dfb35d75-be89-4754-9e2e-17ca0ce4c98f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A

                                                                                                                 Â

NUORAÅ AS:

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė                                   Â

       Baudžiamoji byla Nr. 1A-800/2010                                   Â

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                             Â

2.4.6.4.1.; 1.2.4.8.2.

                                                                                                                                                     Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 5 d.

Vilnius

                    Â

Vilniaus

apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės, Â

teisėjų Audronės Kartanienės,

Arūno Kisieliaus,

sekretoriaujant Dariui

Kamandieriui,

dalyvaujant nuteistajam S. L.,

nuteistojo gynėjui adv. Arūnui Bertuliui,

nukentėjusiajam M.

B.,

nukentėjusiojo atstovui adv.

Aivarui Raišučiui,

viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės

teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. L.,

a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1

(vieneriems) metams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju M.

B. ir įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Å iuo

nuosprendžiu priteista iš S. L. nukentėjusiajam M. B. 3630 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

S. L. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. gegužės 3 d., apie

14 val. 30 min. – 15 val., (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia

sudavė smūgį su rankoje laikytu akmeniu M. B. į kaktos

sritį, o po to sudavė ranka dar apie 20 smūgių į galvos ir kaklo vietas, tuo

padarydamas M. B. paviršinius odos nubrozdinimus abiejų

ausų kauÅ¡elių srityse, galvos sumuÅ¡imÄ , lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ ir tuo

jį nežymiai sužalodamas.

Å iais savo

veiksmais S. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos

Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono

apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti

iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu,

mano, kad nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti

panaikintas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus,

nepašalino esminių prieštaravimų ir be pagrindo nusprendė, kad jis padarė jam

inkriminuojamÄ veikÄ .

Teismas

nusprendė, kad neginčytinai nustatyta, jog 2009-05-03, apie 14.30 – 15.00 val.

jis (S. L.) buvo (duomenys neskelbtini) ir atliko jam

inkriminuojamus veiksmus M. B. atžvilgiu. Apeliantas

mano, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu pagrįstas tik prielaidomis ir

abejotinais, prieštaringais duomenimis. Teismas visiškai nesivadovavo liudytojų

H. D., N. L., V.

K., V. K. ir J. V. parodymais,

o apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tik M. B. iÅ¡kviestais

artimų giminaičių ir draugų parodymais, kuriuose buvo daug ir esminių teismo

nepašalintų prieštaravimų.

Nuteistasis

skunde nurodo, kad įvykio metu buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys

neskelbtini) rajone ir sėjo, kÄ patvirtino H. D.. Namo

grįžo tik vėlai vakare, tai patvirtino N. L., V. ir V. K., J. V.. Taip pat

K. nurodė, kad jo (S. L.) įvykio dienÄ nematė, tai

paliudijo ir D. B., tačiau teismas jų parodymais

nesivadovavo, o rėmėsi liudytojo Č. B. parodymais, kurie iš

esmės skyrėsi nuo Å¡ių trijų, nors visi keturi liudytojai buvo tÄ dienÄ kartu, K.

namuose. Č. B. parodė, kad

2009-05-03 dienÄ gėrė pas save namuose tik su K., tačiau pastarieji ir D. B. nurodė, kad gėrė keturiese ir pas K. namuose. Č. B. nurodė, kad jie gėrė tik 2 butelius vyno ir daugiau

nieko neturėjo, tuo tarpu K. ir D. B. nurodė,

kad tÄ dien iÅ¡gėrė alaus ir degtinės, o vyno nebuvo. Be to, teismas visiÅ¡kai

nepasisakė dėl K. nurodytos aplinkybės, jog Č. B. po

teismo posėdžio 2010-03-29 jiems gyrėsi, kad B. jam už teismo posėdį sumokėjo 50 litų.

K. tuo neabejojo, nes Č. B. už šiuos pinigus pirko

gėrimus. Todėl esant tokiems prieštaravimams liudytojo Č. B. parodymuose

ir aplinkybėms, pagrindžiančioms jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir galimai

melagingų parodymų teikimu, teismas negalėjo vadovautis jo parodymais.

Nuteistojo teigimu, daug prieštaravimų yra ir kitų asmenų

parodymuose, teigiančiuose, kad jį matė tÄ dienÄ Ä¯vykio metu. Visų pirma, nors S. L. tariamai matė daug žmonių, bet jų parodymai apie

nuteistojo S. L. aprangÄ skiriasi iÅ¡ esmės: taip

parodymus davę 2010-02-18 teismo posėdžio metu V. B. nurodė,

kad S. L. buvo tik su Å¡ortais, kita liudytoja,

nukentėjusiojo motina O. B., nurodė, kad S.

L. buvo apsirengęs juodai, 2010-03-29 teismo posėdį dalyvavę suinteresuoti

liudytojai V. K. (kaip jis pats nurodė - V. B. sugėrovas), kad S.

L. buvo šviesiai apsirengęs, nukentėjusiojo teta V. B. -

šviesiai apsirengęs arba nuogas, nukentėjusiojo močiutė G. B. -

šviesiai apsirengęs, o paskutiniame posėdyje 2010-04-29 dalyvavę liudytojai Z. B. ir E. L., kad S.

L. buvo pusnuogis, o ir M. S. - kad S.

L. buvo pusnuogis, apsijuosęs su geltonais marškinėliais. Teismas šių

prieštaravimų liudytojų parodymuose nepaneigė. Be to, liudytojai Z. B., E. L. ir M. S.

skirtingai nurodė, iš kur jis (S. L.) neva buvo

atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo

parduotuvę. Liudytojas M. S. atvažiavo iš Varėnos pusės

ir nurodė matęs, kad jis (S. L.) jį pralenkė važiuodamas

ta pačia kryptimi kaip ir jis. Tuo tarpu liudytojai Z. B. ir

E. L. atvažiavę iš Kalesninkų pusės (iš priešingos

krypties nei važiavo M. S.) nurodė, kad jis (S. L.) juos aplenkė. Visi trys liudytojai nurodė, kad neva

matė jį (S. L.) prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės tuo pačiu metu. Tad iš šių liudytojų parodymų

seka išvada, kad jis (S. L.) tuo metu važiavo dviem

skirtingomis kryptimis ir tuo pačiu metu. Teismas ir šių prieštaravimų

nepašalino. Kad tuo pačiu metu jis (S. L.) buvo skirtingose

vietose nurodė ir kiti liudytojai: V. B. (nukentėjusiojo tėvas) nurodė, kad jis (S. L.) po įvykio nuvažiavo ir daugiau jo tÄ dien jis nematė. O. B. (nukentėjusiojo mama) parodė, kad važiuodama į įvykio

vietÄ , neva matė jį (S. L.) važiuojantį į (duomenys

neskelbtini) kaimÄ , o atvažiavusi - daugiau jo nematė.

KitÄ posėdį liudijusios V. B. (nukentėjusiojo teta) ir G. B. (nukentėjusiojo močiutė) neva matė jį Å¡alia iÅ¡ įvykio

vietos važiuojantį į (duomenys neskelbtini)

kaimÄ , nors toje pačioje įvykio vietoje buvę V. B. ir O. B.,

kaip minėta aukščiau, jo nepastebėjo. Tuo pačiu metu, kaip neva jį (S. L.) matė V. B. ir G.

B., jau Č. B. neva matė jį važiuojantį priešinga

kryptimi iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys

neskelbtini) link. Liudytojas V. K. taip pat neva mane matė jį

važiuojantį tuo pat metu kaip V. B. ir G.

B., tik važiuojantį priešinga kryptimi (nuo (duomenys neskelbtini)) už keliolikos kilometrų esančioje sankryžoje. Šie

prieštaravimai taip pat nuosprendyje nebuvo pašalinti. Be to, V. B., nurodė, kad jis (S. L.) mašinoje buvo vienas, o O. B. ir

pats nukentėjusysis - kad su J. V.. Ir šie prieštaravimai

taip pat nuosprendyje nebuvo pašalinti.

Nuteistojo nuomone, pagal byloje surinktus įrodymus taip

iÅ¡eina, kad jis per trumpÄ laikÄ keliolikos kilometrų spinduliu spėjo

pasirodyti skirtingai apsirengęs, vienu metu skirtingose vietose, tuo pačiu

metu važiuoti priešingomis krytimis, jei tikėti nukentėjusiojo ir liudytojų B.,

Č. B., V. K., Z. B.,

E. L. ir M. S. parodymais, ir dar ne

vienÄ kartÄ . Todėl, nuteistojo teigimu, akivaizdu, jog byloje esantys įrodymai

neabejotinai nepatvirtina aplinkybės, jog jis buvo įvykio vietoje ir paneigia

teismo iÅ¡vadÄ , kad jis neva 2009-03-05 grįžo į (duomenys neskelbtini) rajonÄ savo automobiliu, kur buvo palikta technika, o per

pietus pakeliui

vykęs namo sumušė M. B..

Net pats nukentėjusysis nurodė, kad jis (S. L.) neva važiavo iš savo namų, bet ne

namo. Be to, nebuvo ir nėra byloje jokių

įrodymų, kad į (duomenys neskelbtini) rajonÄ jis

vyko su automobiliu (niekas, tarp jų, ir teismas neįvardino, nei kas atvežė jo

technikÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajonÄ , nei

kur jÄ paliko, nei kada atvyko bei pasiėmė ir ar tai padarė vienas). Nuteistojo

nuomone, tokia teismo išvada ne tik kad nepagrįsta įrodymais, bet ir negali

būti logiška, nes tokiu atveju jis 2009-05-03 turėjo iš namų nuvykti į (duomenys

neskelbtini) rajonÄ , apsėti (duomenys

neskelbtini) kaimuose esančius apie 10 ha žemės, grįžti

namo, po to vėl vienas nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajonÄ kažkur laukuose pasiimti ten paliktÄ technikÄ ir

grįžti namo vienu metu ir automobiliu, ir traktoriumi su priekaba bei sėjamÄ ja,

ir dar taip, kad daugybė liudytojų, kurie „puikiai“ prisiminė jį su automobiliu

tÄ dienÄ , neprisimintų vykstančio pirmyn ir grįžtančio pro jų namų langus.

Todėl liko nepaneigtos jo nurodytos aplinkybės, kad į (duomenys neskelbtini) rajonÄ jis buvo nuvykęs be automobilio ir ten buvo įvykio

metu.

Nuteistojo teigimu, teismas taip pat nepašalino ir byloje

esančių prieštaravimų dėl paties įvykio ir nukentėjusiojo dalyvavimo jame.

Nurodo, kad liudytojas Z. B. savo parodymuose nurodė, kad

matė jį (S. L.) 2009-05-03 2-3 val. po pietų prie

parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)

kaime. Taip pat liudytojas nurodė, kad „M., gyvena netoli parduotuvės ir kad jis (M. B.)

matė, kad šis

žmogus buvo tuo pačiu laiku, kai jį matė atbėgęs į parduotuvę“. Nors pagal kitas bylos aplinkybes, ir paties nukentėjusiojo M. B. parodymus, jis tuo metu (2009-05-03 2-3 valandÄ po pietų) buvo

be sÄ monės už keliolikos kilometrų nuo parduotuvės. Kitas liudytojas M. S. (6 metus

draugaujantis su nukentėjusiuoju) nurodė, kad 2009-05-03 važiavo į žvejybÄ ir

prie tos pačios (duomenys neskelbtini) kaimo

parduotuvės neva pamatė jį (S. L.). Taip pat liudytojas

nurodė, kad „po

to susitiko po žvejybos vėlai vakare sutemus su M. B.,

jis papasakojo jam, kad jį užsipuolė,

kiek suprato, tas pats pusnuogis vyriškis. Jis (M. S.)

paklausė, kas toks pusnuogis gali po (duomenys neskelbtini) bėgioti. M. pasakė, kad jį pusnuogis žmogus užsipuolė

šiandien“. Liudytojas dar nurodė, kad „M. išvežė į ligoninę po to,

kai jis susitiko jį visÄ kruvinÄ â€œ. Tačiau,

pasak paties nukentėjusiojo, jis nuo 14.30 val. su jokiais draugais nebuvo

susitikęs ir tÄ vakarÄ bei naktį praleido Alytaus ligoninėje. Be to, įvykio

metu jis nebuvo sumuštas iki kraujo, buvo tik gumbai ir nubrozdinimai. Taigi, liudytojų

Z. B. ir M. S. parodymai paneigia

paties nukentėjusiojo bei jo artimų giminaičių versijÄ , kad įvykio metu jis

(nukentėjusysis) buvo įvykio vietoje ir vėliau ir dėl tariamo S.

L. sumušimo važiavo į ligoninę 2009-05-03. Tai akivaizdūs prieštaravimai, kurie

apkaltinamajame

nuosprendyje nebuvo pašalinti. Jei teismas patikėjo šių liudytojų

parodymais dėl to, jog jie tariamai matė jį (S. L.) (duomenys

neskelbtini) kaime, teismas privalėjo arba patikėti ir

jų parodymais dėl nukentėjusiojo buvimo vietos įvykio metu (kad jo ten nebuvo)

arba visus šių liudytojų parodymus motyvuotai atmesti. Tačiau teismas šiuos

prieštaravimus paliko ir dėl jų nepasisakė. Taip pat neįvertino šių liudytojų

parodymų ir baudžiamosios atsakomybės, apie kuriÄ jie buvo įspėti, už melagingus

parodymus, davimo klausimu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog ir pats

nukentėjusysis nebuvo įvykio vietoje bei nebuvo sumuštas liudija ir kiti byloje

esantys ir nuosprendžiu neišspręsti prieštaravimai. M. B. nurodė,

kad kai jį neva jis (S. L.) vijosi, priešais atbėgo jo

gelbėti V. B. ir

buvo su juo iki neatvažiavo mama bei teta su močiute. TÄ patvirtino ir pats V. B.. Tačiau G. B. (močiutė ir V. B. mama) teismo posėdžio metu nurodė, kad V. B. į įvykio vietÄ atbėgo tik po

to, kai atvyko ji su V.

B.. 2009-05-04 raÅ¡te policijai M. B. nurodė, kad jis buvo be sÄ monės iki jį greitoji medicinos pagalbÄ nenuvežė į ligoninę. Tuo tarpu V.

B. nurodė, kad kai jis pribėgo prie sūnaus, šis verkė, iš burnos ėjo

putos, t. y. nurodė prieÅ¡ingai, kad jis sÄ monės nebuvo praradęs.

Tai patvirtino ir G. B.,

nurodžiusi, kad „M.

sėdėjo prie priekabaitės, apsiverkęs“. Be

to, kaip nukentėjusysis visas sumuštas galėjo iššokti iš važiuojančio

traktoriaus ir nepakliÅ«ti po jo ratais ir kodėl sÄ monę prarado, nubėgęs kelis Å¡imtus

metrų, o ne iš kart po to, kai neva jam buvo suduota daug smūgių akmeniu į

galvÄ . Be to, V. B. nurodė, kad atvykusi į įvykio vietÄ

ji dar apie pusvalandį ieškojo J. V.. Tik tada

nukentėjusysis buvo vežamas dar namo, ir tik po to - į Varėnos poliklinikÄ bei

Alytaus ligoninę. Tad akivaizdu, jog jei nukentėjusysis būtų buvęs iš tikrųjų

sumuÅ¡tas ir praradęs sÄ monę, jį į gydymo įstaigÄ bÅ«tų iÅ¡vežusi greitoji pagalba

arba tai padarę atskubėję tėvai. Tačiau buvo kažkodėl delsiama tai padaryti.

Sužalojimo laikas - 14.30 val., tačiau į medikus kreiptasi tik po kelių

valandų, tai pavirtina ir faktas, jog Varėnos poliklinika, kuri yra per kelis

metrus nuo policijos, apie sužalojimÄ pranešė policijai 19.11 val. Be to,

2009-05-04 dienos

specialisto išvadoje iš viso nurodyta, kad M. B. kreipėsi

į poliklinikÄ tik kitÄ dienÄ , t. y.  2009-05-05. Liudytojai B. nurodė, kad atvykus moterims buvo skambinta policijai, bet

policija praneÅ¡imÄ iÅ¡ O.

B. užfiksavo tik 16.27 val., t. y.

praėjus kelioms

valandoms po įvykio. Be to, jei

nukentėjusysis buvo be sÄ monės, tai kodėl policija, priskyrusi įvykį kÅ«no

sužalojimui ir B kategorijai (B - vidutinio sunkumo) neatvyko įvykio vietÄ . Gal

todėl, kad M. B. nebuvo praradęs sÄ monės ir nebuvo

sužalotas. Be to, pranešime nurodoma, kad O. B. nurodė, jog S.

L. tik apmėtė traktorių ir jo sūnų akmenimis, bet sūnaus nedaužė.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, konstatuodamas, kad

neva jis (S. L.), suduodamas apie 20 smūgių į galvos

sritį ir kaklo vietas, tuo padarydamas M. B. paviršinius

odos nubrozdinimus abiejų ausų kauÅ¡elių srityse, galvos sumuÅ¡imÄ , lengvÄ galvos

smegenų sukrėtimÄ ir tuo jį nežymiai sužalodamas, visai nekreipė dėmesio į tai,

kad paties nukentėjusiojo ir visų nukentėjusiojo liudytojų parodymai dėl

sužalojimo pobūdžio iš esmės prieštarauja 2009-05-04 specialisto išvadai. Taip

iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad nukentėjusysis nurodo skausmingumÄ Äiuopiant

kaktos sritį, momens - smilkinkaulio sritis abipus ir pakaušį. Tačiau pats nukentėjusysis ir

liudytojai B., V. K. parodymuose

nurodė, kad ant M. B. kaktos ir kitų galvos vietų

2009-05-03 ir vėliau matė apie 20 gumbų. Be to, matė

ir sužalotÄ kaklÄ bei patinusiÄ rankÄ . Teisme buvo iÅ¡keltas Å¡is prieÅ¡taravimas,

kodėl specialistas L. U. kitÄ dienÄ po sužalojimų nematė

20 gumbų, sužaloto kaklo bei patinusios rankos ir iÅ¡vadoje aprašė tik skausmingumÄ Äiuopiant

kaktos sritį, momens - smilkinkaulio sritis abipus ir pakaušį. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje šio prieštaravimo

nepašalino.

Nuteistasis S. L. mano, kad esant

aukščiau nurodytiems prieštaravimams bei neišsklaidytoms abejonėms dėl

apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų paties įvykio ir jo eigos, Varėnos rajono

apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendis turėtų būti panaikintas kaip

nepagrįstas ir pažeidžiantis nekaltumo prezumpcijÄ .

Teismo

posėdžio metu nuteistasis S. L. ir jo gynėjas prašė

nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nukentėjusysis

M. B. ir jo atstovas adv. Aivaras Raišutis prašė

apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkintinas. Varėnos rajono apylinkės

teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendis naikintinas, kadangi neįrodyta, jog

kaltinamasis S. L. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ,

numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir priimtinas naujas –

išteisinamasis nuosprendis S. L. atžvilgiu (LR BPK 328

str. 1 d.).

Kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus,

ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios

instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis

neįrodyta, jog kaltinamasis S. L. dalyvavo padarant jam

inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip matyti iš

skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, S. L. yra

nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 3 d. apie 14.30 val. – 15 val. (duomenys

neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia sudavė smūgį su rankoje laikytu

akmeniu M. B. į kaktos sritį, o po to sudavė su ranka dar

apie 20 smūgių į galvos ir kaklo vietas, tuo padarytas M. B. paviršinius

odos nubrozdinimus abiejų ausų kauÅ¡elių srityse, galvos sumuÅ¡imÄ , lengvÄ galvos

smegenų sukrėtimÄ ir tuo jį nežymiai sužalodamas (b.l. 69).

Taigi,

pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį S. L. atžvilgiu, vadovavosi nukentėjusiojo M.

B., liudytojų V. B. (nukentėjusiojo tėvo), O. B. (nukentėjusiojo motinos), G. B. (nukentėjusiojo

močiutės), V. B. (nukentėjusiojo tetos), Č.

B., V. K., J. B., Z. B., E. L., M. S. parodymais,

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 321/09 (06) dėl nukentėjusiajam M. B. padaryto sveikatos sutrikdymo, Varėnos rajono

policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio postinio S.

M. tarnybiniu pranešimu.

Kolegija laiko pagrįstais nuteistojo S. L. skundo

argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tik

prielaidomis ir abejotinais, prieštaringais duomenimis. Kolegijos nuomone, pirmosios

instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai

vadovavosi tik nukentėjusiojo ir jo artimų giminaičių ir draugų parodymais, kuriuose

yra esminių teismo nepašalintų prieštaravimų, todėl apeliacinės instancijos

teismas abejoja šių parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas

skundžiamame nuosprendyje nepanaikino prieštaravimų tarp šių liudytojų

parodymų, todėl priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį S. L. atžvilgiu

nesant pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo dalyvavimÄ

padarant nusikalstamÄ veikÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas

apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesivadovavo liudytojos N. L. parodymais

ir skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog kritiškai vertina liudytojos N. L. (nuteistojo sesers) parodymus, kuriais siekiama

palengvinti brolio padėtį. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos

teismas nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiojo liudytojų (šeimos narių ir

draugų) parodymais, kurie be kita ko, dar gi prieštaringi, o liudytojos N. L. parodymus vien dėl to, kad ji yra kaltinamojo sesuo,

nepagrįstai vertino kritiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas

apkaltinamÄ jį nuosprendį, visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojų H.

D., V. K., V. K., D. B., J. V. parodymus, nuosprendyje

nenurodė, dėl kokių priežasčių šiais liudytojų parodymais nesivadovavo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik nurodė, kad kitų apklaustų

byloje liudytojų parodymais nėra kategoriškai patvirtinama, kad kaltinamasis S. L. 2009-05-03 14.30 – 15 val. laikotarpiu būtų buvęs (duomenys

neskelbtini) kaime ir tuo metu sėjęs.

Kaip matyti iš

liudytojo V. K. parodymų, jis patvirtino, kad 2009-05-01

buvo su S. L. Šalčininkų rajone. Nurodė, kad S. L. važiavo sėti, o jis (V. K.)

nuvežė jam grÅ«dus, su traktoriumi nutempė priekabÄ su grÅ«dais ir ten paliko. V. K. patvirtino, kad jis matė kaip S. L. grįžo

gal 3 ar 4 dienÄ , kai baigė sėti. Matė, kaip jis parvažiavo su traktoriumi. S. L. pravažiavo netoli V. K. namų.

Tai buvo vakaras. Nurodė, kad 2009-05-03 jis buvo namie. Taigi, sprendžiant iš

tokių liudytojo V. K. parodymų, S. L. 2009-05-01-

2009-05-03 dienomis sėjo (duomenys neskelbtini) rajone, o namo grįžo su

traktoriumi.

Liudytoja H. D. taip pat patvirtino faktÄ , kad 2009-05-03 apie 12-13

val. ji (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone kalbėjo su S. L., kuris jai už 100 Lt pažadėjo apsėti grikiais jos

laukus. Taigi, ši liudytoja patvirtino, kad S. L. išties

tÄ dienÄ , t.y. 2009-05-03 apie 12-13 val. buvo (duomenys neskelbtini) rajone,

kuris traktoriumi sėjo laukus.

Liudytojas J. V. parodė, kad jis girdėjo, jog buvo sumuštas B. sūnus, bet daugiau nieko

nurodyti negalėjo. Jis patvirtino, kad 2009-05-03 jis su L. niekur

nevažiavo, tÄ dienÄ buvo ant kapų, buvo vienas. Laukuose jis nieko nematė, S. L. tÄ dienÄ susitikęs nebuvo. Taigi, liudytojas

nepatvirtino, kad jis 2009-05-03 buvo kartu su S. L. pastarojo

automobilyje.

Liudytoja N. L. (nuteistojo S. L. sesuo) parodė,

kad 2009-05-02 apie 13-14 val. ji atvažiavo pas mamÄ , kieme stovėjo brolio (S. L.) maÅ¡ina. Ji paklausė, ar yra S., mama jai atsakė, kad

S. sėja (duomenys neskelbtini) rajone ir tikriausiai šiandien negrįš, nes

reikia baigti sėti. Liudytoja N. L. parodė, kad ji

išvažiavo 2009-05-03 apie 17-18 val. S. L. mašina yra

tamsiai mėlynas Golfas. N. L. patvirtino, kad ji visÄ

laikÄ buvo sodyboje, brolio automobilis visÄ laikÄ stovėjo kieme. Ji brolį

pamatė tik po švenčių, gal birželio mėnesį. Taigi, liudytoja N.

L. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2009-05-02 13-14 val. iki 2009-05-03

17-18 val. S. L. automobilis Golf, tamsiai mėlynos spalvos,

stovėjo prie namo kieme.

Skunde

privataus kaltinimo tvarka nukentėjusysis M. B. parodė,

kad 2009-05-03 S. L. pasiėmė nuo žemės akmenį ir puolė

link jo bėgti, užšokęs ant traktoriaus laiptelių, trenkė jam kiaušinio formos

akmeniu tiesiai į kaktÄ . Nurodė, kad tuo pačiu akmeniu jam trenkė į įvairias

kūno vietas 20 kartų. Nurodė, kad jis iššoko iš traktoriaus ir pradėjo bėgti, S. L. jį vijosi. Parodė, kad jis bėgo link savo tėvo, jam

aptemus akyse, jis nukrito be sÄ monės. Kai jis atsipeikėjo, tėtis buvo Å¡alia,

skambino mamai O. B.. Atvažiavus mamai, jis buvo

pasodintas į automobilį ir nuvežtas į Varėnos rajono ligoninės priėmimo skyrių,

o iš ten su greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Alytų, kur jam darė

galvos rentgeno nuotraukas. Po sumušimo jam iškilo 13-14 gumbų, buvo ištinusi

ranka, skaudėjo kaklÄ , buvo nubrozdintos ausys, pykino, jis vėmė.

Kaip matyti iš

Specialisto išvados G 321/09 (06) M. B. buvo nustatyti

nubrozdinimai abiejų ausų kaušelių srityse, galvos sumušimas, lengvas galvos

smegenų sukrėtimas. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos

sutrikdymas (b.l. 8-9).

Nors M. B. skunde nurodė, kad jam akmeniu buvo smūgiuota į

įvairias kūno vietas 20 kartų, po sumušimo jam iškilo 13-14 gumbų, tačiau

tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jo kūno sumušimo, 13-14 gumbų po

sumušimo atsiradimo, nepatvirtinti Specialisto išvada, kadangi Specialisto

išvadoje nenurodyta, jog buvo nustatyti kokie nors gumbai galvos srityje, ar

kokie nors objektyviai matomi kitų kūno vietų sužalojimai. Specialisto išvadoje

tik nurodyta, kad čiuopiant kaktos sritį, momens – smilkinkaulio sritis abipus

ir pakaušį, buvo nurodomas skausmingumas. Objektyviai buvo nustatyti tik

dešinės ausies kaušelio viršutiniame krašte 1,5x0,5 cm ir kairės ausies

kaušelio viršutiniame krašte 1x0,5 cm odos nubrozdinimai šviesiu rudu,

standžiu, iškilusiu paviršiumi. Taip pat buvo nurodomas skausmingumas čiuopiant

dešinės plaštakos nugarinį paviršių III-V delnakaulių srityje. Taigi,

Specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog M. B. po jo

sužalojimo būtų buvę atsiradę kokie nors akivaizdūs galvos srities ar kitų kūno

vietų sumušimo požymiai – kraujosruvos, gumbai, žaizdos ir pan.

Esant neatitikimams

tarp M. B. nurodomų jo sužalojimų (gumbų) ir Specialisto

išvadoje nenurodomų tokių M. B. sužalojimų, kolegija turi

pakankamÄ pagrindÄ abejoti M. B. nurodomų sužalojimų

atsiradimo aplinkybėmis, nes Specialisto išvadoje nurodomas skausmingumas nukentėjusiojo

nurodomose vietose (galvos srityje, rankoje), gali būti vertintinas tik

subjektyviai, kadangi skausmingumas nepasireiškia akivaizdžia forma ir

Specialisto vertintas tik pagal nukentėjusiojo žodžius. Objektyviai

nukentėjusiajam buvo nustatyti tik nubrozdinimai abiejų ausų kaušeliuose,

kurie, galimai galėjo atsirasti nebūtinai nukentėjusiojo nurodomomis

aplinkybėmis, t.y. S. L. jį sužalojus akmeniu.

Be to, taikinamojo

teismo posėdžio metu M. B. parodė, kad jam buvo smogta 25

smÅ«gius į galvÄ . Nors skunde privataus kaltinimo tvarka M. B.

buvo nurodę, kad jam buvo smūgiuota 20 kartų. O teisiamojo posėdžio metu

nukentėjusysis M. B. parodė, kad jam buvo smūgiuota 20-25

smūgiai į galvos ir kaklo sritis. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl jam

padarytų smūgių skaičiaus nebuvo nuosekli. Nukentėjusysis M.

B. parodė, kad S. L. buvo automobilyje kartu su J. V., tačiau J. V. tokias aplinkybes,

kad jis tÄ dienÄ buvo su S. L., neigė. Nukentėjusysis

teismo posėdžio metu parodė, kad jam galvoje buvo 13-14 gumbų įvairiose galvos

vietose, tačiau Specialisto išvadoje nekonstatuoti tokio pobūdžio sužalojimai

(gumbai).

Liudytojas V. B. (nukentėjusiojo M. B. tėvas)

parodė, kad jis matė S. L. bėgantį nuogÄ , tik su Å¡ortais.

Parodė, kad ant jo (sūnaus) matėsi sumušimų žymės, gumbai, buvo apdraskytos

ausys. Tačiau, kaip jau minėta, Specialisto išvada nepatvirtinta, kad ant

nukentėjusiojo kūno būtų buvę nustatyti kokie nors gumbai, todėl liudytojo V. B. parodymai turi būti vertintini kritiškai, nes jie

prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims apie nukentėjusiajam

padarytų sužalojimų pobūdį.

Liudytoja O. B. (nukentėjusiojo M. B. motina)

parodė, kad jai paskambino vyras ir pasakė, kad ModestÄ sumušė L. Ji matė, kaip

L. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . S. L. sėdėjo

maÅ¡inoje su tamsiais rÅ«bais, stiklai tamsÅ«s, bet jo veidÄ ji gerai matė.

Liudytoja G. B. (nukentėjusiojo močiutė) parodė, kad jai paskambino

marti O. ir pranešė, kad sumuštas jos anūkas. Ji su dukra V. nuvažiavo į (duomenys

neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) posÅ«kio. Pamatė mėlynÄ maÅ¡inÄ , kuria

važiavo S. L., kuris buvo šviesiai apsirengęs. Jis

važiavo link (duomenys neskelbtini), nes liudytoja su juo prasilenkė. Liudytoja

nurodė, kad matė, kaip į nukentėjusįjį bėgo tėvas nuo savo traktoriaus, kuris

buvo kitame lauke, kur kultivavo. Parodė, kad paskui atvažiavo Modesto motina O.

G. B. parodė, kad matėsi guzai ant nukentėjusiojo galvos,

jie buvo dideli, guzai laikėsi gal porÄ savaičių, paskui pamėlynavo. V. B. (nukentėjusiojo tėvas) atbėgo, kai liudytoja

atvažiavo.

Taigi, kaip

matyti iš liudytojos G. B. parodymų, ji teigė, kad S. L. buvo apsirengęs šviesiai, tačiau liudytojo V. B. teigimu, S. L. buvo nuogas, tik

su šortais, o liudytoja O. B. parodė, kad S. L. buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Taigi, minėtų

liudytojų V. B., O. B., G. B. (t.y. nukentėjusiojo motinos, tėvo ir močiutės)

parodymai dėl nuteistojo S. L. drabužių iš esmės

skirtingi, todėl kolegija turi pakankamÄ pagrindÄ vertinti minėtų liudytojų

parodymus kritiškai, kadangi jie esmingai skiriasi.

Be to,

kolegijos nuomone, liudytojos G. B. parodymai esmingai

skiriasi nuo nukentėjusiojo ir V. B. parodymų ir yra

nelogiški. O būtent, liudytoja G. B. parodė, kad ji,

atvažiavusi iki (duomenys neskelbtini) posūkio, matė nuvažiuojantį S. L. į link (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad

matė nuo savo traktoriaus bėgantį V. B. link sūnaus. Ir

tik vėliau atvažiavo M. motina O. Taigi, vadovaujantis G. B. parodymais,

įvykio aplinkybės bÅ«tų tokios, kad ji su savo dukra V. atvyko į įvykio vietÄ greičiau,

nei iki nukentėjusiojo M. B. atbėgo liudytojas V. B. ir atvažiavo liudytoja O. B.,

nors liudytojas V. B. parodė, kad į įvykio vietÄ

atvažiavo jo žmona (O. B.) ir sesuo (V.

B.) su motina (G. B.) už 10-15 minučių ir

L. jau nebuvo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad liudytojų

V. B. ir G. B. parodymai dėl įvykio

aplinkybių esmingai skiriasi, dėl to vertintini kritiškai.

Liudytoja V. B. (nukentėjusiojo teta) parodė, kad kai ji atvažiavo,

tėvas (liudytojas V. B.) jau stovėjo prie vaiko visas

uždusęs su telefonu rankoje, nors ši liudytoja atvažiavo kartu su liudytoja G. B., kuri parodė priešingai, t.y. ji teigė, kad ji matė

bėgantį tėvÄ nuo savo traktoriaus, jis buvo kitame lauke, kur kultivavo. Taigi,

net ir vienu automobiliu atvažiavusių liudytojų G. B. ir V. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių skiriasi. Liudytoja V. B. parodė, kad S. L. mašinoje buvo

vienas arba šviesiai apsirengęs, arba nuogas, tačiau O. B. parodė,

kad S. L. mašinoje buvo su tamsiais rūbais. Liudytojos V. B. teigimu, ji matė 18 gumbų ant M. kūno, plika akimi

sprando srityje gerai matėsi gumbai, kairė ranka buvo apdaužyta, patinusi, ant

kaktos matėsi gumbas, tačiau tokių sužalojimų, kaip jau buvo minėta,

Specialisto išvadoje nekonstatuota.

Esant

nurodytoms aplinkybėms, kolegija turi pakankamÄ pagrindÄ abejoti Å¡ių liudytojų,

t.y. nukentėjusiojo M. B. šeimos narių parodymų

teisingumu, kadangi jie esmingai skiriasi.

Apklaustas

teismo posėdžio metu liudytojas Č. B. nepatvirtino, kad

matė įvykio aplinkybes, t.y. paties nukentėjusiojo M. B. sumušimo

fakto nematė, o tik nurodė, kad su kaimynais V. ir V. K. gėrė

alkoholinius gėrimus. Jis nurodė, kad girdėjo iš žmonių, kad S.

L. sumušė M. Nurodė, kad L. prieš

du metus jį (Č. B.) irgi sumušė. Parodė, kad matė kaip L. važinėjo su Golfu. Parodė, kad

matė kaip L. važiavo ieškoti K. ir

pravažiavo pro jo namus. Jis gėrė tÄ dienÄ 2 butelius vyno po 0,7 l. Tačiau

liudytoja D. B. nurodė kitas įvykio aplinkybes, teigdama,

kad ji tÄ dienÄ gėrė su V.ir V. K. ir Č.

B., savo vyru. Ji parodė, kad jie keturiese išgėrė 3 butelius degtinės ir

butelį alaus. Ji teigė, kad jie gėrė K. kambaryje. Ji gėrė, kol laikėsi ant

kojų, paskui nuėjo gultis. B. dar pabuvo, paskui parėjo

namo apie 14 val. Taigi, kaip matyti iš minėtų liudytojų (sutuoktinių) parodymų,

skiriasi jų parodymai dėl geriamo alkoholio rūšies, be to, minėti liudytojai

skirtingai nurodo girtavimo vietÄ . IÅ¡ Č. B. parodymų

matyti, kad buvo geriama pas jį namuose, tačiau liudytoja D.

B. parodė, kad buvo išgėrinėjama pas K. Kad buvo išgėrinėjama pas K.,

patvirtino ir liudytojai V. ir V. K., kurie parodė, kad

buvo geriama pas juos namuose, buvo geriama degtinė ir alus.

K. patvirtino, kad liudytojas Č. B. jiems gyrėsi, jog

jam už liudijimÄ teisme jam buvo sumokėta 50 litų. Nors liudytojai

K. nepatvirtino, kad Č. B. buvo prašomas duoti

neteisingus parodymus teisme, tačiau kolegijai yra pakankamas pagrindas abejoti

liudytojo Č. B. parodymu teisingumu, kadangi jie iš esmės

skiriasi nuo liudytojų D. B. (jo sutuoktinės) ir

Kvietkauskų parodymų, kurių parodymai yra vienodi ir nuoseklūs. Be to,

liudytojas Č. B. parodė, kad jį S. L. prieš

du metus buvo sumušęs, todėl kolegijai yra pakankamas pagrindas manyti, kad

liudytojas Č. B. yra priešiškai nusiteikęs nuteistojo S. L. atžvilgiu, todėl galimai ir duoda nuteistajam S. L. nepalankius parodymus.

 Liudytojai Z. B., E. L.

ir M. S. skirtingai nurodė, iš kur nuteistasis S. L. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Liudytojas M. S. atvažiavo

iš (duomenys neskelbtini) pusės ir nurodė matęs,

kad jis S. L. jį pralenkė važiuodamas ta pačia kryptimi

kaip ir jis. Tuo tarpu liudytojai Z. B. ir E. L. atvažiavę iš (duomenys neskelbtini) pusės (iš priešingos krypties nei važiavo M.

S.) nurodė, kad S. L. juos aplenkė. Visi trys

liudytojai nurodė, kad matė S. L. prie (duomenys

neskelbtini) kaimo parduotuvės tuo pačiu metu. Taigi,

iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad S. L. tuo

metu važiavo dviem skirtingomis kryptimis ir tuo pačiu metu.

Be to, kaip matyti iš liudytojo M. S. parodymų,

jis nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini)

parduotuvės buvo sutikęs M., kuris pasakė, kad jį šiandien užsipuolė pusnuogis

žmogus. M. S. parodė, kad asmuo, vairavęs automobilį VW

Golf, buvo pusnuogis, apsijuosęs dubenį geltonais marškinėliais.  Šis

liudytojas nurodė, kad M. išvežė į ligoninę, po to, kai jis (liudytojas)

susitiko jį visÄ kruvinÄ . Taigi, tokie liudytojo M. S. parodymai

prieštarauja ne tik paties nukentėjusiojo M. B. parodymams,

kad jis nuo 14.30 val. su jokiais draugais nebuvo tÄ vakarÄ susitikęs ir tÄ

vakarÄ praleido Alytaus ligoninėje, bet tokie liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja

Specialisto išvadoje nustatytiems nukentėjusiojo sužalojimams, nes M. B. nebuvo konstatuoti jokie sukruvinimai, be to,

liudytojo M. S. parodymai apie S. L. aprangÄ ,

taip pat esmingai skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų, todėl liudytojo M. S. parodymai kolegijos vertintini kritiškai. Liudytojas Z. B. taip pat nurodė aplinkybes, kad matė, kaip M. B. buvo atbėgęs į parduotuvę, tačiau tuo metu

nukentėjusysis buvo ligoninėje, todėl ir šio liudytojo parodymai prieštarauja

byloje nustatytiems faktiniams duomenims.

Kolegija sutinka su nuteistojo S. L. apeliacinio

skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų

tarp liudytojų parodymų. Kad tuo pačiu metu S. L. buvo

skirtingose vietose nurodė ir kiti liudytojai: V. B. (nukentėjusiojo tėvas) nurodė,

kad S. L. po įvykio nuvažiavo ir daugiau jo tÄ dien jis

nematė. O. B. (nukentėjusiojo mama) parodė, kad

važiuodama į įvykio vietÄ matė S. L. važiuojantį į (duomenys

neskelbtini) kaimÄ , o atvažiavusi - daugiau jo nematė. Liudytoja

V. B. (nukentėjusiojo teta) ir G. B. (nukentėjusiojo

močiutė) parodė mačiusios S. L. šalia iš įvykio vietos

važiuojantį į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , nors

toje pačioje įvykio vietoje buvę V. B. ir O. B. jo nepastebėjo. Tuo

pačiu metu, kaip S. L. matė V. B. ir

G. B., jau Č. B. matė jį važiuojantį

priešinga kryptimi iš (duomenys neskelbtini)

kaimo (duomenys neskelbtini) link. Liudytojas V. K. taip pat parodė

matęs S. L. važiuojantį tuo pat metu kaip V. B. ir G. B., tik važiuojantį

priešinga kryptimi (nuo (duomenys neskelbtini))

už keliolikos kilometrų esančioje sankryžoje. Taigi, šie prieštaravimai tarp

liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo pašalinti.

Be to, V. B. parodė,

kad S. L. mašinoje buvo vienas, o O. B.

ir pats nukentėjusysis M. B. parodė, kad S. L. buvo su J. V., kai tuo tarpu J. V. neigė jo buvimÄ kartu su S. L..

Å ie prieÅ¡taravimai liudytojų parodymuose sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti S. L. kaltumu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ,

numatytÄ LR BK 140 str. 1 d. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios

instancijos teismas S. L. pripažino kaltu ir jį nuteisė

nesant pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, jog būtent S.

L. sužalojo nukentėjusįjį M. B., o vadovaudamasis tik

prieštaringais liudytojų parodymais.

Taigi, esant

nurodytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę

teikti liudytojų (nukentėjusiojo M. B. šeimos narių ir

draugų) teismo posėdžio metu duotiems parodymams, nei nuteistojo S. L. sesers ir liudytojų H. D., V. K., J. V. parodymams. Kolegijos

nuomone, nors liudytojai H. D., V. K.,

J. V. negalėjo patvirtinti, kad nuteistasis S. L. 2009-05-03 tarp 14-15 val. nebuvo (duomenys

neskelbtini) kaimo laukuose, tačiau pripažinti S. L. kaltu

padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d., vadovaujantis vien

liudytojų – nukentėjusiojo šeimos narių ir draugų parodymais – nėra pagrindo,

juolab, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, liudytojų nurodomos

aplinkybės skiriasi, todėl, esant bet kokioms abejonėms dėl nuteistojo S. L. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ,

visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis

nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas

inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas

jo buvimÄ pagrindžiant įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina

kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Be to, ir Europos Žmogaus Teisių

Teismas yra konstatavęs, kad visos abejonės, kurių

jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaip matyti iš

bylos medžiagos, esant prieštaravimams tarp liudytojų, kuriais grindžiama S. L. kaltė, parodymų, taip pat prieštaravimų tarp šių liudytojų

ir Specialisto išvadoje nustatytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų bei

atsižvelgiant į tai, kad tarp S. L. ir nukentėjusiojo M. B. tėvo V. B. yra susiklostę blogi

tarpusavio santykiai, kolegijai yra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusiojo

M. B. ir S. L. kaltinančių

liudytojų parodymų tikrumu, kuriais galimai siekiama tokiu būdu padėti V. B. spręsti tarp jo ir S. L. atsiradusius

nesutarimus.

Nors Specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad M. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau bylos

faktiniai duomenys nepatvirtina, jog šiuos sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajam

padarė būtent S. L.. Be to, pirmosios instancijos teismas

S. L. nuteisė už tai, kad jis akmeniu sudavė M. B. į kaktos sritį, o po to sudavė ranka dar apie 20

smūgių į galvos ir kaklo vietas, tuo tarpu nukentėjusysis M.

B. tvirtino, kad jam buvo smūgiuota į galvos ir kaklo sritį su rankoje

laikytu akmeniu. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas

konstatavo tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kokių net nenurodė pats

nukentėjusysis M. B..

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad S. L. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ,

bylos faktiniais duomenimis neįrodyta, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo

2010 m. gegužės 13 d. nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK

329 str. 1 p. pagrindu ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis S. L. atžvilgiu. S. L. išteisinus,

kaip neįrodžius jo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str.

1 d., S. L. neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajam M. B. jo patirtas advokato atstovavimo išlaidas, kurios buvo

priteistos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Kolegija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.,

n u s p r e n d ė :

nuteistojo S. L. apeliacinį skundÄ patenkinti.

Panaikinti Varėnos

rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ

nuosprendį: S. L., a.k. (duomenys

neskelbtini) iÅ¡teisinti neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ ,

numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nuosprendis

yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Kolegijos

pirmininkė                     (parašas)       Teresėlė Kazlauskienė

Kolegijos

teisėjai                          (parašas)       Audronė Kartanienė

                                                    (parašas)       Arūnas

Kisielius

Nuorašas

tikras:

Kolegijos

pirmininkė Teresėlė Kazlauskienė