2017-08-30 Nr. AB-15725-3-61-3-00816-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-620-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00816-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.1; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. birželio 15 d. pranešimą; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 68-200; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-35 (7-283/2016).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. paštu išsiuntė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo panaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 str. 1–2 d., 138 str. 3 d. 1 p., 138 str. 4 d.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus apeliacinį skundą su priedais ir 2017 m. birželio 3 d. sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 132 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Taigi, vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą paskelbė 2017 m. gegužės 4 d. Paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, buvo 2017 m. birželio 5 d. (2017 m. birželio 4 d. buvo ne darbo diena). Pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. paštu išsiųsdamas apeliacinį skundą praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-556/2017), ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjas, praleidęs nustatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti, neprašo jo atnaujinti, nepateikia teismui svarbių, objektyvių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, todėl jo 2017 m. birželio 6 d. pateiktą apeliacinį skundą atsisakyta priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti apeliacinį skundą; atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo paduoti.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinį skundą dėl byloje priimto teismo sprendimo parengė pareiškėjo advokatas Egidijus Morkūnas ir 2017 m. birželio 2 d. jį atsiuntė pareiškėjui elektroniniu paštu (sudaryta teisinių paslaugų sutartimi advokatui nėra suteikta teisė pasirašyti ir teismui teikti dokumentus jo vardu). Elektroniniame laiške advokatas pateikė nurodymus dėl skundo išsiuntimo, žyminio mokesčio sumokėjimo. Deja, 2017 m. birželio 2 d. jau buvo išvykęs tarnybinėn komandiruotėn į Latviją ir apie advokato atsiųstą laišką jam nebuvo žinoma iki grįžimo iš komandiruotės dienos. Grįžęs iš komandiruotės, tą pačią dieną (2017 m. birželio 6 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą 1 diena) apeliacinį skundą paštu išsiuntė teismui. Skundas praleistas dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių – būdamas tarnybinėje komandiruotėje užsienyje neturėjo prieigos prie elektroninio pašto. Tokiu būdu susiklostė situacija, kad savalaikiai nesužinojo nei apie parengtą apeliacinį skundą, nei apie skundo padavimo termino pabaigą. Advokatas savarankiškai apskųsti teismo sprendimo įgaliojimų pagal susitarimą neturėjo. Nėra teisininkas ir neturi teisminio bylinėjimosi patirties, todėl termino praleidimo priežastys turi būti laikomos pakankamai svarbiomis, kadangi jos iš esmės yra objektyvios ir nuo jo nepriklausančios. Pareiškėjo veiksmuose taip pat nėra procesinio piktnaudžiavimo, o terminas praleistas vos viena diena.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti teismo sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą palaikydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą išdėstytus argumentus su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas T. B. siekia apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundžiamas apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2017 m. gegužės 4 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2017 m. birželio 5 d. (ABTĮ 65 str. 4 d.). Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2017 m. birželio 6 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijama 2017 m. birželio 9 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, nepateikė teismui svarbių, objektyvių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, todėl jo apeliacinį skundą pagrįstai atsisakyta priimti.

Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi išnagrinėjo šį prašymą ir nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo panaikinimo paduoti, todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius