dfb66b14-2fa6-4147-a86a-e1fcff86d910 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-59-144/2015Proceso Nr. 4-06-3-00828-2016-0                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.; 3.10.; (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 31 d.Klaipėda            Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.

J., jo atstovams D. J., B. P., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovams I. B., V. S., iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-02-04 nutarimo Nr. ROIK 15053959225 panaikinimo, n u s t a t ė : 2015-12-15 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos administracinio skyriaus vyriausioji specialistė I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. K3-2015-7, kuriame nurodė, jog V.

J., atstovaujantis VÅ Ä® (duomenys neskelbtini), bÅ«damas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) vadovu – vyriausiuoju gydytoju ir atsakingas už VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), taip pat už VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) duomenų (dokumentų) teikimÄ Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir nekliudymÄ Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetencijÄ atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat bÅ«damas atsakingas už Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymÄ , iki nustatyto termino, 2015-11-18 neįvykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimo pateikti duomenis, nepateikė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimÄ per 2015 m. rugsėjo mėnesį, iÅ¡samiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sÄ naudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur).

Reikalavimu taip pat praÅ¡yta pagrįsti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo įsigyta medicininė įranga, tokiais pažeidė LR Sveikatos draudimo įstatymo 39 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kurios reglamentuoja, jog sveikatos priežiÅ«ros įstaiga. Sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, vykdant privalomÄ jį sveikatos draudimÄ , privalo laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytÄ informacijÄ Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms. Neįvykdžius Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisėtų reikalavimų ir nepateikus reikalaujamų duomenų, reikalingų Klaipėdos TLK funkcijoms vykdyti, pažeisti LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ 3.1. punkto reikalavimai, kai minėtais VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) veiksmais yra kliudoma Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlikti finansinę PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizę.

Ä®sakymo 3.1 punktu Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra pavesta atlikti asmens sveiktos priežiÅ«ros įstaigų PSDF biudžeto lėšų panaudojimo ir įsiskolinimų Å«kio subjektams analizę.  Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama LR sveikatos apsaugos ministro 2012-04-26 įsakymo Nr. V-370 „Dėl LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ pakeitimo“ 3.1. punktu nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ bei atlikdama asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimo Å«kio subjektams analizę, pareikalavo pateikti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai duomenis apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimÄ , vadovaudamasi LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnio, LR Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 3 p., LR Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 1d. 10 p., 34 str. 1 d. 5 p. nuostatose įtvirtintais pagrindais, turėdama teisę reikalauti ir gauti iÅ¡ įstaigų bÅ«tinÄ teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti informacijÄ .V.

J. tokia savo veika (veikimu ar neveikimu), nevykdydamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų ir nepateikdamas reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimÄ , reikalingų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti, iki nustatyto 2015-11-18 termino, padarė pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 436 str. 1 d., t. y. dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetencijÄ atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.2016-02-04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu Nr. ROIK 15053959225 V.

J. už protokole nurodytų pažeidimų padarymÄ pagal ATPK 436 str. 1 d., paskirta nuobauda - 217 eurų bauda.           2016-02-25 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. J. įgaliotų atstovų pasiraÅ¡ytas skundas bei administracinės bylos medžiaga dėl 2016-02-04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimo Nr. ROIK 15053959225 panaikinimo.             Savo skunde V. J. nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymu Nr. V-592 Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pateikė 2015-09-30 įsakyme nustatytos formos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos finansinės veiklos ataskaitÄ Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-11-06 raÅ¡tu Nr. A1-6220 paprašė iÅ¡samiai detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sÄ naudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“.

V. J. pažymėjo, kad LR SAM 2003-10-06 įsakymas Nr. 592 nenumato teikti tokius duomenis ir nenumato teritorinei ligonių kasai tokios teisės, t. y. reikalauti papildomų duomenų. 2015-11-13 raÅ¡tu Nr. 9-4140 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) atsakė į teritorinės ligonių kasos praÅ¡ymÄ , paaiÅ¡kindama, kad to neprivalo daryti, o teritorinė ligonių kasa neturi teisės reikalauti tokios informacijos. 2015-11-13 raÅ¡tu Nr. A1-6543 teritorinė ligonių kasa dar kartÄ pateikė reikalavimÄ iki 2015-11-18 detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sÄ naudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) 2015-11-18 raÅ¡tu Nr. 9-4191 pateikė atsakymÄ . NežiÅ«rint į tai, 2016-02-04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu V. J. paskirta 217 eurų bauda. Nurodė, kad nesutinka su minėtu nutarimu, nes Klaipėdos teritorinė ligonių kasa netinkamai pritaikė ATPK normas, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. paaiÅ¡kino, kad yra sÄ skaitos faktÅ«ros. Teritorinė ligonių kasa neturėjo jokių motyvų teigti, kad lėšos naudojamos neracionaliai.

PaaiÅ¡kino, kad medicinos įranga įsigyta ligoninės biudžeto lėšomis. Ä®staigos lėšomis nėra  disponuojama vadovaujantis įstatais ir kitais teisės aktais. Teritorinės ligonių kasos disponuojamos lėšos nebuvo įdėtos į įrangos, kitų reikmenų pirkimÄ , medicininę įrangÄ . Intereso teritorinei ligonių kasai nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas D. J. paaiÅ¡kino, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) visus reikalavimus vykdo, tačiau paskirta bauda už neva nevykdomus reikalavimus, tačiau atstovas pažymėjo, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) visus ligonių kasos reikalavimus įvykdė, kadangi ministro 2003-10-06 įsakymų reglamentuojama, koks kiekis informacijos ir kokia forma turi bÅ«ti pateikta ligonių kasoms.

Yra privaloma įsakymų Nr. 592 patvirtinta lentelė – ataskaitos pateikimo forma visoms įstaigoms. Kilus ginčui, 2015-10-09, buvo gautas ministerijos raštas Nr. 10-8904 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo akcentuojama, kad teritorinė ligonių kasa negali išplėstai taikyti įstatymuose įtvirtintos funkcijos. Įsakymas yra detalizuojantis funkcijas aktas. Įsakyme nėra numatyta teisės pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos atskaitos detalizuojančius duomenis.

Turi du dokumentus, pagal kuriuos savo pareigÄ Ä¯vykdė visiÅ¡kai. Teritorinės ligonių kasos darbuotojai privalėjo vadovautis tuo metu galiojančiu jų pačių aktu, kur reglamentuojama, kada konkrečiai, kokiomis sÄ lygomis esant galėjo bÅ«ti pradėta administracinės teisenos byla. Ä®sakymas yra Nr. 1K-66. Å iuo įsakymu yra numatyta tik du atvejai, kada galima suraÅ¡yti protokolÄ , tai kontrolės procedÅ«ros arba ekspertizės pažymos suraÅ¡ymo metu užbaigus darbÄ Ä¯staigoje. Jokia kontrolė nebuvo pradėta, pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn pagrindo nebuvo.

Kontrolės procedÅ«ros atlikimÄ reglamentuoja visai kitas aktas – ligonių kasos norminis aktas 1K-10. Ä®sakyme nėra numatyta Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) vykdė teritorinės ligonių kasos reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadas, jog pareigÅ«nas atliks finansinę duomenų analizę. Tai reiÅ¡kia, jog ligonių kasos toliau piktnaudžiauja, iÅ¡plėsdama savo teises į neribotÄ lygmenį ir veikia teisės aktams prieÅ¡ingai.

Prašė nutraukti bylÄ .Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė B. P. paaiÅ¡kino, kad palaiko argumentus, iÅ¡dėstytus skunde. Nutarime turėjo bÅ«ti nustatytas tinkamai nurodytas asmuo, priežastinis ryÅ¡ys. Toks pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi ligonių kasos virÅ¡ijo nustatytas teises ir įgaliojimus. Minėtas įsakymas Nr. 529 paminėtini 2 punktai - 21 punktas, kuriame numatyta, kad vadovas atsako už pateiktos informacijos teisingumÄ . Taip pat yra nurodytas punktas, kuriuo numatoma, kad ligonių kasų tikslas yra įvertinti ar lėšos panaudotos racionaliai.

Ir jei lėšos panaudotos neracionaliai, reikia apie tai praneÅ¡ti ministerijai. Pagal VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pateiktus įrodymus ligoninė jokių minusinių įsipareigojimų neturėjo. Ligonių kasų noras gilintis į tuos duomenis keistas ir nepagrįstas. Vadovas pateikė visÄ informacijÄ , nors pagrindo nebuvo. Aplinkybės tai pagrindžia. Ä®staiga nustatytais terminais du kartus atsakė į ligonių kasų praÅ¡ymus, buvo nurodyti motyvai ir argumentai. Vienas iÅ¡ motyvų buvo ministerijos raÅ¡tas – tai konsultacinė iÅ¡vada, kaip visa tai vyko ir kokias teises turi ligonių kasos Å¡ios procedÅ«ros metu.

Pažymėjo jau patvirtintÄ naujÄ ATPK pakeistÄ 21 straipsnį, jo įsigaliojimo terminas yra atidėtas, kuris numato, kad atsako asmuo, kuris padarė veikÄ , vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Mano, kad ta konsultacija yra ne klaidinga, o teisinga. Ir tokiu atveju asmens kaltė yra naikintina. Tuo reiks vadovautis, kai įsigalės kodeksas. Protokole ir nutarime yra nurodyta, kad V. J. pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 39 str. 1 d. 4 punktÄ , kuris sako, kad įstaiga, sudariusi sutartį su ligonių kasa, privalo teikti informacijÄ .

Å is punktas objektyviai ir akivaizdžiai negalėjo bÅ«ti pažeistas, nes ligonių kasa nenustatė jokios informacijos, kokia turėjo bÅ«ti pateikta. Analizės tvarkÄ nustato ministerijos įstatymas, kurio nuostata yra blanketinė. Pažeidimas padarytas didžiulis nutarime. Ligoninė manydama, kad sprendimas buvo neteisėtas ir jį apskundė. Skundas nebuvo priimtas. Protokolas dar nebuvo suraÅ¡ytas, skundo nepriėmė. Nurodė, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo pagrįsti. Priežastinis ryÅ¡ys nenustatytas.

VisiÅ¡kai nenustatyta administracinį nusižengimÄ padariusio asmens kaltė. Be to, nustatyta procesinių pažeidimų: protokolas buvo suraÅ¡ytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ nebuvo informuota. Pažeistos ATPK 259 str., 260 str. nuostatos. Nebuvo suraÅ¡ytas administracinis nurodymas Å¡ioje byloje. Nutarime yra paminėta, kad asmuo yra baudžiamas už pirmÄ jÄ dalį, kaip už pirmÄ kartÄ padarytÄ veikÄ . Nebuvo gautas administracinis nurodymas, nurodyta bauda asmeniui ir jis neturėjo galimybės sumokėti jos.

Proceso eigoje nebuvo gautas nutarimas, asmuo neturėjo galimybės sumokėti pusės administracinės baudos, procedÅ«ra neteisėta, nemotyvuota. Prašė nutarimÄ panaikinti, bylÄ nutraukti.Teritorinės ligonių kasos atstovė I. B. paaiÅ¡kino, kad nesutinka su pateiktu skundu ir iÅ¡dėstytais reikalavimais. PaaiÅ¡kino, kad protokolas buvo suraÅ¡ytas 2015-12-15, kai nebuvo paskirta pirmoji nuobauda ankstesnėje byloje, kai buvo panaikinta ta nuobauda. Buvo vertintinos tos aplinkybės, kai V. J. buvo traukiamas atsakomybėn antrÄ kartÄ , pakartotinai.

BÅ«tent dėl to tame procedÅ«ros etape protokolas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡omas kaip nurodyta ATPK 2601 str. 4 dalyje. PareigÅ«nas, suraÅ¡antis protokolÄ , net neturėjo teisės suraÅ¡yti administracinio nurodymo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos kodekso nuostatos. Kitame etape, kai buvo priimtas nutarimas dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, pareigÅ«nas, priimantis sprendimÄ dėl nuobaudos taikymo ATPK 284 str. 2 d. turėjo teisę, ja pasinaudojo ir perkvalifikavo pagal 1 d., buvo paskirta vidurkį siekianti nuobauda.

Nebuvo pasiÅ«lyta susimokėti baudÄ pagal administracinį nurodymÄ . Pažymėjo, kad teritorinė ligonių kasa, atlikdama analizę, turi teisę praÅ¡yti pateikti informacijÄ . Tai yra nustatyta Sveikatos sistemos įstatymo 77 str., Sveikatos draudimo įstatymo 34 str. 1 d. 5 punkte, kur nustatyta teisė praÅ¡yti informacijos savo funkcijoms atlikti. Ligonių kasų nuostatų 9.11 punkte nurodyta - ligonių kasos atlieka analizę bei turi teisę gauti reikalingÄ informacijÄ , 10.5; 10.6 punktai nurodo, kad turi teisę gauti informacijÄ teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti.

Pagal ATPK 436 str., Ligonių kasa, pastebėjusi, kad toks reikalingų duomenų nepateikimas atitinka ATPK 436 str. neteisėtos veikos požymius, buvo pradėta procedÅ«ra, vadovaujantis ATPK nuostatomis, kas yra aukščiau, negu vidiniai dokumentai. Å ioje vietoje procedÅ«riniai pažeidimai nebuvo padaryti. Be to, pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo porÄ kartų kviečiamas į Ligonių kasÄ , tačiau jis nerado laiko atvykti, negalėjo. Asmuo paskutiniu raÅ¡tu buvo informuotas, kad, jei jis neatvyks tuo laiku, protokolas bus suraÅ¡ytas jam nedalyvaujant.

PraneÅ¡imai atvykti, iÅ¡siųstas protokolas buvo iÅ¡siųsti tinkamai. V. J. ir jo atstovai turėjo teisę ir susipažino su minėtais dokumentais, turėjo teisę ir galimybę teikti paaiÅ¡kinimus, papildomus duomenis, kuo ir pasinaudojo, sudalyvaudami nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Byla buvo iÅ¡nagrinėta dalyvaujant atstovei. Nebuvo pažeistos teisės. Nutarimas buvo priimtas per dienÄ , o iÅ¡siųstas per tris dienas. Buvo nurodytas nutarimo priėmimo vieta ir laikas. Prašė palikti nutarimÄ galioti, skundo netenkinti.Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė V.

S. pažymėjo, kad ligonių kasa turi teisę papraÅ¡yti informacijos ar racionaliai naudojamos lėšos. Negavus analizės, negalima įvertinti ar racionaliai lėšos naudojamos. Nepateikus praÅ¡omos informacijos, buvo sutrukdyta atlikti teritorinės ligonių kasos funkcijÄ . Kadangi nebuvo pateikta praÅ¡oma informacija, nebuvo galimybės padaryti analizę.           V. J. skundas tenkintinas.          ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Teritorinių ligonių kasų funkcijas nustato Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis. Šiame įstatymo straipsnio 10 punkte teritorinėms ligonių kasoms viena iš pavestų funkcijų yra savo veiklos zonoje atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo (...) analizę.

Tokia pati Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų funkcija įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnyje, pagal kurį Å¡ios institucijos atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę. Detalizuojant Å¡iÄ teritorinių ligonių kasų funkcijÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-15) 3.1 punktu teritorinėms ligonių kasoms pavesta atlikti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų Å«kio subjektams analizę, o nustačius, kad PSDF biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai ir įstaigos turi didelių finansinių įsipareigojimų, įsakymo 3.2 punktu pavesta apie tai informuoti įstaigos steigėjÄ , Sveikatos apsaugos ministerijÄ ir Valstybinę ligonių kasÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Ä®sakymu detaliau nereglamentuotos analizės procedÅ«ros, todėl teritorinės ligonių kasos joms priskirtoms funkcijoms vykdyti naudojasi teisėmis, numatytomis Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnyje. Å io straipsnio 5 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iÅ¡ (...) sveikatos priežiÅ«ros įstaigų (...) informacijÄ , bÅ«tinÄ teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Nurodytoje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta, kad Å¡ios informacijos sÄ raÅ¡as nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-12-18 įsakymu patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nuostatų 10.5 punktu detalizuota Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 5 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė gauti informacijÄ , o bÅ«tent – apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimÄ (Nuostatų 10.5.6 punktas), taip pat kitÄ informacijÄ , reikalingÄ teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti (Nuostatų 10.5.11 punktas).Vykdydama Sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 2 punktÄ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2015-09-30 pateikė Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos finansinės veiklos ataskaitÄ už 2015 m. rugsėjo mėnesį pagal nurodytu įsakymu patvirtintÄ viešųjų asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų finansinės veiklos ataskaitos formÄ .

Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo tarp Å¡alių nėra. Ginčas kyla tik dėl aplinkybės ar gali teritorinė ligonių kasa, atlikdama finansinę analizę, reikalauti iÅ¡ įstaigos detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sÄ naudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“.Finansinės analizės Å¡altiniai – tai visa surinkta informacija, naudojama atliekant analizę. Analizės Å¡altiniai priklauso nuo analizės programos, analizuojamo objekto, taip pat nuo to, kas jÄ atlieka.

Nors konkrečiu atveju normatyviniai aktai nedetalizuoja finansinės analizės procedūrų ir jų šaltinių, mokslinėje literatūroje įmonių veiklos analizės šaltiniai skirstomi į šias grupes: planiniai normatyviniai, buhalterinės apskaitos, atskaitomybės, neapskaitiniai. Kadangi teritorinė ligonių kasa įgaliota atlikti ne visos įmonės veiklos, o tik tam tikros srities - finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, pats svarbiausias šaltinis šiuo atveju yra finansinė atskaitomybė, kuri sudaroma remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis.

Finansinėje atskaitomybėje yra apibendrinta visa informacija apie įmonės veiklÄ ataskaitiniu laikotarpiu. IÅ¡samiÄ metinę finansinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas. Atliekant finansinę analizę, pirmiausia reikia įsitikinti ar finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitÄ ir finansinę atskaitomybę, ir bendruosius apskaitos principus.

Taip pat turi būti atliktas formalus patikrinimas, tai yra susipažinimas kaip užpildytos visos finansinių ataskaitų eilutės – ar teisingai apskaičiuotos visos sumos, ar jos įrašytos į reikiamas eilutes ir skiltis. Atliekant finansinę analizę galima naudotis ir kitais papildomais duomenimis – įvairiais registrais, žurnalais, normatyvinio pobūdžio dokumentais, sutartimis ir panašiai. Patikrinimus, susijusius su pateiktų duomenų tikrumo ir teisingumo įvertinimu, atlieka auditorius.

Analizę atliekantis asmuo tokio iÅ¡samaus patikrinimo negali atlikti dėl to, kad finansinės analizės Å¡altinių patikrinimas iÅ¡ esmės yra gana sudėtingas procesas ir jį gali atlikti tik tokiÄ teisę turintis kompetentingas asmuo – auditorius.Tokia pati nuomonė iÅ¡sakyta ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-10-09 raÅ¡te, pasiraÅ¡ytame Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Å alaÅ¡evičiÅ«tės. Å iame raÅ¡te nurodyta, kad TLK negali iÅ¡plėstai taikyti įstatymuose įtvirtintos funkcijos atlikti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų Å«kio subjektams analizę, kadangi Ä®sakymas yra Å¡iÄ funkcijÄ detalizuojantis teisės aktas.

Jame nėra numatyta teisė reikalauti pateikti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos finansinės veiklos ataskaitÄ detalizuojančius duomenis (sÄ skaitas ir kt.) ar atlikti sveikatos priežiÅ«ros įstaigos finansinį auditÄ .Administraciniu teisės pažeidimu laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.).

Vertinant asmens poelgį kaip prieÅ¡ingÄ teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).ATPK 436 str. 1d. numatyta atsakomybė už kliudymÄ Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nams ar jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas taip pat už Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nų sprendimų nevykdymÄ .

Konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) vadovui V. J. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei vėliau jis buvo nubaustas už tai, kad jis, atstovaujantis VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ir bÅ«damas atsakingas už įstaigos dokumentų pateikimÄ laiku, nekliudymÄ ligonių kasos specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetencijÄ atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinės ligonių kasos specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymÄ , pažeisdamas galiojančius normatyvinius aktus, nepateikdamas iki Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nustatyto 2015-14-18 termino neįvykdė Klaipėdos teritorinės liginių kasos reikalavimo pateikti duomenis, nepateikė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimÄ per 2015 m. rugsėjo mėnesį, iÅ¡samiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sÄ naudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur), padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 436 str. 1 d., t. y. dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetencijÄ atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.ATPK 436str. 1 d. numatytas pažeidimas gali bÅ«ti padarytas tik esant tyčinei kaltės formai.IÅ¡analizavęs pateiktÄ bylos medžiagÄ bei iÅ¡klausęs proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, teismas konstatuoja, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl Klaipėdos teritorinės kasos teisės atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę.

Taip pat nėra ginčijama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisė Å¡ios analizės atlikimui reikalauti tam reikalingos informacijos ir duomenų, o (duomenys neskelbtini) pareiga Å¡iÄ informacijÄ pateikti. Ginčijama tik aplinkybė ar galima reikalauti iÅ¡ įstaigos finansinės analizės atlikimui konkrečių pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, nes galiojantys ir aukščiau iÅ¡vardinti normatyviniai aktai Å¡io klausimo detaliai nereglamentuoja. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa mano, kad finansinės analizės atlikimui ji turi teisę reikalauti bet kokius duomenis, kurie leistų jiems padaryti iÅ¡samiÄ analizę.

Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) laikosi pozicijos, kad finansinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizės procedÅ«ra yra reglamentuota, o 2003-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-592, pakeistu 2015-02-27 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-282 nurodyta kokius konkrečius duomenis reikalinga pateikti, tai yra nustatytos formos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos finansinės veiklos ataskaitÄ .Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pareikalavus, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pateikė aukščiau paminėtame Ä®sakyme nustatytos formos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos finansinės veiklos ataskaitÄ (b.l.24). 2015-11-06 raÅ¡tu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikalavo iki 2015-11-13 pateikti papildomÄ informacijÄ iÅ¡samiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sÄ naudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur) (b.l.25).

Tai buvo padaryta 2015-11-13 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu (b.l.26). 2015-11-13 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikalavo iki 2015-11-18 pateikti informacijÄ apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimÄ per 2015 m. rugsėjo mėnesį, iÅ¡samiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sÄ naudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur) (b.l.29). Ä® šį raÅ¡tÄ 2015-11-18 raÅ¡tu VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) atsakė, nurodydama, kad į analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ buvo atsakyta 2015-11-13 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu (b.l.30). 2015-12-15 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2016-02-04 – skundžiamas nutarimas. 2015-12-15 V.

J. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 436 str. 1d. už tai, kad jis, pažeisdamas galiojančius normatyvinius aktus, nepateikdamas iki Klaipėdos teritorinės liginių kasos nustatyto 2015-11-18 termino reikalaujamos informacijos, padarė pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 436 str. 1 d., t. y. dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetencijÄ atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.Å iuo klausimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-11-23 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos praÅ¡ymas pateikti papildomÄ informacijÄ yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas vykdant vieÅ¡ojo administravimo veiklÄ ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, nevirÅ¡ijant suteiktų įgaliojimų.

NežiÅ«rint į tai, Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-12 nutartimi konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministro 2012-04-26 įsakymu Nr. V-370 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tinkamo naudojimo“ pakeitimo“patvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as dokumentų ir jų formų, kuriuos gydymo įstaiga privalo pateikti teritorinei ligonių kasai, minėtame įsakyme nėra numatyta teritorinių ligonių kasų pareigÅ«nų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų.

NežiÅ«rint į tai, V. J. 2016-02-04 nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka.Kaip matyti iÅ¡ aukščiau apraÅ¡ytos įvykių sekos, į visus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikalavimus pateikti informacijÄ , reikalingÄ finansinei analizei atlikti, (duomenys neskelbtini) atsakė ir laiku pateikė praÅ¡omus duomenis, numatytus 2003-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-592, pakeistu 2015-02-27 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-282. Taip pat pateikė ir praÅ¡omus papildomus duomenis, kurie nenumatyti paminėtame Ä®sakyme.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos teritorinės kasos nustatytu terminu (duomenys neskelbtini) raÅ¡tiÅ¡kai atsakė, kodėl negali pateikti praÅ¡omos papildomos informacijos, t. y. detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sÄ naudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur). Sveikatos apsaugos ministro minėtu įsakymu patvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as dokumentų ir jų formų, kuriuos gydymo įstaiga privalo pateikti teritorinei ligonių kasai.

Įsakyme nėra numatyta teritorinių ligonių kasų pareigūnų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų. VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimus, pateikė minėtame įsakyme nurodytus dokumentus. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog kliudė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigūnams atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Todėl V. J., kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 436 str. 1 d., sudėties požymių.           Dėl nurodytų priežasčių, V.

J. skundas tenkintinas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-02-04 nutarimas Nr. ROIK 15053959225 naikintinas, o administracinė byla V. J. atžvilgiu nutrauktina, nes nepadarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 436 str. 1 d. (ATPK 250 str. 1 d., 1 p.).            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 436 str. 1 d., 250 str. 1 d., 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 3022 str., 3024 str., teismas, n u t a r ė :           V.

J. skundÄ tenkinti.          Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-02-04 nutarimÄ Nr. ROIK 15053959225, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 436 str. 1 d. paskirta nuobauda – 217 eurų bauda, panaikinti ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.            Nutarimas gali bÅ«ti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Eugenija Å atkuvienė               Â