2017-10-11 Nr. AB-18443-3-61-3-03059-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-872-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03059-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl poveikio priemonės ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2017 m. birželio 21 d. rašte Nr. (27)-A4-6508 nurodytą poveikio priemonę – skirtą įspėjimą bendrovei, taip pat panaikinant Agentūros 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. (27)-A4-8149 nurodytą sprendimą panaikinti skirtą įspėjimą bendrovei, konstatuojant, jog bendrovė pašalino pažeidimą, kurio pagrindu skirtas įspėjimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Centro skundą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia panaikinti Agentūros 2017 m. birželio 21 d. raštą ir jame nurodytą poveikio priemonę (įspėjimą) bei 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą, kuriuo šis įspėjimas panaikintas. Įvertinęs skundžiamų dokumentų turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundžia tarpinius dokumentus, kurie pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjas nebuvo išbrauktas iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo (toliau – ir Tvarkytojų sąrašas), o įspėjimas buvo panaikintas.

Teismas, atsisakydamas priimti skundą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-542-756/2016 suformuota praktika, kad tokio pobūdžio įspėjimas nėra laikomas savarankiška sankcija ir pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi. Teismo vertinimu, jeigu pareiškėjas nebūtų pašalinęs pažeidimų iki nustatyto termino ir būtų išbrauktas iš Tvarkytojų sąrašo, tokiu atveju pareiškėjas galėtų apskųsti sprendimą dėl išbraukimo iš Tvarkytojų sąrašo, o įspėjimas dėl išbraukimo būtų vertinamas tos bylos kontekste.

III. Pareiškėjas Centras atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2017 m. gegužės 30 d. nutarimui, kurio 6.6 punkte konstatuota, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 5 dalį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, inter alia (be kita ko) įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, gali būti skundžiamos teisme; teismas panaikina licencijas išduodančios institucijos sprendimą skirti poveikio priemonę, kai jis yra nepagrįstas ar neteisėtas (Viešojo administravimo įstatymo 368 str. (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 6 d., ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 91 str. 1 d. 3 p., 2 d.).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo 7 punkte išaiškinta, jog įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes – pareigą pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas; šios pareigos neįvykdymas per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą yra vienas iš pagrindų sustabdyti licencijos galiojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 str. 14 d., 16 d. 1 p.); įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra poveikio priemonė licencijos turėtojui, kuria siekiama, kad jis laikytųsi minėtų sąlygų ir reikalavimų; Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punkto nuostata aiškintina taip, kad licencijos galiojimas panaikinamas licencijos turėtojui paskyrus trečią per paskutinius dvejus metus įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, taigi licencijos galiojimas turi būti panaikinamas tada, kai licencijos turėtojas gauna trečią įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą per paskutinius dvejus metus neatsižvelgiant į tai, ar jis pašalino priežastis, dėl kurių prieš tai buvo skirti 2 įspėjimai ir dėl to licencijas išduodančios institucijos sprendimu tie įspėjimai buvo panaikinti.

Pareiškėjo teigimu, nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai bei teisinis reguliavimas patvirtina ir įrodo, kad įspėjimas (net jei jis ir buvo panaikintas licencijos išduodančios institucijos sprendimu) apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes ir todėl gali būti skundžiamas teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad įspėjimas (net ir jį panaikinus) yra poveikio priemonė, kurios skyrimo faktas galioja net 2 metus ir gali sukelti negrįžtamas pasekmes – subjekto licencijuotos veiklos nutraukimą. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. Nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Centro skundą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais motyvais, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ankstesnėse savo nutartyse yra nurodęs, jog Agentūros taikomos poveikio priemonės – įspėjimai - nėra laikomi savarankiška sankcija ir pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. KT6-N5/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6.6 punkte konstatavo kad „pagal Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 5 dalį Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, inter alia įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, gali būti skundžiamos teisme. Teismas panaikina licencijas išduodančios institucijos sprendimą skirti poveikio priemonę, kai jis yra nepagrįstas ar neteisėtas (Viešojo administravimo įstatymo 368straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 6 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis)”. LR Konstitucinis teismas minėto nutarimo 7 punkte nurodė, kad “įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes – pareigą pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas; šios pareigos neįvykdymas per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą yra vienas iš pagrindų sustabdyti licencijos galiojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 14 dalis, 16 dalies 1 punktas); įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra poveikio priemonė licencijos turėtojui, kuria siekiama, kad jis laikytųsi minėtų sąlygų ir reikalavimų “.

Aptartos LR Konstitucinio teismo nutarimo nuostatos suponuoja išvadą, jog ginčai dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės – įspėjimo, gali būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, konstatuotina, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. birželio 21 d. rašte Nr. (27)-A4-6508 nurodytos poveikio priemonės – įspėjimo, taip pat dėl sprendimo panaikinti skirtą įspėjimą, gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas