2020-11-18 Nr. AB-21605-3-62-3-01638-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2012-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01638-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (A.) B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 15 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 būrio 1 ir 2 sekcijose, nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Teigė, jog gyvenamosiose patalpose buvo 12–14 nuteistųjų, jose – po 7 dviaukštes lovas, kurios dažniausiai buvo užimtos, todėl neužtikrinta gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys yra apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių 2018 m. liepos mėnesį, kai gyvenamųjų vietų skaičius buvo sumažintas. Tvirtino, kad gyvenamojo ploto normą mažino baldų užimamas plotas. Šiose patalpose trūko vietos judėti, negalėjo pailsėti. Dėl patalpų perpildymo ginčo būryje trūko sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų ir praustuvių). Gyvenamosios patalpos buvo techniškai netvarkingos: grindys supuvusios, linoleumas išplyšęs, sienos ir lubos aptrupėjusios. Patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl jose kaupėsi drėgmė. Ant sienų buvo pelėsis. Šaltuoju metų laiku buvo žema oro temperatūra. Gyvenamosiose patalpose apšvietimas netinkamas, todėl buvo neįmanoma skaityti, rašyti ir pan. Reiškė pretenzijas dėl asbesto buvimo pastato konstrukcijoje. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, prarado socialinius įgūdžius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjui kalint 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose, vienam asmeniui nebuvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Ginčo gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinami pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pataisos namuose avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Grindų, sienų bei lubų danga tvarkinga, nenusilupusi. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina higienos normų reikalavimus atitinkančią bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus šildymas yra centralizuotas, todėl užtikrinamas tinkamas temperatūros palaikymas gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistųjų prašymų pagrindu jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpas valo patys nuteistieji, jie aprūpinami valymo priemonėmis. Duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Visuomenės sveikatos centrą ar Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų neturi. Įstaigos 1 sektoriaus gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant. 3 būrio sanitariniame mazge yra 2 unitazai ir 2 pisuarai, prausykloje 2 praustuvės, 1 dušo sietelis. Pareiškėjo sveikatos istorijoje duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, sąlygotus galimai netinkamų kalinimo sąlygų, nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais padarė jam neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, pareiškėjo teiginius, liudytojo G. G. paaiškinimus. Konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose iki 2018 m. liepos vidurio buvo 14 miegamųjų vietų, šiose patalpose periodiškai buvo nuo 12-14 nuteistųjų, liko nepaneigtos. Teismas nustatė, jog pareiškėjui kalint 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose (išskyrus laikotarpius, kuomet jis buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) jam teko atitinkamai nuo 2,5 iki 2,97 kv. m gyvenamojo ploto, taigi jis buvo laikomas tuo metu pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgta į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

7. Pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą taip pat siejo su sanitarinių įrenginių trūkumu. Teismas, atlikęs aritmetinius skaičiavimus, padalinęs maksimalų ginčo būryje buvusį nuteistųjų skaičių iš būrio sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičiaus, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), pažeidimo nustatyta.

8. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl neveikiančių pisuarų sanitariniame mazge suformuluota neapibrėžtai. Byloje nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl neveikiančių pisuarų pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoju apklaustas G. G., todėl įrodymais nepagrįstas, abstraktus pareiškėjo tvirtinimas dėl neveikiančių pisuarų nebuvo pagrindu atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo konstatavimui.

9. Iš į bylą pateikto statinio, kuriame buvo ginčo patalpos, techninės priežiūros žurnalo matyti, kad ginčo laikotarpiu atlikus statinio techninės būklės patikrinimus (2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. birželio 6 d.) nustatyta, kad statinio vidaus apdaila sudėvėta, tačiau, kokių konkrečiai patalpų vidaus apdaila sudėvėta, nenurodyta. Į bylą pateiktos 3 būrio 1 ir 2 gyvenamųjų patalpų nuotraukos patvirtino, kad 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos sienų būklė yra techniškai netvarkinga, jos vietomis yra nelygios, matosi tamsūs plotai, uždangstytos audeklais, grindų nesimato, todėl jų būklės negalima nustatyti. Teismo nuomone, šios nuotraukos patvirtina pareiškėjo argumentus dėl techniškai netvarkingos 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos. Tačiau byloje esančios 3 būrio 1 gyvenamosios patalpos nuotraukos paneigė pareiškėjo tvirtinimą dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkto reikalavimų nesilaikymo šioje patalpoje, nes jos sienų, grindų ir lubų būklė yra techniškai tvarkinga.

10. Teismas nurodė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas būtų atsisakęs, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl kitų nuteistųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti patalpas, negalėjimo suteiktomis priemonėmis išvalyti galimai esantį pelėsį, į bylą nepateikta, todėl akivaizdu, kad galimas pelėsis ginčo patalpoje buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovo atstovo atsakomybė šiuo aspektu yra negalima.

11. Atsakovo atstovas nurodė, kad 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Šią aplinkybę pagrindė į bylą pateiktos ginčo patalpų nuotraukos, todėl pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo atmesti kaip nepagrįsti.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK užtikrina HN 134:2015 14 punkto reikalavimus atitinkančią apšvietą gyvenamosiose patalpose. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Šį tvirtinimą atsakovo atstovas grindė 2018 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 88-514. Teismo nuomone, ši pažyma negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu tinkamą ir pastovų higienos reikalavimų ginčo patalpose laikymąsi, todėl sprendė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose pareiškėjo kalėjimo metu buvo užtikrinta HN 134:2015 reikalavimus atitinkanti dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra. Tai šiuo aspektu leistų konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų (netinkamos dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės) pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negalėjo būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde, gavęs atsiliepimą į skundą, nenurodė jokių aplinkybių dėl blogos stogo, kuriame buvo ginčo gyvenamosios patalpos, būklės, atliekamų jo remonto darbų, kuriuos nustačius būtų galima spręsti apie galimą stogo konstrukcijoje esančio asbesto sukeltą riziką pareiškėjo sveikatai, todėl vien asbesto buvimo faktas ginčo statinio stogo dangoje nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl jo pretenzijos dėl 1 lokalinio sektoriaus pastato, kuriame buvo 3 būrys, stoge esančio asbesto atmestos kaip nepagrįstos.

14. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo požiūriu, kad jis 392 dienas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. liepos 15 d. gyveno HN 134:2015 12 punkto reikalavimų neatitinkančioje 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje.

15. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų byloje vertinamu laikotarpiu poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

16. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, tai iš dalies kompensavo gyvenamosios vietos ploto trūkumą.

18. Tačiau, teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, bet pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (392 dienas), šis pažeidimas buvo nuolatinio pobūdžio (išskyrus trumpus laikotarpius, kuriais jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko 2,5 – 2,97 kv. m, be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, džiovinami daiktai, kiti įrenginiai). Taip pat byloje nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimo, pareiškėjui gyvenant 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, faktas. Teismas nusprendė, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti jam neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, daryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2 850 Eur.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje nustatytas bausmės atlikimo režimas skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo rėžimo, pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Pareiškėjas teismui pateikė prieštaringus duomenis apie kartu su juo Pravieniškių PN-AK ginčo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis. Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis.

22. Atsakovas tvirtina, jog pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 15 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – nustatęs, kad 392 paras bendrabučio tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, be to, nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. liepos 15 d. jis buvo laikomas techniškai netvarkingoje, HN 134:2015 12 punkto reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje, priteisė pareiškėjui 2 850 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK atlyginti. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo gyvenamojo ploto pažeidimą. Apelianto teigimu, pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo patalpose buvusių įrengtų miegamųjų vietų, gyvenusių asmenų skaičiumi, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Taip pat pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą vertino tinkamai ir ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo, pareiškėjo ir liudytoju apklausto kito nuteistojo pateiktų paaiškinimų visumą. Atsakovas nepateikė byloje duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius, kad 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose buvo įrengta 14 miegamųjų vietų, kuriuos iš dalies patvirtino ir liudytojo paaiškinimai. Atsakovo pateikti duomenys neišsamūs ir nenuoseklūs: nors teigė, kad 3 būryje (1–3 gyvenamosiose patalpose) iš viso buvo įrengta 30 miegamųjų vietų, tačiau nurodė, kad 2017 m. birželio 6 d. šiame būryje buvo 33 nuteistieji. Be to, net ir vadovaujantis atsakovo pateiktais duomenimis apie 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (12), atsižvelgiant į tai, kad šių patalpų plotas yra 35,62 kv. m, darytina išvada, kad minimali gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m), įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte, bet kokiu atveju buvo pažeista. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 2,5 kv. m iki 2,97 kv. m gyvenamojo ploto.

29. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo nepagrįstai konstatuoto Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

31. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (CK 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

33. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimų pobūdį (pareiškėjui ženkliai trūko gyvenamojo ploto, gyvenamąją erdvę mažino baldų ir daiktų užimamas plotas, pareiškėjas buvo laikomas techniškai netvarkingoje gyvenamojoje patalpoje), trukmę (392 paros) ir mastą (pažeistas Konvencijos 3 str.), atsižvelgusi į kitus byloje nustatytus reikšmingus kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, kurių intensyvumas šiuo atveju viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, yra nesuderinami su Konvencijos 3 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjo patirtos žalos pobūdį, yra pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, kurios mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė