dfaf6450-5fb1-4a5b-ac93-e5573345d4cf · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Raimundas Mikšta                                            Baudž. byla Nr. 1A-729-579-2013Pranešėjas Evaldas Gražys                                                         (Proceso Nr. 1-24-1-00852-2012-8)                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2013 m. rugsėjo 16 d.  Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Džuljetai Grigienei, nuteistajam R.

G., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. turto grobimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl T. T. turto atviros vagystės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str.

į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-11-23 iki 2013-01-10.R. B. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              R. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-07-28 apie 20.30 val. ties (duomenys neskelbtini), esančiu baru, panaudodamas fizinį smurtÄ apiplėšė R. B., t. y. suduodamas jam vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį ir po Å¡io smÅ«gio nukentėjusiajam nukritus ant žemės sudavęs ranka ne mažiau, kaip tris kartus į veidÄ ir taip atimdamas nukentėjusiajam R.

B. galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo R. B. pagrobė jam priklausančius daiktus: auksinę apyrankę, rankinį laikrodį „Tissot“, 100 litų vertės odinę rankinę su joje buvusia 100 litų vertės odine pinigine, 70 litų įvairiomis kupiūromis, vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortele, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, dviem raktais.Taip pat R. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-07-31 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), iš T.

T. atvirai pagrobė 1800 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy Note“ su SIM kortele bei 40 litų vertės atminties kortele „San disc“, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. T. bendrÄ 1840 litų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį panaikinti, dalyje dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ , pakeisti;

R. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirti R. G. bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Teismo nurodyti įrodymai, kuriais grindžiama R. G. kaltė (nukentėjusiojo R. B. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, daiktų apžiÅ«ros protokolas, asmens parodymo atpažinti ir asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų protokolas, liudytojų V.

V. ir R. B. parodymai) neįrodo, jog bÅ«tent R. G., o ne kitas asmuo, 2012-07-28 apie 20 val. prie baro, esančio(duomenys neskelbtini) apiplėšė R. B.. Nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes – dėl to, kokį alkoholį ir kokiu tikslu pirko sau bei nuteistajam, kas ir kaip grÄ Å¾ino automobilio registracijos liudijimÄ nenuoseklÅ«s, be to, nukentėjusiojo parodymai, kad liudijimÄ grÄ Å¾ino moteris, prieÅ¡tarauja jo žmonos R. B. parodymams, kad liudijimÄ rado ir atnešė „praeivis“, t. y. vyras.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad R. G. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl jo užpuolimo ir sužalojimo 2012-07-28 (2013 m. vasario 11 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko L. S. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija). Dėl šių aplinkybių, apelianto teigimu, nukentėjusiojo parodymai turėtų būti vertinti kaip siekis pačiam išvengti atsakomybės už R.

G. sumuÅ¡imÄ . Be to, aplinkybę, kad R. B. sudavė gulinčiam ant žemės R. G. smÅ«gius 2012-07-28, patvirtino ir Å¡ioje byloje apklausta liudytoja R. B..Skunde taip pat teigiama, jog liudytojas V. V. akcentavo visai kitas aplinkybes, nei nurodyta nuosprendyje. Jis akivaizdžiai patvirtino aplinkybę, kad R. B. iÅ¡ karto po įvykio neatpažino R. G. kaip asmens, jį apiplėšusio, o nurodė, kad jį apiplėšė keli kiti asmenys, su kuriais R. G. tik galimai sėdėjo prie vieno staliuko. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir pareigÅ«nas T.

P., kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Todėl teismas nepagrįstai nuosprendyje teigia, jog iÅ¡ V. V. parodymų matyti, kad R. B. iÅ¡ karto po įvykio atpažino kaltinamÄ jį, kaip jį apiplėšusį asmenį. Teismas V. V. parodymus vertino ne vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, juos savaip interpretavo. Be to, nei įvykio apžiÅ«ros protokolas, nei daiktų apžiÅ«ros protokolas nepatvirtina, jog R. B. apiplėšė bÅ«tent R. G..              Skunde taip pat teigiama, jog vertinant parodymo atpažinti protokolÄ , atsižvelgtina į tai, kad R.

G. R. B. įsižiūrėjo būtent tuo metu, kai pats jį gulintį spardė, o ne tariamai prieš tai įvykusio apiplėšimo metu. Parodymas atpažinti iš nuotraukų buvo atliekamas nesilaikant BPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos, nes 2012-10-22 R. B. buvo pateiktos tik R. G. nuotraukos, o ne jis pats, nors byloje nėra duomenų, kad R. G. kaip nors vengė atvykti kviečiams pas pareigūnus. Vėlesnis R. G. parodymas atpažinti jį gyvai neturi jokios procesinės reikšmės, nes prieš tai buvo parodyta R.

G. nuotrauka ir jis sÄ moningai galėjo R. G. atpažinti, kaip jį apiplėšusį asmenį, vien siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už jo sužalojimÄ . Be to, R. G. nuotrauka pateikta atpažinti, skiriasi nuo kitų asmenų nuotraukų, kas leidžia pagrįstai abejoti Å¡io veiksmo objektyvumu ir laikyti BPK 192 str. pažeidimu, todėl nei parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų protokolas, nei asmens parodymo atpažinti protokolas negali bÅ«ti pripažinti leistinais, objektyviais ir patikimais įrodymais.Skunde taip pat teigiama, jog byloje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar veikos padarymo metu R.

G. buvo pakaltinamas. R. G. praeityje yra turėjęs sunkiÄ galvos traumÄ , po kurios jam kategoriÅ¡kai uždrausta vartoti alkoholį. Byloje yra duomenys, jog R. G. veikos padarymo metu galėjo vartoti alkoholį, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesiaiÅ¡kinta, kokias pasekmes galėjo sukelti alkoholio vartojimas vertinant sistemiÅ¡kai su anksčiau turėta galvos trauma, nesiaiÅ¡kinta, ar R. G. galėjo suvokti savo veiksmus veikos padarymo metu. Taip pat spręstinas klausimas, ar R. G. dėl sveikatos bÅ«klės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar jo sveikatos bÅ«klė įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistasis gali bÅ«ti atleistas nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-2 d.

įsakymu Nr. 969/578. Teismas nesikreipė į teismo medicinos ekspertus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes ir tuo padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ .Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, paskirdamas R. G. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nesivadovavo asmens teise į teisingÄ bausmę, kuri kildinama iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamos teisės į teisingÄ teismÄ . R. G. kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nuosekliai pripažino, žalÄ T.

T. pilnai atlygino. Byloje pateikti duomenys, kad R. G. gyvena su V. E., augina mažametę dukrÄ , dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Å ios aplinkybės yra pagrindas Å¡velninti R. G. atsakomybę ir kartu apsaugoti Å¡eimos interesus, todėl jos, kartu atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.Apylinkės teismas klaidingai įvertinęs surinktus įrodymus padarė akivaizdžiai nelogiÅ¡kas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, todėl nuosprendis dalyje dėl R.

G. pripažinimo kaltu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti panaikintas, o dalyje dėl bausmės kyrimo už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ , keistinas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliantas neginčija kaltės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, todėl baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas skundÄ grindžia tuo, jog teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog R. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d. Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo iÅ¡vados nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu nėra pagrindas teigti, jog įrodymai iÅ¡tirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas.

IÅ¡analizavus apeliacinio skundo motyvus bei atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeidžiant minėtų teisės normų reikalavimų. R. G. kaltė padarius plėšimÄ R. B. atžvilgiu teismo nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo nebejotinai įrodyta nuosekliais bei iÅ¡samiais nukentėjusiojo R.

B. parodymais, kurie patvirtinami asmens parodymo atpažinti protokolu bei asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų protokolu. Å ie duomenys juos vertinant kartu su liudytojų R. B., V. V. bei R. B. parodymais sudaro nuosekliÄ , logiÅ¡kÄ Ä¯vykių grandinę. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, jog bare 2012-07-28 Baltijos gatvėje gėrė alkoholinius gėrimus, sutiko kaltinamÄ jį, jam ir sau nupirko alkoholio, kartu iÅ¡gėrė, po kurio laiko pakilus ir išėjus iÅ¡ baro pajuto smÅ«gį į galvÄ , parkrito, R.

G. jam kelis kartus smogė į veidÄ bei nuėmė apyrankę, laikrodį, paėmė rankinę. Nukentėjusysis grįžo namo, vėliau su žmona grįžo į barÄ , kur buvo atvykusi policija. Matė sumuÅ¡tÄ kaltinamÄ jį, policijai pasakė, kad tai tas pats asmuo, kuris jį apiplėšė, policija pasiÅ«lė atvykti rytoj ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kÄ nukentėjusysis ir padarė. Å iuos parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo žmonos R. B. parodymai, kuri parodė, jog vyras R. B. grįžo namo sumuÅ¡tas ir pasakė, kad jį apvogė, kartu nuvyko iki kavinės, vyras kavinėje rado asmenį, kuris jį sumušė ir apvogė, jį atpažino.

Tas asmuo tai pat buvo sumuÅ¡tas. Policijos pareigÅ«nai kitÄ dienÄ liepė ateiti ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kÄ jos vyras ir padarė. Å ių asmenų parodymai dėl esminių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, o bÅ«tent dėl įvykio vietos, laiko, tai, kad R. B. buvo sumuÅ¡tas, kad jis dar tÄ patį vakarÄ atpažino tame pačiame bare buvusį asmenį, kuris jį sumušė, kad pareigÅ«nai jiems pasiÅ«lė suraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ sekančiÄ dienÄ , kÄ nukentėjusysis ir padarė, buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, nekito.

Skunde nurodyti šių asmenų parodymų nesutapimai nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo abejoti jų parodymais dėl kitų minėtų aplinkybių, nes apelianto nurodyti nesutapimai yra dėl neesminių, bylai nereikšmingų aplinkybių – kokį alkoholį pirko, išsinešimui ar vietoj gėrė, kas būtent pranešė apie rastus dokumentas – vyras ar moteris, bei koks automobilio dokumentas – registracijos liudijimas ar techninis pasas atsirado. Be to, pažymėtina, jog net ir dėl šių aplinkybių R.

B. ir R. B. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡ esmės skirtingi, nes abu jie nurodė tÄ patį dokumento atsiradimo bÅ«dÄ â€“ jog atsirado vienas automobilio dokumentas ir jį rado paÅ¡alinis asmuo. R. B. parodė, jog registracijos pažymėjimÄ rado praeivis, neįvardijo vyras ar moteris, kuris paskambino į laidinį telefonÄ pagal telefono registracijÄ vyro mamai, kuri ir atvežė tÄ dokumentÄ . Tai iÅ¡ esmės atitinka R. B. parodymus, jog atsirado tik vienas automobilio dokumentas, kad jam apie taip praneÅ¡ta telefonu („mums paskambino moteris ir pranešė, kad jį rado“), nes R.

B. registruotas pas savo motinÄ . Nukentėjusiojo ir R. B. parodymus patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai, jog 2012-07-28 buvo gautas praneÅ¡imas apie (duomenys neskelbtini) gatvėje užpultÄ ir apiplėštÄ Å¾mogų. Bendravo su nukentėjusiuoju ir jo žmona, vyko ieÅ¡koti kaltinamojo, po kurio laiko nukentėjusysis grįžo į barÄ ir atpažino kaltinamÄ jį. Å ie jo parodymai iÅ¡ esmės atitinka V. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur V. V. nurodė, jog pirmÄ kartÄ nukentėjusysis tiksliai apibÅ«dinti jį apiplėšusio vaikino negalėjo, buvo stipriai neblaivus, tačiau buvo gautas antras praneÅ¡imas, apie tai, kad nukentėjusysis atpažino jį apiplėšusį asmenį.

Nuvykus, bare rado tÄ patį nukentėjusįjį, jo žmonÄ ir dar vienÄ vaikinÄ , kitų asmenų nebuvo. V. V. nurodė, jog nukentėjusysis jam pasakęs, kad tas vaikinas, kuris dabar sumuÅ¡tas, sėdėjo su jį galimai apiplėšusiais vaikinais. Skunde nurodytos aplinkybės, jog Å¡ie parodymai verčia abejoti R. B. parodymų patikimu, kad R. B. R. G. apkalba siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės dėl R. G. sumuÅ¡imo, yra iÅ¡imtinai tik subjektyvios prielaidos, vertinant iÅ¡imtinai tik atskirÄ V. V. parodymų dalį, jog R.

B. sumuÅ¡tÄ vaikinÄ nurodė kaip asmenį, kuris sėdėjo su nukentėjusįjį apiplėšusiais vaikinais, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, įrodymai turi bÅ«ti vertinami visumoje, kartu su kitais duomenimis. Å iuo atveju V. V. parodymus bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į tai, jog antrÄ kartÄ V. V. vyko bÅ«tent dėl to, jog gautas praneÅ¡imas, kad nukentėjusysis atpažino jį sumuÅ¡usį vaikinÄ , nuvykus kitų asmenų nebuvo, be to, jau sekančiÄ dienÄ nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl jo apiplėšimo, kuriame aiÅ¡kiai nurodė, jog dar tÄ patį vakarÄ atpažino jį apiplėšusį vaikinÄ , kurį iÅ¡vežė greitoji pagalba.

Tai atitinka ir R. B. parodymus, kuri teigė, jog R. B. dar tÄ patį vakarÄ tame pačiame bare rado jį apiplėšusį vaikinÄ , kurį atpažino, tai pasakė policijos pareigÅ«nams, kurie pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡yti pasiÅ«lė rytoj, kÄ R. B. ir padarė. Taip pat V. V. parodymus bÅ«tina vertini ir su R. B. parodymais, jog liudytoja dirbo bare ir matė kaip kaltinamÄ jį R. G. užpuolė trys vyrai, spardė, tada įbėgo vienas vyras ir dar gulintį spardė į Å¡onus, sakydamas, kad „tu mane apvogei“, po to atvyko greitoji ir policija.

Be to, kaip matyti iÅ¡ parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo, R. B. atpažino R. G. bÅ«tent kaip asmenį, kuris jį apiplėšė 2012-07-28 (duomenys neskelbtini). Asmens parodymo atpažinti metu R. B. atpažino R. G. kaip asmenį, jį apiplėšusį 2012-07-28 (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jį atpažįsta iÅ¡ veido bruožų, plaukų, kÅ«no suėjimo. R. B. nurodė, jog šį asmenį jis matė „akis į akį“. Atsižvelgiant į tai, jog R. B. nuosekliai teigė, jog jį sumušė vaikinas, kuriam prieÅ¡ tai nupirko iÅ¡gerti, ir jį atpažino dar tÄ patį vakarÄ , tai yra neabejotinai jį matė akis į akį, nėra pagrindo abejoti, jog R.

B. atpažino bÅ«tent jį sumuÅ¡usį bei apiplėšusį vaikinÄ . Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio trimo pradžioje įtariamasis nebuvo žinomas, nebuvo žinoma jo tapatybė, pagrįstai buvo atliekamas parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų veiksmas, kurio metu R. B. nežinodamas jį užpuolusio asmens tapatybės atpažino bÅ«tent R. G., kaip jį apiplėšusį asmenį. Ir tik sulaikius bei nustačius įtariamojo tapatybę buvo atliktas asmens parodymo atpažinti veiksmas, kurio metu R.

B. taip pat atpažino R. G., kaip jį apiplėšusį asmenį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundo argumentai, jog buvo pažeisti BPK 192 str. reikalavimai ir vėlesnis asmens parodymas atpažinti nebeturi prasmės, Å¡ie duomenys neatitinka įrodymų teisėtumo reikalavimų, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepakankamai tyrė subjektyviÄ jÄ pusę sudarančiÄ aplinkybę – R. G. kaltę, tai yra nesiaiÅ¡kino, ar R. G. veikos padarymo metu, atsižvelgiant į jo anksčiau turėtÄ galvos traumÄ bei girtumÄ , suvokė savo veiksmus, ar jis buvo pakaltinamas.

Å is skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas, nes byloje esantys duomenys neleidžia abejoti R. G. pakaltinamumu įvykio metu. IÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro duomenų, kad nuteistasis R. G. bÅ«tų registruotas ar gydęsis Å¡iose įstaigose, nėra. Byloje nėra duomenų, kad R. G. bÅ«tų sirgęs kokia psichikos liga ar laikinu psichikos sutrikimu, sudarančiu medicininį (biologinį) nepakaltinamumo pagrindÄ .

Tokių duomenų nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismui patekti duomenys apie R. G. gydymÄ neurochirurginiame skyriuje dėl patirtos buityje galvos traumos. Esant Å¡iems duomenims, ekspertizės skyrimas reikÅ¡tų akivaizdžiai perteklinį veiksmÄ , kuris prieÅ¡tarautų baudžiamojo proceso paskirčiai greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas (BPK 1 str.). Nesant duomenų, leidžiančių abejoti R. G. pakaltinamumu įvykio metu, darytina iÅ¡vada, jog R. G. neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , pobÅ«dį, suvokė, jog smurto vartojimas ir daiktų grobimas yra neteista, nusikalstama veika, suvokė nuskalstamos veikos padarinius, ir jų norėjo (iÅ¡ pradžių sudavė per galvÄ , po to dar kelis smÅ«gius gulinčiam R.

B., kad Å¡is negalėtų prieÅ¡intis ir tada pavogė rankinę, apyrankę, laikrodį bei kitus daiktus ), tai yra veikė tiesiogine tyčia. R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes R. G. daiktus pagrobė iÅ¡ karto po to, kai pavartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. G. kaltu apiplėšus R. B. panaudojant fizinį smurtÄ , tai yra pagrobus: auksinę apyrankę, rankinį laikrodį „Tissot“, 100 litų vertės odinę rankinę su joje buvusia 100 litų vertės odine pinigine, 70 litų įvairiomis kupiÅ«romis, tačiau nepagrįstai nurodė, jog R.

G. pagrobė materialinės vertės neturinčius daiktus – vairuotojo pažymėjimÄ , asmens tapatybės kortelę, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ , du raktus, nes materialinės vertės neturintys daiktai negali bÅ«ti nei vagystės, nei plėšimo dalyku. Å i aplinkybė asmens pripažinimui kaltu, į vykdžius BK 180 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , esminės reikÅ¡mės neturi, todėl minėtos aplinkybės paÅ¡alintinos iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, nes yra perteklinės. Bausmė nuteistajam tiek už atskiras BK 180 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. numatytas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė skirta teisingai ir jÄ Å¡velninti skundo motyvais pagrindo nėra.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino tiek veikų, tiek ir paties nuteistojo pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes dėl BK 178 str. 2 d. numatytos veikos. R. G. padarė du tyčinius turtinius nusikaltimus, vieno iÅ¡ kurių metu (BK 180 str. 1 d.) vartotas fizinis smurtas. Abi veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai.

R. G. anksčiau teistas 5 kartus, tame tarpe ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Šias veikas apeliantas padarė neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas rodo didesnį jo pavojingumÄ visuomenei. Apeliantas metų bėgyje iki Å¡ių nusikalstamų veikų baustas administracine tvarka, abi veikos padarytos vos kelių dienų laikotarpiu. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbia visuomenės moralės normų, nesilaiko visuotinai priimtinų taisyklių, iÅ¡vadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis.

Anksčiau taikytos bausmės bei poveikio priemonės, o tai pat ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nebuvo efektyvios bei neužtikrino bausmės tikslų, o ypač prevencijos. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , todėl vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis jis yra recidyvistas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl vagystės T. T. atžvilgiu atsakomybę lengvina tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atlygino žalÄ .

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumÄ , kiekvienos iÅ¡ jų reikÅ¡mę individualizuojant bausmes ir pagrįstai R. G. skyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei sankcijų vidurkiai. Ä®vertinus ankstesnius teistumus, jų kiekį, skaičių, pobÅ«dį, naujai padarytų veikų pobÅ«dį, tai, kad jos padarytos vos kelių dienų bėgyje, darytina iÅ¡vada, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmės R.

G. skirta pagrįstai, nes tik Å¡i priemonė gali bÅ«ti efektyvi ne tik užtikrinant nubaudimÄ , tačiau ir siekiant individualiosios bei bendrosios prevencijos. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir apie galimus neigiamus padarinius apeliantui buvo žinoma iÅ¡ anksto, tačiau jis pats pasirinko tokį elgesio variantÄ ir turi už tai atsakyti, tai yra prisiimti pasekmes, kurios neiÅ¡vengiamai susijusios su tam tikrais ribojimas Å¡eimos bei darbo interesų srityje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, net ir įvertinus tai, kad apeliantas augina mažametę dukrÄ , prarastų darbÄ dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga bausme, todėl apelianto argumentas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.Bausmių subendrinimo taisyklės nepažeistos.

Kadangi R. G. padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumÄ ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims, teismas pagrįstai bausmes bendrino taikydamas bausmių dalinio sudėjimo bÅ«dÄ (LR BK 63 str. 1 d., 4 d.), prie griežtesnės bausmės, skirtos už BK 180 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , iÅ¡ dalies prisėjo bausmę, skirta už BK 178 str. 2 d. numatytÄ veikÄ , ir galutinę subendrintÄ bausmę skyrė - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Prie griežtesnės bausmės pridėta tik labai nedidelė Å¡velnesnės bausmės dalis, vos trys mėnesiais, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai pergriežta, nėra pagrindo. R. G. anksčiau ne kartÄ teistas, nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniems teistumams, skundžiamu nuosprendžiu nubaustas už dvi turtines tyčines pavojingas veikas, be to, metų bėgyje iki Å¡ių veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka, todėl pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra, dėl Å¡ių aplinkybių bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 str. negali bÅ«ti taikomas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendis keistinas paÅ¡alinant iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies perteklines veikos, dėl kurios R. G. pripažintas kaltu padaręs BK 180 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , aplinkybes. (LR BPK 328 str. 4 p.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija n u t a r i a :

R. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant BK 180 straipsnio 1 d. numatytos veikos, dėl kurios R. G. pripažintas kaltu, perteklines aplinkybes, jog R. G. pagrobė vairuotojo pažymėjimÄ , asmens tapatybės kortelę, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ , du raktus.             Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                 Evaldas Gražys             Teisėjai:

                                                              Jurgis Kiškis                                                                            Algirdas Remeika