dfadcdf9-e63f-4e61-8701-ec012a617488 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-516/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2.; 44.5.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant ieškovui Ž. K.,

atsakovo atstovui R. B.,

trečiojo asmens atstovui advokatui Domantui Skebui, viešame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grand

Casino World“ ir trečiojo asmens Ž.

V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas

iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4860-232/2009 pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui uždarajai

akcinei bendrovei „Grand Casino World“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Ž. V., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas Ž. K. 2008 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, prašė, remiantis CK 6.264 straipsniu, priteisti iÅ¡ atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-3, 70-72). IeÅ¡kinyje

ir dublike (b. l. 54-55) nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu

(b. l. 4-5) trečiasis asmuo Ž. V. , eidamas pas atsakovÄ vyresniojo apsaugos darbuotojo pareigas, yra pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Jis nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje (prie UAB „Grand Casino World“ įėjimo) kitų darbuotojų ir klientų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties (ieÅ¡kovo pastabos dėl jo draugo nustÅ«mimo nuo laiptų), demonstruodamas savo fizinį pranaÅ¡umÄ ir kovinių veiksmų įgÅ«džius, iÅ¡reikÅ¡damas paniekÄ aplinkiniams ir, sudrumsdamas visuomeninę rimtį, sumušė ieÅ¡kovÄ : sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ , dėl ko lūžo nosies kaulas ir akitkaulio celė, susidarė kraujosruvos akių vokuose, taip pat Å¡eÅ¡is aÅ¡tuonis smÅ«gis rankomis ir kojomis į kitas vietas galvos srityje. Nors ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymÄ teismo medicinos ekspertai įvardino kaip nežymų, bet ieÅ¡kovui ilgÄ laikÄ buvo subjaurotas veidas; jautė skausmÄ , pažeminimÄ , diskomfortÄ ; teko aiÅ¡kintis aplinkiniams. Be to, trečiasis asmuo ieÅ¡kovo neatsiprašė, savo kaltę neigė.

Atsakovas UAB „Grand Casino World“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b. l. 33-35) ir tripliku (b. l. 60-61) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad trečiasis asmuo nusikalstamus veiksmus atliko ne eidamas darbines (tarnybines) pareigas, kadangi darbdavys nedavė nurodymo sumuÅ¡ti ieÅ¡kovÄ , o veikdamas kaip privatus asmuo (t. y. iÅ¡ įnirÅ¡io, susijaudinimo), todėl atsakovui neatsirado prievolė atlyginti jo darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-445/2007). Taip pat svarbu, jog konfliktas tarp ieÅ¡kovo, jo draugo ir Ž. V. kilo ne atsakovo veiklos vykdymo vietoje, bet už jos ribų. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui š atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmetė (b. l. 106-109). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip darbdavys, yra atsakingas už tai, kad 2007 m. sausio 7 d. apie 5 val., kai UAB

„Grand Casino World“ darbuotojai atsisakė įleisti į kazino ieÅ¡kovÄ su draugu A. P., trečiasis asmuo su

kolega T. K. juos iÅ¡lydėjo į laukÄ ir be jokios priežasties sumušė ieÅ¡kovÄ . Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad trečiasis asmuo žalÄ padarė ne savo darbo laiku, nes tÄ syk jis turėjo pradėti dirbti 600 val., todėl konfliktas buvo asmeninio pobÅ«džio. Teismas analizavo baudžiamojoje byloje (Nr. 1-37-497/2008) esantį kazino vaizdo kameros įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio nustatė, kaip ieÅ¡kovas su draugu A. P. įeina į kazino vestibiulį, bendrauja su vienu iÅ¡ apsaugininkų, su juo derasi; pastarasis nueina į kitas patalpas ir grįžta su Ž. V., vilkinčiu uniforminius apsaugininko marÅ¡kinius su prisegta kortele, kurioje paprastai užraÅ¡omi personalo vardai, pavardės. Kurį laikÄ visi kalbasi, paskui pasuka prie durų, lauke įvyksta konfliktas ir trečiasis asmuo ima smÅ«giuoti ieÅ¡kovui kojomis ir rankomis. Atsakovo kaltę teismas kildino iÅ¡ nepakankamo rÅ«pestingumo pasirenkant, instruktuojant, mokant elgtis su klientais ir kontroliuojant apsaugos darbuotojus.

Nustatydamas

priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vadovavosi CK 6.282 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgė į trečiojo

asmens kaltės pobÅ«dį (tyčia), atsakovo turtinę padėtį, vertino jo disponavimÄ dideliais pinigų

srautais (b. l. 18-20).

Atsakovas UAB „Grand Casino World“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio

27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 110-113). Apeliacinį skundÄ motyvuoja tuo, kad jis pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. 2007 m. sausio 7 dienÄ trečiasis asmuo dirbo

12 valandų trukmės dieninę pamainÄ ., kuri prasidėjo 600 val. Ta aplinkybė, kad įvykio metu trečiasis asmuo vilkėjo apsaugininko uniformÄ , neturi esminės reikÅ¡mės. Be to, T. K. ne pakvietė į pagalbÄ Å½. V., o Ž. V. ėjo pro Å¡alį ir draugiÅ¡kai padėjo kolegai iÅ¡praÅ¡yti neblaivius klientus lauk.

Atsakovas neigia savo kaltę. Liudytojas A. A., apsaugos darbuotojų vadovas, paliudijo, kad visi atsakovo apsaugos darbuotojai, prieÅ¡ priimant juos į darbÄ , yra instruktuojami. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už darbuotojų tinkamÄ elgesį ne darbo metu ir ne darbo vietoje. Pirmosios instancijos teismas nepaisė, kad už mandagų bendravimÄ su klientais tretysis asmuo buvo iÅ¡rinktas „Mėnesio darbuotoju“, kad nuosprendyje nurodyta, jog trečiasis asmuo sudavė smÅ«gius ieÅ¡kovui be jokios priežasties, t. y. veikdamas ne atsakovo naudai ir interesais.

Atsakovas kvestionuoja priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas jos dydį, teismas inter alia nurodė, kad ieÅ¡kovas patyrė stresÄ , nors ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės nepaminėjo. Be ieÅ¡kovo sutuoktinės ir draugų parodymų, kurie dėl ryÅ¡io su ieÅ¡kovu vertintini kritiÅ¡kai, byloje nėra įrodymų apie sužalojimų liekamuosius reiÅ¡kinius, kad ieÅ¡kovas naktimis knarkia, negali nardyti, ieÅ¡kovo veidas ilgÄ laikÄ buvo subjaurotas, kad jam reikėjo nuolatinės gydytojo priežiÅ«ros, vartojo vaistus. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovui padarytas nežymus, kitaip tariant, pačio mažiausio laipsnio, sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį b. b. Nr. 2K-87/2007, 2007 m. kovo 20 d. nutartį b. b. Nr. 2K-247/2007) už sunkų sveikatos sutrikdymÄ priteisiama 10 000 – 15 000 Lt, už nesunkų – apie 5 000 Lt neturinės žalos atlyginimo, todėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju turėtų bÅ«ti priteisiama dar mažiau. Galiausiai teismas neatsižvelgė, kad paties ieÅ¡kovo pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai, grasinimai susidoroti, pasirÅ«pinti trečiojo asmens atleidimu sukėlė Ž.

V. agresijÄ , dėl ko ir buvo sutrikdyta jo sveikata.

Trečiasis asmuo Ž. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio netenkinti (b. l. 115-117). Apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė už neturtinės žalos atlyginimÄ atsakingÄ asmenį ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nuosprendyje konstatuota, kad nusikaltimÄ Å½. V. padarė iÅ¡ asmeninių paskatų (ambicingai reaguodamas į pretenzijas), o ne atlikdamas pareigas, numatytas pareiginėje instrukcijoje. Trečiasis asmuo neigia atsakovo kaltę, esÄ Å¡is jį nepakankamai gerai instruktavo ir mokė, kaip elgtis su klientais. Pareiga nedaryti nusikaltimų žinoma be atskiro mokymo, tad trečiojo asmens darbdavys nėra tinkamas atsakovas.

Nustatydamas ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Teismas be pagrindo vertino tokius veiksnius kaip atsakovo veiklos pobÅ«dis (loÅ¡imai) ir didelė pinigų apyvarta, kurie nesusiję su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo neturtinę žalÄ turės atlyginti iÅ¡ asmeninių lėšų (DK 255 str. 1 d. 2 p.), todėl reikėjo vertinti trečiojo asmens turtinę padėtį ir jo bei ieÅ¡kovo interesų pusiausvyrÄ . Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad tretysis asmuo iÅ¡laiko mažametį vaikÄ (b. l. 89), kad įvykio metu ieÅ¡kovas buvo iÅ¡gėręs ir pats iÅ¡provokavo konfliktÄ . IeÅ¡kovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas reiÅ¡kia, jog jis truko ne daugiau kaip 10 d., taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie ilgai buvusį subjaurotÄ ieÅ¡kovo veidÄ . Priteista 10 000 Lt suma neproporcingai didelė lyginant su padarytos žalos pobÅ«džiu (nežymiu sveikatos sutrikdymu).

IeÅ¡kovas Ž. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus skundų nepripažįsta ir praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 123-124). Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad incidento metu trečiasis asmuo ėjo darbines (tarnybines) pareigas, bet jas atliko netinkamai: užuot užtikrinęs saugumÄ , jį pažeidė. Pažymi, kad trečiasis asmuo smÅ«giavo ieÅ¡kovui tik į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ . Nustatant konkretų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, reikia atsižvelgti į aplinkybių, nurodytų CK 6.250 straipsnyje, visumÄ , o ne tik vertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Atsakovas UAB „Grand Casino World“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ (b. l. 121-122) ir trečiasis asmuo Ž. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (b. l. 126-127) su vienas kito skundu sutiko ir prašė juos tenkinti, nes nenustatytos visos sÄ lygos, kurių reikia tam, jog atsirastų darbdavio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003); darbdavys nėra kaltas dėl trečiojo asmens padaryto nusikaltimo; pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, pernelyg dramatizavo pasekmes, nevertino ieÅ¡kovo elgesio.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus (CPK

329 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės

reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ ; surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimo

taisyklių; nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, bet nukrypo nuo teismų praktikos nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar trečiasis asmuo atliko neteisėtus veiksmus darbo vietoje ir darbo metu; dėl darbdavio kaltės ir jo civilinės atsakomybės; dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijų bei jo dydžio.

Darbuotojus samdančio fizinio ar juridinio asmens deliktinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės, reglamentuoja CK 6.264 straipsnis. CK 6.264 straipsnio 1 dalis - speciali norma CK 6.263 straipsnio atžvilgiu (lot. lex speciali derogat generali), numatanti darbdavio civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmus (CK 6.246 str. 2 d.). Norint taikyti Å¡iÄ atsakomybės formÄ , be bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų (neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, trečiojo asmens kaltės), bÅ«tina nustatyti dar du papildomus pagrindus, o bÅ«tent: kad darbuotojas veikė ne savarankiÅ¡kai, o darbdavio nurodymu ir kad buvo jo kontroliuojamas.

Pasak apeliantų, nė vieno iÅ¡ papildomų darbdavio civilinės atsakomybės pagrindų nėra, nes atsakovas nedavė nurodymo trečiajam asmeniui sumuÅ¡ti ieÅ¡kovÄ , be to, jis negalėjo kontroliuoti, kÄ darbuotojas veikia ne darbo metu ir ne darbo vietoje.

Teisėjų kolegija atmeta minėtus apeliantų skundų argumentus, remdamasi tokiais motyvais.

SÄ voka „veikti darbdavio nurodymu“ pirmiausia reiÅ¡kia subordinacinių santykių buvimÄ , t. y. darbuotojo pavaldumÄ darbdaviui, darbdavio pavedimų vykdymÄ , siekimÄ Ä¯gyvendinti darbdavio interesus. Bendro pobÅ«džio, dažniausiai pasikartojantys, darbdavio nurodymai įtvirtinami vidaus tvarkos taisyklėse, darbo reglamente, instrukcijose, kituose lokaliniuose teisės aktuose. Nurodymų darbdavys taip pat gali duoti organizuodamas kasdieninę veiklÄ . Trečiasis asmuo pas atsakovÄ dirbo apsaugos darbuotoju (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07  58-61, 92-94 psl.). Pagrindinės apsaugos darbuotojo funkcijos susijusios su kazino patalpų, jose esančių materialinių

vertybių ir klientų apsauga. Aptariamu atveju pareigÄ užtikrinti saugumÄ Å½. V. realizavo neįleisdamas

į kazino apsvaigusių nuo alkoholio asmenų (kurie sunkiau prognozuojami, todėl laikytini didesnio pavojaus šaltiniu), kaip tai numato įmonės vadovo D. K. 2006 m. spalio 1 d. įsakymu patvirtinti apsaugos darbuotojų pareiginių nuostatų 23 ir 66.1 punktai bei

kazino vidaus tvarkos taisyklės (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07  37, 58-61psl.). Vadovaudamasis darbdavio

interesais užtikrinti saugumÄ , trečiasis asmuo su kitu darbuotoju įsivėlė į konfliktÄ su ieÅ¡kovu ir jo draugu A. P., kurio metu ieÅ¡kovui ir buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 Â

16 psl.). Specialių priemonių patikrinti klientų blaivumÄ apsaugos darbuotojai neturi ir apie tai sprendžia iÅ¡ kliento aprangos tvarkingumo, judesių kontrolės, koordinacijos, kvapo (b. l. 100-101). IeÅ¡kovas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu tikino, jog po muÅ¡tynių iki tyrimo pas specialistÄ alkoholio nevartojo (b. l. 97), o MRU teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2643/07(01) (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 16 psl.) užfiksuota, kad iÅ¡ nukentėjusiojo burnos sklinda alkoholio tvaikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti medicinos specialistų pastabomis ir daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡gėręs prieÅ¡ kylant incidentui.

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, t. y. neteisėtų veiksmų, juos padariusio asmens, jo kaltės, tačiau kiti nuosprendžiu nustatyti faktai (pvz., sužalojimų sunkumo laipsnis) prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Tai paaiÅ¡kintina tuo, kad taikant skirtingas teisinės atsakomybės rÅ«Å¡is (baudžiamÄ jÄ , civilinę) taikomos skirtingos teisės normos, skirtingai traktuojamos jose nurodytos sÄ vokos ir aktualios skirtingos aplinkybės.

Trečiojo asmens padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Tam, kad bÅ«tų galima pritaikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, reikia nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos sudėtis. Nusikalstamos veikos sudėtis (lot. corpus delicti) – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Vienas iÅ¡ bÅ«tinų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties subjektyvios pusės požymių yra nusikalstamos veikos motyvas. Nusikalstamos veikos motyvas – suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kodėl jis nusikalsta. Jie gali bÅ«ti įvairÅ«s: negatyvÅ«s (chuliganiÅ¡kos, savanaudiÅ¡kos paskatos, pyktis, kerÅ¡tas, pavydas), neutralÅ«s (draugystė), pozityvÅ«s (noras padėti, palengvinti kančias). Nusikaltimo motyvas turi įtakos formuojantis tyčios kryptingumui. Aptariamu atveju nukentėjusiojo pastabos (menkavertė dingstis) sukėlė kaltininko įtūžį ir pastarasis ėmėsi smurto, savo įžūliu

elgesiu šokiruodamas aplinkinius ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį (pagrindinis nusikaltimo objektas). Nežymus sveikatos sutrikdymas

(papildomas nusikaltimo objektas) atskirai pagal BK 140 straipsnį neinkriminuojamas, nes jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma (BK 284 str.

1 d.), t. y. dviejų teisinių gėrių pažeidimas nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties.

Tuo tarpu norint taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį atsižvelgiama, kad neteisėtus veiksmus darbuotojas atliko darbo vietoje ir darbo metu, o ne tai, kokių sumetimų vedinas.

SÄ voka „darbo vieta“ yra daugiareikÅ¡mė. Ji gali bÅ«ti suprantama kaip teisinė kategorija (tam tikra darbovietė: įmonė, įstaiga, organizacija), fizine prasme kaip konkreti darbo vieta (padalinys, cechas, postas) arba teisiÅ¡kai bendrÄ ja prasme kaip pareigos (etatas). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai remiasi sÄ vokos „darbo vieta“ fizine reikÅ¡me ir teigia, jog tai yra konkrečiai apibrėžta teritorija, bet kuriuo atveju besibaigianti ties pastato sienomis. Å iuo atveju sÄ vokÄ â€ždarbo vieta“ reikia traktuoti teisiÅ¡kai pačia bendriausia prasme - tai yra vieta, kurioje darbuotojas atlieka pavestas funkcijas, veikia darbdavio interesais. Incidentas prasidėjo UAB „Grand Casino World“ hole, vėliau persikėlė ant įėjimo į kazino laiptų, tačiau Å¡i aplinkybė teisiÅ¡kai nesvarbi, nes trečiasis asmuo veikė kaip UAB „Grand Casino World“ apsaugos darbuotojas – stengėsi užtikrinti saugumÄ .

Kad trečiasis asmuo incidento metu atliko tiesiogines darbo funkcijas, o ne atsitiktinai buvo kazino patalpose, patvirtino abu incidento dalyviai: T. K. ir Ž. V. Liudytojo T.

K. apklausos protokole (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07  38 psl.) užfiksuota, kad jis, būdamas (eilinis)

apsaugos darbuotojas, negali vienasmeniÅ¡kai nuspręsti, ar klientai iÅ¡praÅ¡ytini, todėl pakvietė tuo metu dirbusį pamainos grupės vadovÄ (tretįjį asmenį). Ä®tariamojo Ž. V. apklausos ir papildomos apklausos protokoluose užfiksuota, kad 2007 m. sausio 7 d. jis dirbo apsaugos grupės vadovu ir, vaikÅ¡tinėdamas po kazino patalpas, iÅ¡ kolegos Tomo apie

600 val. per racijÄ gavo praneÅ¡imÄ , jog reikia pagalbos (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 67, 70 psl.).

Abu apeliantai neigia atsakovo kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ nepakankamu rÅ«pestingumu pasirenkant, instruktuojant, mokant, kaip elgtis su klientais, ir kontroliuojant apsaugos darbuotojus. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais Å¡iuos argumentus, tačiau tai nekeičia bylos esmės. Kaip minėta, CK 6.264 straipsnio 1 dalis reglamentuoja netiesioginę civilinę atsakomybę (darbdavio už darbuotojÄ ) - vadinasi, materialiai atsakingas už žalÄ asmuo nesutampa su žalos padariusiu asmeniu, už kurį jis atsako. Jeigu juridinis asmuo bÅ«tų padaręs žalos dėl savo kaltės (pvz., bÅ«tų liepęs sumuÅ¡ti ieÅ¡kovÄ ), kiltų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tiesioginės atsakovo atsakomybės klausimas pagal CK 6.264 straipsnio 3 dalį. Tačiau taikant CK 6.264 straipsnio 1 dalį, atsakingo už žalÄ asmens kaltės nėra ir jos nereikia nustatinėti, todėl iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies Å¡alintini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsakovo kaltės buvimo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama apie pirmosios instancijos teismo pasirinktus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir nustatytÄ atlyginimo dydį, pažymi, kad jis, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantai, atsižvelgė tiek į nukentėjusiojo neblaivumÄ , tiek į kitus CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus: žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę ir jo (tiksliau sakant – atsakovo) turtinę padėtį. Nors pirmosios instancijos teismas taikė iÅ¡ esmės tinkamas normas, bet jas taikė iÅ¡ dalies netinkamai, nukrypo nuo teismų praktikos nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, reikia įvertinti turinčių įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui kriterijų visumÄ : aplinkybes, kurios mažina neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir aplinkybes, kurios jį didina. Priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali turėti didesnės reikÅ¡mės nei kiti. Pvz. absoliučių asmens vertybių – sveikatos, gyvybės – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai bei dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Ir, vice versa, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, sužalojus sveikatÄ arba atėmus gyvybę, nelemia neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens kaltę: tyčia, paprastas ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Jeigu žala padaryta darant nusikaltimÄ , susijusį su smurto panaudojimu, tai žalÄ padariusio asmens kaltė sudaro prielaidas nustatyti didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Antra vertus, civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensacinė, todėl bÅ«tų neteisinga, nesÄ Å¾ininga ir neprotinga nustatyti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris prilygtų žalÄ padariusio asmens nubaudimui.

MRU teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadose Nr. G 198/07 (01) ir G 2643/07 (01) (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 14, 16 psl.) teigiama, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs abiejų akių obuolių, veido sumuÅ¡imu; poodinė emfizema (oro arba dujų sankaupa); vokų kraujosruvomis; nosies kaulų ir etmoidalinių celių lūžiais. Toks sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas, nes sužalojimas sveikatÄ sutrikdė ne ilgiau kaip 10 d., nukentėjusysis neprarado 5 % profesinio arba bendro darbingumo (LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 9 p.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenų bazėje užfiksuota, kad ieÅ¡kovas dėl galvos plaukuotos dalies pavirÅ¡inio sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2007 m. sausio 7 d. iki 2007 m. sausio 23 d., gydymas nebaigtas (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 113-114 psl.). Anot ieÅ¡kovo, lūžus nosies ir celių kaulams, jis darbe nebuvo 1,5 mėn. (b. l. 97). Remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija nemano, jog nurodytas lūžių gijimo laikas dirbtinai iÅ¡tęstas. Apie tai, kad ieÅ¡kovo darbas, laisvalaikio pomėgiai bÅ«tų susiję su padidintu poreikiu sklandžiai, be trukdžių kvėpuoti (pvz., dainuotų, grotų pučiamaisiais instrumentais, nardytų, b. l. 97), byloje nėra.

Ä®vertinus ieÅ¡kovui padarytų sužalojimų pobÅ«dį (sumuÅ¡ta galvos, kurioje sukoncentruotos gyvybiÅ¡kai svarbios funkcijos, sritis), smÅ«gių skaičių ( ne mažiau kaip 8), intensyvumÄ ir dėl to kilusias pasekmes (tinimas atslÅ«go; sumuÅ¡imai, kraujosruvos, lūžiai sugijo, operacijų neprireikė, ateityje jų irgi nenusimato); fizinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus (skausmÄ , pažeminimÄ , nepatogumus) ir jų trukmę, estetinę žalÄ , trečiojo asmens kaltės formÄ (tyčia), motyvus (nepateisinamas įnirÅ¡is, neadekvati reakcija), teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, ieÅ¡kovui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas nuo 10 000 Lt iki 5 000 Lt.

IeÅ¡kovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, bet ne nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, įskaitant sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, atlyginimo prieÅ¡ingai Å¡aliai (mutatis mutandis - atsakovo pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui). Todėl apeliantams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama jų sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinius skundus dalis, proporcingai patenkinai skundų daliai {[(10 000 Lt – 5 000 Lt) ÷10 000 Lt] x 300 Lt} (b. l. 114, 118) (CPK 79-80 str., 93 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ pakeisti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grand Casino World“ ieškovui Ž. K. 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo Ž. K. atsakovui

uždarajai akcinei bendrovei „Grand Casino World“ ir trečiajam asmeniui Ž. V. po 150 Lt (vienÄ Å¡imtÄ

penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos                                                                                                     Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                  Marytė Mitkuvienė

                                                                                                                  Nijolė Piškinaitė