2023-11-08 Nr. AB-19563-3-61-3-08350-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-662-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08350-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. M. (Y. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. M. (Y. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Y. M. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 23S148512, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2023 m. spalio 9 d. pašalinti skundo trūkumus (pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio; į bylą patekti išverstus į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus).

Teisme 2023 m. spalio 2 d. buvo gautas pareiškėjo patikslinimai byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Teismas, apžvelgęs nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjas, be kita ko, buvo įpareigotas pateikti pridedamų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė patikslinimus, įrodymą apie sumokėtą žyminį mokestį, ir rašytinius įrodymus, tačiau ne visi jie išversti į lietuvių kalbą ir (ar) nustatyta tvarka patvirtinti. Teismas vertino, kad ši aplinkybė laikytina pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas informavo pareiškėją, kad ši nutartis neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, pateikti skundą iš naujo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad pareiškėjui pateikus dokumentų vertimus, teismas nenurodė, kurio dokumento vertimas ir kodėl nėra priimtinas, teismo nutartis nemotyvuota, užkertanti kelią pareiškėjo teisei į veiksmingą apsaugos priemonę, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje.

Pareiškėjo teigimu, prieglobsčio prašytojas neturi pareigos pateikti dokumentų, kuriais jis grindžia grėsmę kilmės valstybėje, vertimo. Net jei, teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė dokumentų, kuriais jis grindžia savo prieglobsčio prašymą, vertimų, pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), 89 punkto ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/32/ES, nustatančios bendras prieglobsčio suteikimo procedūras (toliau – ir Direktyva), 10 straipsnio nuostatas, prieglobsčio prašytojo dokumentų vertimą užtikrina atsakovas, o pareiškėjas ir yra prieglobsčio prašytojas. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nagrinėjamu atveju būtent Migracijos departamentas yra įpareigotinas išversti pareiškėjo pateiktus dokumentus į lietuvių kalbą.

Pareiškėjas akcentuoja, jog prieglobsčio prašytojas turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi teisę paduoti skundą dėl priimto sprendimo prieglobsčio byloje. Asmens teisė apskųsti institucijos ir žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių, ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Nepriėmus skundo dėl netinkamai atlikto vertimo būtų nepagrįstai apribota užsieniečio, kuriam galimai kyla nepagrįsto ir žmogaus orumą žeminančio persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje, teisė skųsti institucijos sprendimą dėl to, kad jam nebuvo suteikta valstybės pagalba paduoti skundui.

Pareiškėjas taip pat papildomai pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-9204-809/2023, patvirtinančią, jog teismas gali kreiptis į atsakovą dėl bylos dokumentų vertimo užtikrinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė pridedamų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisė kreiptis į teismą negali būti varžoma, o dokumentų vertimą byloje turi užtikrinti atsakovas Migracijos departamentas.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, jeigu skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pagal ABTĮ 9 straipsnio 1 dalį administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba, o pagal 2 dalį – dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad dėl to, jog teismo nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, joje padarytos išvados yra tikrinamos nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, ir grąžinti skundą pareiškėjui (žr., pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-552/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 9, 25, 34 ir 36 straipsnių nuostatomis, įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus: pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio; į bylą patekti išverstus į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį, prie jo pateiktus priedus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pagrįstai nustatė skundo trūkumus, ir kad nustatytieji trūkumai trukdė pirmosios instancijos teismui pradėti administracinę teiseną.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, pažymi, jog nutartyje nenurodyta, kokių konkrečiai dokumentų vertimų pareiškėjas nepateikė, bei nurodo, kad pagal Aprašo 89 punkto ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/32/ES, nustatančios bendras prieglobsčio suteikimo procedūras, 10 straipsnio nuostatas pareiškėjo į bylą ne lietuvių kalba pateiktus dokumentus turėtų išversti atsakovas, kurio sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio yra skundžiamas.

Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, nustatymo, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams bei su tuo susijusių valstybės išlaidų apskaičiavimo ir jų padengimo, prieglobsčio prašytojų medicininės apžiūros ir amžiaus nustatymo tyrimo atlikimo organizavimo, užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų jiems išdavimo, užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo, Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio pabėgėlio ar užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, neturinčio Lietuvos Respublikoje sudaryto civilinės būklės akto įrašo, vardo ir pavardės pakeitimo leidime gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimų, susijusių su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu ir panaikinimu, priėmimo ir jų vykdymo tvarką, taip pat nustato Aprašo nuostatas įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją (Aprašo 1 p.).

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nustato papildomus tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse reikalavimus, siekiant Sąjungoje sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo tvarką (preambulės 12 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nei Aprašas, nei Direktyva nereglamentuoja teismų procesinės veiklos, taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo trūkumų pašalinimo / nepašalinimo, t. y. procesinių dokumentų lietuvių kalba pateikimo, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytomis Aprašo 89 punkto, numatančio Migracijos departamento veiksmus renkant duomenis, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, bei Direktyvos 10 straipsnio, reglamentuojančio tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą, nuostatomis, tačiau privalėjo atsižvelgti į ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje kreipėsi į atsakovą dėl bylos dokumentų vertimo užtikrinimo, pažymi, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktą skundą, patikslinimą ir prie jų pridedamus dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjo šalinant nustatytus skundo trūkumus teismui pateikti dokumentai ne visi išversti į lietuvių kalbą ir (ar) nustatyta tvarka patvirtinti, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėta aplinkybė laikytina pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, bei laikyti skundą nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą), taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nevaržo pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisės kreiptis į teismą pakartotinai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, dėl ko paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. M. (Y. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius