2017-01-11 Nr. AB-760-3-61-3-04161-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS-77-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04161-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. spalio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2015 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-438); 2) grąžinti pareiškėją atgal į atitinkamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministerijos skyrių bei pareigas, kurioms po įstaigos struktūros pertvarkymo priskirtos iki atleidimo iš pareigų pareiškėjos vykdytos funkcijos LNSS koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Sveikatos priežiūros įstaigų valdymo skyriuje; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM, atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi (b. l. 72) nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. lapkričio 7 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja J. N. 2016 m. lapkričio 7 d. išsiuntė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą pareikšti skundo reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo ir išnagrinėti paduotą skundą visa apimtimi. Pareiškėja prašyme paaiškino, kad apie galimą savo teisių pažeidimą, t. y. atsakovo neteisėtą elgesį vykdant įstaigos reorganizaciją bei fiktyviai naikinant pareiškėjos pareigybę, ji sužinojo prieš pateikdama skundą teismui. Pareiškėja taip pat prašė atsižvelgti į jos sudėtingą sveikatos būklę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi (b. l. 82–83) atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas atsižvelgė į tai, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjos skundžiamas Ministro įsakymas Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“ priimtas 2015 m. liepos 7 d., o skundą teismui pareiškėja išsiuntė 2016 m. spalio 17 d., t. y. net ir įvertinus, kad pareiškėja su minėtu įsakymu buvo supažindinta ne tą pačią dieną, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad skundas paduotas praėjus daugiau nei metams nuo Įsakymo Nr. K-438 priėmimo. Pareiškėjos paaiškinimus, kad apie Įsakymo Nr. K-438 galimą neteisėtumą ji sužinojo prieš pateikdama skundą, teismas nepripažino aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių. Dėl pareiškėjos sveikatos būklės teismas pažymėjo, kad pateikta pažyma patvirtina, jog pareiškėja buvo gydoma ligoninėje, tačiau gydymas buvo teikiamas nuo 2016 m. liepos 12 d., t. y. praėjus metams po Įsakymo Nr. K-438 priėmimo.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėja terminą paduoti teismui skundą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl pačios pasirinkto pasyvaus elgesio modelio. Objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, teismas nenustatė. Todėl teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja J. N. atskirajame skunde (b. l. 86–91) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėja pakartoja jos prašyme dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, pažymėdama, kad atleidimo iš pareigų dieną bei skundžiamo Įsakymo Nr. K-438 priėmimo dieną ji nežinojo objektyvių duomenų, kurie būtų leidę tuo metu suabejoti atleidimo bei vykdytos reorganizacijos, etatų panaikinimo teisėtumu (bei šiuo pagrindu pradėti ginčo procesą dėl sprendimo panaikinimo), aplinkybės, kad įstaigos reorganizavimas buvo atliktas fiktyviai (be kita ko, siekiant neteisėtai panaikinti pareiškėjos pareigybę ir atleisti ją iš pareigų), pareiškėja sužinojo tik prieš pat paduodama skundą pirmosios instancijos teismui.

Informacijos apie struktūros pertvarkymą bei naujų pareigybių įkūrimą, pareiškėjos vykdytų funkcijų perkėlimą naujai įsteigtoms pareigybėms atsakovas pareiškėjai neteikė nei baigiantis tarnybos santykiams, nei šiems santykiams nutrūkus, nei šiuo metu, o apie susidariusią situaciją dėl vykdyto įstaigos reorganizacijos fiktyvumo, jos vykdytų pareigų priskyrimo naujai įsteigtai pareigybei bei jos teisių pažeidimo pareiškėja sužinojo atsitiktinai iš buvusių kolegų pasakojimų. Be to, prieš pat skundo teismui padavimą pareiškėja sužinojo, kad į naujai sukurtą pareigybę Turto valdymo ir ūkio skyriuje (šiai pareigybei po pertvarkymo buvo perduotos funkcijos, analogiškos pareiškėjos vykdytoms funkcijos) ilgą laiką nebuvo priimamas joks kitas asmuo, nebuvo skelbiamas konkursas, o 2016 metų pradžioje pakeisti reikalavimai šias pareigas užimančiam asmeniui (šiuo metu šias pareigas einančiam asmeniui keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos ar meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), ką atitiko ir atitinka pareiškėjos turimas išsilavinimas – technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos krypties išsilavinimas).

Šie atsitiktinai paaiškėję duomenys rodo, kad SAM reorganizacija buvo fiktyvi, o pareiškėjos atleidimas iš pareigų yra neteisėtas. Paaiškėjus minėtoms aplinkybės, pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos, buvo parengtas skundas ir nedelsiant pateiktas teismui. Anot pareiškėjos, ji neatidėliodama ėmėsi aktyvių veiksmų apginti savo pažeistas teises iš karto po to, kai sužinojo apie skundžiamo Įsakymo Nr. K-438 neteisėtumą, todėl prašo teismo pripažinti, kad įstatymo numatytą terminą skundui paduoti ji praleido dėl objektyvių priežasčių, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ji sirgo ir buvo nedarbinga tik nuo 2016 m. liepos 12 d. Tokia teismo pozicija neatitinka byloje pateiktų duomenų, kurie patvirtina, kad pareiškėja negalėjo anksčiau pateikti skundą dėl sudėtingos sveikatos būklės. Tiek pirmosios instancijos teismui su skundu pateikti įrodymai, tiek ir su papildomais paaiškinimais pateikti įrodymai liudija apie tai, kad pareiškėjos atleidimas iš darbo stipriai įtakojo jos sveikatos sutrikimus, sveikatos būklės pablogėjimą, pareiškėja jautė emocinį išblėsimą, didelį nerimą, nepasitikėjimą savimi, teko kreiptis į medikus dėl psichikos sveikatos sutrikimo, vartoti medikamentus, dėl sveikatos blogėjimo ir medikamentų vartojimo buvo apsunkintas jos bendravimas su kitais asmenimis, socialiniai įgūdžiai, apsunkintas pareiškėjos pažeidžiamų teisių ar interesų realus suvokimas, išsiaiškinimas ir apgynimas. Pareiškėja pažymi, kad nuo atleidimo iš darbo pas medikus jai teko lankytis ne vieną sykį; buvo taikomas gydymas medikamentais, tačiau sveikatos būklė negerėjo, dėl ko nuo 2016 m. liepos 12 d. ji buvo paguldyta ir gydoma VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Visą nurodytą laiką būtent dėl objektyvių priežasčių, blogėjančios sveikatos būklės, ilgai besitęsiančio gydymo pareiškėja neturėjo realios galimybės gauti jokios papildomos informacijos ar duomenų, kurie sudarytų pagrindą svartyti apie vykdytos SAM reorganizacijos ir jos atleidimo iš pareigų neteisėtumą.

Kartu pareiškėja pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą visa apimtimi, nors be kitų reikalavimų paduotame skunde ji taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą. Skunde išdėstyti paaiškinimai dėl pareiškėjos patirtos neturtinės žalos patvirtina, kad patirta žala siejama ne vien su sprendimu dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų (Įsakymu Nr. K-438), o su visa daugiapakope valstybės tarnautojo atleidimo dėl įstaigos struktūros fiktyvaus pertvarkymo procedūra. Dėl šių aplinkybių reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų (jų visumos) atleidimo iš valstybės tarnybos procedūros metu, turėtų būti vertinamas valstybės deliktinę atsakomybę reglamentuojančių nuostatų kontekste ir išnagrinėtas teisme, kadangi joks terminas šiam reikalavimui pareikšti nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju svarstytina, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos J. N. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde kėlė šiuos materialinius teisinius reikalavimus: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti į atitinkamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministerijos skyrių bei pareigas, kurioms po įstaigos struktūros pertvarkymo priskirtos iki atleidimo iš pareigų pareiškėjos vykdytos funkcijos LNSS koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Sveikatos priežiūros įstaigų valdymo skyriuje; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad pirmieji trys pareiškėjos skundo reikalavimai yra susiję tarpusavyje, t.y. reikalavimas panaikinti individualų administracinį aktą dėl atleidimo iš pareigų yra pagrindinis reikalavimas, o reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką yra išvestiniai, nes jų patenkinimą (nepatenkinimą) lemtų tai, kaip būtų išspręstas (patenkintas ar atmestas) pagrindinis skundo reikalavimas dėl Įsakymo Nr. K-438 panaikinimo. Ketvirtasis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas savarankišku reikalavimu, nes pareiškėja žalos atsiradimą sieja ne tik su įsakymo atleisti iš pareigų priėmimu, bet ir su atitinkamais Ministerijos veiksmais vykdant reorganizavimą ir pareiškėjos pareigybės panaikinimo procedūrą, kurios teisėtumu abejoja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuluota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010 ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nors nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kada pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamo Įsakymo Nr. K-438 nuorašas, tačiau įvertinus šio įsakymo priėmimo datą (2015 m. liepos 7 d.), į tai, kad jo 3 punkte pavesta supažindinti J. N. su šiuo įsakymu, taip pat tai, kad pareiškėja savo skunde, prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą bei atskirajame skunde iš esmės neneigė, jog apie Įsakymo Nr. K-438 priėmimą ir jo turinį ji sužinojo netrukus po jo priėmimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos skundas dėl Įsakymo Nr. K-438 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo buvo paduotas teismui (pagal spaudą ant voko – 2016 m. spalio 17 d.; b. l. 71) praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. To neneigia ir pati pareiškėja, aiškindama termino praleidimo priežastis ir prašydama jas pripažinti svarbiomis.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, skatina asmenis operatyviai ginti savo teises ir tuo pačiu užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo neabejotinai svarbios, objektyvios, nepriklausė nuo asmens valios. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo pasirinkto elgesio, neatidumo, neveiklumo, ar kitų subjektyvių priežasčių, jam kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės: teismas atsisako atnaujinti skundo padavimo terminą ir nepriima skundo nagrinėti, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu.

Pažymėtina, kad paduodamas prašymą atnaujinti terminą suinteresuotas asmuo privalo ne tik nurodyti termino praleidimo priežastis, bet ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str. 2 d.). Įrodinėjimo pareiga, kad skundas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiga tenka asmeniui, prašančiam atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“ paduoti, nurodydama dvi termino praleidimo priežastis: pirma, ji esą tik prieš pat paduodama skundą teismui sužinojo apie SAM vykdytos reorganizacijos, etatų panaikinimo neteisėtumą bei fiktyvumą; ir, antra, skundo negalėjo anksčiau paduoti dėl savo sudėtingos sveikatos būklės.

Dėl pirmosios pareiškėjos nurodytos priežasties pažymėtina, kad ji nepagrįsta jokiais įrodymais. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji po Įsakymo Nr. K-438 priėmimo susirašinėjo su atsakovu, prašė pateikti dokumentus, susijusius su įstaigos reorganizavimu ir jos pareigybės panaikinimu, o atsakovas atsisakė jai suteikti tokią informaciją. Pareiškėjos argumentai esą ji apie savo pažeistas teises sužinojo iš buvusių kolegų, abstraktūs (nenurodomi konkretūs informaciją suteikę asmenys, informacijos gavimo datos ir pan.). Tokios (įrodymais nepagrįstos) informacijos teismas negali patikrinti, todėl vertina, kad šie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.

Vertindama pareiškėjos sveikatos būklės galimą įtaką skundo padavimo termino praleidimui, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka į teismą, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Nagrinėjamu atveju nuo siekimo apskųsti 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-438 priėmimo iki kreipimosi į teismą (2016 m. spalio 17 d.) praėjęs itin ilgas laiko tarpas, t.y. termino skundui paduoti praleidimas yra itin ženklus. Pareiškėjos pateikti teismui medicinos dokumentai (b. l. 57, 59, 80) patvirtina, kad pareiškėja nuo 2013 m. serga psichine liga, buvo ne kartą gydoma ambulatoriškai, o nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2015 m. sausio 15 d. – stacionare. 2015 m. liepos 3 d. pareiškėja kreipėsi į gydytoją dėl pablogėjusios psichinės būklės, buvo skirtas ambulatorinis gydymas, 2015 m. rugsėjo 30 d. pastebėtas būklės pagerėjimas, vėliau – pablogėjimas, 2016 m. birželio 15 d. pacientė kreipėsi dėl pablogėjusios savijautos. Nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. pareiškėja buvo gydoma stacionariai VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre.

Pažymėtina, kad sprendžiant, ar asmens liga laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti tai, ar sveikatos sutrikimai buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl jų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teises, galimus jų pažeidimus ir tinkamai į juos reaguoti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, psichine liga serga nuo 2013 m., 2014-2016 m. ne kartą buvo konstatuoti sveikatos būklės pablogėjimai, skiriant ambulatorinei bei stacionarinį gydymą. Dalis pareiškėjos gydymosi periodų patenka į laikotarpį tarp siekiamo apskųsti įsakymo priėmimo (2015 m. liepos 7 d.) ir iki kreipimosi į teismą dienos (2016 m. spalio 17 d.), tačiau gydymasis stacionare 2016 m. pernelyg nutolę nuo datos, kai pareiškėja buvo atleista iš tarnybos. Byloje yra pateikti 2013, 2014, 2015 m. tarnybinės veiklos vertinimai, kuriuose pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, nenurodyta, kad pareiškėja turi sveikatos problemų, kurios jai gali trukdyti atlikti tarnybos pareigas. Iš byloje esančio Darbuotojo įskaitos lapo matyti, kad pareiškėja ištekėjusi, turi 1987 ir 1990 m. gimusias dukras. Tai suteikia pagrindą išvadoms, kad pareiškėja po atleidimo iš tarnybos turėjo galimybę pasitarti su šeimos nariais dėl galimo savo teisių gynimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2016 m. rugsėjo 1 d., t.y. gydydamasi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareiškėjos sveikatos būklė nebuvo tokio sutrikimo laipsnio, kad ji per įgaliotą atstovą nebūtų galėjusi paduoti skundą dėl 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-438, kuriuo ji buvo atleista iš tarnybos, anksčiau nė 2016 m. spalio 17 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Šiuo atveju pareiškėja skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo padavė vėliau nei po 1 metų, t. y. 2016 m. spalio 17 d. Toks jokiomis objektyviomis priežastimis nepagrįstas, nepateisinamai ilgas delsimas kreiptis su skundu į teismą negali būti pripažintas atitinkančiu rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartus. Įvertinusi pareiškėjos nurodytas skundo padavimo teismui termino dėl SAM 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-438 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, praleidimo priežastis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto reguliavimo prasme. Teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo padavimo termino, o neatnaujinęs termino, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti šią skundo dalį.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo ketvirtąjį reikalavimą, kuriuo prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią pareiškėja kildina iš atsakovo galimai neteisėtų veiksmų atliekant įstaigos reorganizavimą, panaikinant pareiškėjos pareigybę bei atleidžiant pareiškėją iš pareigų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimas dėl žalos atlyginimo paprastai nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1017/2011, kt.). Atsižvelgiant į minėtą praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimams dėl žalos, kildinamos iš valdžios institucijos neteisėtų aktų (CK 6.271 straipsnis) pareikšti taikomi CK nustatyti ieškinio senaties terminai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti šią pareiškėjos skundo dalį, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina ir šia apimtimi pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos J. N. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Perduoti Vilniaus apygardos administracinio teismui pareiškėjos J. N. skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas