėvėję, ieÅ¡kovė į juos neinvestuoja.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai valstybė atlygina už iÅ¡perkamÄ Å¾emę neatlygintinai perduodama nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ prie nuosavybės teise turimų pastatų, bÅ«tų privalu vertinti turimų pastatų bÅ«klę ir kad kažkokia konkreti pastatų bÅ«klė draustų piliečiui pasinaudoti tokiu nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nevertindamas pastatų bÅ«klės, o tik konstatavęs, kad reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, jog ginčo žemės sklype ieÅ¡kovė turi nuosavybės teise jai priklausančius pastatus, pirmosios instancijos teismas byloje priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nuomos sutarties pakeitimo IeÅ¡kovės E. Ž. apeliaciniame nurodytas argumentas, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2004 10 07 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 2 p. taip pat pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.

Å iuo sutarties punktu Å¡alys, sudarydamos nuomos sutartį, susitarė, dėl sutarties galiojimo terminų. Reikalauti, kad toks terminas bÅ«tų susietas dar ir su konkrečiu įvykiu – sprendimu atkurti nuosavybės teises nuomininkei E. Ž., ieÅ¡kovė neturi teisės, ji net nenurodo teisinio pagrindo leidžiančio to reikalauti. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama byloje pateiktus apeliacinius skundus, pripažįsta, kad trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Â visiÅ¡kai be pagrindo teigia, jog ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ apeliaciniam skundui paduoti.

IÅ¡Â byloje pateikto ieÅ¡kovės apeliacinio skundo matyti, kad šis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 25 sprendimo buvo paduotas 2010 06 28. CPK 307 straipsnis nustato 30 dienų terminÄ Â apeliaciniam skundui paduoti, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė apeliacinį skundÄ Â privalėjo paduoti ne vėliau kaip 2010 06 25 . Kadangi 2010 06 25 buvo ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena – 2010 06 28 (CPK 74 str. 5 d.). Remdamasi paminėtais argumentais, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino negaliojančiu 2006 07 19 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ Nr. V-270, kuriuo netenkintas E. Ž. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypÄ , taip pat teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo pakeisti 2004 10 07 valstybinės žemės nuomos sutartį.

Todėl Å¡ioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 25 sprendimas nekeistinas. O Å¡io teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė E. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises tik į 3,51 ha žemės, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypÄ Â prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip ne pilnai pagrįsta, pakeistina. Pripažintina, kad tenkintinas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti E. Ž. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio plotas 5,60 ha, nes ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, jog, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į jai priklausančios 3,51 ha žemės ir jos mirusiam vyrui L.

Ž. priklausančios 11,15 ha žemės, pastarÄ sias teises perduodant įpėdinei E. Ž.. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti dalinai. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog E. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,51 ha žemės sklypÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, pakeisti ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Lietuvos žemės Å«kio ministerijos per tris mėnesius nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo atkurti E. Ž. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio plotas 5,60 ha.LikusiÄ Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Raimondas Buzelis Kolegijos teisėjai                                                                   Izolda Nėnienė                                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas            Â