dfaffcf5-e5eb-4822-9d18-47997736ee3a · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-521-1109/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01666-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4; 21.11.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. gruodžio 9 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – pareiškėjui S. L., jo atstovui advokatui Romualdui Vitkui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei R.

G., ekspertams G. A. C., V. D., J. M. P., specialistui M. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. atstovo advokato Romualdo Vitkaus skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17000-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20118554409 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

Institucijos vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17000-2020 S. L. nubaustas už tai, kad 2020 m. liepos 8 d., 22.15 val. Kaune, Å ilainių pl. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 ± 0,02 promilės). Už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, S. L. paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.

S. L. atstovo skunde praÅ¡oma panaikinti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skunde nurodoma, kad nutarimas grindžiamas alkotesterio duomenimis bei teismo medicinos eksperto G. A. C. iÅ¡vada, visiÅ¡kai nevertinant policijos pareigÅ«nų veiksmų ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. Pažymima, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 503 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, pareigÅ«nai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ pirmiausia turėjo įvertinti bendrÄ asmens bÅ«klę, t. y. ne tik alkoholio kvapÄ , bet ir kalbos riÅ¡lumÄ , judesių koordinacijÄ , elgsenos adekvatumÄ ir pan. ir tik esant pagrįstiems įtarimams, kad asmuo neblaivus jo patikrinimas tęsiamas atliekant taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose numatytus veiksmus.

Å iuo atveju to nebuvo padaryta, iÅ¡ karto buvo pareikalauta pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, su kurio rodmenimis S. L. iÅ¡ karto nesutiko, prašė leisti pasitikrinti pakartotinai, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Skunde teigiama, jog alkotesterio rodmenų patikimumas priklauso nuo jo naudojimo sÄ lygų. Be to, r Kauno apskrities priklausomybės ligų centro metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006 m> gruodžio 13 d.) raÅ¡oma, kad alkotesterio rodmenys gali skirtis nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pÅ«timo metu įkvėptas ir iÅ¡kvepiamas oras maiÅ¡osi nevienodai.

Be to, pažymima, jog alkotesterio parodymai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (nutartys bylose 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Skunde nesutinkama su specialisto G. A. C. iÅ¡vada, kad 2020 m. liepos 8 d. 22.17 val. S. L. kÅ«ne, net ir įvertus kraujo tyrimo rezultatus, galėjo bÅ«ti 0,62 prom. alkoholio. Teigiama, jog skirtingose bylose to paties eksperto paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi: Kauno apygardos teisme 2019 m. gruodžio 4 d. nagrinėjant bylÄ dėl Kauno rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, Å¡is ekspertas parodė, jog negalėjo bÅ«ti, kad per valandÄ iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alino 0,67 prom. alkoholio, kitoje byloje G. A.

C. aiÅ¡kino, jog žmogus, jeigu jis ne komoje, gali eliminuoti nuo 0,10 promilės iki 0,40 promilės per valandÄ , priklausomai nuo įvairių faktorių – mitybos, sveikatos bÅ«klės, vaistų vartojimo, svorio, amžiaus, oro temperatÅ«ros (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. AN2-502-383/2019). Å ioje byloje specialistas iÅ¡vadÄ pateikė neturėdamas duomenų apie S. L. svorį, mitybÄ , jo vartojamus vaistus, todėl davė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir abejotinÄ iÅ¡vadÄ .

PareiÅ¡kėjo atstovas taip pat nurodo, kad daugelis ekspertų ir mokslininkų sutaria, jog tiksliausiai etilo alkoholio kiekis nustatomas atliekant kraujo tyrimÄ . Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi moksliÅ¡kai patvirtinta formule (Vidmarko formulė), pagal kuriÄ , suaugusio vyro kraujyje ramybės bÅ«senoje per 1 val. vidutiniÅ¡kai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio, maksimaliai per 1 val. gali redukuotis 0,25 promilės alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-41-2013, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-184-319/2019).

Skunde pažymima, jog S. L. į gydymo įstaigÄ kraujo tyrimui kreipėsi 23,15 val., t. y. praėjus 40 min. po protokolo suraÅ¡ymo. Per tÄ laikÄ niekur nebuvo nuvykęs ir neatliko jokių veiksmų, siekiant iÅ¡vengti ar sumažinti neblaivumÄ . Kraujas tyrimui paimtas 23.17 val., o vėliau jis patikrintas neblaivumui nustatyti ir suraÅ¡ytas medicininės apžiÅ«ros aktas Nr. 714. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 3718/2020(01) konstatuota, jog S. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta, o atlikus medicininę apžiÅ«rÄ neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti jokių S. L. neblaivumo požymių nenustatyta.

Šie duomenys, anot skundo autoriaus patvirtina, kad S. L. buvo blaivus, priešingu atveju remiantis teismo medicinos bei teismų praktika, jo kraujyje turėjo sumažėti alkoholio nuo 0,62 promilių iki 0,40 promilių. Vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau nei valandai laiko po pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-12-2013, Kauno miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-222-738/2016).

Å ios aplinkybės, pareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, priimant skundžiamÄ nutarimÄ , liko neįvertintos, kaip ir S. L. draugės E. J. paaiÅ¡kinimai, kad ji visÄ vakarÄ buvo kartu su pareiÅ¡kėju, jokio alkoholio nevartojo, alkoholio kvapo nejautė, be to, pareigÅ«nas atsisakė leisti pÅ«sti į alkotesterį antrÄ kartÄ . Visos Å¡ios aplinkybės, anot skundo autoriaus, duoda pagrindÄ teigti, kad tyrimas atliktas vienpusiÅ¡kai ir Å¡aliÅ¡kai. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 straipsnį kilti vien alkotesterio rodmenų nepakanka, bÅ«tini kraujo tyrimai.

Todėl ir administracinio nusižengimo atvejais, kuomet žymiai skiriasi alkotesterio duomenys ir atliktų medicininių tyrimų iÅ¡vados, reikėtų remtis specialistų iÅ¡vadomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-51-746/2016). Apibendrinant pateiktus argumentus, skunde reziumuojama, jog Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad S. L. automobilį vairavo neblaivus, todėl nutarimas turi bÅ«ti panaikintas. Atsiliepime į S. L. atstovo skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ .

Pažymima, kad byloje Valstybinės teismo medicinos ekspertas panaikino visus prieÅ¡taravimus. Jis iÅ¡vadas byloje pateikė vadovaujantis medicinos literatÅ«ros Å¡altiniais (nurodytas sÄ raÅ¡as iÅ¡ 37 Å¡altinių). Apsvaigimo nustatymo procedÅ«ros pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad alkotesterio atliktų matavimų duomenys neteisingi, nėra pagrindo. Patikros metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, jog jis buvo tinkamas naudoti. Pažymima, jog vertinant asmens atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, svarbus toks asmens neblaivumo laipsnis, kuris buvo vairavimo metu, todėl kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2AT-36-628/2018, 2AT-38/2014).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu. Nurodoma, jog paprastai pareigÅ«nai patikrinimÄ atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodyta prieÅ¡ingai. Å iuo atveju S. L. nenurodė, kad prieÅ¡ tikrinimÄ bÅ«tų vartojęs alkoholio ar kitų produktų, kurie galėtų iÅ¡kreipti rezultatÄ , todėl pareigÅ«nai laukti 15 min., kad atliktų pakartotinį matavimÄ , neprivalėjo.

Be to, S. L. nėra susijęs su eismo įvykiu, todėl pareigÅ«nai neturėjo teisinio pagrindo jo neblaivumÄ tikrinti pakartotinai, nes Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 5.5 p. nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai per patikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,5 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryta didelė turtinė žala – 0,41 prom. ir daugiau, ne anksčiau nei po 15 min. ir ne vėliau kaip po 30 min. nuo pirmo patikrinimo atlieka pakartotinį patikrinimÄ .

Å iuo atveju tokios sÄ lygos nebuvo nustatytos. Padarytas vienas Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų, nes asmuo bÅ«damas neblaivus valdė padidinto pavojaus Å¡altinį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios įrodytų, kad S. L. vairavo bÅ«damas blaivus, todėl praÅ¡oma skundo netenkinti, nutarimÄ palikti nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjas S. L. ir jo atstovas advokatas Romualdas Vitkus prašė skundÄ tenkinti jam nurodytais motyvais. S. L. teisme paaiÅ¡kino, kad 2020 m. liepos 8 d. po darbo svečiavosi pas draugus (duomenys neskelbtini), ketino pirkti kotedÅ¾Ä , todėl buvo atvykęs pasikonsultuoti dėl statybinių reikalų, nes draugas dirba statybų srityje.

Kol svečiavosi iÅ¡gėra arbatos, suvalgė pyrago. Prabuvo nuo 20.20 val. iki 21.20 val. Draugai gyvena Giraitėje. IÅ¡važiavęs iÅ¡ jų dar nuvyko į Romainius apžiÅ«rėti kelis kotedžus, po to važiavo dar apžiÅ«rėti vienÄ kotedÅ¾Ä Å ilainiuose ir Å ilainių plente sustabdė policijos pareigÅ«nai. Vyko reidas. Patikrinus bekontakčiu alkotesteriu pareigÅ«nas parodė pravažiuoti į kitÄ vietÄ . Iki to laiko iÅ¡vykę iÅ¡ draugų nieko nei valgė, nei gėrė. Kiek pavažiavęs ir sustojęs atėjo iki pareigÅ«no automobilio bagažinės, kur kitas pareigÅ«nas paklausė, ar jis vartojo alkoholį.

Atsakė, kad ne. Tada pareigÅ«nas iÅ¡pakavo antgalį, įstatė antgalį į alkotesterį ir davė jam pÅ«sti. Pamatęs rezultatÄ buvo Å¡oke, nes alkoholio buvo vartojęs prieÅ¡ tris dienas. Sakė pareigÅ«nams, kad tai neįmanoma, prašė, leisti dar kartÄ pÅ«sti, sakė, kad jis gali dėl to prarasti darbÄ , tačiau antrÄ kartÄ pÅ«sti neleido, jam buvo atsakyta, kad pareigÅ«nai to daryti neprivalo. Tada priėjęs prie kito pareigÅ«no klausė, ar nuo jo (pareiÅ¡kėjo) sklinda alkoholio kvapas, Å¡is atsakė, kad lauke neužuodžia.

Pamačiusi, kad kažkas vyksta, priėjo draugė (E. J.) ir sužinojusi visÄ situacijÄ klausė, kÄ jie gali padaryti. Tada jiems buvo pasakyta, kad gali nuvykti į gydymo įstaigÄ priduoti kraujÄ . Kai surašė protokolÄ â€“ maždaug po 20 min. jie nuvyko į Kauno 2-Ä jÄ klinikinę ligoninę, priimamajame pasakė situacijÄ , bet jiems buvo atsakyta, kad tokių paslaugų neteikia. Tada nuskubėjo į Klinikas, vairavo draugė. Klinikose jį priėmė, atliko apžiÅ«rÄ , neblaivumo požymių nenustatė, paėmė kraujÄ ir paleido.

Važiuojant namo pamatė kitÄ pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä ir sustoję prašė leisti pÅ«sti į alkotesterį, bet jam neleido. Jo kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta. Liudytoja E. J. parodė, kad yra S. L. sužadėtinė. 2020 m. liepos 8 d. apie 17 val. ji kartu su Simu po darbo grįžo namo. Simas iÅ¡vyko į krepÅ¡inio varžybas. Apie 20 val. jis grįžo ir kartu nuvykę į parduotuvę, nusipirkę pyrago nuvyko pas draugus (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini), kurie konsultavo juos bÅ«sto pirkimo klausimais.

Pas juos pabuvo apie valandÄ laiko. Alkoholio nevartojo. IÅ¡gėrė arbatos, suvalgė pyrago. Tada pasikonsultavus ji su S. L. iÅ¡vyko iÅ¡ draugų link (duomenys neskelbtini). Tenai apžiÅ«rėjo kotedžus ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vyksta reidas. (duomenys neskelbtini) sustojo, priėjo pareigÅ«nas, davė pÅ«sti į bekontaktį alkotesterį, (duomenys neskelbtini) papÅ«tė ir pareigÅ«nas liepė pravažiuoti toliau. Pavažiavus toliau, (duomenys neskelbtini) nuėjo link pareigÅ«nų.

Ilgai užtruko. Tada ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini) sumišęs, sakė, kad įpÅ«tė 0,62 prom., sakė, kad neduoda antrÄ kartÄ pÅ«sti. (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kino pareigÅ«nams, kad praras darbÄ , tačiau jam vis tiek nedavė pÅ«sti antrÄ kartÄ , tad klausė pareigÅ«no, ar nuo jo sklinda alkoholio kvapas, pareigÅ«nas atsakė, kad jaučia kažkokį kvapÄ . Ji pati pauostė, tačiau jokio kvapo nejautė. Tada su (duomenys neskelbtini) nuėjo prie kito pareigÅ«no, prašė dar kartÄ leisti pÅ«sti, tačiau jis nedavė.

Å io pareigÅ«no taip pat klausė, ar jaučiasi alkoholio kvapas, jis sakė, kad lauke neužuodžia. Kai (duomenys neskelbtini) surašė protokolÄ , jie paklausė, kur priduoti kraujÄ . Pasakė, kad artimiausioje gydymo įstaigoje. Jie nuvyko į artimiausiÄ ligoninę – Kauno 2-Ä jÄ klinikinę ligoninę, tačiau priimamajame jiems pasakė, kad kraujo neima, tada iÅ¡ karto važiavo į Klinikas. Nuvykus tenai, jos neįleido, užėjo tik (duomenys neskelbtini), ji laukė už durų. Po 1 val. (duomenys neskelbtini) išėjo.

Važiuojant link namų, pamatė kitÄ pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä , sustojo ir prašė leisti dar pasitikrinti alkotesteriu, tačiau neleido. Dėl viso Å¡ito (duomenys neskelbtini) prarado darbÄ ir žlugo jų planai, nenusipirko bÅ«sto. Po to kai surašė protokolÄ iki kraujo pridavimo, (duomenys neskelbtini) nei valgė, nei gėrė. Tam nebuvo laiko. Jiems buvo likę vos 40 min. iki kraujo pridavimo. Liudytojas Ž. T. parodė, kad 2020 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į svečius apie 20.20 val. pasikonsultuoti bÅ«sto pirkimo klausimais.

Jie ieÅ¡ko bÅ«sto, o jis dirba mÅ«rininku. Atvažiavus jokių (duomenys neskelbtini) girtumo požymių nebuvo – nei iÅ¡ kvapo, nei iÅ¡ elgesio neatrodė, kad jis bÅ«tų neblaivus. Jie gėrė arbatÄ , paÅ¡nekėjo ir apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo. Pas juos alkoholio nevartojo. Po to (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad pateko į reidÄ ir pripÅ«tė alkoholio, važiavo į Kauno 2-Ä jÄ klinikinę ligoninę, ten nepriėmė, tada į Klinikas, pasidarė kraujo tyrimÄ .

Nors tyrimas rodė 0 promilių, tačiau pareigÅ«nai to nevertino. (duomenys neskelbtini) pažįsta apie1,5 m. Susitinka į metus keletÄ kartų. Jam nežinoma, kad (duomenys neskelbtini) piktnaudžiautų alkoholiu. Liudytoja I. T. parodė, kad 2020 m. liepos 8 d. buvo susitarę, kad apie 20 val. pas juos į namus bÅ«sto pirkimo klausimais pasikonsultuoti su jos vyru (duomenys neskelbtini) atvažiuos (duomenys neskelbtini). Jie atsivežė pyrago. Kartu gėrė arbatÄ , valgė pyragÄ , alkoholio nevartojo.

Jokių (duomenys neskelbtini) neblaivumo požymių nepastebėjo. Jokių įtarimų, kad jis bÅ«tų iÅ¡gėręs, nebuvo. Simas atrodė blaivus. Kalba buvo riÅ¡li. Jie pasikonsultavo ir iÅ¡važiavo. Paskui jai (duomenys neskelbtini) pranešė, kad jie pakliuvo į reidÄ ir (duomenys neskelbtini) pagal alkotesterio parodymus buvo iÅ¡gėręs. (duomenys neskelbtini) pažįsta apie 2 m. Å iais metais gal kokius 4 kartus buvo susitikę. Kad (duomenys neskelbtini) vartotų alkoholį, ji nėra mačiusi.

Jai nežinoma, kad S. L. turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo, nežinoma, kad S. L. turėtų sveikatos problemų. Specialistė V. D. paaiÅ¡kino, kad dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje, turi chemikės iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atlikti toksikologinius tyrimus, nustato alkoholio koncentracijÄ kraujyje, Å¡lapime ir kituose biologiniuose skysčiuose. S. L. kraujas buvo gautas ir iÅ¡tirtas liepos 10, pateikta iÅ¡vada, jog etilo alkoholio kraujyje nerasta. Tyrimas atliktas dujų chromotagrafijos metodu pagal Standartinės veiklos procedÅ«rÄ Nr. 1, kuria vadovaujantis teigiamas etilo alkoholio rezultatas yra, kai nustatoma 0,15 prom. ir daugiau, jei mažiau – raÅ¡oma, kad etilo alkoholio nerasta.

Pats prietaisas apskaičiuoja ar yra 0,15 prom. alkoholio, ar jo iÅ¡ viso nėra. Rezultatų iki 0,14 net nevertina, raÅ¡o „nerasta“, nes toks kiekis alkoholio kÅ«ne gali bÅ«ti ir nevartojus alkoholio. Tiriant S. L. kraujÄ , vienu atveju nustatyta 0,0084 prom., o kitu atveju – 0,000 prom. (teismui pateikė chromotagramas). Alkotesterio parodymų nekomentuoja. Ekspertas G. A. C. paaiÅ¡kino, jog jis davė paaiÅ¡kinimus, užfiksuotus administracinio nusižengimo byloje Nr. 20118554409 (b. l. 8–9). Patvirtino, kad teisingi jo paaiÅ¡kinimai, jog S. L. kraujyje 2020 m. liepos 8 d. 23.27 val. alkoholio galėjo nebÅ«ti, kai alkotesteriu 22.17 val. jo kraujyje buvo nustatyta 0,62 prom.

Taip pat paaiÅ¡kino, jog profesionalus alkotesteris, kuriuo buvo atlikta patikra, priima apie 1,8 l iÅ¡kvėpto oro ir jame nustato alkoholio molekules. Jame yra filtras, kuris praleidžia tik alkoholio molekules. Alkoholio molekulės, patekusios į alkotesterį su iÅ¡kvėptu oru, praėjusios pro filtrÄ , prilimpa prie elektrodų ir oksiduojasi. Kiekviena alkoholio molekulė oksiduojasi į du atomus acetinės rÅ«gÅ¡ties. Alkoholio molekulėms pavirtus acetine rÅ«gÅ¡timi, alkotesteris visÄ jų kiekį paverčia promilėmis.

Nuo 19 a. yra priimta, kad 2100 ml iÅ¡kvėpto oro yra lygu 1 ml kraujo. Promilės parodo kiek gramų spirito (etilo alkoholio) yra kiekviename kilograme kÅ«no skysčių. Priimta, kad kÅ«no skysčiai sudaro apie 70 proc. vyriÅ¡kos lyties asmens kÅ«no svorio. Tokiu bÅ«du alkotesteris paskaičiuoja, kiek yra promilių. Alkotesteris, kuriuo patikrintas S. L. neblaivumas, yra vienas iÅ¡ geriausių, nes turi filtrÄ , kuris praleidžia tik alkoholio molekules ir priima didžiausiÄ kiekį plaučių oro. Jis taip pat užtikrina, kad pučiant nepakliÅ«tų oras iÅ¡ skrandžio.

Alkotesterį gali suklaidinti, jei burnoje yra alkoholio molekulių, todėl burna turi bÅ«ti Å¡vari 15 min. iki pÅ«timo, nes per tokį laikÄ iÅ¡ burnos alkoholio molekulės pasiÅ¡alina per kraujotakÄ , su seilėm. Pučiant po 15 min. ir nustačius alkoholį, reiÅ¡kia, kad alkoholio molekulės atsirado iÅ¡ kraujo, ne iÅ¡ burnos. Alkotesteris taip pat gali bÅ«ti suklaidintas, jei aplinkoje esantis oras yra užterÅ¡tas alkoholio molekulėmis, kai antgalis arba alkotesteris patepamas alkoholiu. Å iuo atveju viskas atlikta gryname ore, asmuo teigė, kad jam davė naujÄ antgalį, t. y. antgalis buvo Å¡varus.

Alkotesteris nebuvo užterÅ¡tas, nes alkotesteris per 3-4 min. pats valosi ir neleidžia tikrinti, jei bÅ«na užterÅ¡tas. Å iuo atveju to nėra. Taip pat alkotesteris gali bÅ«ti suklaidintas jį naudojant Å¡altoje aplinkoje -10, -15 laipsnių Å¡alčio, nes pučiant Å¡iltÄ orÄ tokioje Å¡altoje aplinkoje, antgalio viduje susidaro kondensatas ir prie jo prilimpa alkoholio molekulės, todėl alkotesteris rodo mažiau alkoholio, nei iÅ¡ tiesų yra. Mokslinėje literatÅ«roje nurodoma, jog alkoholis iÅ¡ organizmo Å¡alinasi nuo 0,10 iki 0,25 promilių per val., o kai organizme yra didesnis alkoholio kiekis, Å¡alinimas gali padidėti iki 80 proc., t. y. iki 0,45 promil.

Kiti kolegos ekspertai nurodo, jog „paprastai“ alkoholis šalinasi iš organizmo tokiu greičiu, tačiau tai nepaneigia, kad yra ir kitų atvejų. Viename iš geriausių toksikologijos srities medicinos literatūros šaltinių – Medical Toxicology of Drugs Abuse (autorius D. G. Barcelox, 2012) nurodyta, jog alkoholis šalinasi iš organizmo nuo 0,10 iki 0,62 promilių per val. Šios išvados minėtoje knygoje pateiktos remiantis 696 mokslinių straipsnių, žurnalų, knygų. Forensic Medicine A Guide to Principles (autoriai I. Gordon, H.

A. S., Second Edition, 1982) 15 skyriuje apie Å«mų apsinuodijimÄ alkoholiu teismo medicinos aspektu (Å¡io skyriaus Å¡altiniai yra 143) 403 psl. nurodoma apie atvejį, kai baltaodės moters organizmas, Å¡iai patekus į ligoninę su 7,8 promilėm alkoholio, per 11 val. paÅ¡alino apie 6 promiles, t. y. per 1 val. Å¡alino 0,545 prom. Ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, jog alkoholis laiko atžvilgiu Å¡alinamas netolygiai. Atlikus tÅ«kstančius tyrimų, prieita iÅ¡vados, jog neįmanoma nustatyti, kiek tas pats asmuo gali paÅ¡alinti alkoholio.

Be to, vienu atveju tas pats asmuo gali bÅ«ti su 0,5 prom. alkoholio ir atrodyti neblaivus, o kitÄ kartÄ tas pats asmuo su 2,91 promilėm gali neatrodyti kaip apsinuodijęs alkoholiu. Alkoholis yra bekvapis. Kvapas atsiranda nuo priedų, pagirių metu. Kvapas gali bÅ«ti ir su 0,00 prom. Taip pat gali bÅ«ti, kad asmuo iÅ¡gėręs, tačiau alkoholio kvapo gali ir nebÅ«ti. Anksčiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ pareigÅ«nams pateikė įvertinęs, kad nebuvo užterÅ¡tas matuoklis ir asmens burna buvo Å¡vari, nes asmuo nurodė artimiausiu metu alkoholio nevartojęs. Alkotesterio paklaida nustatoma atliekant bandymus su savanoriais, t. y. pavartojus alkoholio matuojamas alkoholio kiekis tiek alkotesteriu, tiek ir tiriamas kraujas.

Kai didelis girtumas, alkoholio Å¡alinimas gali bÅ«ti didesnis. Kuo didesnė alkoholio dozė, tuo jis Å¡alinamas greičiau, tačiau nė viena literatÅ«ra neraÅ¡o, kad prie mažos dozės negali bÅ«ti didelis Å¡alinimas. Iki 0,14 prom. organizme gali bÅ«ti ir dėl kitų priežasčių, t. y. nesant alkoholio molekulių. Ekspertas J. M. P. paaiÅ¡kino, jog jis anksčiau yra pateikęs atsakymÄ Ä¯ advokato Romualdo Vitkaus paklausimÄ dėl alkoholio eliminacijos, tačiau anksčiau pateiktas paaiÅ¡kinimas nėra visiÅ¡kai tikslus.

Per klaidÄ (didelį darbo krÅ«vį) neteisingai nurodė alkoholio kiekį promilėmis, galėjusį bÅ«ti S. L. patikrinimo alkotesteriu metu. Å iandien pateikia naujÄ paaiÅ¡kinimÄ (prijungtas prie bylos). PaaiÅ¡kino, jog alkoholio eliminacijos iÅ¡ kraujo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau paprastai jis svyruoja tarp 0,1 ir 0,25 ‰ per valandÄ . Tokiu bÅ«du etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje, jei rezorbcijos maksimumas jau buvo pasiektas iki alkoholio patikros, per 1 val. 10 min. galėjo sumažėti 0,12–0,29 ‰.

Tai yra 2020 m. liepos 8 d. 22.17 val. etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje galėjo bÅ«ti tik tarp 0,12 – 0,29 ‰. Å iuo paskaičiavimu galima remtis tik jeigu alkoholis iÅ¡ kraujo iÅ¡nyko tik prieÅ¡ pat kraujo paėmimÄ tyrimui. Jei alkoholis iÅ¡ kraujo eliminavosi anksčiau, jo koncentracija S. L. kraujyje patikros alkotesteriu metu atitinkamai buvo mažesnė nei 0,12 – 0,29 ‰. Tokiu bÅ«du galima tvirtini, kad per 1 val. 10 min. normaliomis sÄ lygomis iÅ¡ kraujo pasiÅ¡alinti (eliminuotis) 0,62 ‰ etilo alkoholio negalėjo.

Taip pat paaiÅ¡kino, jog teismo medicinos ekspertai alkotesteriu nustatytos alkoholio koncentracijos vertinti negali, nes neturi tam kompetencijos. Specialistas M. J. patvirtino, jog jis atliko į LSMU ligoninės Kauno klinikos priėmimo skyrių atvykusio S. L. apžiÅ«rÄ ir surašė medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktÄ Nr. 714. IÅ¡ 2020 m liepos 8 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad S. L. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivumas.

Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, nustatytas 0,62 (paklaida 0,02 prom.) neblaivumas (administracinio nusižengimo Nr. 20118554409 b. l. 4). Iš 2020m. liepos 8 d. alkoholio matuoklio šaknelės matyti, kad 22.17 val. S. L. nustatytas 0,62 prom. neblaivumas (administracinio nusižengimo Nr. 20118554409 b. l. 7). Iš 2020 m. kovo 31 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 6810 Nr. ARFM-0383 tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (administracinio nusižengimo Nr. 20118554409 b. l. 4).

IÅ¡ 2020 m. liepos 8 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/ siuntimo matyti, kad S. L. 2020 m. liepos 8 d. 23.15 val. atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas iÅ¡tirti kraujÄ dėl alkoholio (b. l. 12). IÅ¡ 2020 m. liepos 8 d. medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimu nustatyti akto Nr. 714 matyti, kad jokių S. L. neblaivumo požymių apžiÅ«ros metu nenustatyta (b. l. 14–15). IÅ¡ Kraujo pridavimo žurnalo kopijos matyti, kad S. L. kraujas LSMU ligoninėje K.

K. paimtas 2020 m. liepos 8 d. 23.27 val. (b. l. 63). 2020 m. liepos 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A-3718/2020(01) konstatuota, jog S. L. kraujyje, kuris paimtas 2020 m. liepos 8 d. 23.27 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 13). Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas pažymi, kad administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra bÅ«tinas pagrindas teisiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Turi bÅ«ti nustatytas objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Tam, kad kiltų atsakomybė, turi bÅ«ti nustyati visi Å¡ie požymiai, jei bent vieno iÅ¡ jų nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018). ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo reikalavimai ANK 569 straipsnis nustato, jog Ä®rodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Pagal Å¡io ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimÄ , ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas), o Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai.

S. L. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkotesteriu nustatytas 0,62 promilių neblaivumas. S. L. neblaivumas buvo nustatytas remiantis alkoholio matuoklio rodmenimis, nors ir buvo pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. L. kraujyje, kuris buvo paimtas 23.27 val., t. y. praėjus 1 val. ir 10 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, alkoholio iš viso nebuvo rasta. Nustatant neblaivumo aplinkybę taip pat buvo vadovautasi specialisto G.

A. C. paaiškinimais, jog tikrinimo metu alkoholis iš S. L. kraujo galėjo būti natūraliai pasišalinęs bei tuo, jog neaišku, kiek realiai alkoholio buvo S. L. kraujyje, nes kai kraujyje būna mažiau nei 0,15 promilių, toksikologai rašo, kad alkoholio nerasta. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad neblaivumo tikrinimo instrukcija nebuvo pažeista, alkotesterio patikros sertifikatas galiojantis, nei viena iš aplinkybių, dėl kurių alkotesteris gali rodyti klaidingus duomenis, nenustatyta, konstatuota, jog S. L. transporto priemonę 2020 m. liepos 8 d. vairavo būdamas neblaivus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ ir įvertinęs surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ prieÅ¡ kitus įrodymus, nepaÅ¡alinus esminių prieÅ¡taravimų dėl asmens neblaivumo fakto, todėl priimtas nutarimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Pažymėtina, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016).

Sutiktina su Institucijos atsiliepime į skundÄ nurodytomis aplinkybėmis, jog svarbus tik toks neblaivumo laipsnis, kuris yra vairavimo metu, tačiau taip pat pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kad asmens neblaivumas gali bÅ«ti nustatomas tik vieninteliu bÅ«du, t. y. matuojant alkotesteriu. Å i aplinkybė gali bÅ«ti nustatomas įvairiomis priemonėmis. Ä®vykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistÄ patikrinimo procedÅ«rÄ , paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).

Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ , taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, tačiau medicininė apžiÅ«ra ir kraujo tyrimo rezultatai, kaip nurodė ir institucija atsiliepime į skundÄ , turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014), t. y. turi bÅ«ti vertinamas jų logiÅ¡kumas, patikimumas, surinkimo aplinkybės, jie turi bÅ«ti įvertinami visumoje su kitais surinktais įrodymais.

Dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Teismas pažymi, jog vertinant įrodymų patikimumÄ turi bÅ«ti įvertinamos ir tokių įrodymų gavimo aplinkybės. Policijos pareigÅ«nų veiksmai tikrinant ir nustatant neblaivumÄ , reglamentuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtiname Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡e (toliau – ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o 1 punkte nustatyta, jog Å¡is ApraÅ¡as reglamentuoja policijos pareigÅ«nų veiksmus nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo (toliau kartu vadinami – asmuo) yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimÄ ar pavedant atlikti medicininę apžiÅ«rÄ neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (toliau – medicininė apžiÅ«ra). To paties ApraÅ¡o 2 punkte nustatyta, jog policijos pareigÅ«nas, įtardamas, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo neblaivumÄ ar apsvaigimÄ nustato vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, ir ApraÅ¡u. ApraÅ¡o 5 punkte nustatyta, jog policijos pareigÅ«nas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas (Å¡iam požymiui nustatyti gali bÅ«ti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai), pirmiausia pagal Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ turi įvertinti bendrÄ asmens bÅ«klę (iÅ¡skyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos bÅ«klės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, ar stovėdamas gali pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs).

Ir tik įvertinęs bendrÄ asmens bÅ«klę ir pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiÅ«lo asmeniui pasitikrinti neblaivumÄ ir žodžiu paaiÅ¡kina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisinius padarinius. Tada prieÅ¡ tikrindamas paklausia, prieÅ¡ kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Galiausiai įvertinęs asmens nurodytÄ alkoholio vartojimo laikÄ ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sÄ lygų, atlieka tikrinimÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, jog Å¡ių taisyklių nebuvo laikomasi, t. y. patikrinus bekontakčiu alkotesteriu ir nustačius, jog asmuo gali bÅ«ti neblaivus, pareigÅ«nas, pagal minėtÄ ApraÅ¡Ä , turėjo įvertinti bendrÄ asmens bÅ«klę pagal Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ , ir tik po to, esant pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo, tikrinti alkotesteriu.

Tai yra, nustačius bekontakčiu alkotesteriu, kad asmuo gali bÅ«ti neblaivus, pareigÅ«nas turėjo patikrinti, ar asmuo gali eiti tiesia linija, ar gali pataikyti pirÅ¡tu į nosies galÄ , ir tik po to, įvertinus bendrÄ bÅ«klę bei nustačius, kad yra pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo, asmuo galėjo bÅ«ti tikrinamas alkotesteriu, tačiau to nebuvo padaryta. Tiek iÅ¡ S. L. tiek ir iÅ¡ E. J. parodymų matyti, kad po patikrinimo bekontakčiu alkotesteriu iÅ¡ karto buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu.

Kad bÅ«tų vertinama bendra asmens bÅ«klė, kaip nurodyta minėto ApraÅ¡o 5 punkte, nenurodyta nei Institucijos atsiliepime, nei skundžiamame nutarime. Taip pat teismas pažymi, jog Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir ApraÅ¡o 8.2 punkte, kur numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, ir yra nesulaikytas, asmeniui paaiÅ¡kinama, kad jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ savo lėšomis. Taigi, net du teisės aktai įtvirtina teisėtÄ galimybę asmeniui pasitikrinti neblaivumÄ medicinos įstaigoje, todėl alkotesterio matavimo rezultatai negali bÅ«ti vertinami kaip vienintelis galimas ir neginčijamas neblaivumo nustatymo Å¡altinis, o medicininės apžiÅ«ros metu nustatytas blaivumas ar neblaivumas negali bÅ«ti visiÅ¡kai atmetamas vien tuo pagrindu, kad jis atliktas vėliau nei tikrinimas alkotesteriu, nes prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės minėtos teisės aktų nuostatos dėl asmens neblaivumo tikrinimo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Nei vienam iÅ¡ minėtų įrodymų Å¡altinių negali bÅ«ti suteikiama prioritetinė reikÅ¡mė, kiekvienas jų turi bÅ«ti vertinamas visumoje su kitais įrodymais juos lyginant ir gretinant tarpusavyje ir taip nustatant jų patikimumÄ bei įrodomÄ jÄ vertę. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog medicininės apžiÅ«ros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio (ar kitų medžiagų) koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiÅ«ros etapas – bÅ«tent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų iÅ¡tyrimas.

Nustatant asmens neblaivumÄ kraujo tyrimas yra reikalingas siekiant gauti tikslesnius duomenis negu tik tuos, kurie gauti po bendro asmens bÅ«klės vertinimo ar patikrinimo alkotesteriu. BÅ«tent dėl to asmuo, kuris savo iniciatyva, nesutikdamas su pareigÅ«nų alkotesterio rodmenimis, vyksta į medicinos įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros, turėdamas tikslÄ paneigti nustatytÄ neblaivumo laipsnį, turėtų bÅ«ti suinteresuotas kraujo tyrimo atlikimu, kaip tikslesnių duomenų apie jo bÅ«klę gavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015).

Byloje tiek S. L., tiek ir E. J. vienodai nuosekliai parodė, jog S. L. nuo pat pradžių nesutiko su alkotesterio rezultatais, nes buvo blaivus, alkoholio buvo vartojęs prieÅ¡ tris dienas. Tai nurodyta administracinio nusižengimo protokole bei nutarime. S. L. paaiÅ¡kino, jog jam buvo didelė staigmena, Å¡okas pamačius rezultatus, todėl jis pareigÅ«nų prašė leisti dar kartÄ pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau pareigÅ«nai to daryti neleido. Todėl suraÅ¡ius protokolÄ jis skubėjo į gydymo įstaigÄ , kad galėtų priduoti kraujo mėginį.

Kaip parodė S. L. ir E. J., jie nuvyko į artimiausiÄ ligoninę, tačiau čia priėmimo skyriuje jiems buvo pasakyta, kad kraujo tyrimų dėl alkoholio kiekio neatlieka, todėl jie nuvyko į LSMU ligoninę Kauno klinikas, kur atvyko 23.15 val., kraujas buvo paimtas 23.27 val., kraujo tyrimo rezultatas buvo neigiamas. Netikėti Å¡iais jų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, atitinka faktinėms aplinkybėms – iÅ¡ tiesų nuo Å ilainių pl. artimiausia ligoninė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (buvusi Kauno 2-oji klinikinė ligoninė), esanti Josvainių g. 2, todėl paaiÅ¡kėjus, kad Å¡i ligoninė praÅ¡omų paslaugų neteikia, teko vykti į kitÄ ligoninę LSMU ligoninę Kauno klinikas.

Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad į Å¡iÄ ligoninę S. L. atvyko 23.15 val., alkotesteriu buvo patikrintas 22.17 val., t. y. į gydymo įstaigÄ atvyko nepraėjus 1 val. laiko po tikrinimo. Kraujas buvo paimtas 23.27 val., t. y. po tikrinimo alkotesteriu praėjus 1 val. 10 min. Tai patvirtina ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicinos įstaigos pateikto žurnalo, kuriame registruojamas tyrimo mėginių paėmimas, kopijos. Atvykus į gydymo įstaigÄ ne tik buvo paimtas S. L. kraujas, bet ir atlikta jo medicininė apžiÅ«ra, siekiant įvertinti jo blaivumÄ , suraÅ¡ytas medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktas Nr. 714, užpildyta Forma Nr. 155-1/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d.

įsakymu. Å ioje apžiÅ«roje nenurodyta jokių požymių, galinčių sukelti įtarimus dėl S. L. neblaivumo, atžymėta, kad asmens oda, gleivinės, kvėpavimas, eisena, stovėsena be kliniÅ¡kai reikÅ¡mingų pakitimų, judesius atlieka tiksliai, vokų, liežuvio pirÅ¡tų virpėjimas nestebimas, vyzdžiai simetriÅ¡ki, nistagmas nestebimas, orientuotas laike, vietoje, savyje, įvykius atsimena, mÄ stymas nuoseklus, mimika, gestikuliavimas nestebimas, alkoholio kvapas neužuodžiamas. Å iÄ apžiÅ«rÄ atlikęs specialistas gydytojas rezidentas M.

J. patvirtino, jog aktÄ surašė įvertinęs nurodytus požymius. Å ių duomenų patikimu teismas neturi pagrindo abejoti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. liepos 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 3718/2020(01), atlikus dujų chromotografijos tyrimÄ , nustatyta, jog alkoholio S. L. kraujyje, kuris buvo paimtas 2020 m. liepos 8 d. jam atvykus į LSMU ligoninę Kauno klinikas, alkoholio nerasta. Å iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino ir tyrimÄ atlikusi specialistė V. D., kuri taip pat pateikė tyrimo chromotogramas ir nurodė, jog vienu atveju S. L. kraujyje buvo rasta 0,0084 prom. alkoholio, kitu – 0,0000 prom. alkoholio.

Taip pat paaiškino, jog išvadoje rašoma, kad alkoholio nerasta, kai nustatoma mažiau nei 0,15 promilių alkoholio, tačiau šiuo atveju, kaip matyti iš chromotogramų, vienu atveju buvo nustatytas žymiai mažesnis kiekis alkoholio, o kitu – alkoholio iš viso nebuvo nustatyta. Kraujo paėmimo ir tyrimo procedūros pažeidimų nenustatyta, specialistės kompetencija abejonių nekelia, todėl tiek pateikta išvada, tiek ir paaiškinimais teismas neturi pagrindo abejoti. Remiantis teismų praktika iš administracinių nusižengimų bylų matyti, jog pateikiamuose ekspertizės aktuose nurodoma, kad vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro organizme alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas J.

M. P. taip pat paaiÅ¡kino, kad alkoholio eliminacijos iÅ¡ kraujo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau paprastai jis svyruoja tarp 0,1 ir 0,25 ‰ per valandÄ . Tokiu bÅ«du etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje, per 1 val. 10 min. galėjo sumažėti 0,12– 0,29 ‰. Ä®vertinus tai, kad S. L. kraujyje po 1 val. 10 min po patikrinimo alkotesteriu, alkoholio nerasta, pateikta iÅ¡vada, jog 2020 m. liepos 8 d. 22.17 val. etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje galėjo bÅ«ti tik tarp 0,12 – 0,29 ‰, o jeigu alkoholis iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alino anksčiau nei prieÅ¡ pat paimant kraujo mėginį, alkoholio koncentracija S. L. kraujyje alkotesterio patikros metu galėjo bÅ«ti dar mažesnė, t. y. abiem atvejais tokia, kuri atsakomybės neužtraukia.

Å is eksperto aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja anksčiau nurodytai Vidmarko formulei. Netikėti Å¡io eksperto paaiÅ¡kinimais teismas neuri pagrindo, nes ekspertas yra įtrauktas į ekspertų sÄ raÅ¡us, prisiekęs, turintis ilgametę patirtį. Tiek specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog S. L. kraujyje alkoholio nerasta, tiek ir Eksperto J. M. P. paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kito teismo medicinos eksperto G. A. C. paaiÅ¡kinimams, jog remiantis moksline literatÅ«ra 0,62 promilės alkoholio iÅ¡ S. L. kraujo per 1val. 10 min. galėjo pasiÅ¡alinti, todėl patikrinimo alkotesterio metu jam galėjo bÅ«ti nustatytas 0,62 promilių neblaivumas.

Vertindamas Å¡iuos eksperto paaiÅ¡kinimus, teismas pirmiausia pažymi tai, kad nors mokslinėje literatÅ«roje apraÅ¡yti atvejai, kai per 1 val. organizmas paÅ¡alina didesnius kiekius alkoholio nei vadovaujamasi Vidmarko fomulėje, tačiau ekspertas nenurodė, kad tai yra dažnai pasitaikantys atvejai bei nenurodė kokį procentÄ atvejų tokios situacijos sudaro visų atliktų tyrimų visumoje. Be to, G. A. C. nurodė, jog net ir toje mokslinėje literatÅ«roje, kurioje teigiama, kad paprastai iÅ¡ organizmo Å¡alinasi apie 0,15 – 0.25 promilė alkoholio, Å¡alinimas gali padidėti iki 80 proc., t. y. iki 0,45 prom. per val., kai organizme yra didesnis alkoholio kiekis.

Tai atitinka ir Å¡io eksperto teismui kaip pavyzdį pateiktÄ literatÅ«roje apraÅ¡ytÄ atvejį, kai iÅ¡ moters, kuriai nustatytas pirminis 7,8 promilių neblaivumas, organizmo per 11 val. pasiÅ¡alino 6 promilės alkoholio, kas rodo, kad per val. pasiÅ¡alino daugiau nei 0,54 promilės. Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, jog alkoholis Å¡alinamas greičiau, kai yra didesnė alkoholio koncentracija. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. S. L. didelis girtumas nebuvo nustatytas. Nenustatyta ir tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar turėtų kitų sveiktos problemų ar kažkokių organizmo ypatumų, kurie leistų manyti, kad jo organizmas galėtų alkoholį Å¡alinti greičiau nei nustatyta Vidmarko formulėje.

Be to, vertinant Å¡iuos duomenis taip pat atsižvelgiama ir į nuoseklius S. L. bei E. J. parodymus, kad S. L. alkoholio nebuvo vartojęs kelias dienas ir Å¡ie jų parodymai nepaneigti, kaip ir nepaneigti liudytojų Ž. T. ir I. T. parodymai, jog įvykio vakarÄ S. L. pas juos atvyko blaivus, alkoholio nevartojo. Teismas įvertinęs tai, kad protokolas buvo suraÅ¡ytas 22.35 val., o S. L. artimiausioje gydymo įstaigoje nebuvo priimtas ir jam reikėjo vykti dar apie 7 km., t. y. mažiausiai 15 min. miesto gatvėmis iki LSMU ligoninės Kauno klinikų, ten nuvyko praėjus 40 min nuo protokolo suraÅ¡ymo, laiko patikimais ir S. L. bei E. J. parodymus, jog iki atvykimo į gydymo įstaigÄ priduoti kraujo S. L. nei valgė, nei gėrė, nes tam nebuvo laiko.

Byloje nėra duomenų, kad S. L. bÅ«tų ėmęsis priemonių kažkaip kitu bÅ«du paskatinti alkoholio pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ jo organizmo per trumpÄ laikÄ , ne skaip matyti tam nebuvo laiko. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog dėl pareiÅ¡kėjo neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra akivaizdžiai prieÅ¡ingi įrodymai: policijos pareigÅ«nų naudoto alkotesterio „Alcotest 6810“ duomenys, kad įvykio dienÄ 22.17 val. S. L. nustatytas 0,62 promilės neblaivumo laipsnis; medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.714, kuriame nenurodyta jokių S. L. neblaivumo požymių;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 3718/2020(01), kurioje nurodyta, kad S. L. kraujyje, paimtame įvykio dienÄ 23.27 val., etilo alkoholio nerasta. S. L. ir liudytoja E. J. taip pat viso proceso metu tvirtino, kad S. L. vairavo visiÅ¡kai blaivus ir iki kraujo pridavimo po patikrinimo alkotesteriu nieko nei valgė, nei gėrė. Be to, byloje yra prieÅ¡taringi ekspertų paaiÅ¡kinimai dėl alkoholio pasiÅ¡alinimo greičio iÅ¡ S. L. organizmo: eksperto G. A. C. paaiÅ¡kinimai, kad per 1 val. 10 min. alkoholis iÅ¡ S. L. organizmo galėjo natÅ«raliai pasiÅ¡alinti, todėl alkotesterio patikros metu galėjo S. L. bÅ«ti nustatytas 0.62 promilių neblaivumas, ir eksperto M.

J. P. paaiÅ¡kinimai, kad alkotesterio patikros metu S. L. kraujyje galėjo bÅ«ti ne didesnė nei 0,12 - 0,29 promilių alkoholio koncentracija. Vertindamas Å¡iuos duomenis visumoje teismas atsižvelgia į tai, kad S. L. nuosekliai visÄ laikÄ teigė, kad jis buvo blaivus, alkoholio iki patikrinimo nevartojo kelias dienas, todėl iÅ¡ pat pradžių nesutiko su alkotesterio rezultatais, siekė bÅ«ti papildomai patikrintas, stengėsi per 1 val. nuvykti į gydymo įstaigÄ priduoti kraujÄ tyrimams. Atlikus kraujo tyrimÄ nustatyta, jog po 1 val. ir 10 min. paimtame kraujo mėginyje alkoholio visiÅ¡kai nerasta, t. y. jo nebuvo net 0,15 promilių.

Medicininės apžiÅ«ros akte taip pat nenustatyta jokių S. L. neblaivumo požymių. Tai visiÅ¡kai atitinka tiek jo parodymus, tiek ir E. J. bei Ž. T. ir I. T., bendravusių su S. L. iki įvykio, parodymus, teismo specialisto iÅ¡vadÄ . Todėl S. L. ir kitų posėdyje apklaustų asmenų parodymai vertinami kaip patikimi. Be to, nei vienas ekspertas nepaneigė kraujo tyrimo rezultatų, t. y. Å¡ia iÅ¡vada nesuabejojo. Tik G. A. C. aiÅ¡kino, jog S. L. organizmas galėjo paÅ¡alinti per 1val. 10 min. 0,62 promilių alkoholio, kai tuo tarpu ekspertas M.

J. P. tokiÄ galimybę savo paaiÅ¡kinimais paneigė. Å iuo atveju teismas vadovaujasi eksperto M. J. P. paaiÅ¡kinimais ir nesivadovauja eksperto G. A. C. paaiÅ¡kinimais, nes jo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja teismų praktikoje atliekamų ekspertizių nurodytiems iÅ¡aiÅ¡kinimams dėl alkoholio koncentracijos mažėjimo organizme greičio, be to, iÅ¡ paties G. A. C. paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, jog praktikoje nustatyti atvejai, kai iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alina ir iki 0,62 prom. alkoholio per valandÄ , nėra dažni, jie nustatyti tada, kai pradinė koncentracija kraujyje yra didelė.

Å iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl, vadovaujantis teismų praktika ir joje naudojama moksliÅ¡kai patvirtinta alkoholio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ organizmo formule, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad per 1 val. 10 min. 0,62 promilių alkoholio iÅ¡ S. L. organizmo pasiÅ¡alinti negalėjo. Tai, kad kraujas tyrimui paimtas praėjus kiek daugiau nei valandai laiko, Å¡iai iÅ¡vadai esminės reikÅ¡mės neturi, nes, kaip nurodė ekspertas M. J. P., tokiu atveju paÅ¡alinamo iÅ¡ organizmo alkoholio kiekis proporcingai didinamas iki 0,12 – 0,29 promilių, tačiau net ir įvertinus Å¡iuos rodiklius, atsižvelgiant į tai, kad S. L. kraujyje alkoholio visiÅ¡kai nenustatyta, jo kraujyje patikros alkoholio kiekio matuoklio metu galėjo bÅ«ti ne daugiau nei 0,29 promilės alkoholio.

Nors byloje yra alkoholio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad jo patikra įvykio metu buvo galiojanti, tačiau aplinkybės, kad nebuvo laikytasi alkoholio tikrinimo instrukcijos, t. y. nebuvo įvertinta bendra asmens bÅ«klė, asmuo nuo pat pradžių neigė vairavęs neblaivus, teigė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ kelias dienas ir jam primygtinai praÅ¡ant nebuvo leista pasitikrinti blaivumo antrÄ kartÄ , o visi kiti aukščiau aptarti duomenys, kurie vienas kitÄ papildo ir iÅ¡ esmės vienas kitam neprieÅ¡tarauja, patvirtina, kad 2020 m. liepos 8 d.

S. L. transporto priemonę vairavo blaivus, sudaro pagrindÄ alkotesterio patikros rezultatus vertintini kritiÅ¡kai. Teismų praktikoje taip pat pasiakyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali bÅ«ti konstatuotas tik kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ (ANK 566 straipsnio 1 dalis) bÅ«tent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumÄ (ANK 567 straipsnis).

Å ioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti duomenys, t. y. medicininės apžiÅ«ros aktas bei specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad alkoholio S. L. kraujyje nerasta, nepaneigti, jie prieÅ¡tarauja alkotesterio patikros rezultatams – juos paneigia, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis teismo iÅ¡vadomis, teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-9-976/2020), konstatuojama, jog S. L. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 25 dalyje numatytÄ nusižengimÄ pripažintas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu n u t a r i a : S. L. atstovo advokato Romualdo Vitkaus skundÄ tenkinti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ Nr. 20-ANR_N-17000-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20118554409 panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylÄ ROIK Nr. 20118554409, nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Ramonienė