dfb59cd0-4704-4882-9e79-d5d26f16486f · Klaipėdos apygardos teismas

BaudžBaudž. byla Nr. 1-28-557/2017 (S)                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.       KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,     dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,      gynėjui Irmantui Motužiui, nukentėjusiajam J.

P. ir jo įgaliotajam atstovui Edvardui Staponkui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), Kauno technikos kolegijos pirmo kurso studentas, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., irnustato:kaltinamasis E. M. 2016 m. birželio 11 d. 02.23 val. naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto metu rankoje laikomu stikliniu alaus bokalu vienÄ kartÄ smogė J.

P. į kairę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ - smulkias žaizdeles kaktos kairėje ir kairės ausies kauÅ¡elio srityje, kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kaklo kairės pusės pjautines žaizdas su pavirÅ¡inės ir giliosios jungo venų pažeidimais, III laipsnio hemoraginį Å¡okÄ , sukėlusius pavojų nukentėjusiojo gyvybei, bei dėl patirtų kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kaklo kairės pusės pjautinių žaizdų susidariusius nepataisomus, bjaurojančius nukentėjusiojo veidÄ randus.

Tokiu bÅ«du kaltinamasis E. M. tyčia sunkiai sutrikdė J. P. sveikatÄ .             Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. birželio 10 d. vakare Å¡ventė su klasiokais paskutinį egzaminÄ , keturiese iÅ¡gėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Apie 23-24 val. jis, A. R., P. Å ., M. L., A. D. A. R. vairuojamu automobiliu atvyko į naktinį klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo, Å¡nekėjosi, prie baro keturiese iÅ¡gėrė dar du 0,5 l talpos butelius degtinės (A.

R. negėrė, nes vairavo). Paskui draugai iÅ¡važiavo parvežti vieno draugo namo. Dar iki iÅ¡važiuojant draugams, besėdint automobilyje prie jų buvo priėjęs iÅ¡ matymo pažįstamas V. G., kuris atidarė automobilio dureles ir prašė parÅ«kyti, bet jie neturėjo. Tada V. G. pavadino juos „dÅ«chais“, užtrenkė dureles ir nuėjo. Draugams iÅ¡važiavus, jis liko vienas, nuėjęs į barÄ nusipirko bokalÄ alaus, ir sėdėdamas prie baro jį gėrė. Tada prie jo vėl priėjo V.

G., ėmė kabinėtis sakydamas „kÄ Äia darai, eik lauk iÅ¡ čia“. Nenorėdamas veltis į konfliktus, išėjo į laukÄ . Lauke Å¡nekėjosi su D. S., Å¡alia buvo dar vienas nepažįstamas vaikinas. Netrukus prie jų priėjo iki to jam nepažįstamas J. P. ir pradėjo sakyti „kÄ tu čia darai, ar nori gauti į galvÄ â€œ. Jie apsižodžiavo, jis pasakė J. P. „eik Å¡alin, nenoriu problemų“, bet Å¡is priėjo dar arčiau ir pradėjo agresyviai kalbėti, vadino jį „gaidžiu“, „pideru“, matėsi, kad J.

P. taip pat yra neblaivus. Tuo metu prie jų priėjo ir nukentėjusiojo draugas E. J.. Žinojo, kad V. G. taip pat yra nukentėjusiojo draugas, bet pastarojo tuo metu nesimatė. Nukentėjusysis kabinėjosi, provokavo apie 1 min. Jausdamas, kad gali pirmas gauti smūgį, nelaukdamas tolesnių pasekmių, dešinėje rankoje laikomu pusiau nugertu alaus bokalu smogė J. P. į kairę veido pusę. Nenorėjo stipriai trenkti, galvojo, kad stuktelės ir jis atstos, bet smūgis gavosi stiprus, bokalas sudužo ir sužeidė nukentėjusįjį.

J. P. nuo smÅ«gio nugriuvo, jis atsitraukė, tuo metu jį puolė J. P. draugai (E. J. ir R. G.) ir sumušė. Priėjusi kažkokia mergina atitraukė jį muÅ¡usius vaikinus, ir jis tuo metu pabėgo. Kai traukėsi, bokalo rankenÄ dar turėjo rankoje, o paskui numetė kažkur prie garažų. Pabėgo pas savo draugÄ , kuris parvežė jį namo. Namuose nusiprausė, persirengė ir prisistatė į Plungės policijos komisariatÄ prisipažinti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, atlygino žalÄ ligonių kasai, sutinka atlyginti ir žalÄ nukentėjusiajam, tačiau mano, kad praÅ¡oma pinigų suma yra per didelė, nes jis pats jokio turto ir lėšų neturi.

Siekdamas parodyti savo geranoriÅ¡kumÄ , teisminio bylos nagrinėjimo metu pasiskolino iÅ¡ mamos 5000 eurų, ir Å¡iais pinigais atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam. Jo Å«gis 1,78 m., svoris 76 kg. Bokalas buvo 0,5 litro ir storo stiklo. Ä®vykio metu vienintelis Å¡alia buvęs pažįstamas asmuo buvo D. S., visų kitų jis nepažinojo.Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2016 m. birželio 10 d. vakare Å¡ventė su draugais, apie 23-24 val. su draugais R. G., E. J., V. G. atvyko į naktinį klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

Iki atvykstant buvo iÅ¡gėręs 2 butelius alaus. Klube su draugais ir sutiktais pažįstamais iÅ¡gėrė 1-2 butelius degtinės, degtinę gėrė 8 žmonės. Gerai nepamena, bet lygtai dar iÅ¡gėrė ir bokalÄ alaus. Kažkuriuo momentu jis vienas pats išėjo į laukÄ , ten pamatė draugÄ D. S., kuris Å¡nekėjosi su dviem nepažįstamais vaikinais, vienas iÅ¡ kurių buvo jam iki to nematytas E. M.. Priėjęs prie jų pamatė, kad kaltinamasis rankoje laiko alaus bokalÄ ir geria alų.

Jis ėmė kalbėtis su D. S., po to paprašė kaltinamojo duoti atsigerti alaus, bet kaltinamasis nedavė. Žinodamas, kad baro savininkas neleidžia bokalų neÅ¡tis į laukÄ , jis ėmė priekaiÅ¡tauti kaltinamajam, kad Å¡is išėjo į laukÄ su bokalu. E. M. atsakė „koks tau skirtumas“, po to jis pasiÅ«lė kaltinamajam atiduoti tÄ bokalÄ jam, jeigu kaltinamajam jo nereikia, o jis pasiims, parsineÅ¡ namo ir turės alaus bokalÄ . E. M. bokalo nedavė, ir jis, atsisveikinęs su D. S., jau ruošėsi eiti Å¡alin, tuo metu kaltinamasis trenkė jam rankoje laikomu bokalu į kairę veido pusę.

Jis nugriuvo, bandė stotis ir daugiau nieko nepamena, atsipeikėjo ligoninėje. Ligoninėje iÅ¡buvo 5 dienas, buvo operacijų, siuvo kaklÄ , nes buvo perpjauta arterija, paskui iÅ¡leido į namus gydytis. Po patirto sužalojimo atsirado daug sveikatos problemų, pažeistos balso stygos, nejaučia pusės veido, iÅ¡liko randai, negali pakelti aukÅ¡tai rankos, nes pažeisti nervai. Po sužalojimo veido srityje (ant kaklo, skruosto, antakio, prie akies) likę daugybiniai randai subjaurino jo veidÄ , dėl to jaučia nuolatinį diskomfortÄ , kadangi aplinkiniai nuolat į jį žiÅ«ri, klausinėja, dėl ko jaučiasi labai nejaukiai.

Dėl randų konsultavosi su plastikos chirurgu, kuris paaiÅ¡kino, kad randų Å¡alinimui bus reikalingos 6-7 operacijos lazeriu, tačiau ir po jų randai gali iÅ¡likti, tik ne tokie ryÅ¡kÅ«s. Jo Å«gis 1,72 m, svoris 61 kg. Tvirtina, kad norėjo su kaltinamuoju bendrauti draugiÅ¡kai, jokių įžeidžiamų žodžių nevartojo. Teismo proceso metu kaltinamasis atlygino jam dalį – 5000 eurų – neturtinės žalos, taip pat 25 eurus, kuriuos jis sumokėjo už plastikos chirurgo konsultacijÄ .Liudytojas D.

S. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį, tačiau artimiau draugauja ir bendrauja su nukentėjusiuoju. Ä® naktinį klubÄ atėjo vienas apie 23-24 val., bÅ«damas blaivus, klube iÅ¡gėrė 3-4 alaus bokalus. Klubo viduje buvo sutikęs E. M., pasikalbėjo. Išėjęs į laukÄ parÅ«kyti, sutiko J. P. ir E. M. su alaus bokalu rankoje, ėmė kalbėtis. E. ir J. buvo apgirtę, jie vienas kito nepažinojo. IÅ¡ pradžių visi Å¡nekėjosi draugiÅ¡kai, po to E. ir J. kažko tarpusavyje susiginčijo, ir E. trenkė J. rankoje laikytu bokalu.

J. nugriuvo ir apsipylė krauju. Bokalas po smÅ«gio sudužo, o E. po smÅ«gio kažkur nubėgo. IÅ¡ pradžių jis iÅ¡sigandęs atsitraukė, o paskiau bandė padėti J. atsikelti. Daugiau muÅ¡tynių nepastebėjo, nes labai greitai viskas vyko. Kiek pamena, konfliktas kilo dėl alaus, nes jam įsiminė, kaip E. M. kiÅ¡o J. P. alaus bokalÄ , o Å¡is bokalÄ atstÅ«mė, sakydamas „nekiÅ¡k man to alaus“, ir priėjo arčiau E. M.. Nemano, kad kaltinamajam bÅ«tų buvusi kokia nors grėsmė iÅ¡ nukentėjusiojo pusės, nes jis tiesiogiai negrasino.

Klube jis lankydavosi dažnai, kažkada stiklinių bokalų neleisdavo iÅ¡sineÅ¡ti, paskutiniu metu visi neÅ¡davosi, tik neleisdavo toli nueiti.Liudytojas E. J. parodė, kad yra nukentėjusiojo draugas, kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Ä® naktinį klubÄ atvažiavo vienas apie 22.30 val., buvo iÅ¡gėręs 5-6 alaus butelius. Po valandos atvažiavo V. G., R. G. ir J. P., visi užsisakė ir iÅ¡gėrė butelį brendžio. Jokių konfliktų nebuvo. Buvo labai girtas, todėl sunkiai pamena tolesnius įvykius.

Kiek pamena, stovėjo lauke kartu su V. G., R. G. ir J. P., matė besikalbančius J. P. ir E. M., žmonių lauke buvo daug. Jis nuėjo į Å¡alį atlikti gamtinių reikalų, kuomet grįžo, J. jau gulėjo sumuÅ¡tas. Paties smÅ«gio nematė.Liudytojas R. G. parodė, kad yra nukentėjusiojo draugas, kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Ä® naktinį klubÄ atvažiavo 24 val. su V. G. ir J. P., buvo blaivus, klube visi susitiko su jų bendru draugu E. J.. Draugai bare gėrė alų, jis pats alkoholio nevartojo.

Po to išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Lauke jis susipažino su baro lankytojais iÅ¡ TelÅ¡ių ir su jais kabėjosi, o J. stovėjo maždaug už 5 metrų ir kalbėjosi su E. M. ir kitais dviem jam nepažįstamais vaikinais. Jokių konfliktų ar barnių tarp jų nepastebėjo. Kažkuriuo momentu E. M. smogė J., jo rankose liko bokalo rankena, o J. nugriuvo. Jis pribėgo prie Juliaus, Å¡alia atsirado ir E. J., V. G.. Iki atvykstant medikams, prilaikė sužalotÄ J., nepamena, kad daugiau bÅ«tų vykę kokios nors muÅ¡tynės.Liudytoja R.

K. parodė, kad į klubÄ atvyko apie 24 val. su R. S., G. N., R. S., T. S., ji vairavo, todėl buvo blaivi. Konflikto dalyvių nepažinojo. Vienu momentu išėjusi į laukÄ pamatė, kaip vienas vaikinas trenkė kitam alaus bokalu į veidÄ , po to kilo muÅ¡tynės, ji bandė skirti besimuÅ¡ančius, vienas vaikinas pabėgo. Vienas iÅ¡ vaikinų, aukÅ¡to Å«gio (policijoje jai pasakė, kad tai V. G.), ėmė juos kaltinti, neva jie sumušė jo draugÄ , ir kumščiu smogė R. S., kuris nuo smÅ«gio nugriuvo.

R. G. laikė sužalotÄ nukentėjusįjį ir taip pat ant jų Å¡aukė, neva jie sumušė jo draugÄ . PrieÅ¡ tai matė, kad konflikte dalyvavę vaikinai konfliktavo ir klubo viduje, todėl ir išėjo pažiÅ«rėti į laukÄ .IÅ¡ prokuroro nutarimo matyti, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo buvo atskirtas kitas ikiteisminis tyrimas V. G. atžvilgiu, kuriame V. G. įtariamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, jog po V. M. – J. P. konflikto dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sumušė R. S. (t. 1, b. l. 20).Liudytojas R.

J. parodė, kad yra naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tuo metu buvo viduje, iÅ¡girdo žmones Å¡aukiant, kad kažkas atsitiko, ir išėjo pažiÅ«rėti į laikÄ . Nukentėjusysis jau gulėjo sukniubęs kraujuose, visi Å¡aukė kviesti greitÄ jÄ , policijÄ . KaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta. Nukentėjusysis yra nuolatinis klubo lankytojas, jo kompanija buvo gauja, kuri darydavo betvarkę, užpuldinėdavo žmones, keldavo muÅ¡tynes. Dėl jų elgesio rašė nemažai pareiÅ¡kimų policijai, bet niekas nesiėmė jokių priemonių, nieko nedarė.

Nukentėjusiojo kompanijos jis stengdavosi neįleisti, tekdavo kariauti. TÄ vakarÄ taip pat prašė jų iÅ¡eiti, kol nieko neatsitiko. Mano, kad kaltinamasis neturėjo kito pasirinkimo, ir jam reikėjo kažkaip gintis. KaltinamÄ jį pažįsta tik iÅ¡ matymo, nieko blogo apie jį pasakyti negali, artimiau pažįsta kaltinamojo tėvÄ , su kuriuo palaiko gerus santykius. Bare taisyklių ar oficialių nuorodų, draudžiančių iÅ¡sineÅ¡ti stiklinį bokalÄ Ä¯ laukÄ , iÅ¡kabinta nėra. Jis pats kartais pakontroliuoja, kad lankytojai bokalų nesineÅ¡tų į laukÄ .Daiktų pateikimo protokolu R.

J. pateikė naktinio klubo "(duomenys neskelbtini)" apsaugos vaizdo kamerų vaizdo įraÅ¡us (t. 1, b. l. 101). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 104-105) bei peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä teisme matyti, kad jame nors ir neaiÅ¡kiai, bet užfiksuotos įvykio aplinkybės - smÅ«gis 02.23 val. Vaizdo įraÅ¡e matyti, jog prieÅ¡ smÅ«gį Å¡alia stovi keli asmenys, kaip nurodė teismo posėdyje apklausti kaltinamasis ir nukentėjusysis, tai buvo E. M., J. P., D. S., E. J., R. G. ir vienas jiems nepažįstamas asmuo.

Įraše matyti, kaip vienas asmuo (pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus – nukentėjusysis J. P.) per kelis etapus vis labiau artinasi prie kito asmens (kaltinamojo E. M.), kol šis užsimojęs suduoda jam smūgį.Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2016-06-11 03.43 val. E. M. nustatytas 1,75 promilių girtumas, 04.02 val. V. G. - 1,39 promilių girtumas (t. 1, b. l. 30). Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad J. P. nustatytos kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos su paviršinės ir giliosios Jungo venų pažeidimais, III laipsnio hemoraginis šokas bei smulkios žaizdelės kaktos kairėje ir kairės ausies kaušelio srityje.

Nustatyti sužalojimai galėjo gautis aplinkybėse nurodytu laiku ir vienu trauminiu poveikiu į kairę galvos-kaklo pusę kietais aštriais duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais/įrankiais, galimai sudužusio bokalo aštriomis briaunomis bei šukėmis. Dėl pjautinės kaklo žaizdos su paviršinės ir giliosios Jungo venų pažeidimu, III laipsnio hemoraginio šoko buvo sukeltas pavojus J. P. gyvybei, todėl sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Pristačius J.

P. į ligoninę, jam diagnozuotas girtumas (t. 1, b. l. 35-36, 40).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoms patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas iÅ¡vadas davęs teismo medicinos ekspertas R. P. paaiÅ¡kino, kad duodamas specialisto iÅ¡vadas, nukentėjusiojo neapžiÅ«rinėjo ir rėmėsi tik pateikta medicinine dokumentacija. Teismo posėdžio metu apžiÅ«rėjęs nukentėjusiojo veidÄ gali patvirtinti, kad rausvi įdubę randai nukentėjusiojo veide susidarė bÅ«tent specialisto iÅ¡vadose nurodytų kÅ«no sužalojimų pasekoje.

Randus panaikinti galima tik chirurginės operacijos metu, konservatyvus gydymas tepalais, fizioterapinėmis procedūromis ir pan. šioje situacijoje nebūtų efektyvus.Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie veido srityje po sužalojimo likusius randus, kurie aiškiai matomi ir stebint nukentėjusįjį teismo posėdžių metu, patvirtina nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos bei medicinos dokumentų išrašas (t. 2, b. l. 77, 88-90).Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų matyti, kad pranešimai apie įvykį BPC gauti 2016-06-11 nuo 02.31 val. iki 02.37 val. (t. 1, b. l. 107-109).            Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis E. M. rankoje laikytu stikliniu bokalu tyčia smogė J.

P. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose užfiksuotus aukščiau aptarto pobÅ«džio ir sunkumo laipsnio kÅ«no sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis. Akivaizdu, kad suduodamas stiprų smÅ«gį (smÅ«gio stiprumÄ patvirtina ir bokalo sudužimo faktas smÅ«gio metu, ir vaizdo įraÅ¡e matomas kaltinamojo užsimojimas prieÅ¡ smÅ«gį) masyviu (tai nustatyta apklaustų asmenų parodymais) stikliniu bokalu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ nukentėjusiojo kÅ«no vietÄ (galvos veidinę dalį), kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam ne tik įvairaus masto kÅ«no sužalojimus, tačiau ir rimtÄ pavojų jo sveikatai bei gyvybei ir, nors ir nesiekė kilusių tokio masto pasekmių (bÅ«tent sunkaus sveikatos sutrikdymo), tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo pateiktų jo veido fotonuotraukų ir teismui betarpiÅ¡kai stebint nukentėjusįjį bylos teisminio nagrinėjimo metu, dėl patirtų kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kaklo kairės pusės pjautinių žaizdų susidarę randai bjauroja J. P. veidÄ , daro jį nemalonios iÅ¡vaizdos, atstumiančiu. Subjaurotos kÅ«no vietos yra aiÅ¡kiai matomos ir dėl savo lokalizacijos lengvai pastebimos, krintančios į akis, kadangi bÅ«nant patalpų viduje ar Å¡iltuoju metų laiku lauke jų iÅ¡ esmės neįmanoma uždengti drabužiais.

Teismų praktikoje nepataisomu pripažįstamas toks kÅ«no subjaurojimas, kuris neiÅ¡nyks ar nesumažės natÅ«raliai, arba kurio negalima paÅ¡alinti terapinėmis priemonėmis, jeigu sužalojimo žymes galima paÅ¡alinti tik plastine operacija ar apskritai to padaryti neįmanoma. Teismo medicinos specialisto teisme duotais paaiÅ¡kinimais, gydymo įstaigos pažyma nustatyta, kad nukentėjusiojo veidÄ bjaurojančius randus yra tikimybė paÅ¡alinti ar padaryti mažiau atstumiančios iÅ¡vaizdos tik chirurginės plastinės operacijos pagalba, tačiau ir Å¡iuo atveju garantijos dėl operacijos rezultatų nėra.

Tuo bÅ«du, teismui nustačius, jog dėl kaltinamojo stikliniu alaus bokalu suduoto smÅ«gio buvo subjaurotas nukentėjusiojo veidas, ir teismo medicinos specialistui konstatavus, jog Å¡is veido subjaurojimas yra nepataisomas (jis neiÅ¡nyks ar nesumažės natÅ«raliai, jo negalima paÅ¡alinti terapinėmis priemonėmis), E. M. veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus nukentėjusiojo J. P. sveikatos sutrikdymas ne tik pagal specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ kitokio sunkaus suluoÅ¡inimo požymį (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 p. ir 6.6.15 p.), bet ir pagal nepataisomo kÅ«no subjaurojimo požymį (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 p.).

Taigi kaltinamojo kaltė visiÅ¡kai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.E. M. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. tuo, jog smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jį sužalojo be jokios dingsties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismo vertinimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai neduoda pakankamo pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo veiksmų kvalifikacija. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog kaltinamasis, atvykęs į naktinį klubÄ su draugais, draugams vėliau iÅ¡vykus, konflikto metu buvo likęs iÅ¡ esmės vienas tarp jam nepažįstamų asmenų.

Vienintelis tuo metu klube buvęs jo pažįstamas D. S. taipogi patvirtino palaikantis artimesnius santykius su nukentėjusiuoju, o kaltinamÄ jį pažįstantis tik iÅ¡ matymo. Å ias aplinkybes patvirtina ir tolesnė įvykių seka po kaltinamojo suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam, kuomet kaltinamÄ jį ėmė persekioti ir muÅ¡ti nukentėjusiojo draugai, o kaltinamajam į pagalbÄ atėjo tik paÅ¡alinė nepažįstama moteris. Tuo tarpu nukentėjusysis klube buvo su draugais R. G., E. J., V. G., ir kaltinamajam tai buvo žinoma, be to, nukentėjusysis palaikė draugiÅ¡kus santykius ir su D.

S., kuris betarpiÅ¡kai prieÅ¡ konfliktÄ bendravo su kaltinamuoju. IÅ¡ liudytojo R. J. parodymų matyti, kad nukentėjusysis ir jo draugai yra nuolatiniai naktinio klubo lankytojai, pažeidinėjantys klubo vidaus ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir savo netinkamu elgesiu nuolat keliantys problemas, dėl ko klube yra nepageidaujami. Agresyvų nukentėjusiojo draugų V. G., R. G. elgesį klube betarpiÅ¡kai prieÅ¡ konfliktÄ ir po jo patvirtino ir anksčiau jų nepažinojusi liudytoja R. K.. Kaip minėta, V. G. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame V.

G. įtariamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, jog po V. M. – J. P. konflikto dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sumušė iki to jam nepažįstamÄ naktinio klubo lankytojÄ .Byloje surinktais įrodymais nepaneigtas kaltinamojo aiÅ¡kinimas, kad pasilikęs klube be draugų ir prisėdęs bare gerti alaus, jis su nugertu alaus bokalu išėjo į laukÄ , vengdamas agresyvaus V. G., kuris prieÅ¡ tai kabinėjosi ir prie jo draugų, priekabių. Nukentėjusysis J. P. neneigia, kad lauke jis pats priėjo ir ėmė kabinėtis prie jam nepažįstamo kaltinamojo, praÅ¡ydamas duoti atsigerti alaus, priekaiÅ¡taudamas dėl alaus bokalo iÅ¡sineÅ¡imo į laukÄ bei siÅ«lydamas atiduoti alaus bokalÄ jam.

Nors Å¡alia buvęs liudytojas D. S. parodė, kad nukentėjusysis kaltinamajam „tiesiogiai negrasino“, tuo paneigdamas kaltinamojo parodymus apie jo atžvilgiu vartotus įžeidžiamus necenzÅ«rinius žodžius, paminėtas D. S., kuris nurodė esÄ s nukentėjusiojo draugas, pateiktas nukentėjusiojo veiksmų apibÅ«dinimas patvirtina, kad net ir D. S. vertinimu nukentėjusiojo elgesys nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Akivaizdu, jog girto (tai patvirtina ir apklaustų asmenų parodymai, ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada) nukentėjusiojo priėjimas prie nepažįstamo asmens ir praÅ¡ymas duoti atsigerti alaus, turint visas galimybes alaus nusipirkti pačiam, pastabų darymas dėl bokalo iÅ¡sineÅ¡imo į laukÄ , nors oficialiai toks draudimas klube nenustatytas (tai patvirtina apklaustų asmenų parodymai), o nukentėjusysis nėra baro darbuotojas, galiausiai siÅ«lymas atiduoti bokalÄ nukentėjusiajam, kad Å¡is galėtų jį pasisavinti, pavirtinantis visiÅ¡kÄ ankstesnės pastabos dėl bokalo iÅ¡sineÅ¡imo į laukÄ nepagrįstumÄ vertintini ne kitaip, kaip nepagrįstas priekabių ieÅ¡kojimas.

Byloje nenustatyta, kad iki smÅ«gio sudavimo kaltinamasis klube bÅ«tų elgęsis netinkamai, aplinkybė, kad prie lauke stovėjusio kaltinamojo nuolat artinosi pats nukentėjusysis, užfiksuota ir vaizdo įraÅ¡e. Tuo bÅ«du byloje lieka nepaneigtas kaltinamojo aiÅ¡kinimas, jog prie jo priėjus ir pradėjus kabinėtis J. P., Å¡alia esant J. P. draugams E. J., R. G., D. S., o kaltinamajam taip pat žinant, kad klube yra ir kÄ tik prie jo kabinėjęsis nukentėjusiojo draugas V. G., bei Å¡alia nesant nei vieno galinčio užstoti kaltinamÄ jį artimiau pažįstamo asmens, kaltinamasis turėjo pagrindÄ manyti, jog gali bÅ«ti užpultas ir sumuÅ¡tas nukentėjusiojo bei jo draugų.

Nekyla abejonių, jog ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio jauno amžiaus kaltinamasis nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, pernelyg hiperbolizavo galinčias kilti grėsmes ir pasirinko netinkamÄ konflikto sprendimo bÅ«dÄ , pirmasis pradėdamas smurtauti ir pasirinkdamas nepateisinamai pavojingÄ smurtavimo bÅ«dÄ . Vienok aptartos aplinkybės nepaneigia, jog pagrindinis ir lemiamas kaltinamojo smurtavimo motyvas buvo siekis iÅ¡vengti, jo manymu, gresiančio nukentėjusiojo bei jo draugų užpuolimo, ir nepatvirtina, jog savo elgesiu kaltinamasis bÅ«tų siekęs mesti atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, savo veiksmais demonstratyviai iÅ¡reikÅ¡ti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ .

Kaip matyti, iki to iÅ¡ esmės jokių elgesio normų pažeidimų klube nedaręs kaltinamasis neturėjo jokio kito pagrindo (iÅ¡skyrus aukščiau aptartÄ motyvÄ ) smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir net bÅ«damas pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio suprato (tai patvirtina ir jo pastangos vengti konflikto su V. G.), kad bet koks jo iÅ¡siÅ¡okimas prieÅ¡ bet kurį asmenį iÅ¡ nukentėjusiojo kompanijos, jam pačiam negalint tikėtis niekieno paramos, neiÅ¡vengiamai baigtųsi jo paties užpuolimu ir sumuÅ¡imu.

Taigi, teismo įsitikinimu, kaltinamojo elgesys buvo apspręstas ir nulemtas klaidingo ir nevisiškai adekvataus pavojaus iš šalia buvusių nukentėjusiojo ir jo draugų pusės suvokimo bei netinkamai pasirinkto šio klaidingai suvokto pavojaus sprendimo būdo, dėl susiklosčiusios situacijos nesigilinant ir nevertinant galimos tokio elgesio įtakos aplinkiniams ir viešajai tvarkai, o tuo pačiu ir nesiekiant elgtis chuliganiškai ar padaryti žalos aukščiau aptartoms įstatymo saugomoms vertybėms, kurios paprastai būna pažeidžiamos chuliganiškų veiksmų atveju.

Nors kaltinamasis pirmas pradėjo smurtauti, tačiau Å¡ie jo veiksmai vertintini tik kaip atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo elgesį, kuris, nepagrįstai priekabiaudamas prie kaltinamojo, ir sukėlė konfliktinę situacijÄ , kurios metu iki to nepriekaiÅ¡tingai besielgęs kaltinamasis, netinkamai įvertinęs menamÄ pavojų, ėmėsi neadekvačių savisaugos priemonių. Remiantis iÅ¡dėstytu, kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas konstatuojant, jog kaltinamajam inkriminuotos chuliganiÅ¡kos jo veiksmų paskatos teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos – apmokėjo Valstybinei ligonių kasai beveik 2000 eurų dydžio sužaloto nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas, sumokėjo nukentėjusiajam dalį – 5000 eurų – praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos, taip pat, nors nukentėjusysis ir nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo, atlygino nukentėjusiajam turėtas 25 eurų iÅ¡laidas už plastikos chirurgo konsultacijÄ (BK 59 str. 2 d.).

Nors byloje nustatyta, kad konfliktÄ , kurio metu buvo sužalotas, pradėjo pats nukentėjusysis, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis rizikingu ar provokuojančiu elgesiu bÅ«tų provokavęs kaltinamÄ jį nusikalsti, ar kad dėl jo elgesio kaltinamasis bÅ«tų atsidÅ«ręs bÅ«tinosios ginties situacijoje, todėl pripažinti esant ir BK 59 str. 1 d. 6 ir 9 p. numatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nėra jokio pamatuoto pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, bÅ«damas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės reikÅ¡mės nusikaltimo padarymui.BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.E. M. padarė sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , be jokio pamatuoto preteksto tyčiniais brutaliais smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikdė vos sulaukusio pilnametystės nukentėjusiojo sveikatÄ ir sukėlė realiÄ grėsmę jo gyvybei.

Tik dėka laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos pavyko iÅ¡saugoti E. M. sužaloto nukentėjusiojo gyvybę, vienok patirto sužalojimo pasekmės ženkliai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ ir neabejotinai turės neigiamos įtakos tolesniame jo gyvenime. Todėl kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Parenkant bausmės dydį, įvertinamos ne tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ir itin didelė atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikÅ¡mė – kaltinamasis nusikalto, bÅ«damas girtas, prieÅ¡ tai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimÄ , kurį padarė, taip pat bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir nakties metu, nors tuo metu dar buvo nepilnametis.

Šie faktai leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo – piktnaudžiavimo alkoholiu nuo pat nepilnametystės, laiko leidimo girtaujančių asmenų kompanijose – pasekmė. Todėl kaltinamajam turėtų būti skiriama artima sankcijos vidurkiui bausmė. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jeigu kaltinamajame akte kaltinamojo veika būtų kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., nebūtų buvę kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 641 str. 1 d. nuostatas.

Kadangi, pirminei veikos kvalifikacijai nepasitvirtinus, kaltinamasis prarado teisę į BK 641 str. 1 d. numatytų lengvatų taikymÄ dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, teismas laiko galimu ir teisingu skirti kaltinamajam atitinkamai mažesnės trukmės bausmę. Kaltinamasis E. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalto, bÅ«damas tik 19 metų amžiaus, nuo 2016-09-01 studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, iÅ¡ gimnazijos, kuriÄ Å¡iais metais baigė, charakterizuojamas teigiamai.

Kaltinamasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, pagal iÅ¡gales žada atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir jau atlygino pakankamai didelę žalos dalį, po įvykio pats atvyko į policijÄ praneÅ¡ti apie padarytÄ nusikaltimÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas laiko galimu, tikslingu ir teisingu taikyti kaltinamajam BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ maksimaliam įstatymo nustatytam terminui, paskiriant jam BK 75 str. numatytus įpareigojimus.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam maksimaliai atitiks ir nukentėjusiojo interesus, kadangi kaltinamasis turės galimybę dirbti (ar toliau mokytis ir įgyti profesijÄ ) ir kuo greičiau atlyginti likusiÄ neatlygintÄ Å¾alÄ . Tuo tikslu kaltinamajam skiriamas BK 75 str. 2 d. 5 p. numatytas įpareigojimas. Kadangi kaltinamasis tiek Å¡iame nuosprendyje aptartÄ nusikaltimÄ , tiek ir nusikaltimÄ , už kurį anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir nakties metu lankydamasis vietose, kuriose vartojamas alkoholis, jam taip pat skiriami BK 75 str. 2 d. 7 p. ir 10 p. numatyti įpareigojimai.Å iaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 150-157), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 1998,14 euro dydžio gydymo iÅ¡laidas, patvirtintas gydymo įstaigų pateiktais duomenimis.

Kadangi kaltinamasis 2016-11-15 savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (t. 2, b. l. 66), procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukiamas (BPK 107 str.).Nukentėjusysis J. P. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 40000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 47). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamajam savanoriÅ¡kai sumokėjus 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio dydį jis mažina iki 35000 eurų. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimÄ .

Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Jei asmuo patyrė skausmÄ ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustracijÄ dėl to, kad sutrikdžius sveikatÄ visam gyvenimui tapo neįgalus ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo J.

P. iš dalies tenkintinas. Nusikalstamais kaltinamojo E. M. veiksmais nukentėjusysis J. P. buvo sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik kvalifikuotai suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, buvo operuojamas, sveikata ir šiuo metu iki galo neatsistatė, gydymas toliau bus tęsiamas, nepatogumų sukelia liekamieji potrauminiai reiškiniai (tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir medicininiai dokumentai). Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų J.

P. patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ ir kitus iki Å¡iol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, sukeliant reliÄ grėsmę nukentėjusiojo gyvybei bei nepataisomai subjaurinant jo kÅ«nÄ , dėl ko nukentėjusiajam ateityje gali tekti patirti eilę plastinių operacijų bjaurinančių veidÄ randų Å¡alinimui. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginta.

Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lÅ«kesčių. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiojo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra neseniai sulaukęs pilnametystės, neturi turto, mokosi. Taigi realių galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ tokioje apimtyje, kiek to praÅ¡o nukentėjusysis, nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad esant teismų konstatuotam panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų bÅ«tų iÅ¡ esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kÅ«no funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje. Byloje nėra duomenų, kad J. P. nusiskundimai dėl apsunkinto rankos valdymo bÅ«tų susiję su kaltinamojo jam padarytais sužalojimais, tokių sÄ sajų neįžvelgė ir teismo medicinos ekspertas, E. M. tokio pobÅ«džio sužalojimų padarymu ir nėra kaltinamas. Analizuojant teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, paminėtini sekantys reikÅ¡mingi teismų praktikos precedentai:1) baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501/2014 nustatyta, kad J.

P. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia lenktiniu peiliu įpjovė Ž. D. į priekinę kaklo pusę ir į delnÄ , taip padarė pjautinę žaizdÄ kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje ir delne, kur po gydymo liko aiÅ¡kiai matomas randas ir taip buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kÅ«nas. Nukentėjusiajam buvo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2) baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015 J. D. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ nuteistas už tai, kad itin žiauriai sunkiai sužalojo žmogų, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas, o bÅ«tent: tyčia peiliu durdamas bei pjaudamas padarė 9,5 cm ilgio randÄ kairėje veido pusėje, nusitęsiantį iÅ¡ kairės akies virÅ¡utinio voko per skruostÄ iki smilkinio, 6,8 cm ilgio randÄ kairiajame žande, 1 cm ilgio randÄ kairės ausies kauÅ¡elio kramslyje, 3,5 cm ilgio randÄ smakro vidurinėje dalyje, 2 cm ilgio randÄ požandikaulinio trikampio srityje, 2,5 cm ilgio randÄ kaklo priekinio pavirÅ¡iaus kairėje pusėje, Adomo obuolio lygyje, 3,5 cm ilgio randÄ kaklo kairiajame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, 6,7 cm ilgio randÄ galvos sukamajame raumenyje, 3,5 cm ilgio skersinį įdubusį randÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos delne, mažojo pirÅ¡to pakylos srityje, 1,5 cm ilgio iÅ¡ilginį įdubusį randÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos II tarpupirÅ¡tyje, 10 cm ilgio linijinį odos randÄ kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, nusitęsiantį nuo II delninio pirÅ¡to sÄ nario iki V delnakaulio; taip buvo nepataisomai subjaurotas Å .

S. kÅ«nas ir taip sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kasacinis teismas nurodė, jog nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , taip pat liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kinius, iÅ¡ esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad patirta žala iÅ¡ties didelė, todėl 45 000 Lt (13 032 Eur) nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus iÅ¡gyvenimus atlyginimu,3) baudžiamojoje byloje Nr. 1A–572/2014 (LApT) M. D. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nenustatytu įrankiu nukentėjusiajam V.

S. į veidÄ , padarydamas jam veido sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo iÅ¡siliejimu po deÅ¡inės akies obuolio jungine, muÅ¡tinę nosies nugarėlės žaizdÄ , skeveldrinį nosies kaulų ir pertvaros lūžį, sukėlusį ryÅ¡kiÄ nosies deformacijÄ , kvėpavimo funkcijos sutrikdymÄ ir veido asimetrijÄ , dėl ko likusi ryÅ¡ki nosies deformacija negalėjo iÅ¡nykti savaime ar taikant terapines priemones, o sužalojimo pasekmėms Å¡alinti nukentėjusiajam buvo atlikta plastinė rekonstrukcinė operacija.

Apeliacinis teismas nurodė, jog nukentėjusiajam V. S. priteistas neturtinės žalos dydis 15 000 Lt atitinka CK 6.250 straipsnio kriterijus ir nustatytas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , t. y. įvertinus padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, sukeltas pasekmes ir dėl to nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, 4) baudžiamojoje byloje Nr. 1A–241/2014 (LApT) nustatyta, kad G. P., D. K. ir V. N. itin žiauriai dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatÄ , t. y. G.

P. apvertė R. R. aukÅ¡tielninkÄ , tuo tarpu V. N. apliejo R. R. degiuoju skysčiu-benzinu, o D. K. žiebtuvėliu padegė R. R. rÅ«bus. Užsidegus nukentėjusiojo rÅ«bams, apdegė R. R. veidas, kaklas ir krÅ«tinė, tai sukėlė nukentėjusiajam didelį fizinį skausmÄ ir kančias. Dėl veido, kaklo, krÅ«tinės, abiejų rankų IIA-IIB-III nudegimų, apimančių 30 procentų kÅ«no pavirÅ¡iaus, kompensuoto hipovoleminio Å¡oko ir nepataisomai subjauroto nukentėjusiojo asmens kÅ«no R.

R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo teisės principais, siekdama užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų – pusiausvyrÄ , pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. R. iÅ¡ nuteistųjų D. K., G. P. ir V. N. solidariai priteistÄ mokėti neturtinės žalos dydžio sumÄ sumažino iki 70 000 Lt, 5) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49/2011 (LApT) P. M. nuteistas už tai, kad be priežasties pakėlė sėdinčio prie stalo savo mažamečio sÅ«naus D.

M. kairę rankÄ ir tyčia iÅ¡ elektra Å¡ildomo 1 litro talpos arbatinuko pylė verdantį vandenį D. M. po pažastimi, dėl ko nukentėjusiajam D. M. buvo padarytas kairės pusės pečių juostos, krÅ«tinės lÄ stos – nugaros, juosmens, kairio sėdmens, kairės kojos II B-III laipsnio 12 proc. viso kÅ«no pavirÅ¡iaus ploto terminiai nudegimai, tokiu bÅ«du padarė sužalojimus itin skausmingu bÅ«du, tai yra itin žiauriai. Dėl padarytų nudegimų susidarę keloidiniai randai yra bjaurojantys kÅ«nÄ ir priskiriami nepataisomų sužalojimų kategorijai.

Patirta trauma mažamečiui D. M. padarė nepataisomÄ kÅ«no subjaurojimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teisėjų kolegija sprendė, kad priteista 100 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingų principų, todėl mažintina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ie principai bus įgyvendinti D. M. priteisiant 60 000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bendrÄ neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas laiko, jog nukentėjusiajam J.

P. turėtų bÅ«ti priteista 10000 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-244-942/2015). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio nagrinėjamu atveju negali įtakoti nukentėjusiojo galimai turėtos ir galimai ateityje bÅ«siančios gydymosi iÅ¡laidos (plastinių operacijų apmokėjimas ir pan.), kadangi nukentėjusysis, nepareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

Kadangi dalį neturtinės žalos – 5000 eurų – kaltinamasis jau atlygino savanoriÅ¡kai, procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje nutraukiamas (BPK 107 str.), ir priteisiama likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis 5000 eurų.Nagrinėjant bylÄ teisme, dalyvavo nukentėjusiojo J. P. įgaliotasis atstovas advokatas E. S., iÅ¡ pateikto kvito matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusysis sumokėjo 500 eurų. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo praÅ¡ymas atlyginti turėtas atstovavimo iÅ¡laidas yra pagrįstas ir tenkintinas, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidų suma atitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina 500 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios naudai.Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotinos liudytojo kelionės iÅ¡laidos 8 eurai 38 ct.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjasnusprendžia:E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ 1 dienÄ (2016-06-11). Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį:nevartoti alkoholinių gėrimų, tęsti mokslÄ arba dirbti, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.KardomÄ sias priemones palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.ProcesÄ dėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.Nukentėjusiojo J.

P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ nuteistojo E. M. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. P.. ProcesÄ dalyje dėl savanoriÅ¡kai atlygintos nukentėjusiojo J. P. civilinio ieÅ¡kinio dalies (5000 eurų) nutraukti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo J. P. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo E. M. 500 eurų iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam J. P..IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo E. M. 8 eurus 38 ct. proceso iÅ¡laidų valstybei.           VokÄ su kompiuterinėmis laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                 Linas Pauliukėnas