2017-11-29 Nr. AB-22418-3-62-3-00260-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1852-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00260-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 17 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 Eur neturtinei žalai ir 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, jam kalint 16 būryje, dingo jo kompiuteris „MP Compog“. Dėl šio įvykio pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, tačiau pareigūnai įvykio nesiaiškino. Vėliau pareiškėjas sužinojo, kad kažkas iš nuteistųjų jo kompiuterį pasisavino ir pardavė nuteistiesiems iš 13-15 būrio, o, atliekant planines kratas 13-15 būrio patalpose, jo kompiuteris buvo rastas. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į pareigūnus dėl kompiuterio grąžinimo, bet jis nebuvo grąžintas. Be to, iš pareiškėjo buvo išskaičiuojami pinigai už kompiuterio sunaudotą elektros energiją. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, jog 2014 m. vasario 26 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė kompiuterį sudaužęs, savo kaltės neneigė, todėl jo kompiuteris nebuvo Apsaugos ir priežiūros skyriuje. Pareiškėjas niekam nepranešė sudaužęs kompiuterį ir raštu neprašė nutraukti mokėjimus už elektros sąnaudas. Dėl pareiškėjo pažeidimų surašytas tarnybinis pranešimas, pareiškėjas nubaustas 2014 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 430. Pareiškėjas tik 2014 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės PN direktoriui įteikė prašymą dėl dingusio kompiuterio, nuo tos dienos nutrauktas elektros sąnaudų skaičiavimas. Pareiškėjas nustatytu terminu neapskundė Marijampolės PN sprendimo, taip pat nepateikė prašymo grąžinti išlaidas už elektros sąnaudas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Marijampolės PN turėjo kompiuterį ir jį pasiėmė 2014 m. vasario 25 d. 2014 m. vasario 26 d., apie 15.00 val., Marijampolės PN pareigūnams atliekant neplaninę kratą nuteistųjų būrio Nr. 16 gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, pareiškėjas pastebėtas be asmens ženklo. Pareiškėjo paklausta, kodėl negrąžino asmeninio kompiuterio į nuteistųjų klube įrengtą kompiuterių saugojimo vietą. Pareiškėjas teigė, kad kompiuterį sudaužė, tačiau apie tai niekam nepranešė. Tai patvirtino jo 2014 m. vasario 26 d. pasiaiškinimas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog jis 2014 m. vasario 25 d. po pietų parsinešė kompiuterį į savo sekciją ir jis skilo, nežinojo, kur kompiuterio detalės, prižiūrėtojui apie įvykį nepranešė. Pareiškėjas savo kaltės neneigė, todėl skundo teiginiai, kad Marijampolės PN administracija jam negrąžino asmeninio kompiuterio, buvo nepagrįsti.

7. Atsakovas nurodė, jog dėl elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo pareiškėjas raštu kreipėsi 2014 m. rugsėjo 9 d., nuo tos dienos elektros sąnaudų skaičiavimas nutrauktas. Pareiškėjas 2015 m. kovo 9 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, t. y. asmeninio kompiuterio negrąžinimo. Departamentas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2S-1607 konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti faktai, kad Marijampolės PN administracija jam negrąžino asmeninio kompiuterio, neatitiko tikrovės, ir nurodė dėl apmokėjimo už elektros energijos suvartojimą kreiptis į Marijampolės PN administraciją.

8. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas Marijampolės PN pareigūnams buvo pateikęs sudaužytą kompiuterį išregistruoti, kaip tai numatyta Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Laikymo tvarkos aprašas) 24 punkte, ir pateikęs raštišką prašymą dėl atsisakymo naudotis kompiuteriu, kaip tai numatyta Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtintų Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių (toliau – ir Apmokėjimo taisyklės) 8.3 punkte. Taip pat nebuvo duomenų, įrodančių, jog iki 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo. Pareiškėjo prašymas dėl elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo pateiktas tik 2014 m. rugsėjo 9 d. ir nuo šios dienos sąnaudų skaičiavimas buvo nutrauktas.

9. Teismo vertinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, o, neesant neteisėtų veiksmų, deliktinė atsakomybė kilti negalėjo. Taigi, valstybei nekilo prievolė atlyginti žalą.

III. 10. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į visus bylai reikšmingus faktus. Pareiškėjas 2014 m. vasario 26 d. paaiškinime nurodė, kad jis, išeidamas sportuoti, įskilusį kompiuterį paliko patalpoje, iš kurios jis dingo. Paaiškinime matyti, kad jis porą kartų pažymėtas, papildytas – taip būti negalėjo. 2014 m. tarnybiniame pranešime vyriausiasis inspektorius Z. J. nurodė, kad pareiškėjas pasiaiškinimą surašė melagingai. Iš to lengva pastebėti pareiškėjui daromą spaudimą. Kadangi niekas negali nepatikrintas atvykti į Marijampolės PN teritoriją ar iš jos išvykti, vadovaujantis protingumo principu, pareiškėjo kompiuteris negalėjo dingti. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad jis nebuvo informuotas, ką turėtų daryti dėl atskaičiavimo už elektros sąnaudas, ir dėl to patyrė turtinę žalą.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės PN atsisakymo pareiškėjui grąžinti jo kompiuterį ir iš pareiškėjo išskaičiuotų išlaidų už šio kompiuterio sunaudotą elektros energiją.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

16. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2 d.), jų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Departamento direktoriaus patvirtintas taisykles (3 d.).

17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 173 punkte numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, be kita ko, kompiuteriais (173.7 p.). 173 punkte nurodyti daiktai, išskyrus nurodytus 173.16 punkte, turi būti ne galingesni kaip 2000 W, techniškai tvarkingi, atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis; techniškai netvarkingi daiktai perduodami saugoti pataisos įstaigoje arba grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal nuteistojo rašytinį prašymą; visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis (1732 p.).

18. Aprašo 3 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad daiktai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti, techniškai tvarkingi, gamyklinės išvaizdos, neiškomplektuoti, neišmontuotos ar nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus kompiuterius ir žaidimų kompiuterius, iš kurių išimti vaizdo ir garso įrašymo, ryšio įrenginiai). Šio aprašo 24 punkte nurodyta, jog sulaužytus ar kitaip sugadintus perduodamus daiktus laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, kuriems šie daiktai priklauso, privalo pristatyti tarnybos, atsakingos už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą, pareigūnams išregistruoti.

19. Apmokėjimo taisyklių 8 punkte, be kita ko, numatyta, kad pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus; jei elektros prietaisas yra iš nuteistojo paimtas Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ar nuteistasis atsisakė naudotis elektros prietaisu, tai pažymima sąraše, nurodant nutraukimo naudojimusi elektros prietaisu datą. Pagal Apmokėjimo taisyklių 11 punktą, įgaliotas darbuotojas šių taisyklių 8 punkte numatytus sąrašus pateikia pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui; buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos; bendra nurašytų iš nuteistųjų asmeninių sąskaitų lėšų suma iš dalies kompensuojamos pataisos įstaigos išlaidos elektros energijai.

20. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. pradžioje jo nuosavas kompiuteris „MP Compog“ neaiškiomis aplinkybėmis dingo ir vėliau buvo rastas atliekant planines kratas 13-15 būriuose, bet Marijampolės PN jam kompiuterio negrąžino net ir po daugelio prašymų, o iš pareiškėjo sąskaitos buvo išskaičiuojamos išlaidos už šio kompiuterio sunaudotą elektros energiją. Dėl dažnų pretenzijų prieš pareiškėją panaudoti atsakomieji veiksmai, prasidėjo spaudimas – jis be pagrindo nuvestas atlikti šlapimo testą, siekiant nustatyti, ar jis vartojo narkotines medžiagas, testas buvo neigiamas. Pareiškėjas analogiškas aplinkybes nurodė ir 2015 m. kovo 9 d. skunde Departamentui (b. l. 12-14). Departamentas 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2S-1607 (b. l. 15) atsisakė pradėti tarnybinį tyrimą dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų ir nurodė, kad dėl apmokėjimo už elektros energijos suvartojimą pareiškėjas turėjo raštu kreiptis į Marijampolės PN. Pareiškėjas taip pat pateikė Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. spalio 6 d. raštą Nr. 20/07-954 (b. l. 16), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. prašymą grąžinti kompiuterį (b. l. 24) ir nurodyta, kad kompiuteris „HP Compag“ pataisos namuose nerastas, bei paaiškinta, kad dėl išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo nutraukimo jis galėjo kreiptis raštu. Pareiškėjas teigė tik girdėjęs, kad jo kompiuteris buvo rastas kratų metu ir laikomas Marijampolės PN administracijoje, bei nepateikė jokių to įrodymų. Taigi, skundo argumentas, jog administracija turėjo pareiškėjui priklausiusį kompiuterį ir nepagrįstai atsisakė jį grąžinti, yra paremtas tik prielaidomis ir atmestinas.

21. 2014 m. vasario 26 d. pasiaiškinime (b. l. 23) pareiškėjas nurodė, kad jis 2014 m. vasario 25 d. po pietų parsinešė kompiuterį į savo sekciją, kompiuteris skilo, grįžus po sportavimo kompiuterio detalės, likučiai buvo dingę, prižiūrėtojui apie tai nepranešė. Šiame pasiaiškinime pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2014 m. vasario 26 d. jam buvo atliktas testas, kurio rezultatai teigiami, nes jis vakar vartojo narkotikus. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių savo kaltės neneigė ir gailėjosi. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pasiaiškinimas buvo porą kartų pažymėtas, papildytas, jis neneigė, kad šį pasiaiškinimą bei jo papildymus surašė pats, bei neginčijo jame nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pastebi, kad Marijampolės PN vyr. inspektoriaus Z. J. 2014 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo V. Š. pažeidimo“ (b. l. 28) pažymėta, jog pareiškėjas pasiaiškinimą parašė melagingai, bet nedetalizuota, kokios pasiaiškinime nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės. 2016 m. kovo 22 d. pažymoje (b. l. 29) Z. J. akcentavo, kad pareiškėjas pasiaiškinime atsisakė nurodyti, kodėl pats sudažė kompiuterį ir išmetė jį į konteinerį, tačiau nei 2014 m. vasario 26 d. pažymoje, nei Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 430 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 25) ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose ši aplinkybė nėra paminėta bei prieštaravo byloje esantiems duomenims. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vadovaujasi 2014 m. vasario 26 d. pasiaiškinime paties pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis.

22. Nors pareiškėjas teigia daug kartų žodžiu ir raštu kreipęsis į Marijampolės PN administraciją tam, kad būtų atliktas išsamus tyrimas dėl jo kompiuterio dingimo, šis teiginys yra abstraktus (neaišku, kada, į ką ir kiek kartų kreiptasi) ir nepagrįstas jokiais dokumentais. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas apie kompiuterio vagystę pranešė administracijai ir / arba pateikė pareiškimą dėl atsisakymo naudotis elektros prietaisu. Nors pareiškėjas 2014 m. vasario 26 d. pasiaiškinime nurodė, kad jo kompiuterio detalės dingo, šis pasiaiškinimas nelaikytinas tinkamu pranešimu apie kompiuterio vagystę. Pabrėžtina, kad pareiga pristatyti sugedusius daiktus ir užtikrinti, kad jie būtų išregistruoti, tenka būtent nuteistajam, o ne laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-122/2014). Net tuo atveju, jei pareiškėjas negalėjo įstaigos administracijai pateikti sudaužyto ar sugedusio daikto, jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo imtis aktyvių veiksmų, pranešti apie daikto dingimą ar praradimą ir kreiptis dėl daikto išregistravimo. Kadangi pareiškėjas tokių veiksmų neatliko, teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo aspektu pripažinti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.

23. Iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio periodui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (b. l. 10-11) matyti, kad iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos 2014 m. vasario - rugpjūčio mėn. buvo nuskaitytos lėšos už elektros energiją. Pareiškėjas neneigė, kad iki 2014 m. rugsėjo 9 d. prašymo jis į administraciją dėl apskaičiuojamų elektros energijos sąnaudų nesikreipė ir kad jis visą laiką žinojo apie iš jo sąskaitos išskaičiuojamas lėšas. 2016 m. kovo 22 d. pažymoje Marijampolės PN vyr. inspektorius Z. J. nurodė, kad pareiškėjas sutikdavo pasirašyti nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją sąrašuose. Pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 9 d. kreipusis į įstaigos administraciją, išskaitos už elektros energijos sąnaudas iš jo sąskaitos buvo nutrauktos. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų Marijampolės PN pateikęs prašymą grąžinti išskaitytas sumas už elektros sąnaudas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d., o Marijampolės PN būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Taigi, įstaiga veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota veikti, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.

24. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad atsakovo deliktinei atsakomybei (įskaitant pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą) kilti yra būtina nustatyti visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, ir tuo, kad šiuo atveju buvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, sprendžia, kad atsakovui deliktinė atsakomybė nekilo, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra atmestinas.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė