dfb5efeb-638f-47bf-a3c2-ebc541f7ee30 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-265-900/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50931-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 28 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Alma BerniÅ«naitė, sekretoriaujant Vaigai AleksandravičiÅ«tei ir Tomai IvoÅ¡kutei, dalyvaujant prokurorei Jolantai SteponavičiÅ«tei, kaltinamajai A. S., vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti UAB „N. N.“ virėja, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme. Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi vieÅ¡uosius darbus pakeitė į 25 MGL baudÄ ;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko; yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė A. S. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 1830 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vienÄ kartÄ stiklinės Å¡uke nukentėjusiajam J.

D. į nosį, grumtynių metu tyčia sudavė nukentėjusiajam J. D. Å«kinės-buitinės paskirties virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 5 kartus į kairės rankos peties sritį, 1 kartÄ Ä¯ nugarinę juosmens sritį, 2 kartus į deÅ¡inės rankos petį, padarydama virÅ¡ugalvio, veido, deÅ¡iniojo peties, kairiojo žasto, juosmens kairės pusės pjautines žaizdas, kairės rankos ir nugaros odos nubrozdinimus, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. S. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 1830 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grumtynių metu tyčia sudavė Å«kinės-buitinės paskirties virtuviniu peiliu nukentėjusiajai I. D. į kairį užausį, į kairės pusės žastÄ , nukentėjusioji I. D. griÅ«dama ant grindų užsigavo, padarė nukentėjusiajai I. D. kairio užausio žaizdÄ , kaklo ir kairiojo žasto odos nubrozdinimus, kaklo, kairės rankos ir kairės kojos poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji A. S. prisipažino kalta ir paaiÅ¡kino, kad užaugo pas globėjus. Tėčio neteko maža, mamos - nuo 14-15 m. Sulaukusi pilnametystės kaltinamoji išėjo iÅ¡ globėjų, ryÅ¡ių su jais nepalaiko. Kaltinamajai truputį negerai su nervais. Vaikystėje gydėsi dėl to, ne vienÄ kartÄ gulėjo nepilnamečių psichiatrijos skyriuje. Kai užaugo, kaltinamajai reikėjo toliau lankytis mokantis suvaldyti stresÄ , pyktį, nervus, bet užaugusi pas gydytojus nesilankė.

Tikėjosi, kad problema susitvarkys savarankiÅ¡kai arba savaime. Daugiau kaip 2 m. kaltinamoji gyvena su draugu M. N.. (2019 m.) spalį kaltinamoji dėl didelio darbo krÅ«vio išėjo iÅ¡ darbo. Kaltinamoji jautėsi pervargusi, nervuota. Savaitė prieÅ¡ įvykį buvo kupina įtampos. Ä®vykio dienÄ kaltinamoji su draugu M. N. buvo svečiuose pas J. D. ir jo draugę. Po pietų J. D. su drauge ir kaltinamosios draugas M. N. atvyko pas kaltinamÄ jÄ Ä¯ butÄ . M. N. ir J. D. išėjo parÅ«kyti ir susiginčijo.

Kaltinamoji nežino konflikto priežasties, galvoja, kad konflikto priežastis su ja nesusijusi. Kaltinamoji ramino susiginčijusius vyrus, kvietė šokti. Vyrai vėl pasiginčijo, nes pakalbėjo, kad atvažiuos J. D. brolis. M. N. pasakė, kad J. D. pasidarė „mandras“, kad jo brolis atvažiuoja, nes brolis sportuoja. Kaltinamoji pasakė M. N. baigtis (kalbėti), nes atsibodo. Kaltinamoji apipylė J. arba M., kad nebesiginčytų. Kaltinamoji neatsimena, kas vyko toliau, tarsi tuo momentu būtų užtemęs protas.

Psichiatrė sakė, kad taip bÅ«na. Po visko žiÅ«ri, kad aplinkui pilna kraujo, nukentėjusieji sužaloti. Kaltinamajai reikėjo siÅ«ti rankÄ (delnÄ ), nes laikydama stiklinę, matyt, per stipriai suspaudė. Kaltinamoji 1,5 mėn. gydėsi rankÄ , 2020 m. pradžioje įsidarbino virtuvėje. Po įvykio M. N. supyko ant kaltinamosios ir išėjo gyventi atskirai, neseniai jie vėl pradėjo bendrauti. Å iuo metu kaltinamoji lankosi pas psichiatrę ir psichologę. Pas gydytojus jai reikėtų lankytis kartÄ per savaitę, bet trÅ«ksta vietų.

Psichiatrė iÅ¡rašė vaistų nuo pykčio, nerimo „Xanax“ ir nemigos „Zolpidem“, juos geria kasdien. Psichologė sakė, kad kaltinamajai reikės lankytis tol, kol iÅ¡moks valdyti savitvardos. BÅ«na, kad kaltinamoji susinervuoja ir kažkÄ pasako, pvz., dėl ne vietoje paliktų Å¡lepečių, bet Å¡iaip blaivi gali kontroliuoti savo veiksmus. Agresija prasiverčia, kai ji iÅ¡geria alkoholio. Seniau alkoholį vartodavo nesaikingai. Visus nusikaltimus padarė bÅ«dama pilnametė ir pavartojusi alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji A. S. paaiÅ¡kino (1 t., b. l. 175-176, 184-185), kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu M. N.. 2019 m. lapkričio 30 d. pas juos atvyko draugai J. D. ir I.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. A. S. gėrė 6 laipsnių stiprumo alų, jos sugyventinis, J. D. ir I. – degtinę. A. S. nepamena, kiek iÅ¡gėrė alaus, bet jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Dėl girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad apie 18 val. ar 1830 val. J. D. davė telefonÄ , kad ji pakalbėtų su J.

D. broliu, įtikintų šį atvažiuoti. J. D. brolis sutiko (atvažiuoti). Po to A. S. sugyventinis M. pradėjo Å¡nekėti nesÄ mones. Savaitę iki įvykio ji ir M. pykosi, tarp jų buvo įtampa. BÅ«dama įsitempusi ir iÅ¡gėrusi, A. S. neatlaikė. Supykusi apipylė J. stiklinės turiniu. A. S. neprisimena, kad bÅ«tų metusi stiklinę. Galėjo nebent trenkti stikline. A. S. neprisimena, kad bÅ«tų nuvertusi stalÄ . Iki įvykio kambaryje peilio nebuvo. A. S. nepamena ir negali pasakyti, kaip peilis atsidÅ«rė jos rankose, kaip ji užpuolė I. ir J. ir kÄ jiems darė, tarsi buvo aptemęs protas.

Tyčia sužaloti žmonių nenorėjo. A. S. neneigia ir prisipažįsta, kad, bÅ«dama neblaivi, galėjo durti peiliu J. D. į įvairias kÅ«no vietas. Ji yra teista už panašų nusikaltimÄ , tai yra už tai, kad peiliu sužalojo žmogų. Laisvės atėmimo bausmę atliko prieÅ¡ 2,5 metų. A. S. ilgÄ laikÄ nevartojo alkoholinių gėrimų, nes visus nusikaltimus padarė bÅ«dama neblaivi. A. S. prisimena atvykusius policijos pareigÅ«nus ir bute esantį kraujÄ . Ji neprisimena, kÄ aiÅ¡kino atvykusiems policijos pareigÅ«nams.

Ä® butÄ nebuvo atėję kiti asmenys ir jie nieko neužpuolė. A. S. negali nurodyti, kodėl ji taip sakė į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams. A. S. ranka buvo sužalota. Ji galėjo susižaloti rankÄ , stipriai laikydama stiklinę rankose. Paauglystėje A. S. buvo diagnozuota Å«mi reakcija į stresÄ , užaugus reikėjo toliau lankytis pas psichologÄ , bet ji nesilankė. Paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ kaltinamoji prisipažino kalta padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė paaiÅ¡kinimus, atitinkančius kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimÄ , inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamoji nepageidavo, jog kiti įrodymai bÅ«tų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 7, 38, 42-43), kad 2019 m. lapkričio 30 d. su savo drauge I. D. buvo pas savo draugus M. N. ir A. S. adresu (duomenys neskelbtini)). Jie sėdėjo kambaryje, draugiÅ¡kai kalbėjosi ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. nukentėjusiajam J. D. paskambino jo brolis V. ir pasiÅ«lė visiems susitikti (duomenys neskelbtini). ir kartu nueiti prie eglutės. Nukentėjussis J. D. perdavė telefonÄ A., nes norėjo gauti A.s sutikimÄ , kad Å¡is galėtų atvykti iki jos buto.

A. virtuvėje telefonu bendravo su jo brolio drauge. Tuo metu nukentėjusysis J. D. buvo kambaryje. Pasibaigus pokalbiui, A.s nuotaika pasikeitė. A. nukentėjusiajam J. D. pasirodė keista, jos žvilgsnis tapo tuščias. Nukentėjusysis J. D., I. ir M. svetainėje žiÅ«rėjo televizorių. A. atėjo į kambarį ir nuvertė stalÄ . Paskui kažkuo (kaip vėliau sužinojo, stiklo Å¡uke) trenkė nukentėjusiajam J. D. į nosį. Nukentėjusiajam J. D. pradėjo bėgti kraujas. M. atskyrė A. nuo jo.

Nukentėjusysis J. D. bandė stabdyti kraujavimÄ ir nepastebėjo, ar A. buvo išėjusi, tik pastebėjo, kad A. puola jo draugę I.. A. parvertė I. ant lovos, sakydama: „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“. Nukentėjusysis J. D. matė, kad A. mosikuoja ranka. Nukentėjusis J. D. griebė A. už rankos. Nukentėjusysis J. D. nepastebėjo, kad A. turėtų peilį, kad ji sužalojo I.. Tada A. puolė nukentėjusįjį J. D.. Vyko grumtynės. A. dÅ«rė nukentėjusiajam J. D. ne mažiau kaip 5 kartus į kairės rankos peties sritį, 1 kartÄ - į juosmens sritį nugaroje, 2 kartus - į deÅ¡inės rankos petį.

Yra žaizda galvos virÅ¡ugalvyje, tačiau nukentėjusysis J. D. negali pasakyti, jam dÅ«rė ar įbrėžė. M. atėmė iÅ¡ A.s rankos peilį. Nukentėjusysis J. D. atsitraukė nuo A.s, vonioje bandė stabdyti kraujavimÄ . Vėliau nukentėjusysis J. D. iÅ¡ M. sužinojo, kad Å¡is peilį iÅ¡metė pro langÄ . Nukentėjusįjį J. D. medikai pristatė į VÅ¡Ä® Respublikinę Å iaulių ligoninę, ten jam konstatuotos nosies, galvos, deÅ¡inio ir kairio peties ir juosmens žaizdos.

Po medikų apžiÅ«ros nukentėjusysis J. D. iÅ¡leistas gydytis į namus. Nukentėjusioji I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 64, 72-73), kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 11 val. pas jos draugÄ J. D. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jų bendra pažįstama A. S. ir jos sugyventinis M. N.. Jie gėrė alkoholį, vėliau nuvyko pas A. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie toliau vartojo alkoholį. Jokių konfliktų nebuvo, smagiai leido laikÄ . A. vis nueidavo parÅ«kyti. Maždaug po 18 val.

A. parÅ«kė ar nuėjo į tualetÄ ir jos nuotaika pasikeitė, tapo susinervinusi. A. nuvertė stalÄ . Sudužo stiklinės ant stalo. Nukentėjusioji I. D. nepastebėjo, kaip A.s rankose atsidÅ«rė Å¡ukė. Nukentėjusioji I. D. spėja, kad ta Å¡ukė buvo nuo sudužusios stiklinės. Laikydama Å¡ukę rankoje, A. puolė nukentėjusiosios I. D. draugÄ J.. Tuo metu M. stovėjo kampe tarp koridoriaus ir svetainės-miegamojo, A. - kambaryje. A. Å¡uke sužalojo J. veidÄ . Nukentėjusioji I. D. tiksliai nematė, kur A. sužalojo J., tačiau ji galėjo sužaloti nosį.

M. ir A. krito koridoriuje ant grindų. M. atitraukė A.. A. atsidÅ«rė puolė su peiliu nukentėjusiÄ jÄ I. D.. Peilis buvo nemažas. Nukentėjusioji I. D. nematė, kaip peilis atsirado pas A., tačiau mano, kad ji pasiėmė peilį iÅ¡ virtuvės. Nukentėjusioji I. D. sėdėjo, kai A. ranka sugriebė jai už kaklo. Nukentėjusioji I. D. juto spaudimÄ , bet fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. A. Å¡aukė, mosikavosi peiliu. A. peiliu prapjovė nukentėjusiajai I. D. už kairės ausies ir dÅ«rė į kairę pažastį.

Jai bėgo kraujas. Nukentėjusioji I. D. nuvirto krÅ«tine ant grindų. VirÅ¡ kairės krÅ«ties ir ant kairės kojos atsirado kraujosruvos. M. griebė A. už deÅ¡inės rankos. A. nusisuko nuo nukentėjusiosios I. D. ir dÅ«rė J. ne mažiau kaip 6 kartus į kairį petį, ne mažiau kaip 3 kartus - į deÅ¡inį petį, ne mažiau kaip 7 kartus – į kairės pusės juosmens dalį, su peiliu sužalojo veidÄ . Nukentėjusioji I. D. buvo Å¡oke, todėl tiksliai neprisimena visų J. sužalojimų.

Visur bėgo kraujas. A.s sugyventinis iÅ¡kvietė policijÄ . A. apsiramino, atsisėdo ant lovos. M. iÅ¡metė pro virtuvės langÄ peilį, kad A. daugiau nieko (blogo) nebedarytų. Atvyko policijos pareigÅ«nai, greitoji medicinos pagalba. J. iÅ¡vežė į ligoninę. Vėliau nukentėjusioji I. D. nuvyko į ligoninę, jai buvo susiÅ«ta žaizda už ausies. Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 108-109), kad jis ir A. S. 2 metus yra sugyventiniai, bet bendro Å«kio neveda. A. Å¡iaip viskas yra gerai, bet pasireiÅ¡kia emocinis nestabilumas, kai ji iÅ¡geria. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 11 val. liudytojas M.

N. ir A. nuvyko pas jo draugus J. D. ir I. D., vartojo alkoholį. Paskui liudytojas M. N. ir A. pasiÅ«lė J. ir I.i vykti pas juos į butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie vėl vartojo alkoholį. Jokių konfliktų nekilo. A. nebuvo gerai, tačiau liudytojas M. N. negali pasakyti dėl ko. liudytojas M. N. pastebėjo, kad A. eidavo rÅ«kyti, bendraudavo su kažkuo telefonu, tačiau nekreipė dėmesio, nes norėjo smagiai praleisti laikÄ . Maždaug apie 1830 val. A. miegamajame-svetainėje nuo stalo paėmė stiklinę ir trenkė ja J.

į kaktÄ . Jie nustebo dėl tokio A.s elgesio ir nepastebėjo, kaip ji nuvertė stalÄ . Kilo chaosas. A. puolė I.. Liudytojas M. N. negali pasakyti, kaip viskas vyko, nes buvo Å¡oke. Liudytojas M. N. prisimena, kad A. Å¡aukė, bet neprisimena kÄ . Prie įėjimo į svetainę-miegamÄ jį A. ir I. grÅ«mėsi ant grindų. M. skyrė jas vienÄ nuo kitos. Liudytojas M. N. bendravo su bendrojo pagalbos centro darbuotoju ir nepastebėjo sužalojimų, kaip, iÅ¡ kur ir kada pas A. atsirado peilis. A. puolė J..

Buvo daug kraujo. Liudytojas M. N. nežiÅ«rėjo ir nepastebėjo, kur tiksliai A. įdÅ«rė J.. DÅ«rių buvo ne mažiau kaip du į įvairias kÅ«no vietas. Vėliau ligoninėje liudytojas M. N. sužinojo, kad J. sužalota veido sritis, nosies virÅ¡Å«nėlė, susiuvo tricepsÄ , sužalota nugaros apačia. Liudytojas M. N. paėmė iÅ¡ A.s rankos peilį ir iÅ¡metė pro virtuvės langÄ . Atvyko policijos pareigÅ«nai. A. buvo susižeidusi deÅ¡inę rankÄ , bet liudytojas M. N. negali pasakyti kur tiksliai.

I. buvo šoko būsenoje. Liudytojas M. N. jokių sužalojimų ant I. nepastebėjo, ji nesiskundė, kad kažkas blogai, tik vėliau priimamajame I. arba seselė pastebėjo, kad už I. ausies, negali nurodyti kurios, bėgo kraujas. I.i žaizda susiūta. Tikrai nebuvo taip, kad bute buvusius asmenis užpuolė du nepažįstami vyrai. I. ir J. sužalojo A.. Liudytojo M. N. žiniomis, jokių problemų, konfliktų tarp A.s, I. bei J. nėra. Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 102-103), kad jis 2019 m. lapkričio 30 d. patruliavo su kolega A.

J. Apie 1830 val. iÅ¡ budėtojų gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), buto neatsimena, peiliu sužalotas žmogus. Nuvykę į butÄ , pareigÅ«nai rado keturis asmenis: du vyrus ir dvi moteris. Bute buvo daug kraujo. Vienam vyrui iÅ¡ tricepso bėgo kraujas. PareigÅ«nai Å¡iam vyrui uždėjo rankÅ¡luostį ant kraujuojančios žaizdos. Taip pat matė, kad yra prapjauta nosies virÅ¡Å«nėlė. Kraujo matėsi ir ant galvos. Negali nurodyti, ar ten buvo žaizda. Vyras skundėsi, kad jam skauda galvÄ .

Vienos moters deÅ¡inės rankos delnas buvo prapjautas ir bėgo kraujas. Å iai moteriai pareigÅ«nai taip pat suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ . Bute buvo netvarka: stalas nuverstas, daiktai iÅ¡mėtyti, ant grindų gulėjo sudužusių stiklinių. Moteris sakė, kad kÄ tik į jos butÄ Ä¯bėgo du vyrai, juos užpuolė ir pabėgo. Antroji moteris iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio nekalbėjo. Moters su sužalotu delnu sugyventinis nurodė, kad bute kilo konfliktas tarp moterų. Vyras su sužalota ranka gynė savo moterį (ir sakė, jog) moteris su sužalota ranka iÅ¡ virtuvės pasiėmė peilį ir sužalojo vyrÄ .

Sugyventinis nurodė, kad moteris, kuriai yra sužalota ranka, turi psichikos problemų, serga Å¡izofrenija, jau ne kartÄ sėdėjo už žmonių sužalojimÄ , kad jis iÅ¡metė peilį pro balkonÄ . Moteris su sužalota ranka neigė sužalojusi vyrÄ . Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė teisingÄ informacijÄ , praÅ¡o juo remtis. Å iaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis L. P. 2019 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė (1 t., b. l. 19), kad 2019 m. lapkričio 30 d. 1836 val. gautas budėtojo praneÅ¡imas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo žmona peiliu sužalojo draugÄ , draugas kraujuoja, bet yra sÄ moningas.

Nuvykus į įvykio vietÄ , bute buvo pranešėjas M. N., J. D., I. D. ir A. S.. J. D. buvo stipriai sužalotas, kraujavo ranka ir veidas. Pranešėjas M. N. sakė, kad iÅ¡gertuvių metu susikivirčijo I. D. ir A. S., A. S. puolė I. D.. J. D. gynė savo merginÄ . A. S. paleido J. D. į veidÄ stiklinę, nubėgusi į virtuvę pasiėmė peilį ir subadė J. D.. M. N. nenurodė, kiek kartų durta. M. N. teigimu, po konflikto A. S. peiliu persipjovė savo rankÄ ir jis atėmė iÅ¡ A. S. peilį.

Peilį iÅ¡metė pro langÄ . M. N. minėjo, kad tokie dalykai vyksta nebe pirmÄ kartÄ . J. D. patvirtino M. N. nurodytas aplinkybes. A. S. neigė, kad peiliu subadė J. D.. A. S. aiÅ¡kino, kad į butÄ atėjo du asmenys ir juos užpuolė bei iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Alkoholio matuokliu A. S. nustatytas 2,02 promilių, J. D. - 2,11 promilių girtumas. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros 2019 m. lapkričio 30 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra (1 t., b. l. 21-35).

Buto koridoriuje matosi išmėtyti daiktai, sulaužyta rūbų kabykla. Ant koridoriaus sienų ir grindų matosi, kaip įtariama, kraujo dėmės. Tualete ant unitazo dangčio ir prausyklės matosi, kaip įtariama, kraujo dėmės. Svetainėje ant grindų matosi, kaip įtariama, kraujo dėmės bei sudaužyta stiklinė ir stalas. Prie balkono durų ant grindų matosi, kaip įtariama, kraujo dėmės. Lauke, apie 3 m. atstumu nuo balkono, rastas apie 12 cm ilgio peilis su medine rankena, kuris įvykio vietos apžiūros metu paimtas.

Buto aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. G 1678/2019(04) sakoma (1 t., b. l. 60-61), kad J. D. nustatyti šie sužalojimai: viršugalvio, veido, dešiniojo peties, kairiojo žasto, juosmens kairės pusės pjautinės žaizdos, kairės rankos ir nugaros odos nubrozdinimai. Viršugalvio, nosies, dešinio paakio, dešinio peties, kairiojo žasto ir juosmens žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, gali būti peiliu.

Kairio peties odos nubrozdinimas galimai padarytas rankos nagu. Kairio dilbio ir nugaros odos nubrozdinimai padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais riboto paviršiaus ploto daiktais, tiek griūvant. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. G 1679/2019(04) sakoma (1 t., b. l. 90), kad I.

D. nustatyti šie sužalojimai: kairiojo užausio žaizda, kaklo ir kairiojo žasto nubrozdinimai, kaklo, kairės rankos ir kairės kojos poodinės kraujosruvos. Galvos ir kaklo sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Kiti nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimų visuma nebūdinga griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais.

Sužalojimų visuma ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto 2019 m. gruodžio 10 d. išvadoje rašoma (1 t., b. l. 95-96), kad tyrimui pateiktas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis nėra priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų. Tai ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu. Kitų objektų apžiūros 2019 m. gruodžio 13 d. protokole aprašytas 2019 m. lapkričio 30 d. 1832 val. skambučio BPC garso įrašas.

Ä®raÅ¡e girdisi, kaip pranešėjas nurodo moteriai, vardu I., nieko nedaryti, paskui pagalbos centro operatorei nurodo, jog žmogus labai smarkiai kraujuoja adresu (duomenys neskelbtini) Pranešėjas sako, kad jo moteris su peiliu užpuolė vyrÄ . Pranešėjas prisistato M. N. (1 t., b. l. 116-117). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje (1 t., b. l. 16-18) teigiama, kad 2019 m. lapkričio 30 d. 1833 val. pranešėjas M. N. telefonu pranešė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo žmona peiliu sužalojo draugÄ .

IÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės 21 val. gautas praneÅ¡im, kad GMP dėl nosies, galvos, abiejų pečių ir juosmens žaizdų į priėmimo skyrių pristatė neblaivų (1,69 promilių) J. D., jis iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai, ir neblaiviÄ (1,86 promilių) A. S. dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos žaizdos, jÄ iÅ¡sivežė policija. Ä®vertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieÅ¡taravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai iÅ¡ esmės teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (dvi veikos), nes nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai bÅ«tų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IÅ¡ kaltinimo Å¡alinamos aplinkybės, kad kaltinamoji nukentėjusiesiems, be kita ko, sukėlė fizinį skausmÄ . Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimÄ , todėl Å¡ios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Nusikalstami kaltinamosios veiksmai įrodyti visiÅ¡kai, abejoti jos kalte nėra pagrindo. Už nežymų sveikatos sutrikdymÄ gali bÅ«ti baudžiama vieÅ¡aisiais darbais, laisvės apribojimu, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamų veikų sudėtis materiali, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra jauno amžiaus (27 m.), nuo 2020 m. sausio 14 d. dirba UAB „N. N.“ virėja (nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis) (2 t., b. l. 47, 76-78, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iÅ¡ VSDFV). Ä®raÅ¡yta į VÅ¡Ä® Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registrÄ ; 2004-2009 m. jai nustatyta socializuoto elgesio sutrikimas, patologinis asmenybės vystymasis pagal asocialų tipÄ (1 t., b. l. 194).

Ä®traukta į VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrÄ , 2012 m. vasario 2 d. jai buvo diagnozuota Å«minė reakcija į stresÄ (1 t., b. l. 130). Nuo 2020 m. gruodžio 8 d. (metai nurodyti taip, kaip yra originale) gydosi VÅ¡Ä® Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, taikomas medikamentinis gydymas, lankosi pas psichologÄ , taikoma psichoterapija (2 t., b. l. 79). Administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 46). Teista 5 kartus. VienÄ (paskutinį) kartÄ , be kita ko, teista pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, peiliu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ (2 t., b. l. 4-45).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padariusi, gailisi; ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; ir kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«dama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.). Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytÄ reglamentavimÄ , aptartų ir bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobÅ«dį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Ä®vertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamÄ jÄ , nustatytas vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ galėtų bÅ«ti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydžius (trukmę) parenkant žemesnius nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du.

Pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktÄ laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamosios laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 30 d. 1840 val. iki 2019 m. gruodžio 2 d. 1533 val. – 2 dienos (1 t., b. l. 162, 164). Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad Å¡iuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Teismo nuomone, Å¡iuo atveju yra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, kaltinamoji teista 5 kartus, įskaitant už sunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarytÄ 2014 m. gruodį – 2015 m. sausį (2 t., b. l. 38-42). Nusikaltimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį sunkesnis sužalojimų skaičiumi (9 dÅ«riai), dislokacija (į krÅ«tinę, kaklÄ , pasmakrę), pasekmių aspektu, nagrinėjamas nusikaltimas pavojingesnis nukentėjusiųjų skaičiumi (du).

Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad paskutinį kartÄ atlikusi laisvės atėmimo bausmę ilgÄ laikÄ nevartojo alkoholio, pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ . Po aptariamo įvykio gydosi pas psichiatrÄ ir lanko psichologo konsultacijas, dirba. Teismo vertinimu, kaltinamoji padarė pažangÄ , kad pripažino, jog jai yra bÅ«tina psichiatro, psichologo pagalba. Paprastai toks gydymas (terapija) trunka metais. Teismas parodo kaltinamajai atsargų pasitikėjimÄ ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atideda 2 metus, įpareigodamas jÄ bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis pas psichiatrÄ ir/ar lankytis pas psichologÄ (psichoterapeutÄ ) jų nustatytu periodiÅ¡kumu (pagal taikomÄ gydymo, terapijos kursÄ ); bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti bent dviejose elgesio pataisos programose; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu ar raÅ¡tu atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų; visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje registruotai, kol vėl pradės dirbti; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 5-6, 10 p., 3 d.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 196-197) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str.). Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2019 m. gruodžio 19 d. civiliniu ieškiniu su priedais (1 t., b. l. 129-136) prašo priteisti iš kaltinamosios 110,79 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiesiems J.

D. ir I. D. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Pridėjo apskaitos sistemos iÅ¡raÅ¡us apie suteiktų gydymo paslaugų kainÄ (1 t., b. l. 132-137). Žala padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais. Kaltinamoji neginčijo civilinio ieÅ¡kinio dydžio, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.). Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. D. 2019 m. gruodžio 18 d. civiliniu ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 119) praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios 5 000 € neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinį grindžia tuo, kad įvykio metu jam sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji sudavė jam peiliu į įvairias kūno vietas, padarė durtines žaizdas. Sužalojimai yra veido srityje ir kitose vietose, liko randai. Jam buvo sukeltas stresas, atsirado psichologinis nerimas, kankina nemiga. Jis jaučia baimę, kad vėl gali būti sužalotas. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. D. 2019 m. gruodžio 18 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 122) prašo priteisti iš kaltinamosios 5 000 € neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad įvykio metu jai sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji jai sudavė peiliu į įvairias kÅ«no vietas, padarė durtines žaizdas, panaudojo psichologinį smurtÄ . Po įvykio juto didelį Å¡okÄ . Iki Å¡iol jaučiÄ baimę, nerimÄ , stresÄ , blogai miega, sapnuoja koÅ¡marus, suprastėjo nuotaika. Labai pergyvena dėl savo dukrų, kurios mato jos prastÄ emocinę bÅ«klę. Prarado pasitikėjimÄ Å¾monėmis, bijo bendrauti, bijo vėl bÅ«ti užpulta.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. [...] Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimÄ sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir jÄ padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai nevirÅ¡ija 3 000 Lt (868,86 €) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 15 d. iÅ¡vadoje Nr. G 1678/2019(04) sakoma, kad ant nukentėjusiojo J. D. matomos daugybinės pjautinės žaizdos, didžiausia deÅ¡inio peties srityje apie 3 cm ilgio, apima odÄ ir poodį. Vietinėje nejautroje susiÅ«tos kairiojo peties ir juosmens žaizdos, kitos dvi žaizdos suklijuotos odos klijais. Rekomenduota siÅ«lus Å¡alinti po 7-10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 5 d. iÅ¡vadoje Nr. G 1679/2019(04) raÅ¡oma, kad nukentėjusiosios I.

D. kairio užausio srityje yra skersinė 1,2 cm ilgio žaizda, ji susiÅ«ta dviem pavienėmis chirurginėmis siÅ«lėmis, užklijuota tvarsčiu. Rekomenduota siÅ«lus Å¡alinti po 7 d. BylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai per įvykį ir kurį laikÄ po to dėl sužalojimų galėjo jausti tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, stiprų sukrėtimÄ , nerimÄ , baimę. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų kiekį, pobÅ«dį (visi arba dalis sužalojimų padaryta panaudojant peilį) ir dislokacijÄ , teismas civilinius ieÅ¡kinius tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J.

D. 3 000 €, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. D. – 1 500 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitas civilinių ieÅ¡kinių dalis atmeta kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 str.). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, esančias ar galinčias patekti į kaltinamosios vardu „Swedbank“ AB atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155), paliekamas galioti, kol ji visiÅ¡kai atlygins priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams J.

D. ir I. D. - iÅ¡ viso 5 000 €. Laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas sumažinamas iki 5 000 €. Kaltinamajai leidžiama disponuoti ne didesne nei 300 € minėtoje banko sÄ skaitoje esančia suma per mėnesį savo reikmėms, taip pat atsiskaityti su nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieÅ¡kovais J. D. ir I. D.. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) peilis ir du konteineriai su DNR pėdsakais voke, saugomi Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 99), kaip menkaverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 1, 4 p.);

2) kompaktinis diskas su skambučio BPC garso įraÅ¡u, laikomas voke prie bylos virÅ¡elio, paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusiojo J. D. atžvilgiu), ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusiosios I.

D. atžvilgiu), ir skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. S. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintÄ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. S. skirtÄ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktÄ laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti A.

S. laikino sulaikymo laikÄ ir laikyti jÄ atlikusia 2 laisvės atėmimo bausmės dienas. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5-6, 10 punktais, 3 dalimi, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigodamas A. S.:

1) bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis pas psichiatrÄ ir/ar lankytis pas psichologÄ (psichoterapeutÄ ) jų nustatytu periodiÅ¡kumu (pagal taikomÄ gydymo, terapijos kursÄ );

2) bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti bent dviejose elgesio pataisos programose;

3) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu ar raštu atsiprašyti J. D., I. D.;

4) visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje registruotai, kol vėl pradės dirbti;

5) visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio). A. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis. Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2019 m. gruodžio 19 d. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. S. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteisti 110,79 € Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidų atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. D. 2019 m. gruodžio 18 d. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jo naudai iÅ¡ A. S. priteisti 3 000 € neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. D. 2019 m. gruodžio 18 d. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ A. S. priteisti 1 500 € neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ lėšas, esančias ar galinčias patekti į A.

S. vardu „Swedbank“ AB atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol ji visiÅ¡kai atlygins priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams J. D. ir I. D. – iÅ¡ viso 5 000 €. Laikino nuosavybės teisių apribojimo mastÄ sumažinti iki 5 000 €, leidžiant A. S. per mėnesį disponuoti ne didesne nei 300 € (trijų Å¡imtų eurų) minėtoje banko sÄ skaitoje esančia suma savo reikmėms, taip pat atsiskaityti su nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieÅ¡kovais J.

D. ir I. D.. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) peilį ir du konteinerius su DNR pėdsakais voke sunaikinti;

2) kompaktinį diskÄ su skambučio BPC garso įraÅ¡u palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per bet kuriuos Å¡io apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėja Alma BerniÅ«naitė