Legislator Case Law & Legislation
dfb9ee46-29ed-4565-b0e9-7c87cffe2fb9 AI generated

dfb9ee46-29ed-4565-b0e9-7c87cffe2fb9 · Regionų administracinis teismas

Case Number dfb9ee46-29ed-4565-b0e9-7c87cffe2fb9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-330-644/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02154-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija: 21.2.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

dfb9ee46-29ed-4565-b0e9-7c87cffe2fb9 · Regionų administracinis teismas: 2020 m. birželio 16 d. raÅ¡tÄ Nr. VSD-459 dėl tikrovės neatitinkančių Skyriaus specialistų pasitarimų protokolų (2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d., protokolai Nr. Å S10-14, Nr. Å S10-15, Nr. Å S10-16). PraneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nurodyta, kad pagal Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus nuostatų 9.49 papunktį Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymÄ , vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Archyvų įstatymu ir kitais teisės aktais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-330-644/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02154-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija: 21.2.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ (toliau – ir Ä®sakymas). PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad ginčijamu Ä®sakymu jai nepagrįstai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimÄ , buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, netinkamai nustatytos faktines aplinkybės, jos netinkamai kvalifikuotos.

Ginčijamas Ä®sakymas grindžiamas 2020 m. liepos 23 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vada Nr. P22-7 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje komisija siÅ«lė pripažinti, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus (toliau – ir Skyrius) specialistų pasitarimų pirmininke, 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. Skyriaus pasitarimų protokoluose fiksavo faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes, t. y. trijų valstybės tarnautojų dalyvavimÄ pasitarimuose.

Tačiau nei ginčijamu Ä®sakymu, nei jokiu kitu dokumentu nebuvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ . Administracijos direktorius nėra priėmęs sprendimo dėl IÅ¡vados patvirtinimo, todėl tarnybinė atsakomybė pareiÅ¡kėjai buvo pritaikyta pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o 18 punkto reikalavimus. Be to, Skyriaus specialistų pasitarimų teisės aktai nereglamentuoja ir nesieja Å¡ių sprendimų su jokiais teisinę reikÅ¡mę turinčiais padariniais, netraktuoja jų kaip administracinės procedÅ«ros privalomos sudėtinės dalies.

Å iuo atveju skyriaus darbuotojų bendra nuomonė atitinkamu klausimu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinama ne suÅ¡aukus darbuotojus į vienÄ vietÄ , o pokalbių su konkrečiu pavaldiniu metu, vėliau Å¡i nuomonė buvo įforminta protokoluose. Be to, komisija nenustatė fakto, jog konkretus skyriaus darbuotojas bÅ«tų turėjęs prieÅ¡ingÄ nuomonę. Atsakovė turėjo pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti tarnybinio nusižengimo aplinkybes, kurios sudarytų pagrindÄ pareiÅ¡kėjos veiksmus kvalifikuoti kaip Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus nuostatų 9.49 papunkčio, Skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymo 4.4 ir 5.1 papunkčių pažeidimÄ bei jas aiÅ¡kiai nurodyti tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje, tačiau Å¡ie veiksmai nebuvo atlikti.

Nuostatų 9.49 papunktis, kuris nustato, kad Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymÄ , yra blanketinė norma. Konstatuoti, kad buvo nesilaikyta Skyriaus nuostatų 9.49 papunkčio reikalavimų, bÅ«tų galima tik nustačius, kad buvo pažeisti Å¡iame punkte iÅ¡vardinti teisės aktai (Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Archyvų įstatymas ir kiti teisės aktai), tačiau IÅ¡vadoje nenurodoma, kad minėti teisės aktai buvo pažeisti. Skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 4.4 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas - iÅ¡manyti įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybÄ ir vieÅ¡Ä jį administravimÄ , <...> teisės aktų ir dokumentų rengimÄ , tvarkymÄ ir apskaitÄ , raÅ¡tvedybÄ bei gebėti juos taikyti praktiÅ¡kai.

Net jei atsakovės prielaida apie tai, kad protokoluose buvo fiksuotos faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybės, bÅ«tų teisinga, tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja neiÅ¡mano teisės aktų. Skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunktis įtvirtina skyriaus vedėjui pareigÄ užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų <...> teisės aktų įgyvendinimÄ . Tačiau skyriaus darbuotojų pasitarimų organizavimas, juose priimamų sprendimų įforminimas nėra susiję su Å¡ių teisės aktų įgyvendinimu.

Be to, pareiÅ¡kėja savo veiksmais atsakovei nesukėlė jokios žalos. Tačiau jei teismas manytų, kad pareiÅ¡kėja netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, tai bÅ«tų pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcinga poveikio priemonė. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepime su skundu nesutiko. Pažymėjo, kad IÅ¡vadoje yra iÅ¡samiai nurodyti teisiniai ir faktiniai tarnybinio nusižengimo pagrindai bei, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pasiÅ«lyta skirti pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ - pastabÄ .

Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos apraÅ¡o 17 punktÄ , įstaigos vadovas gavęs motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , turi pripažinti, patvirtinti arba pritarti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ ir įforminti sprendimÄ atitinkamu teisės aktu. Kadangi Administracijos direktorius ginčijamu Ä®sakymu skyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ , akivaizdu, kad IÅ¡vadai buvo pritarta. Komisija neginčijo fakto, jog skyriaus pasitarimų metu svarstomi klausimai turėjo ar neturėjo bÅ«ti svarstomi ar įforminti konkrečiu bÅ«du.

Komisija konstatavo, kad neatsižvelgiant į tai, jog skyriaus specialistų pasitarimų, susirinkimų ar sprendimų priėmimo tvarkos ar konkrečių procedÅ«rų įforminimo teisės aktai nereglamentuoja, pareiÅ¡kėja priimdama sprendimÄ (2020 m. gegužės 25 d. protokolas Nr. Å S10-14, 2020 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. Å S10-15 ir 2020 m. birželio 3 d. protokolas Nr. Å S10-16) ir jį fiksuodama protokolu, t. y. dokumentu, apraÅ¡ančiu posėdžio eigÄ , veiklos procese užfiksuotÄ informacijÄ , nepaisant jos pateikimo bÅ«do ir formos, privalo laikytis dokumentų rengimo bendrųjų reikalavimų.

PareiÅ¡kėja privalo laikytis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo, Dokumentų rengimo taisyklių, skyriaus nuostatų ir pareigybės apraÅ¡yme nustatytų reikalavimų. Å iuo atveju sprendimų priėmimas buvo atliktas vienasmeniÅ¡kai, o skyriaus specialistai nebuvo informuoti nei apie aktualius, sprendžiamus klausimus, nei dalyvavo minėtuose pasitarimuose ir nebalsavo. Å ios aplinkybės suponuoja tai, kad parengtų dokumentų turinys neatitinka faktinių aplinkybių. PareiÅ¡kėja savo tokiais veiksmais sumenkino specialistų pasitikėjimÄ skyriaus vadovu ir jo gebėjimu tinkamai organizuoti darbÄ ., Pagal administracinių teismų praktikÄ yra iÅ¡skiriami Å¡ie tarnybinių nusižengimų mažareikÅ¡miÅ¡kumo požymiai: tarnybinis nusižengimas yra iÅ¡imtinai formalaus pobÅ«džio; tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių; tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas nedidelis nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės laipsnis; pažeidimas yra nesunkus (net ir minimalios tarnybinės nuobaudos - pastabos paskyrimas yra neproporcingas).

Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, kadangi jam nepriskirtinas nei vienas aukščiau nurodytas tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymis. Pareiškėjai pritaikyta teisinė atsakomybė už pažeidimus yra proporcinga nustatytiems pažeidimams. Skundas tenkintinas. Byloje ginčas kilęs dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. P11-370, kuriuo pareiškėjai J. J. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. PI 1-328 „Dėl komisijos sudarymo J. J. ir D. J. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ buvo sudaryta komisija J. J. ir D. J. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Tyrimo pagrindas - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės G. V. 2020 m. birželio 16 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. VSD-459, kuriame nurodyta, kad skyriaus pasitarimų, organizuotų 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d., protokolai Nr. Å S10-14, Nr. Å S10-15, Nr. Å S10-16, neatitinka tikrovės, nes juose fiksuotas jos dalyvavimas, nors pasitarimuose specialistė nedalyvavo, nebuvo nei raÅ¡tu, nei žodžiu apie juos informuota ir svarstomais klausimais nebalsavo. 2020 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjai įteiktas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. P22-1, kuriuo pareiÅ¡kėja informuota apie pradėtÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pagal G.

V. 2020 m. birželio 16 d. raÅ¡tÄ Nr. VSD-459 dėl tikrovės neatitinkančių Skyriaus specialistų pasitarimų protokolų (2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d., protokolai Nr. Å S10-14, Nr. Å S10-15, Nr. Å S10-16). PraneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nurodyta, kad pagal Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus nuostatų 9.49 papunktį Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymÄ , vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Archyvų įstatymu ir kitais teisės aktais.

Pagal Skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P11-356 „Dėl Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybė apraÅ¡ymo patvirtinimo“ 4.4 papunktį, Å¡ias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybÄ ir vieÅ¡Ä jį administravimÄ , <...> teisės aktų ir dokumentų rengimÄ , tvarkymÄ ir apskaitÄ , raÅ¡tvedybÄ bei gebėti juos taikyti praktiÅ¡kai.

Pagal pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunktį - Skyriaus vedėjas užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų <...> teisės aktų įgyvendinimÄ Savivaldybėje <...>, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Savivaldybės teisės aktų reikalavimus Å¡iose srityse. PareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta pateikti iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ apie Skyriaus darbuotojų pasitarimų organizavimÄ ir protokolų rengimÄ . Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti IÅ¡vadoje konstatavo, kad Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėja J.

J., bÅ«dama skyriaus specialistų pasitarimų pirmininke, 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. protokoluose Nr. Å S10-14, Nr. Å S10-15 ir Nr. Å S10-16 fiksavo faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes - trijų skyriaus valstybės tarnautojų dalyvavimÄ skyriaus specialistų pasitarime, taip pažeisdama Skyriaus nuostatų, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. O1-692 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 9.49 papunkčio „Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymÄ , vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Archyvų įstatymu ir kitais teisės aktais“ reikalavimÄ ;

Skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P11-356 „Dėl Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybė apraÅ¡ymo patvirtinimo“ 4.4 papunkčio „Šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybÄ ir vieÅ¡Ä jį administravimÄ , <...> teisės aktų ir dokumentų rengimÄ , tvarkymÄ ir apskaitÄ , raÅ¡tvedybÄ bei gebėti juos taikyti praktiÅ¡kai“ reikalavimÄ ir 5.1 papunkčio „Skyriaus vedėjas užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų <...> teisės aktų įgyvendinimÄ Savivaldybėje <...>, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Savivaldybės teisės aktų reikalavimus Å¡iose srityse“ reikalavimÄ ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Komisija siÅ«lė skirti J. J. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytÄ nuobaudÄ - pastabÄ . Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ pareiÅ¡kėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiÅ¡kai atlikti pavedamas užduotis.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali bÅ«ti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytÄ procedÅ«rÄ nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės apraÅ¡yme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017).

Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija aplinkybės, kad Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojų susirinkimai 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. nebuvo organizuojami ir juose nebuvo balsuojama.

Nesutikimas su ginčijamu sprendimu motyvuojamas tuo, kad atliekant tarnybinį tyrimÄ , buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, nes Administracijos direktorius nepatvirtino tarnybinio tyrimo iÅ¡vados, taip pat buvo netinkamai nustatytos tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ pareiÅ¡kėjos veiksmus kvalifikuoti kaip Skyriaus nuostatų 9.49 papunkčio ir pareiÅ¡kėjos pareigybės apraÅ¡ymo 4.4 ir 5.1 papunkčių pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ . Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar iÅ¡vadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (žr. LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.). Sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės už padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ , vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviÄ jÄ pusę.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta dėl neigiamų pasekmių taikymo tarnautojui, kaip silpnesniajai Å¡aliai tarnybos teisiniuose santykiuose, paprastai perkeliama darbdaviui, kuris turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo veiksmų kvalifikavimÄ kaip tarnybinį nusižengimÄ , o teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas iÅ¡vadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Nagrinėjamu atveju IÅ¡vadoje konstatuota, kad J. J., bÅ«dama Skyriaus specialistų pasitarimų pirmininke, 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. protokoluose Nr. Å S10-14, Nr. Å S10-15 ir Nr. Å S10-16 fiksavo faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes - trijų Skyriaus valstybės tarnautojų dalyvavimÄ specialistų pasitarimuose. 2020 m. gegužės 25 d. pasitarimų protokole Nr. Å S10-14 buvo fiksuotas klausimas dėl J.

N. progimnazijos 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo plano pakeitimo. 2020 m. gegužės 27 d. pasitarimų protokole Nr. ŠS10-15 fiksuotas klausimas dėl praktinio darbo vertintojų delegavimo ir Jurbarko rajono mokyklų 2019-2020 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planų pakeitimo suderinimo. 2020 m. birželio 3 d. pasitarimų protokole Nr. ŠS10-16 buvo fiksuotas klausimas dėl pritarimo Jurbarko r. Jurbarkų darželio-mokyklos strateginiam veiklos planui.

Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mokykla rengia strateginį planÄ . Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – vieÅ¡osios įstaigos) savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos strateginį planÄ tvirtina mokyklos vadovas.

Pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymÄ Nr. O1-818 „Dėl įgaliojimų Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėjui suteikimo“ J. J. buvo įgaliota atlikti veiksmus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 54 straipsnio 4 punktÄ yra pavesta atlikti savivaldybės vykdomajai institucijai. Pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m liepos 25 d. įsakymÄ Nr. O-837 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėjo įgaliojimų atlikti veiksmus“ J.

J. įgaliota atlikti veiksmus, kuriuos pagal 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus pavesta atlikti savivaldybės vykdomajai institucijai. Teismas pažymi, kad pagal minėtÄ reglamentavimÄ , Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas einantis asmuo asmeniÅ¡kai yra įgaliotas spręsti klausimus, susijusius su Jurbarko rajono mokymo įstaigų strateginio plano tvirtinimu, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų derinimu, todėl skyriaus specialistų pasitarimai minėtais klausimais nelaikytini privaloma sprendimo priėmimo procedÅ«ros sudėtine dalimi.

TÄ pripažino ir tarnybinį nusižengimÄ tyrusi komisija, kuri IÅ¡vadoje rekomendavo nerengti skyriaus pasitarimų ir jų protokolų. Nagrinėjamu atveju savivaldybės vykdomosios institucijos (jos įgalioto asmens) pozicija konkrečiais klausimais (dėl pritarimo ugdymo planams, strateginio plano suderinimo) buvo iÅ¡reikÅ¡ta ne Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus specialistų pasitarimuose, bet Skyriaus vedėjos J. J. priimtais galutiniais sprendimais (Skyriaus vedėjos įsakymai nuo Nr. Å S6-96 iki Nr. Å S6-109).

Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai neįtvirtina tokio instituto, kaip Skyriaus specialistų pasitarimas, nenumato reikalavimo Skyriaus vedėjui rengti pasitarimus anksčiau minėtų klausimų išsprendimui ir nesieja šiuose pasitarimuose priimtų sprendimų su jokiais teisinę reikšmę turinčiais padariniais. Skyriaus specialistų pasitarimų organizavimas yra susijęs su Skyriuje taikomomis vidaus administravimo procedūromis, kurių teisės aktai nereglamentuoja, o šių pasitarimų metu priimti sprendimai (kaip šiuo atveju – surašyti pasitarimų protokolai) yra tik pagalbinio (rekomendacinio) pobūdžio dokumentai, kurie jokių konkrečių teisinių pasekmių nesukelia, todėl ir jų galimai netikslus įforminimas, nagrinėjamu atveju negalėjo sukelti jokių pasekmių (tame tarpe ir tarnybinės atsakomybės) pareiškėjai.

Be to, kaip buvo minėta, Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėjo įsakymai (dėl pritarimo ugdymo planams, strateginio plano suderinimo) laikytini galutiniais konkrečias teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais. Atitinkamai 2020 m. gegužės 27 d. Skyriaus specialistų pasitarimų protokolo Nr. Å S10-15 dalis, kurioje nutarta rekomenduoti prieÅ¡mokyklinio ugdymo pedagogės praktinio darbo vertintojus, taip pat laikytinas rekomendacinio pobÅ«džio dokumentu, kadangi galutinį sprendimÄ dėl praktinio darbo vertintojų delegavimo priėmė Administracijos direktorius 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tu Nr. R4-20-1112 „Dėl praktinės veiklos vertintojų delegavimo“.

Be to, tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad J. J. savo veiksmais pažeidė Skyriaus nuostatų, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. O1- 692 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 9.49 papunkčio „Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymÄ , vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Archyvų įstatymu ir kitais teisės aktais“ reikalavimÄ ;

Skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P11-356 „Dėl Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybė apraÅ¡ymo patvirtinimo“ 4.4 papunkčio „Šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybÄ ir vieÅ¡Ä jį administravimÄ , <...> teisės aktų ir dokumentų rengimÄ , tvarkymÄ ir apskaitÄ , raÅ¡tvedybÄ bei gebėti juos taikyti praktiÅ¡kai“ reikalavimÄ ir 5.1 papunkčio „Skyriaus vedėjas užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų <...> teisės aktų įgyvendinimÄ Savivaldybėje <...>, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Savivaldybės teisės aktų reikalavimus Å¡iose srityse“ reikalavimÄ ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Teismo vertinimu, Skyriaus nuostatų 9.49 papunkčio nuostata, kuri numato, kad Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymÄ , vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat pareigybės apraÅ¡ymo 4.4 papunkčio nuostata, kad Skyriaus vedėjas turi iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunkčio nuostata, kad Skyriaus vedėjas užtikrina teisės aktų įgyvendinimÄ savivaldybėje, yra bendro pobÅ«džio (blanketinės normos), nukreiptos į kitų teisės aktų nuostatas, kuriose turi bÅ«ti įtvirtintos konkrečios funkcijos, kurias atitinkamas pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo vykdyti.

Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ Skyriaus nuostatų 9.49 papunktyje, Skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 4.4 ir 5.1 papunkčiuose, bÅ«tina nustatyti, kokių konkrečiai jam priskirtų funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ir netinkamai jas atliko. Teismas pabrėžia, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimÄ nepakanka formaliai nurodyti tik bendro pobÅ«džio normas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojo elgesio taisyklės ir bendro pobÅ«džio funkcijos bei konstatuoti, kad pažeidimÄ padarė konkretus valstybės tarnautojas.

Ginčo atveju pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimÄ , nes konkrečiu atveju IÅ¡vadoje konstatuotas pažeidimas (tris kartus, dviejų savaičių laikotarpyje Skyriaus pasitarimų protokoluose fiksavo specialistų vardus ir pavardes, kurie jokia forma pasitarimuose nedalyvavo ir apie pasitarimų organizavimÄ nebuvo informuoti) neatitinka pareiÅ¡kėjai inkriminuoto pažeidimo kvalifikacijos, nes IÅ¡vadoje nenurodoma, kokius konkrečius teisės aktus pareiÅ¡kėja pažeidė, t. y. pareiÅ¡kėjos veiksmai nesiejami su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normomis siekiama užtikrinti, jog asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , aiÅ¡kiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , be kita ko, pateikdamas paaiÅ¡kinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kus ir iÅ¡samus, kad asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises.

Kartu Å¡iomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo iÅ¡samumÄ ir objektyvumÄ (žr. 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjai įteiktame 2020 m. birželio 26 d. praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. P22-1 nėra nurodytas konkretus pažeidimas, kurio padarymu pareiÅ¡kėja įtariama, kokių teisės aktų reikalavimų ji nesilaikė, dėl ko, teismo vertinimu, buvo apribota pareiÅ¡kėjos teisė į gynybÄ .

Teismas konstatuoja, kad dėl minėtų atsakovės aktų, t. y. IÅ¡vados ir praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ , trÅ«kumų, ginčijamas Ä®sakymas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Administracijos direktorius nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamu įsakymu pripažino, jog J. J. padarė tarnybinį nusižengimÄ . Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d.

įsakymas Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ naikintinas. Teismas vertina, kad likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 285,77 Eur su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas, kurias sudaro 240 Eur iÅ¡laidos už skundo parengimÄ , 15,77 Eur kelionės iÅ¡laidos vykimui pas advokatÄ ir grįžimui namo, 30 Eur iÅ¡laidos už teisines konsultacijas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai, taigi pareiÅ¡kėja turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjÄ byloje atstovavo advokato padėjėjas V.

R. pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. atstovavimo sutartį. Bylinėjimosi iÅ¡laidos grindžiamos 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. sÄ skaitomis už teisines paslaugas, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, kuro įsigijimÄ patvirtinančiais dokumentais. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimÄ koeficientas - 2,5. PareiÅ¡kėjos skundas teisme buvo užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 25 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m.

I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1381,0 Eur. Kadangi praÅ¡oma 240 Eur suma už skundo parengimÄ nevirÅ¡ija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , už vienÄ teisinių konsultacijų valandÄ nustatytas koeficientas 0,1. Atitinkamai Å¡iuo atveju už vienÄ teisinių konsultacijų valandÄ maksimali rekomenduojama priteisti suma – 138,1 Eur (0,1 x 1381,0 Eur). Kadangi praÅ¡oma 30 Eur suma už 1,5 val. konsultacijų nevirÅ¡ija rekomenduojamo dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos.

Remiantis prie praÅ¡ymo pateiktais dokumentais, pareiÅ¡kėja patyrė 15,77 Eur kelionės iÅ¡laidų susijusių su vykimu pas atstovÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas, priteisiant pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės 285,77 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ patenkinti. Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“. Priteisti pareiÅ¡kėjos J. J. naudai iÅ¡ atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 285,77 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki eurai, 77 ct) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Audrius Grauželis