2018-09-26 Nr. AB-17703-3-61-3-04769-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1882-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04769-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. liepos 19 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad kameros plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų, kameros buvo perpildytos, jose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, o tai labai kenkia regėjimui. Pažymėjo, kad atvykstant į Lukiškių TI-K bei išvykstant iš jos, asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Asmuo, esant žemai oro temperatūrai, yra verčiamas nusirengti, o daiktai dedami į nešvarias dėžes. Nors pasivaikščiojimui turi būti skiriamos 8 val. per dieną, tačiau jam suteikta tik 1 val. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, klaustrofobiją ir paranoją, susirgo depresija.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti ir priteisti 1,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovas nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais ploto norma vienam asmeniui pareiškėjo kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Atsakovas pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Dedamos pastangos, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei yra perkeliami į laisvesnes kameras.

5. Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Valymo darbai priėmimo-paskirstymo punkte atliekami reguliariai, kiekvieną dieną, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos ir palaikoma kratų patalpos sanitarinė švara.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 168 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodomu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. liepos 19 d. Lukiškių TI-K realiai praleido 194 paras, pareiškėjui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. iš viso 21 parą, todėl teismas vertino, kad pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

9. Teismas, vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu, atmetė Lukiškių TI-K argumentus, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, kaip teisiškai nereikšmingus.

10. Teismas taip pat vertino pareiškėjo teiginius dėl netinkamų asmens bei daiktų apžiūros sąlygų ir pareigūnų elgesio kritiškai, pažymėdamas, kad asmenų bei daiktų apžiūros yra trumpalaikės procedūros, atliekamos ne kiekvieną dieną, todėl tam tikrų galimų nepatogumų sukėlimas pareiškėjui negalėjo viršyti neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Teismas sprendė, kad minėtu aspektu žalos patyrimo faktas šiuo atveju neįrodytas.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, atkreipė dėmesį, jog pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pripažino, kad jam tokia teisė buvo suteikta, todėl teismas pažeidimo nenustatė.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo kamerų apšvietimo kaip neįrodytus, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu būdu išmatavo kameros apšvietimo lygį, o į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nusiskundimus dėl dalies kamerų apšvietimo.

13. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas sprendė, kad nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į konstatuoto pareiškėjo teisių pažeidimo trukmę (21 para), mastą, intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, sprendė, jog adekvatus ir teisingas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 168 Eur.

III. 14. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo išsamiai išnagrinėti jo skundą ir priteisti jam iš atsakovo 45 000 Eur neturtinę žalą.

15. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo remtis teismų praktika analogiškose bylose.

16. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, esant perpildytoms kameroms, nesistengė, kad pareiškėjas nebūtų laikomas tokiomis sąlygomis.

17. Pareiškėjo teigimu, jo judėjimo laisvė buvo itin apribota, nes jis turėjo tik 1 valandą per parą būti gryname ore, o likusį laiką turėjo praleisti kameroje. Todėl būtina spręsti dėl intensyvesnio pažeistų teisių gynimo būdo.

18. Pareiškėjo vertinimu, atsakovui laikius pareiškėją netinkamomis sąlygomis, pažeidus nacionalinius teisės aktus, higienos normas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, adekvati pažeidimams suma neturtinei žalai atlyginti yra 45 000 Eur.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo bendro pobūdžio paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

21. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. liepos 19 d.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir byloje esančių įrodymų visuma, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 168 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti už ploto kamerose trūkumą 21 parą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nurodydamas, kad adekvati pažeidimas suma turi būti 45 000 Eur, taip pat pareiškėjas akcentuoja judėjimo laisvės apribojimą, nes jis galėjo tik 1 valandą per parą būti gryname ore.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo padarytą teisės pažeidimą, trukusį 21 parą, dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K esančiam asmeniui, reikalavimų, kuris suponavo pareiškėjui teisę į juo padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Taip pat pagrįstai padarytos išvados atmetus pareiškėjo argumentus dėl atsakovo padarytų kitų teisės pažeidimų, kurių buvimo pirmosios instancijos teismas nepripažino, vertinimo.

27. Tikrinamoje administracinėje byloje pateikti faktiniai duomenys dėl pareiškėjui tekusio ploto pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde liko nepaneigti. Pareiškėjo tvirtinimas apie per mažą priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą yra nepagrįstas teiginys, kadangi šiuo atveju konstatuotinas atsakovo padarytas nacionalinės teisės pažeidimas, kuomet pareiškėjas buvo laikomas kamerose 16 parų (t. y. neužtikrinus 3,6 kv. m standarto), taip pat ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nes pareiškėjui 5 paras nebuvo užtikrintas minimalus EŽTT praktikoje taikomas 3 kv. m gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, standartas. Šiuo atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisė adekvačią ir teisingą pinigų sumą pareiškėjui už nurodytus gyvenamojo ploto pažeidimus.

28. Vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl pasivaikščiojimo gryname ore trūkumo, kaip netinkamų kalinimo sąlygų (žr. šios Nutarties 7 p.), vadovaujamasi bendrosiomis (minėtomis) įrodinėjimo tokiose bylose taisyklėmis, įrodinėjimo ypatumais. Jei atsakovas nepaneigia nusiskundimo arba patvirtina šį pažeidimą, tai laikoma pagrindu pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-420-662/2017). Jeigu pareiškėjo nusiskundimai yra nenuoseklūs, abstraktūs ar paneigti byloje esančiais įrodymais, laikoma, kad toks pažeidimas nėra nustatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-624/2016, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018). Šiuo atveju konstatuotina, kad pats pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikiama teisė pasivaikščioti lauke 1 valandą, kas visiškai atitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, pagal kurį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Todėl pareiškėjo argumentus, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, nėra pagrįstas jokiais teisės aktais ar kitais objektyviais argumentais, dėl ko jam turėjo būti suteikta galimybė praleisti 8 val. lauke.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris analizuojamus pareiškėjo paaiškinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (t. y. dėl netinkamų asmens bei daiktų apžiūros sąlygų ir pareigūnų elgesio, dėl netinkamo kamerų apšvietimo) vertino kaip nepagrįstus, paneigtus į bylą pateiktais duomenimis (pvz., pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, būtų tinkamai neatlikęs pavestų pareigų ar jas vykdęs pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi teismas nenustatė, jog Lukiškių TI-K pareigūnai būtų pažeidę imperatyvias teisės aktų nuostatas ar kad jų veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bei neteisingai išnagrinėjo ir nustatė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. liepos 19 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl būtent jo nurodyta 45 000 Eur suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius