dfb65bb7-a507-4e0f-9e7b-081f174dbba6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-337/2014Proceso Nr. 1-56-1-00931-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.2; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.;2.1.15.3.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam L.

B.,gynėjai advokatei Daivai DereÅ¡kevičienei,nukentėjusiajai J. B. ir jos atstovui advokatui Vytautui Jazbučiui,  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir mažametės M. B. atstovės pagal įstatymÄ J. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ L.

B. priteista M. B. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, J. B. – 500 Lt iÅ¡laidoms už advokato pagalbÄ apmokėti; nukentėjusiajam A. B. – 1855,90 Lt laidojimo iÅ¡laidoms padengti ir civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriui – 2047,99 Lt žalai apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : L. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 29 d., apie 18-19 val., D. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kybartų sen., VilkaviÅ¡kio r. sav., virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, abipusio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia peiliu vienÄ kartÄ durdamas pjovė D.

B. į kaklo priekinę vidurinę dalį, tuo padarydamas pavirÅ¡inę durtinę pjautinę žaizdÄ kaklo priekinėje vidurinėje dalyje, vienÄ kartÄ durdamas pjovė D. B. į krÅ«tinės kairę pusę, tuo padarydamas durtinę pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje pusėje su pavirÅ¡iniu krÅ«tinkaulio sužalojimu, vienÄ kartÄ durdamas pjovė D. B. į deÅ¡inę kaklo pusę, tuo padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę žaizdÄ deÅ¡inėje kaklo pusėje su bendrinės miego arterijos ir vidinės jungo venos daliniu nupjovimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu, nuo ko 2012-12-29 įvykio vietoje D.

B. mirė, tokiu bÅ«du tyčia nužudė D. B. ir Å¡iais veiksmais L. B. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir mažametės M. B. atstovė pagal įstatymÄ J. B. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir pripažinti L. B. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei nuteisti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Taip pat praÅ¡o priteisti mažametei nukentėjusiajai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų bÅ«ti pakeistas.

Teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kas nulėmė netinkamÄ bausmės paskyrimÄ . Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijai, neatsižvelgta į teismų suformuotÄ praktikÄ tokios kategorijos bylose. Nesutikdama su nuteistajam paskirta bausme, apeliantė teigia, jog iÅ¡ teismo iÅ¡dėstytų motyvų neaiÅ¡ku, kodėl L. B. buvo paskirta bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį.

Toliau nurodoma, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo L. B. nusikaltus, veikiant netiesiogine tyčia. Tokia teismo iÅ¡vada, apeliantės įsitikinimu, prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusįjį D. B. nužudė, panaudodamas gyvybei pavojingÄ Ä¯rankį – peilį (skirtÄ mėsai pjaustyti, 15 cm geležte). TokiÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pats L. B. (t. 2, b. l. 163). Nuteistasis vienÄ kartÄ durdamas pjovė D. B. į krÅ«tinės kairę pusę, tuo padarydamas durtinę pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje pusėje su pavirÅ¡iniu krÅ«tinkaulio sužalojimu.

Pabrėžia, jog nuteistasis Å¡iuo dÅ«riu kėsinosi sužaloti žmogaus gyvybei svarbų organÄ â€“ Å¡irdį. Kiti du dÅ«riai smogti D. B. į kaklo sritį, iÅ¡ kurių vienas buvo mirtinas. Akcentuoja, jog bet koks dÅ«ris peiliu žmogui į kaklo sritį yra neabejotinai pavojingas gyvybei. Specialisto iÅ¡vados Nr. M 285/12 (09) 12 punkte nurodoma, kad po sužalojimų padarymo D. B. apie 1 min. laiko galėjo atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad dar įvykio vietoje tebesant L.

B., nukentėjusysis jau buvo be gyvybės ženklų. Akivaizdu, kad nuteistasis smurtinius veiksmus nutraukė tik tuomet, kai pamatė, kad D. B. yra nebegyvas ir, palikęs pastarÄ jį gulėti kraujo klane, pasiėmęs nusikaltimo įrankį - peilį, Å¡altakraujiÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir nuėjo namo.Apeliantė L. B. aiÅ¡kinimus teisme, kad jis buvo girtas, dėl ko greičiausiai neatsimena įvykio aplinkybių, vertina kaip norÄ suÅ¡velninti atsakomybės laipsnį. Tokius nuteistojo teiginius paneigia sugyventinės J.

V. parodymai, kuriuose užfiksuota, kokios bÅ«senos L. B. buvo iÅ¡ karto po D. B. nužudymo. Kaip liudytoja apklausiama J. V. 2012-12-30 parodė: „kai grįžo, L. buvo neblaivus, tačiau dar orientavosi, vaikščiojo normaliai, su savimi jokių daiktų neparsinešė. L. nusiprausė, dar pažaidė su vaiku ir po maždaug dvideÅ¡imt minučių pasakė, kad trumpam iÅ¡eina" (t. 1, b. l. 169), t. y. tai rodo, kad L. B. tuoj po nužudymo nebuvo toks girtas, kad neprisimintų kÄ tik įvykusių aplinkybių.Apeliantės manymu, anksčiau iÅ¡dėstyti argumentai pagrindžia, jog L.

B. veikė tiesiogine tyčia. Apibrėžusi tiesioginės apibrėžtos ir neapibrėžtos tyčios požymius, neatmeta tikimybės, kad apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti L. B. veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi pastarasis peiliu tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinės kairę pusę ir du kartus į kaklÄ , suvokė, jog tokiais veiksmais gali sutrikdyti D. B. sveikatÄ ar atimti jam gyvybę ir vienodai norėjo Å¡ių padarinių. Apeliantė yra kategoriÅ¡kai įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarydamas klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog L.

B. veikė netiesiogine tyčia.Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kuria nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta, kad L. B. pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodoma, jog kaltininkas itin žiauriu bÅ«du nužudęs D. B. bandė visais bÅ«dais nuslėpti Å¡iÄ Å¾mogžudystę, iÅ¡vengti jam gręsiančios atsakomybės. Jis su savimi po įvykio pasiėmė nusikaltimo įrankį, o, grįžęs namo, peilį bei kruvinÄ striukę paslėpė.

Sugrįžęs į žmogžudystės vietÄ , ir ten jau radęs nužudytojo brolį A. B., apsimetė nieko nežinantis. 2012-12-30 pirmÄ kartÄ apklausiamas kaip įtariamasis L. B. neigė savo kaltę, visais bÅ«dais klaidino ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus ir tik vėliau, slegiamas nepakeliamos įrodymų naÅ¡tos, prisipažino nužudęs D. B.. Mano nesant jokio pagrindo teigti, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs ir tikina, kad L. B., tik siekdamas sulaukti Å¡velnesnės bausmės, rodo apsimestinį gailestį.

Apeliantė praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ L. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.Toliau pasisakoma dėl civilinio ieÅ¡kinio klausimo. Nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ nuteistojo L. B. priteista mažametei M. B. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, jog kaltininkas pilnai pripažino pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tačiau teismas jį nepagrįstai nuo 100 000 Lt sumažino iki 40 000 Lt. Mano, jog toks ieÅ¡kinio sumažinimas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams, be to, teismas nenurodė argumentų, kuriais vadovaudamasis priėmė sprendimÄ priteisti žymiai mažesnę sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

Atkreipia dėmesį, kad nužudytÄ jį D. B. su dukra siejo stiprus dvasinis ryÅ¡ys, jie nuolat bendraudavo. Nors D. B. ir nevengdavo alkoholio, tačiau, remiantis bylos duomenimis, galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad su dukra jis bendraudavo tik bÅ«damas blaivas. Paskutines Kalėdas prieÅ¡ nužudymÄ jie praleido kartu, nes nuo 2012-12-21 iki 2012-12-26 D. B. dukrÄ buvo pasiėmęs į savo namus. Nukentėjusysis dirbo mėsos ceche darbininku, gaudavo minimaliÄ algÄ , kurios faktiÅ¡kai pusę skirdavo dukros reikmėms, jÄ labai mylėjo, nieko negailėjo.

Nukentėjusioji mažametė itin iÅ¡gyvena dėl tėvo netekties, nuolat lanko jo kapÄ , prabÅ«na ten ilgÄ laikÄ . Pažymi, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja ir teismų praktikai tokios kategorijos bylose, kuriose žalos atlyginimo vidurkis svyruoja nuo 50 iki 60 tÅ«kstančių litų, nors yra nemažai atvejų, kai priteisiama ir 200 tÅ«kstančių litų sumos.Paskutinėje skundo dalyje nurodoma, kad nuteistajam L. B. turėtų bÅ«ti paskirta bausmė, didesnė už straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį.

Pabrėžia, jog pastarasis įvykdė tyčinį nužudymÄ , veikdamas tiesiogine tyčia. Tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, konstatuota nepagrįstai. Yra tik nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas, vertindamas kaltininko asmenybę, nenustatė nė vieno teigiamo bruožo, o surinkti tik neigiamai pastarÄ jį charakterizuojantys faktai, be to, jis niekur nedirbo, baustas administracine tvarka.Atsikirtimu į nukentėjusiosios ir mažametės atstovės pagal įstatymÄ J.

B. apeliacinį skundÄ nuteistasis praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamÄ bausmę ir teisingai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimus. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , nukentėjusiosios ir mažametės atstovė pagal įstatymÄ J. B. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis L. B. ir jo gynėja prašė nukentėjusiosios ir mažametės M. B. atstovės pagal įstatymÄ J.

B. apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorė prašė nukentėjusiosios ir mažametės M. B. atstovės pagal įstatymÄ J. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nukentėjusiosios ir mažametės M. B. atstovės pagal įstatymÄ J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl L. B. paskirtos bausmės J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad L. B. buvo paskirta per Å¡velni laisvės atėmimo bausmė už BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymÄ . Å io straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Apygardos teismas paskyrė L. B. deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.L. B. pripažintas kaltu padaręs vienÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį.

Nusikaltimas buvo padarytas L. B. konfliktuojant su nukentėjusiuoju, abiem konflikto dalyviams pavartojus alkoholio. J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino, jog L. B. nužudė D. B. veikdamas netiesiogine tyčia. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nors baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nenurodyta, tačiau įvertinus tiesioginės ir netiesioginės tyčios valinius kaltės momentus, t. y. kaltininko psichinius santykius su pavojingų padarinių kilimu, apraÅ¡ytus BK 15 straipsnyje, pripažintina, kad nusikalstama veika, padaryta kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia, paprastai yra pavojingesnė už kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ veikiant netiesiogine tyčia.

Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori jÄ atimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2004, 2K-472/2008). Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012).

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–412/2014). L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nužudė D.

B. peiliu, kurio geležtė buvo apie 15 cm (t. 2, b.l. 163). Byloje nustatyta, kad L. B., panaudodamas pavojingÄ asmens gyvybei įrankį, padarė D. B. sužalojimus gyvybiÅ¡kai svarbiose kÅ«no vietose, t. y. vienas sužalojimas buvo padarytas mirusiojo krÅ«tinės kairėje pusėje, kurioje yra Å¡irdis, ir du sužalojimai buvo padaryti jo kaklo srityje. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 285/12(09) nurodyta aplinkybė, kad D. B. po patirtų sužalojimų galėjo apie 1 min. atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus (t. 1, b.l. 113-114).

Taigi, dėl L. B. veiksmų D. B. iÅ¡tiko staigi mirtis. Ä®vertinus D. B. padarytų sužalojimų skaičių ir jų lokalizacijÄ , nėra abejonių, kad nuteistojo veiksmai buvo kryptingi, siekiant sukelti nukentėjusiajam sunkias pasekmes. IÅ¡ L. B. parodymų matyti, kad jis nutraukė nusikalstamus veiksmus tik tuo metu, kai nuteistasis, sugriebtas D. B., nukrito ant pastarojo (t. 2, b.l. 16, 163). L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas tarp jo ir D. B. įvyko, nes Å¡is apkaltino nuteistÄ jį, jog pavogė telefonÄ (t. 2, b.l. 12-13, 16), tuo tarpu L.

B., siekdamas suÅ¡velninti savo kaltę, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad D. B. kaltino L. B. brolį padarius vagystę (t. 2, b.l. 163). Vertinant minėtÄ konflikto priežastį, akivaizdu, kad nuteistojo reakcija į nukentėjusiojo pareikÅ¡tus kaltinimus buvo neadekvati. Sprendžiant dėl L. B. kaltės rÅ«Å¡ies, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo nesiėmė priemonių, kad D. B. bÅ«tų iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba.

Priešingai, L. B. pasišalino iš įvykio vietos išsinešdamas nusikaltimo padarymo įrankį, kurį vėliau kartu su savo kruvina striuke paliko kitoje vietoje. Apygardos teismas nepagrįstai nustatė L. B. kaltės rūšį remdamasis iš esmės tik jo parodymais apie nagrinėjamo konflikto su D. B. priežastį ir nuteistojo psichinį santykį su pavojingų padarinių kilimu, tačiau neanalizuodamas visų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Be to, tai, kad L. B. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, nėra esminė aplinkybė konstatuojant, kad jis nesiekė atsiradusių nusikalstamų pasekmių.

Byloje nenustatyta, kad nuteistasis nusikalto bÅ«damas nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo bÅ«senos, o minėtas nusikaltimo padarymo bÅ«das, D. B. padarytų sužalojimų pobÅ«dis ir skaičius leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. B. suprato nusikaltimo pavojingumÄ ir numatė neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad L. B. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, jog savo veika kėlė pavojų D.

B. gyvybei, numatė, kad dėl jo veikimo gali atimti gyvybę nukentėjusiajam, ir norėjo jÄ atimti, todėl Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendis dalyje dėl nustatytos L. B. kaltės rÅ«Å¡ies atitinkamai keičiamas. J. B. apeliacinio skundo argumentai dėl L. B. veikimo tiesiogine neapibrėžta tyčia neturi reikÅ¡mės vertinant nuteistojo kaltės rūšį, tuo labiau, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tyčios rÅ«Å¡ys (tiesioginė apibrėžta ar neapibrėžta tyčia) iÅ¡eina už įstatyminio reglamentavimo ribų, todėl teismai, spręsdami veikos kvalifikavimo klausimus, neturėtų jomis vadovautis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-382/2014).Pažymėtina, kad kaltininko kaltės forma ir rÅ«Å¡is yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė.

Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar skundžiamu nuosprendžiu L. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni, aplinkybė, jog nuteistasis padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia, turi bÅ«ti vertinama neatsietai nuo kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių ir ji savaime nesudaro pagrindo griežtinti nuteistajam teisinę padėtį.Apygardos teismas nustatė vienÄ L. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei vienÄ L.

B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Analizuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, darytina iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė pripažintina esant bent vienam iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014). Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2012, 2K-440/2013, 2K-78/2014).

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Apeliantė, nesutikdama su L.

B. nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, akcentuoja jo veiksmus po nusikaltimo padarymo ir elgesį baudžiamojo proceso pradžioje. Byloje nustatyta, kad L. B., nužudęs D. B., iÅ¡sinešė iÅ¡ įvykio vietos nužudymo įrankį (peilį), kurį vėliau atskirai su kruvina striuke paliko kitoje vietoje - Å¡alia jo gyvenamojo namo esančiuose laukuose. Po to, jis pakvietė į įvykio vietÄ D. B. kaimynę I. Å ., kuri iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. L. B. nusikaltimo padarymo dienÄ ir 2012-12-30 pirminėje apklausoje neprisipažino nužudęs D.

B. (t. 2, b.l. 9-11). Visų pirma pasakytina, kad L. B. sugrįžimas į įvykio vietÄ ir nuėjimas pas D. B. kaimynę dėl nukentėjusiojo mirties rodo, kad nuteistasis nebuvo visiÅ¡kai abejingas jo padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms. Be to, sprendžiant dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, negalima apsiriboti vien tik L. B. elgesiu pirmomis dienomis po nusikaltimo padarymo. Praėjus Å¡iek tiek daugiau nei savaitei po pirminės apklausos nuteistasis prisipažino dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo (t. 2, b.l. 12-13).

Jis laikėsi Å¡ios pozicijos tolesnio baudžiamojo proceso metu (t. 2, b.l. 16, 18, 163-164), taip pat parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 2, b.l. 19-22). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. B. prisipažinimo metu, t. y. 2013-01-09, didelė dalis ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų duomenų dar nebuvo gauta, todėl teigti, kad jo prisipažinimÄ lėmė byloje surinkti įrodymai, nėra teisinio pagrindo. Be to, L. B. teisiamajame posėdyje sutiko su nukentėjusiosios mažametės vardu pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu (t. 2, b.l. 164), jis, sakydamas paskutinį žodį, atsiprašė D.

B. Å¡eimos (t. 3, b. 16). Aptartas L. B. elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokios iÅ¡vados nepaneigia J. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta L. B. gynybinė pozicija pirmomis dienomis po nusikaltimo padarymo.Sprendžiant dėl L. B. skirtino laisvės atėmimo bausmės dydžio, skundžiamame nuosprendyje buvo tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė.

L. B. prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ oficialiai nedirbo (t. 2, b.l. 70-71), kita vertus, nuteistasis teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis dirbdavo sezoninius darbus (t. 2, b.l. 163). L. B. praeityje buvo trauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn (t. 2, b.l. 55, 57-58), tačiau jo teistumas iÅ¡nykęs, administracinės nuobaudos negalioja. Padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytoja J. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog L.

B. yra liudytojos sugyventinis, jie kartu gyveno iki suėmimo ir vedė bendrÄ Å«kį, turi bendrÄ vaikÄ (t. 3, b.l. 13). Liudytoja V. V. parodė, kad L. B. buvo geras, Å¡eimoje rÅ«pinosi vaiku (t. 3, b.l. 13). Taigi, J. B. neteisi teigdama, kad byloje buvo surinkti tik L. B. neigiamai charakterizuojantys duomenys.BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Ä®vertinus visumÄ anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, pripažintina, kad L.

B. paskirti J. B. apeliaciniame skunde praÅ¡omÄ laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis, nėra teisinio pagrindo, nors byloje ir nustatyta, kad nuteistasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Tačiau pažymėtina, kad apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje konstatavo, jog „L. B. turi bÅ«ti paskirtas bausmės vidurkis“. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra nuo septynerių iki penkiolikos metų, kas reiÅ¡kia, jog Å¡ios bausmės vidurkis yra vienuolika metų (BK 61 straipsnio 3 dalis).

Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad L. B. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skiriama deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė už vidurkį. Toks skundžiamo nuosprendžio prieÅ¡taravimas iÅ¡dėstytas ir J. B. apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į apygardos teismo aptartus L. B. bausmės skyrimo motyvus, teisėjų kolegijos nustatytÄ nuteistojo kaltės formÄ , J. B. apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, paskiriant jam griežtesnę bausmę, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 4 dalimi, konstatuotina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje L.

B. buvo neteisingai nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis. Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas, nuteistajam už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskiriant sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį – vienuolika metų. Dėl civilinio ieÅ¡kinio J. B. apeliaciniame nesutinka su apygardos teismo priteistu iÅ¡ L. B. neturtinės žalos dydžiu (40 000 Lt) mažametei M. B.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2013).Apygardos teismas, priteisdamas mažametei M.

B. neturtinės žalos dydį iÅ¡ L. B., nevisapusiÅ¡kai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, o skundžiamo nuosprendžio motyvai Å¡iuo klausimu yra formalÅ«s ir pavirÅ¡utiniÅ¡ki. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. M. B. motina J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. B. dažnai lankydavo savo dukrÄ , ypač vasarÄ jis atvykdavo kiekvienÄ dienÄ po darbo. D. B. atvažiuodavo pas M. B. bÅ«damas blaivus. Teismo sprendimu M. B. buvo priteista iÅ¡ tėvo kas mėnesį mokėti 400 Lt alimentų.

Jis, gaudamas minimalų atlyginimÄ , mokėdavo dukrai alimentus pagal galimybes – 200-300 Lt. Po D. B. mirties dukra gėrė nereceptinius vaistus, pablogėjo jos mokslai. M. B. nesusikaupia, verkia per pamokas ir namuose (t. 2, b.l. 164). Liudytoja I. Å . bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad D. B. atsiveždavo M. B. pas save savaitgaliais, jis bendraudavo su dukra bÅ«damas blaivus (t. 3, b.l. 12). Pats L. B. neneigė, kad D. B. palaikė ryÅ¡ius su dukra (t. 2, b.l. 164). Byloje nustatyta, kad M.

B. tėvai kartu negyveno, tačiau D. B. palaikė glaudžius santykius su savo dukra, stengėsi rÅ«pintis ja. J. B. parodymai patvirtina, kad dėl tėvo mirties M. B. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ir į tÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų nedalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertintas M. B. amžius, kai ji neteko tėvo. Nukentėjusioji nusikaltimo padarymo metu buvo mažametė, t. y. beveik vienuolikos su puse metų.

Nėra abejonių, kad jaunam žmogui, kurio asmenybė dar nėra susiformavusi, artimo Å¡eimos nario, palaikiusio su juo glaudžius santykius, mirtis yra itin didelė netektis, sukelianti pakankamai ilgų psichologinio pobÅ«džio neigiamų pasekmių. L. B. prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ neturėjo pastovaus darbo, pasak nuteistojo, jis neturi turto (t. 2, b.l. 163), tačiau L. B. turtinė padėtis nėra esminė aplinkybė, lemianti M. B. priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobÅ«džio žalÄ dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairÅ«s neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 30 000 Lt iki 200 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82/2006, 2K-485/2009, 2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013).

Ä®vertinus civiliniame įstatyme iÅ¡vardintas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, apygardos teismo priteista iÅ¡ L. B. atlyginti M. B. neturtinė žala didinama iki aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų. Nors nuteistasis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo priteisti visÄ praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį.

Dėl praÅ¡ymo priteisti nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji J. B. ir jos atstovas advokatas V. Jazbutis prašė priteisti iÅ¡ L. B. nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja nagrinėjant bylÄ ir apeliacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009).2014-01-13 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad J.

B. sumokėjo advokatui V. Jazbučiui du tÅ«kstančius litų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apeliacinio skundo suraÅ¡ymas ir pateikimas Lietuvos apeliaciniam teismui yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. J. B. trijų su puse lapo apeliaciniame skunde buvo ginčijami skirtingo pobÅ«džio klausimai, susiję su L. B. kaltės forma, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtu bausmės dydžiu ir nukentėjusiajai M.

B. iÅ¡ nuteistojo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Baudžiamoji byla pagal J. B. apeliacinį skundÄ buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ apeliacinės instancijos teismo posėdį, įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliekamas. Vienas teismo posėdis, į kurį taip pat atvyko J. B. ir jos gynėjas iÅ¡ kito Lietuvos miesto, neįvyko dėl kolegijos pirmininkės ir pranešėjos laikino nedarbingumo. Ä®vertinus visas minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad J. B. apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ L.

B. priteisiama dalis J. B. patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti – 1 500 Lt.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį:Nustatyti, kad L. B. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia.L. B., pripažintam kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, paskirti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu iÅ¡ L.

B. priteistÄ nukentėjusiajai M. B. atlyginti 40 000 Lt neturtinę žalÄ padidinti iki 80 000 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų), kas atitinka 23 169,60 € (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt euro centų).KitÄ Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti J. B. iÅ¡ L. B. 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų), kas atitinka 434,43 € (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus ir keturiasdeÅ¡imt tris euro centus), iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Rūta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                        Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                      Viktoras Kažys