dfafefea-d850-4793-968a-52c87a642ee4 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-948-781/2012                        Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08304-211-5Procesinio sprendimo kategorija: 63.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2012 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos JÅ«ratės Varanauskaitės, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. D. ieÅ¡kinį atsakovui P. Z. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas M. D. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui P. Z. (toliau – atsakovas), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 14 875, 00 Lt skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog atsakovas 2009 m. rugpjūčio 29 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sumokėti ieÅ¡kovui 25 500, 00 Lt. Atsakovas pagal minėtÄ vekselį ieÅ¡kovo naudai atliko mokėjimų bendrai 10 625, 00 Lt sumai, liko skolingas 14 875, 00 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. preliminariu sprendimu tenkino ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 14 875, 00 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 223, 00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovas 2011 m. birželio 21 d. pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus motyvuodamas tuo, ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 170 000, 00 Lt, todėl atsakovas Å¡iai sumai 2009 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė paprastÄ jį vekselį. IeÅ¡kovas (vekselio turėtojas) 2009 m. rugpjūčio 28 d. pervedė į atsakovo banko sÄ skaitÄ 170 000, 00 Lt. Å alių žodiniu susitarimu, už paskolintas lėšas atsakovas turėjo mokėti ieÅ¡kovui 15 procentų metines palÅ«kanas, todėl atsakovas pasirašė dar vienÄ vekselį 25 500, 00 Lt sumai.

Atsakovas pinigų pagal 25 500, 00 Lt vekselį nebuvo gavęs, o turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti už ieÅ¡kovo paskolintas 170 000, 00 Lt lėšas, kurias grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui mokėjimo pavedimais. PalÅ«kanos mokamos nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos, taigi, ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ atsakovo įsiskolinimas sudarė 10 546, 00 Lt. Kadangi atsakovas nurodytÄ sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 2011 m. birželio 20 d., paskolos teisiniai santykiai pasibaigė.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo 2011 m. gegužės 25 d. preliminarų sprendimÄ panaikino, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmetė kaip nepagrįstÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 170 000, 00 Lt keliais mokėjimo pavedimais ankščiau vekselyje nustatyto termino, palÅ«kanos skaičiuojamos už naudojimÄ si likusia negrÄ Å¾inta paskolos suma ir sudarė 21 171, 00 Lt, kuriuos atsakovas grÄ Å¾ino. Kadangi 25 500, 00 Lt vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas palÅ«kanų grÄ Å¾inimui užtikrinti, prievolė pagal šį vekselį jau įvykdyta.Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ preliminarų sprendimÄ pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 4 329, 00 Lt skolos bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 29 d. vekselio 170 000, 00 Lt sumai palÅ«kanų mokėjimas nenumatytas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡alių susitarimo dėl 15 procentų palÅ«kanų egzistavimÄ . Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 7 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad palÅ«kanų norma privalo bÅ«ti nurodyta vekselyje. Jeigu ji nenurodyta, palÅ«kanų mokėjimo sÄ lyga negalioja.

Å alių susitarimas dėl palÅ«kanų mokėjimo niekada nebuvo sudarytas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2009 m. rugpjūčio 29 d. vekselis sudarytas tik kaip palÅ«kanų mokėjimo užtikrinimo funkcija. Ginčo dėl vekselio dokumento byloje nėra, o atsakovas nepateikė ieÅ¡kovo iÅ¡duotų pakvitavimų ar kitų leistinų įrodymų apie visos prievolės pagal 2009 m. rugpjūčio 29 d. vekselio 25 500,00 Lt sumai įvykdymÄ , ieÅ¡kovo pateikti įrodymai apima dalinį prievolės įvykdymÄ 10 625, 00 Lt sumai, kurie, be to, patvirtina, jog atsakovas prievolę pripažįsta.

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neįvertino byloje esančių įrodymų, tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį ir bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 25 500, 00 Lt buvo perduoti atsakovui todėl, kad Å¡i suma Å¡alių vertinta kaip kaina už naudojimÄ si 170 000, 00 Lt kreditu.

Civilinių teisinių santykių dispozityvumas leidžia teisinio santykio dalyviams pasirikti tokį įstatymo nedraudžiamÄ sandorį, kuris labiausiai atitinka jų valiÄ ir ketinimus, bÅ«tent todėl, Å¡alys žodinį susitarimÄ dėl palÅ«kanų įformino kitu vekseliu. Kadangi atsakovas nesinaudojo 170 000, 00 Lt dydžio kreditu vienerius metus, t. y. ieÅ¡kovo paskolintÄ sumÄ grÄ Å¾ino ankščiau, mokėtina palÅ«kanų suma yra mažesnė, t. y. 21 171, 00 Lt, nurodyta suma ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta dalimis.

Teigė, jog jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sÄ lygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo, ir dėl neakceptavimo. IeÅ¡kovas nepateikė vekselio apmokėti, nepranešė vekselio davėjui, kad vekselis neapmokėtas, todėl neįgijo teisės reikalauti nurodytos sumos vekselio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , įvertino visus byloje esančius įrodymus, laikėsi teismų praktikos ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys paneigia apeliacinio skundo teiginius, taip pat ir tuos, jog nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos analogiškos kategorijos bylose. Pažymėtina, jog vekselis priskiriamas vertybiniams popieriams. Vertybinių popierių pagrindas yra įsipareigojimas. Jų turėtojas gali reikalauti savo teisių, kylančių iš vertybinių popierių, įgyvendinimo. Vertybiniams popieriams būdinga dokumento ir jame įtvirtinto įsipareigojimo bei iš jo kylančių teisių ryšys, griežtas formalumas, t. y. turinio ir formos reikalavimai, perleidžiamumas, viešas patikimumas, abstraktumas.

Vertybinio popieriaus statusas turi bÅ«ti nustatytas įstatymu. Kadangi vekselis - vertybinis popierius (CK 1.105 straipsnis), jam bÅ«dingos visos vertybinių popierių savybės. Vekselio savybių – formalumo, t. y. nenurodomas iÅ¡davimo pagrindas, abstraktumo, vieÅ¡o patikimumo, besÄ lygiÅ¡kumo, peleidžiamumo, įtakojančių vekselio teisinę prigimtį ir apyvartos teisinį reguliavimÄ , egzistavimas nebÅ«tų įmanomas be pagrindinio vekselio požymio - griežto formalizmo. Vekselis yra griežtos formos dokumentas, jo turinį ir naudojimo tvarkÄ nustato imperatyvaus pobÅ«džio įstatymų nuostatos, todėl įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymo daro vekselį negaliojančiu, taip pat vekselio turėtojas gali netekti savo subjektinės civilinės turtinės teisės. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas 2009 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė paprastÄ jį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieÅ¡kovo naudai 2010 m. rugpjūčio 30 d. sumokėti 25 500, 00 Lt (b. l. 4).

Kadangi vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra abstraktus vienaÅ¡alis sandoris, dėl jo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Pagal bendrÄ taisyklę, iÅ¡raÅ¡ius ir perdavus paprastÄ jį vekselį kaip vertybinį popierių atsiskaitymui pagal sandorį, atsiskaitymo pagal sandorį prievolė laikytina įvykdyta.

Tačiau vekselio turėtojas, norėdamas pasinaudoti vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, privalo griežtai laikytis įstatymu nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų.Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laiko po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Å ių reikalavimų neįvykdžius atsiranda Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotinÄ vekselį apmokėti vekselio turėtojas netenka teisės pareikÅ¡ti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims.

Ä®PVÄ® 72 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad vekselio turėtojas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Ä®PVÄ® 76 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atidėjimas neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal Ä®PVÄ®, reikalavimas, kylantis iÅ¡ vekselio, patenkinamas ne ginčo tvarka notarui iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarÄ per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėjimui ir iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis).

Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-314/2010).Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas Ä®PVÄ® nustatyta tvarka nepateikė vekselio apmokėti, nepranešė vekselio davėjui, kad vekselis neapmokėtas, nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo vekselis prarado vertybinio popieriaus statusÄ , dėl ko ieÅ¡kovas neteko teisės pareikÅ¡ti reikalavimų jo davėjui (Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina pats ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ , vietoje apmokėjimo pagal vertybinį popierių prievolės įgyvendinimo ne ginčo tvarka. Pagal teismų praktikÄ , dėl to, jog vekselio turėtojas nebegali reikalauti vekselio apmokėjimo Ä®PVÄ® nustatyta tvarka, skolininko įsipareigojimas, patvirtintas vekseliu, nepasibaigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008), o vekselis laikytinas skolinį įsipareigojimÄ patvirtinančiu įrodymu.

Vekseliui netekus galios, ieÅ¡kovas prarado galimybę remtis vekselio, kaip vertybinio popieriaus savybėmis, vekselio turėtojo apsaugos koncepcijÄ Ä¯tvirtinančiomis Ä®PVÄ® nuostatomis, todėl privalo kreiptis į teismÄ bendrais pagrindais ir įrodyti savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo pagrįstumÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti ir nustatyti vekselio davėjo ir vekselio turėtojo teisinius santykius, esančius už vekselinių teisinių santykių ribų.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovas iÅ¡duotu 25 500, 00 Lt vekseliu siekė užtikrinti palÅ«kanų už suteiktÄ kreditÄ mokėjimÄ , yra pagrįsta.

Atsakovas teismo posėdyje parodė, jog už 170 000, 00 Lt paskolÄ Ä¯sipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 15 procentų dydžio metines palÅ«kanas, t. y. – 25 500, 00 Lt (b. l. 59). Kadangi palÅ«kanos skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos, ieÅ¡kovas atsakovui buvo skolingas ne 25 500, 00 Lt, o 21 171, 00 Lt. Atsakovas savo pozicijai pagrįsti į bylÄ pateikė 2009 m. rugpjūčio 29 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieÅ¡kovo naudai 2010 m. rugpjūčio 30 d. sumokėti 170 000, 00 Lt (b. l. 20), akcinės bendrovės „SEB Bankas“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, jog ieÅ¡kovas nurodytÄ pinigų sumÄ bankiniu pavedimu įmokėjo į atsakovo sÄ skaitÄ (b. l.

21) bei 2010 m. birželio 15 d., 2010 m. birželio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2010 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymų nuoraÅ¡us, įrodančius atsakovo 170 000, 00 Lt skolos grÄ Å¾inimÄ 2010 m. liepos 10 d. (b. l. 22 - 25).IeÅ¡kovas teismo posėdyje pripažino, jog atsakovas nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. pagal 25 500, 00 Lt vekselį atliko ieÅ¡kovo naudai mokėjimų bendrai 10 625, 00 Lt sumai (b. l. 59 - 60), kas pažymėta 25 500, 00 vekselyje (b. l. 4). Be to, atsakovas 2011 m. birželio 20 d.

į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 10 546, 00Lt (b. l. 39), dėl ko ieÅ¡kovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ iki 4 329, 00 Lt. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo 25 500, 00 Lt perdavimo atsakovui faktÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas tikruosius Å¡alių ketinimus, jų sudarytų sandorių ir sudarymo aplinkybes, tinkamai įvertino, jog tarp Å¡alių 25 500, 00 Lt paskolos sandoris sudarytas nebuvo, iÅ¡ tiesų Å¡alys susitarė dėl 15 procentų metinių palÅ«kanų už 170 000, 00 Lt paskolÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis), kurių pagrindinė paskirtis yra sumokėti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais.

Kadangi atsakovas į bylÄ pateikė atliktus mokėjimus ieÅ¡kovui bendrai 21 171, 00 Lt sumai patvirtinančius dokumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas 2011 m. birželio 20 d. mokėjimo prievolę pagal vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ palÅ«kanų grÄ Å¾inimui užtikrinti, įvykdė visiÅ¡kai (CK 6.123 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ esmės visi apeliacinio skundo argumentai susiję su įrodymų vertinimu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikÅ¡mingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų suformuoti. Dalyvaujantys byloje asmenys gali teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, jeigu teismo procesinis sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas Å¡iuos kriterijus atitinka. Nors atsakovo atsiliepime į skundÄ yra praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikus tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, Å¡is praÅ¡ymas nesvarstytinas (CPK 93, 98 straipsnio 2 dalis). Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė Teisėjai                                                                            JÅ«ratė Varanauskaitė Laima Gerasičkinienė Antanas Rudzinskas