dfb84d48-1fb6-4c2a-b89d-9ac4cf65e154 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-228-174/2015Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00124-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo M.

K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir n u s t a t ė : 2015 m. sausio 19 d. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. sausio 21 d., apie 15.00 val., Å ilutės r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ .

Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas ir automobilis. Po eismo įvykio M. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutarimu M. K. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 eurų baudÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d.

– 868 eurų baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.Apeliaciniu skundu administracninėn atsakomybėn patrauktas M. K. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jam nutraukti.Nurodo, kad jis buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. sausio 21 d., apie 15.00 val., Å ilutės r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ â€žDuoti keliÄ â€œ.

Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 ir 222 punktų reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad nors jis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo savo kaltę prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tačiau, M. K. nuomone, jo veikoje nebuvo jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų požymių.ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio.

Ä®sigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarimui Nr. 275, vairuotojui iÅ¡nyko absoliuti pareiga praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį tais atvejais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus ir eismo įvykyje dalyvavo ne daugiau kaip du automobiliai, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, tada galima nekviesti policijos į eismo įvykio vietÄ .Å iuo konkrečiu atveju jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, dėl to automobilis buvo apgadintas, tačiau buvo galima toliau važiuoti.

Iš UAB „Šilutės komunalininkas“ pažymos matyti, jog eismo įvykio metu kelio ženklams padaryta materialinė žala yra atlyginta. Eismo įvykis kilo ne dėl to, kad jis nebuvo pasirinkęs saugaus greičio, o dėl jo neatidumo ir nepatyrimo vairuojant transporto priemonę slidžiu keliu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarime Nr. 275 yra numatyti atvejai, kai į eismo įvykį yra kviečiami policijos pareigūnai. Šiuo konkrečiu atveju eismo įvykio metu buvo apgadinta viena transporto priemonė, kurios valdytojas yra jo tėvas, materialinė žala, padaryta kelio ženklui, yra atlyginta.

Apelianto nuomone, jis neprivalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai.KET 231.2 punktas numato veiksmus, kurių privalo imtis vairuotojas įvykus eismo įvykiui, t. y. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje; tais atvejais, kai į eismo įvykį kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.Tiek jam surašytame administraciniame teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame teismo nutarime nėra nurodoma, kokių konkrečiai veiksmų, kaip to reikalauja KET 231.2 punktas, jis nepadarė.

Apeliantas pažymi, jog KET 231 punkto nuostata yra bendro pobÅ«džio, o Å¡io straipsnio 2 dalyje yra numatyti kvalifikuojantys požymiai, kuriuos suraÅ¡ant protokolÄ bei priimant teismo nutarimÄ bÅ«tina nurodyti. Esant minėtų aplinkybių visumai, M. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas be teisinių argumentų pripažino jį kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos) numatytÄ pažeidimÄ .M. K. nuomone, nesant duomenų, kad jis pažeidė KET 234, 231 punktuose numatytus reikalavimus, administracinė teisena pagal ATPK 130 str. l d. ir 127 str. 2 d. buvo pradėta be teisinio pagrindo ir dėl Å¡ių kaltinimų administracinė byla jam turėtų bÅ«ti nutraukta.Taip pat administraciniame teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodoma, jog jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus.

Å is KET punktas reglamentuoja ir numato administracinę atsakomybę už tai, kai eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, –policijai. Å iuo atveju jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio ženklÄ , o nukentėjusių asmenų nebuvo. Nestipriai buvo apgadintas jo tėvo automobilis. KET 222 punkto nuostata yra bendro pobÅ«džio ir gali bÅ«ti taikoma visais eismo įvykio atvejais.

Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju administracinėje byloje nėra duomenų, jog jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį ar (arba) buvo neblaivus, dėl ko galėtų įvykti eismo įvykis. Kaip minėta, eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl jo nepatyrimo ir atidumo stokos. Tačiau negali bÅ«ti traktuojama, jog eismo įvykis įvyko dėl pernelyg didelio greičio ir dėl to pažeidžiant KET 133 punkto nuostatas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog jis automobilį vairavo blaivus, dėl to jo veikoje nėra ir KET 14 punkto pažeidimo, todėl Å¡iuo klausimu plačiau Å¡iame apeliaciniame skunde nepasisakoma.KET 5 punkto reikalavimai yra bendro pobÅ«džio ir taikomi be iÅ¡ iÅ¡imties visiems eismo įvykiams, tačiau nesant specialiems KET punkto reikalavimų pažeidimams, Å¡is KET punkto reikalavimas negali bÅ«ti pagrindu suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir tuo labiau priimant nutarimÄ administracinėje byloje.Be to, apeliantas teigia, kad skiriant administracinę nuobaudÄ bÅ«tina atsižvelgtina į tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir dėl to labai gailisi, eismo įvykio metu padaryta materialinė žala yra atlyginta, pats eismo įvykis sunkių pasekmių nesukėlė, o eismo įvykio metu buvo apgadintas tik jo vairuojamas automobilis, todėl visų aplinkybių visumos pagrindu man buvo galima taikyti ATPK 186 straipsnyje numatytÄ sankcijÄ â€“ baudÄ , nes, apelianto nuomone, „bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje, bÅ«tų pasiekti“.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatas praÅ¡o netenkinti administracninėn atsakomybėn patraukto M.

K. apeliacinio skundo ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M.

K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymÄ .ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Ir, prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino jo kaltės turinį.

Byloje nekyla abejonių, kad M. K. 2015 m. sausio 21 d., apie 15.00 val., Å ilutės r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ . Å io fakto neneigia ir pats M. K., tai patvirtina ir byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai. Todėl nėra pagrindo abejoti dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus.Apelianto skundo argumentai, kad jis neturėjo pareigos apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, atmestini kaip nepagrįsti, nes jis pats pripažįsta, jog slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ , kurį apgadino, padarydamas 75,30 Eur žalÄ (b. l. 5), eismo įvykio metu buvo apgadintas ir jo vairuojamas automobilis „Renaul Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 24–25).

Tokias aplinkybes netrukus po eismo įvykio savo 2015-01-29 paaiÅ¡kinime policijai nurodė pats M. K. (b. l. 23), o apklausiamas teisme jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų pripažino visiÅ¡kai. Taigi suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tiek kelio ženklas, tiek jo vairuojamas automobilis, M. K. turėjo pareigÄ apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, tačiau to nepadarė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai. Å ios byloje neginčytinai nustatytos aplinkybės rodo, kad M.

K. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sÄ moningai ignoruodamas KET reikalavimus, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, M. K. veiksmuose teisingai nustatė jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtį.Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v.

Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų M. K. apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.IÅ¡ administracinėn atskomybėn patraukto M.

K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis kelia ir jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. teigia, kad teismas be pagrindo netaikė ATPK 301 str. nuostatų ir paskyrė jam labai greižtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 868 eurų baudÄ bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Apelianto nuomone, jam paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga jo padarytiems pažeidimams, nes jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, automobilį apgadino, bet automobilis galėjo važiuoti toliau, žalÄ už kelio ženklo apgadinimÄ atlygino.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, Å ilutės rajono apylinkės teismas M.

K. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymÄ paskyrė minimalias Å¡ių straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas, kurias, subendrinęs apėmimo bÅ«du, griežtesne nuobauda apimant Å¡velnesnę, paskyrė galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 868 eurų baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Nors, apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytiems pažeidimams, tačiau su tokiais M.

K. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.Ä®statymų leidėjas galimybę taikyti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatyme numatyta nustatė ATPK 301 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė iÅ¡imtinių aplinkybių, kuriomis remiantis M.

K. bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis gailisi padaręs pažeidimus, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kuriÄ apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimaliÄ straipsnių sankcijose numatytÄ nuobaudÄ . Dar kartÄ vertinti minėtÄ aplinkybę ir tuo vadovaujantis dar labiau Å¡velninti M. K. paskirtÄ nuobaudÄ nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam M.

K. paskyrė teisingÄ nuobaudÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę M. K. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymÄ taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, yra adekvati jo padarytiems pažeidimams, tad Å¡velninti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teisėja, vadovaudamasi ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto M.

K. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                  Violeta Miliuvienė