2025-12-17 Nr. AB-22951-3-61-3-00136-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2787-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00136-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.3; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“, valstybės įmonė Registrų centras).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 48SK-4906-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Sprendimo pagrindu pareiškėjos valdomam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), neteisėtai įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona (toliau – ir SAZ).

2.2. Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ, Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalis suteikia teisę įrašyti tik jau nustatytas SAZ, bet nesuteikia NŽT kompetencijos nustatinėti SAZ. Tuo tarpu, pareiškėjos turtui nenustatyta sanitarinės apsaugos zona individualiu administraciniu aktu, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jos įregistruoti.

2.3. Ginčo sanitarinė apsaugos zona SŽNSĮ apibrėžta tvarka gali būti nustatyta tik ūkine veikla suinteresuotam asmeniui pateikus SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus tokios teritorijos nustatymo dokumentus. Trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) nepateikus SŽNSĮ 6 straipsnis 1 dalyje išvardintų dokumentų, sanitarinės apsaugos zonos nėra ir ji negali būti nustatyta. Neteisėtai priimtu Sprendimu atsakovas nepagrįstai apribojo pareiškėjos nuosavybės teisę, pažeidė jos teisėtus lūkesčius bei sukėlė žalą (turto vertės sumažėjimą).

2.4. Viešojo administravimo subjektai savo veiklą privalo grįsti teisėtumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 str. 5 d. 5 p.). Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, kadangi prieštarauja aktualios redakcijos SŽNSĮ nuostatoms.

2.5. SAZ nustatoma konkrečiu įstatyme įtvirtintu dokumentu (SŽNSĮ 6 str.) pagal SŽNSĮ 6–13 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Nustatytų SAZ įrašymo galimybė per klaidos taisymą buvo nurodyta SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Toks reguliavimas, pareiškėjos nuomone, reiškia, kad aptariama nuostata yra išimtinio pobūdžio ir taikoma tik tuo atveju, kai specialioji žemės naudojimo apsaugos zona jau yra nustatyta, tačiau savalaikiai nebuvo įregistruota. Šia norma NŽT suteikta teisė priimti išimtinį sprendimą ir įrašyti jau nustatytas SAZ į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR), tačiau nesuteikta teisė nustatyti naujas SAZ.

2.6. Atsakovas raštuose nurodė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos įregistruojamos Bendrovės prašymo pagrindu, tačiau NŽT, priimdama Sprendimą, turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama SAZ. Nesant sanitarinės apsaugos zoną nustatančio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, sanitarinės apsaugos zona negalėjo būti įregistruota Sprendimu. Dėl šios aplinkybės Sprendimas, kuriuo pareiškėjos Žemės sklypui įregistruota dar nenustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – Sanitarinės apsaugos zona, laikomas neteisėtu ir prieštaraujančiu aktualioms SŽNSĮ nuostatoms. Tokį vertinimą patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), kurių 1341 punkto pagrindu, asmuo, suinteresuotas ūkinės veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, kadastro tvarkytojui privalo, be kita ko, pateikti duomenis, patvirtinančius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo faktą. Atitinkamai, suinteresuotam asmeniui tokių duomenų nepateikus, kadastro duomenys, tame tarpe specialiosios žemės naudojimo sąlygos, negali būti įregistruojamos.

2.7. Sprendimas prieštarauja ir iki SŽNSĮ galiojusiems teisės aktams. Iki SŽNSĮ galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Nutarimas), 65 punkte taip pat buvo numatytas gyvulininkystės, paukštininkystės (fermų) sanitarinės apsaugos dydis (1 000 m). Nutarimo 2.2 punkte numatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos tvirtinant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos, pareiškėjos valdomam žemės sklypui nebuvo taikomi jokie apribojimai.

2.8. Vien tai, kad teisės akte yra numatytas sanitarinės apaugos zonos maksimalus dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad sanitarinės apsaugos zona jau yra nustatyta, t. y., kad egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Taigi, sanitarinės apsaugos zonos nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžti ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos taikymo pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama, tačiau tokio administracinio akto nėra.

2.9. Sprendimu neatsižvelgta į aplinkybę, kad nėra įgyvendintos SŽNSĮ 6 straipsnio procedūros.

2.10. SŽNSĮ 50 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą, nustatoma pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona. SŽNSĮ 4 priede „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonų dydis“ nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonos dėl pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, dydis (plotis), kai pastatuose laikomų sutartinių gyvūnų (boilerių, vištų) skaičius viršija 300, yra lygus 1 000 m. Visgi, tam, kad būtų nustatyta ginčijama sanitarinės apsaugos zona, ūkine veikla suinteresuotas asmuo – Bendrovė, turėjo atlikti bent vieną iš šių procedūrų: inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų pakeitimą (24.1 p. p.); atlikti poveikio aplinkai vertinimą (24.2 p. p.); atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (24.3 p. p.).

2.11. Bendrovei neįgyvendinus nei vienos aukščiau aptartos procedūros, nėra teisinio pagrindo nustatyti ir įregistruoti sanitarinės apsaugos zoną SŽNSĮ 6 straipsnio tvarka ir vėliau įregistruoti SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip apribojant su šia ūkine veikla nesusijusių asmenų nuosavybės teises.

2.12. Pareiškėja, įgydama nuosavybės teisę į žemės sklypą (bei kitą jame esantį turtą), turėjo teisėtą lūkestį ne tik eksploatuoti jau esamus pastatus, bet ir juos patobulinti bei statyti naujus, t. y. laisvai disponuoti savo nuosavybės teise. Bendrovė savo veiklą pradėjo dar prieš 1976 m. ir per visą šį laiką (daugiau nei 50 metų) nebuvo taikytos jokios sanitarinės apsaugos zonos, kurios galėtų riboti aplinkinių žemės sklypų savininkų teises bei interesus, todėl pareiškėja negalėjo žinoti apie jos turtui taikytinus apribojimus.

2.13. SŽNSĮ 53 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjos Žemės sklypui nustačius sanitarinės apsaugos zoną, jame draudžiama vykdyti statybos darbus, keisti statinių paskirtį, ribojamas statinių rekonstravimas ir remontas, dėl ko turtas praranda savo vertę ir negali būti objektyviai realizuojamas. Pareiškėjos vertinimu, Bendrovės privatus interesas vykdyti planuojamą veiklą nėra ir negali būti aukštesnis už pareiškėjos teisėtą lūkestį disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

2.14. Pareiškėja turi teisėtą lūkestį gyventi sveikatai saugioje aplinkoje. Remdamasis SŽNSĮ 51 straipsnio 3 dalimi nurodė, kad sanitarinės apsaugos zonoje gali būti viršijama žmogaus sveikatai galimai kenksminga aplinkos tarša, todėl ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymas gali turėti itin neigiamą poveikį pareiškėjos sveikatai, dėl ko, tolimesnis gyvenimas jos valdomame turte taps nebeįmanomas.

2.15. Bendrovė, teikdama prašymą NŽT dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimo siekia patenkinti savo privatų interesą vykdyti ūkinę veiklą, tačiau šių sąlygų įregistravimui yra būtinas pareiškėjos ir kitų susijusių asmenų sutikimas. Esamu atveju pareiškėja nėra išdavusi jokio susitikimo jos žemės sklypui taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. NŽT veikimas prieš pareiškėjos teisėtus interesus ir jų absoliutus nepaisymas laikytinas neteisėtu ir sudarančiu pagrindą panaikinti Sprendimą.

2.16. Sprendimas prieštarauja SŽNSĮ bei VAĮ nuostatoms, neatitinka viešojo administravimo principų, taigi, neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose numatytų reikalavimų ir turi būti panaikintas.

2.17. Bendrojo plano sprendiniai nurodo preliminarias SAZ ribas, kurios turi būti nustatomos atskirais individualiais administraciniais aktais.

3. Atsakovas NŽT prašė skundą patenkinti. Atsakovas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas, 2023 m. vasario 14 d. pateikdamas atsiliepimą, su skundu nesutiko, tačiau poziciją pakeitė, 2025 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 1Į-26-(1.7 E.) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su skundu sutinka. Atsakovas sutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. sutinka, kad SŽNSĮ numato, jog teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos viename iš dokumentų, išvardytų SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje, patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose (SŽNSĮ 6 str. 1 d. 1 p.); statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SŽNSĮ 6 str. 1 d. 2 p.); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas) (SŽNSĮ 6 str. 1 d. 3 p.) bei kituose SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose nurodytuose dokumentuose.

4.2. Tiek SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje, tiek Kadastro nuostatų 541.1 buvo įtvirtinta klaidos dėl žemės sklypo formavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nenurodytas ir (ar) neįrašytas į NTK ir NTR teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), taisymo galimybė dviem atvejais, t. y. kai teritorija nebuvo nurodyta formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir dėl to nebuvo įrašyta į NTK ir NTR (pirmas atvejis) ir kai teritorija nebuvo įrašyta į NTK ir NTR (antras atvejis).

4.3. Pirmuoju atveju tokia klaida galėjo būti padaryta nustatant formuojamo žemės sklypo kadastro duomenis, antruoju atveju – registruojant šį žemės sklypą NTK ir NTR. Dėl teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo metu, nors ir turėjusios būti, tačiau nenustatytos teritorijos ir dėl to vėliau šios teritorijos nenurodytos formuojamo žemės sklypo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir (ar) dėl to neįrašytos į NTK ir NTR, atsiradusios klaidos, negalėjo būti taisomos SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nustatyta tvarka.

4.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1353/2014 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje pažymėta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22 straipsnio 8 ir 10 dalimis, yra įtvirtina galimybė į kadastrą įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį kadastrą neįrašytos. Šis teisinis reglamentavimas vertintinas kaip nustatantis klaidos, padarytos žemės sklypų formavimo metu, taisymo mechanizmą – į kadastrą turi būti įrašytos tik tos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį kadastrą neįrašytos. Taigi, pasak atsakovo, kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimo momentas sietinas su žemės sklypo suformavimo momentu bei kadastro duomenų nustatymo klaidai SAZ atveju priskiria šios zonos ribų nustatymą žemės sklypo suformavimu metu. Tačiau tie atvejai, kai SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, negalėtų būti priskiriami žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos atvejui.

4.5. Nagrinėjamu atveju SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR.

4.6. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR, todėl šios teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojamas šis žemės sklypas, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas iki 1998 m. rugsėjo 11 d.

4.7. SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, ginčijamas Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo dėl ginčo esmės nepateikė.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė su skundu nesutiko. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Sprendimas yra priimtas Bendrovės prašymu, Sprendimu apgintos Bendrovės teisės ir įstatymų saugomas interesas, užtikrintas jos ūkinės veiklos tęstinumas, todėl siekia, kad Sprendimas liktų galioti.

6.2. Sutinka, kad SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata yra išimtinio pobūdžio ir taikoma tik tuo atveju, kai taršos šaltinis ir jam privalomai priskiriama teritorija (AZ ar SAZ) jau egzistavo (buvo identifikuoti), tačiau savalaikiai nebuvo nurodyti (nustatyti) žemės sklypų duomenyse. Tačiau, Bendrovės vertinimu, aptariamos nuostatos nenumato, kad ši išimtinio pobūdžio procedūra vykdoma taikant bendras nuostatas, reglamentuojančias naujų ir pasikeitusių teritorijų (AZ ir SAZ) nustatymą ir įrašymą į NTK ir NTR, t. y. SŽNSĮ nuostatos nenurodo ir nereikalauja, kad žemės sklypų formavimo metu jau identifikuota teritorija (SAZ), kuri turėjo būti nurodyta į SAZ patenkančio konkretaus žemės sklypo formavimo dokumentuose, turi būti iš naujo nustatytą pagal SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtinio pobūdžio procedūra, kurios tikslas ne nustatyti naują arba pakeisti teritoriją, bet esamą teritoriją (esamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), nustatytą žemės sklypo formavimo metu, įrašyti į konkretaus žemės sklypo kadastro duomenis ir į NTK ir NTR, atliekama pagal atskirą specialųjį reglamentavimą.

6.3. Pareiškėja akcentuoja, kad SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata taikoma tik tuo atveju, kai parengtas ir pateiktas SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas, tačiau nenurodo įstatymo normos, kurioje toks reikalavimas būtų įtvirtintas. Bendrovės nuomone, pareiškėja remiasi tik deklaratyviais pareiškimais ir nenurodė teisės aktų normų, reikalaujančių vykdant SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą – įrašant SAZ, jau nustatytą (identifikuotą) ginčo žemės sklypo formavimo metu pateikti SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą dokumentą, kuris turi būti rengiamas po 2020 m. sausio 1 d. nustatant naujas, keičiant esamas teritorijas (SAZ).

6.4. NŽT atliko SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir priėmė ginčijamą Sprendimą ne dėl SAZ nustatymo (ne dėl SAZ ribų 1 000 m spinduliu nuo Bendrovės pastatų, į kurias patenka apie 1 500 žemės sklypų, nustatymo), bet dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, t. y. į ginčo žemės sklypo duomenis įrašė, kad jis yra SAZ ribose ir jam taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

6.5. Atsakovas tinkamai atliko SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje, Kadastro nuostatuose nurodytus veiksmus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

6.6. Bendrovės pastatų SAZ laikoma esama teisės akte nustatyto dydžio (1 000 m) sanitarinės apsaugos zona nuo žemės reformos pradžios, t. y. atsiradusia ir nustatyta iki buvo pradėti formuoti žemės sklypai šios teritorijos ribose, SAZ identifikuota griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, NŽT pagal SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalį atliko žemės sklypų, jų formavimo metu patekusių į esamos SAZ ribas, netinkamai nustatytų duomenų klaidų ištaisymą ir įformino (nurodė) tas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios turėjo būti nustatytos ir taikomos ginčo žemės sklypui jo formavimo metu. Taigi, Sprendimas atitinka ir teisės aktus, galiojusius iki SŽNSĮ įsigaliojimo, ir SŽNSĮ nuostatas.

6.7. Bendrovės esamos SAZ yra pažymėtos administraciniais aktais patvirtintuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat buvo žymimos ir ankstesniuose teritorijos planuose ir tai paneigia pareiškėjos argumentus, kad taikant ŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalį SAZ turėjo būti nustatyta SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose priėmus administracinį aktą.

6.8. Nei Nutarimas, nei SŽNSĮ nuostatos nedraudžia eksploatuoti esamus gyvenamosios paskirties statinius, juos remontuoti, rekonstruoti. Draudimas taikomas konkrečios paskirties naujų statinių statybai, naujų patalpų įrengimui.

6.9. Ginčo žemės sklypas pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nuo 2017 m. balandžio 27 d. Duomenų, kad pareiškėja siektų (turėtų aiškų ir konkretų ketinimą) statyti naują gyvenamąjį namą ar kitos neleidžiamos paskirties statinį, patalpą, nėra, o pareiškėjos hipotetiniai samprotavimai apie tai, kad kada nors ateityje ji galėtų planuoti pastatyti naują gyvenamąjį namą, todėl valstybė privalo šią hipotetinę teisę saugoti, negali būti laikomi teisėto lūkesčio (pagrįsto tikėjimo gauti konkrečią naudą) buvimu ir pagrindu tokį lūkestį apsaugoti. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypui nustatytos taikomos Bendrovės SAZ ribose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali pažeisti pareiškėjos teises ar teisėtus interesus (pagrįstą teisėtą lūkestį).

6.10. Ginčo žemės sklypas yra kitos paskirties gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, todėl pagal nuo 2023 m. sausio 4 d. galiojančią SŽNSĮ 53 straipsnio 11 dalies nuostatą apribojimai statyti, rekonstruoti gyvenamosios ir kitų paskirčių statinius netaikomi, kas, Bendrovės vertinimu, reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalykas – Sprendimo teisėtumo vertinimas, nebeturi jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Pareiškėjos subjektinių teisių apimtis lyginant iki Sprendimo ir po Sprendimo priėmimo nepakito, todėl sprendžia, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes išnyko ginčo dalykas.

6.11. Nesutiktina su NŽT teiginiu, kad SAZ turėjo būti nustatyta tame pačiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame žemės sklypas suformuotas, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 punkto nuostatų (remiasi redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., U zonos Bendrojo plano tvirtinimo 2019 m. gruodžio 30 d. metu), reglamentuojančių, jog tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Pagal nurodytą nuostatą SAZ nustatymo dokumentas gali būti bendrasis planas, o pagal bendruosius planus žemės sklypai neformuojami, kas akivaizdžiai paneigia atsakovo poziciją. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, reglamentuojančiame, kad teritorija (SAZ) nustatoma patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose, taip pat nėra reikalavimo nustatyti teritoriją (SAZ) tik tame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame formuojamas konkretus žemės sklypas.

II. 3. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Sprendimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo.

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad:

5.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog pareiškėjai 2017 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priklauso 0,1500 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas); nuo 2023 m. sausio 1 d. galioja įrašas apie SŽNS – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinė apsaugos zona; įrašas atliktas remiantis 2022 m. gruodžio 7 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-4906-(14.48.111 E.).

5.2. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas Sprendimu patvirtino žemės sklypo kadastrinius duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal GEO“ matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini); kokie duomenys patvirtinti (pakeisti), kokiu pagrindu ir kodėl, nenurodyta.

5.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 48SD-18973-(14.48.104.) (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją apie priimtą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, įrašant (tikslinant) specialiąją žemės naudojimo sąlygą – 115 Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos; prie rašto pridėtas Sprendimas.

5.4. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, planai patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės nuosavybės teises į: 27,0793 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotus fermų paskirties 15 statinių – vištidžių; 106,7376 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotus fermų paskirties 57 statinius – paukštides; 15,0662 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotus fermų paskirties 22 statinius – vištides; žemės sklypams (visam plotui) nustatyta teritorija (SAZ) – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinė apsaugos zona.

5.5. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.), atsakydamas 2022 m. gegužės 11 d. Bendrovės atstovams, pranešė, kad prašymas tenkinamas, pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų nustatymo procedūra.

6. Pasisakydamas dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo teismas nurodė, kad Sprendimas grindžiamas tik nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau, kaip patvirtina Sprendimo analizė, jame nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas nustatė, jog ginčo žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į NTK ir NTR. Skundžiamo Sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodyti jokie procedūriniai dokumentai, kurie galėtų būti laikomi šio konkretaus individualaus akto sudėtine (motyvuojamąja) dalimi, iš kurių būtų galima spręsti apie priimti Sprendimo faktines ir teisines aplinkybes ir jo priėmimo motyvus.

7. Teismas pažymėjo ir tai, kad analizuojant tik Sprendimo turinį, apskritai neaišku, dėl kokių konkrečiai kadastro duomenų pakeitimų jis priimtas. Sprendimą sugretinus su Raštu, galima spręsti, kad būtent Sprendimu Žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos.

8. Atsižvelgęs į tai, Raštas laikytinas Sprendimo sudedamuoju procedūriniu dokumentu, kuriuos analizuojant kartu galima spręsti, kad jais Žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys pakeisti, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – 115 pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos. Vis tik, teismo vertinimu, net ir pripažinus Raštą skundžiamo Sprendimo sudedamuoju procedūriniu dokumentu, lieka neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu priimtas Sprendimas, kokios aplinkybės, turėjo įtakos tokio sprendimo priėmimui, kokiais motyvais remdamasi atsakovas sprendė, kad Žemės sklypui gali būti keičiami kadastro duomenys ir įrašoma SŽNS žyma.

9. Iš atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų teismas nurodė, jog galima spręsti, kad SŽNS Žemės sklypui įrašyta remiantis SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu), pagal kurią, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas.

10. Teismas nurodė, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui, taigi, ir šiuo atveju teismas nepripažino, kad atsakovas Sprendimą grindė SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalimi. Pačiam teismui sprendime pasisakius dėl konkretaus taikyto teisinio reguliavimo priimant Sprendimą, teismas ne tik perimtų atsakovo įgaliojimą, bet ir liktų neaišku, kokia buvo atsakovo teisinė pozicija pakeičiant Žemės sklypo kadastro duomenis, o toks sprendimas paneigtų teismui nustatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Taigi, teismas nepasisakė dėl pareiškėjos, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės dėstyto požiūrio į SŽNSĮ nuostatų taikymo ypatumus kilusio ginčo kontekste.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visuma. Iš Sprendimo ir Rašto turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. Sprendime nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, taikytas teisinis reguliavimas, motyvai ir aplinkybės, turėjusios įtakos Sprendimo priėmimui.

12. Esant šioms aplinkybėms, kilus administraciniam ginčui dėl Sprendimu nustatytų ginčo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturėjo galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Šie skundžiamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.) ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

III. 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Bendrovė taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. teismas neteisingai nustatė ir vertino reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai nustatė ir taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo teismų praktika, suformuota specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo kategorijų bylose, pateikė neteisėtas ir visiškai nepagrįstas išvadas, todėl Sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas NŽT Sprendimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

7.2. Byloje NŽT 2025 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 1PD-792-(3.2 E.) „Paaiškinimai administracinėje byloje Nr. eI3-1958-743/2025“ pateikė paaiškinimus (toliau – NŽT 2025 m. balandžio 2 d. paaiškinimai), kuriuose NŽT nurodo, kad sutinka su pareiškėjos skundo reikalavimais, prašo skundą tenkinti ir panaikinti NŽT Sprendimą. Bendrovė byloje pateikė 2025 m. rugpjūčio 25 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo ir pagrindė, kad toks NŽT pareiškimas negali būti pagrindas taikyti ABTĮ 84 straipsnio 4 dalies nuostatas, leidžiančias tokiu atveju teismui surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Bendrovė 2025 m. rugpjūčio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad nors ABTĮ 84 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja, kad atsakovas gali pripažinti pareiškėjo reikalavimus, tačiau Bendrovė pareiškia, kad toks atsakovo NŽT skundo reikalavimų pripažinimas – t. y. atsisakymas „apginti“ NŽT Sprendimą negali būti pagrindu taikyti ABTĮ 84 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. NŽT skundo reikalavimų pripažinimas negali būti pagrindu teismui priimti ir atsižvelgti į NŽT pripažinimą, kad NŽT Sprendimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turi būti panaikintas, bei surašyti teismo sprendime tik sutrumpintus motyvus, todėl byla privalo būti išsamiai ir visa apimtimi išnagrinėta nepaisant NŽT pozicijos pasikeitimo.

7.3. Teismas sprendime tiesiogiai nenurodė, kad atsižvelgia į NŽT 2025 m. balandžio 2 d. paaiškinimuose pateiktą pasikeitusią poziciją ir priima NŽT pareiškimą dėl skundo pripažinimo bei taiko ABTĮ 84 straipsnio 4 dalį, tačiau sprendimo turinys, – argumentų išdėstymas ir išvadų pateikimas akivaizdžiai byloja apie tai, kad teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, todėl toks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Teismas nenustatė ir nevertino faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos tinkamam išnagrinėjimui, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, sprendime surašė tik sutrumpintus motyvus. Tokiu būdu teismas pažeidė pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, motyvuoti priimtą sprendimą bei užtikrinti veiksmingą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

7.4. Teismas sprendime tik įvertino NŽT Sprendimo atitikimą VAĮ 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

7.5. Teismo sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas. Rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) (toliau – ir Kokybės standartai), įpareigoja teismą priimant sprendimą pateikti išsamius argumentus, kodėl skundas tenkinamas ar atmetamas, t. y. teismas privalo (labiausiai) įtikinti pralaimėjusią šalį, kodėl ji konkrečiu atveju yra neteisi.

7.6. Teismui nustačius, kad SAZ neegzistuoja – tai galėtų būti laikoma teisiniu pagrindu panaikinti NŽT Sprendimą. Tokiu atveju NŽT vykdytas SAZ duomenų įrašymas į NTK ir NTR galėtų būti traktuojamas neteisėtu, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų (rašytinių įrodymų), kad Žemės sklypui galėtų būti netaikoma SAZ. Priešingai, Bendrovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad SAZ yra nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose: Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas), Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – ir U zonos Bendrasis planas) bei teikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ir SAZ nustatymo faktą, ir faktą, kad NŽT savo sprendimais ir veiksmais pripažino ir patvirtino, kad SAZ nustatyta. Taigi, teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, privalėjo nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes, o ne savo priimamą sprendimą motyvuoti faktinių aplinkybių nepakankamu aiškumu.

7.7. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindinį dėmesį skyrė NŽT Sprendimo priėmimo procedūrinei daliai, t. y. vertino NŽT Sprendimo priėmimo procedūrinius veiksmus ir atitinkamai NŽT Sprendimo turinio formuluočių atitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms, tačiau visiškai nevertino nustatytų NŽT atliktų procedūrinių veiksmų, surašytų (parengtų) dokumentų (duomenų) trūkumų pasekmių; nevertino atliktos procedūros nustatytų trūkumų (pažeidimų) įtakos NŽT Sprendimo teisėtumui, t. y. ar dėl teismo identifikuotų Sprendimo priėmimo procedūroje padarytų pažeidimų (trūkumų) tikrai buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, t. y., ar tikrai nebuvo pagrindo įrašyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų į Žemės sklypo kadastro duomenis; ar teismo sprendime konstatuoti administracinio akto – Sprendimo priėmimo procedūros trūkumai – dokumento, kuriame nustatyta SAZ, o būtent teritorijų planavimo dokumentų – Bendrojo plano ir U zonos Bendrojo plano nenurodymas NŽT Sprendime, NŽT Sprendimo faktinio pagrindo – SAZ nustatymo fakto pagrindimo neaiškumas, nulėmė NŽT Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

7.8. Pagal faktines reikšmingas aplinkybes – byloje esančius dokumentus, duomenis akivaizdu, kad vien ta aplinkybė, kad į NŽT Sprendimo įžanginę dalį nebuvo perkelti NŽT 2022 m. lapkričio 3 d. Rašto duomenys nereiškia, kad pareiškėja nežinojo ir nesuprato atliekamo Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo faktinio pagrindo (faktinių aplinkybių) ir teisinės argumentacijos. Taip pat tas faktas, kad NŽT Sprendimo preambulėje kaip SAZ ribų nustatymo pagrindas nenurodytas Bendrasis planas ir U zonos Bendrasis planas, kuris yra viešai visuomenei prieinamas ir pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas privalomas visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, negali paneigti Bendrojo plano ir U zonos Bendrojo plano sprendinių, kuriais pažymėta ir nustatyta normatyvinio dydžio SAZ, į kurią patenka Žemės sklypas, t. y. negali paneigti būtinumo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis į juos įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. NŽT Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, jame nurodyti faktinis ir teisinis pagrindas, jo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. NŽT Sprendimo faktinis pagrindas ir motyvai žinomi Žemės sklypo savininkei (pareiškėjai).

7.9. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-45-415-2023; 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje A520- 470/2013; 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015), teismas, net ir nustatęs NŽT Sprendimo turinio trūkumus, privalėjo nustatyti, ar šie administracinio akto – NŽT Sprendimo, pagal kurį į Žemės sklypo duomenis NTK ir NTR įrašyta SAZ, trūkumai gali sukelti tokias pasekmes – paneigti SAZ egzistavimo ir nustatymo faktą (pabrėžtina, kad NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimu patvirtino, kad SAZ nustatyta ir turi būti įrašyta į NTK ir NTR) ir nulemti, kad nustatyta SAZ nebus įrašyta į Žemės sklypo duomenis ir išviešinta NTK ir NTR ir atitinkamai Žemės sklypui nebus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

7.10. Teismas, sprendime nustatęs, kad NŽT Sprendime nenurodyti SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys dokumentai ir, kad toks NŽT Sprendimo preambulės (formalios procedūros) trūkumas trukdo įvertinti NŽT Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, Sprendime turėjo išdėstyti išvadą dėl NŽT pareigos pašalinti formalios procedūros trūkumus ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų išviešinimo procedūrą organizuoti ir atlikti tinkamai. Teismas sprendime turėjo pasisakyti dėl NŽT pareigos iš naujo vadovaujantis NŽT Sprendimo priėmimo metu galiojančiu NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimu, vykdyti imperatyvias Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priimti naują teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo (būtent taip teismas nurodė byloje priimtoje 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje). Ta aplinkybė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatai (kad teritorijos (SAZ) ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) laikomos žemės sklypo kadastro duomenimis) netekus galios, atitinkamai netekus galios Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatai, reglamentavusiai NŽT atliekamą žemės sklypų kadastro duomenų keitimą, negali būti kliūtimi NŽT ištaisyti visus identifikuotus formalios procedūros trūkumus (jeigu tokie pagrįstai nustatyti), padarytus Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų galiojimo metu (2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) ir priimti naują administracinį aktą – sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo preambulėje nurodant visus būtinus faktinio ir teisinio pagrindo elementus. Tačiau teismas to nepadarė, Sprendimu sukūręs tokią situaciją, kai Bendrovės 2022 m. gegužės 11 d. prašymas lieka patenkintas NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimu, tačiau Žemės sklypo kadastro duomenys taip ir nėra patikslinti, ir NŽT, kuri privalėjo tinkamai vykdyti imperatyvias Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, neįpareigojama tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto pareigą ir užbaigiant pradėtą viešojo administravimo procedūrą priimti naują tinkamai įformintą administracinį sprendimą. Todėl ir dėl šios priežasties Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

7.11. Teismas sprendime, padaręs išvadą, kad dėl to, jog NŽT Sprendime nenurodytas SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys dokumentai, yra neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą, nenagrinėjo ir nevertino pateiktų į bylą dokumentų (duomenų). Teismas privalėjo išsiaiškinti ir atsakyti į klausimus, ar pagal Bendrojo plano, U zonos Bendrojo plano sprendinius SAZ nustatyta ar nenustatyta; jeigu daroma išvada, kad SAZ nenustatyta, kuo remiantis (teisės aktų nuostatos, teismų praktika) tokia išvada daroma; jeigu teismas prieina išvados, kad SAZ nenustatyta, sprendime privaloma pagrįsti, koks dokumentas pagal teisės aktus turėjo būti parengtas SAZ nustatymui. Reikalavimas turėti konkretaus turinio dokumentą privalo būti pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teismui NŽT Sprendimo neteisėtumui nustatyti pakako tos aplinkybės, kad NŽT Sprendime nėra nuorodos į Bendrąjį planą ir U zonos Bendrąjį planą, tačiau teismas nevertino ir nepagrindė, kodėl norminio akto – visuomenei paviešinto ir privalomo teritorijų planavimo dokumento nenurodymas NŽT Sprendime nulemia NŽT Sprendimo neteisėtumą.

7.12. Teismas nenagrinėjo, nevertino ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl teritorijų (apsaugos zonų (AZ), sanitarinės apsaugos zonų (SAZ)), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymo į NTK ir NTR ir į SAZ patenkančių žemės sklypų kadastro duomenų, į kuriuos nebuvo įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pakeitimo pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų – bendrųjų planų sprendinius.

7.13. Nagrinėjamu atveju SAZ jau nustatyta pagal iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, NŽT Sprendimu tik perkėlė jau nustatytą faktą į konkretaus Žemės sklypo kadastro duomenis; NŽT Sprendimu nustatytos normatyvinės SAZ parametrai (dydis, ribos) nekeičiami, todėl bendros Įstatymo 6–13 straipsniuose įtvirtintos nuostatos netaikomos ir negali būti taikomos. Be to, Bendrasis planas ir U zonos Bendrasis planas tai teritorijų planavimo dokumentai, nurodyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaip tinkamas SAZ nustatymo dokumentas. Teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, kad byloje sprendžiama, ar apskritai SAZ buvo nustatyta pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, t. y. iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, bet ne pagal tik nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias Įstatymo 6–13 straipsnių bendrąsias nuostatas. SAZ nustatymo dokumentas gali būti bendrasis planas, o pagal bendruosius planus žemės sklypai neformuojami, o tai akivaizdžiai paneigia NŽT 2025 m. balandžio 2 d. paaiškinimuose pateiktą poziciją, kad SAZ privalėjo būti nustatyta tik tame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame žemės sklypas suformuotas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, reglamentuojančiame, kad teritorija (SAZ) nustatoma patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose, taip pat nėra reikalavimo nustatyti teritoriją (SAZ) tik tame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame formuojamas konkretus žemės sklypas. Be to, NŽT 2025 m. balandžio 2 d. paaiškinimuose išdėstyta argumentacija prieštarauja šiame apeliaciniame skunde nurodytai suformuotai teismų praktikai, pagal kurią būtent bendrasis planas nurodytas kaip SAZ nustatymo dokumentas, o bendrojo plano sprendiniai, kuriais nustatyta SAZ, pripažinti pagrindu keisti į SAZ ribas patenkančių žemės sklypų kadastro duomenis.

7.14. Teisės aktuose, reglamentavusiuose ir reglamentuojančiuose sanitarinės apsaugos zonų dydžius ir jų nustatymą, buvo ir yra nustatytas tik vienas normatyvinis paukštyno pastatų SAZ dydis – 1000 m nuo pastatų. Vienintelis atvejis, kai SAZ normatyvinis dydis (1000 m) gali būti keičiamas – tai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimas, kuris niekada nebuvo ir nėra privalomas (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, Įstatymo 51 straipsnio 1 dalis, U zonos Bendrojo plano aiškinamojo rašto 36 punktas).

7.15. Priešingai, nei reikalaujama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, teismas visiškai nevertino nagrinėjamo ginčo dėl NŽT Sprendimo (aplinkybių ir argumentacijos) viešojo intereso aspektu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse aiškiai akcentuota, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl byloje, kurioje proceso šalys nesutaria dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, turi būti įvertinta ir motyvuotai pagrįsta, ar NŽT Sprendimo galiojimas ar NŽT Sprendimo panaikinimas atitinka viešąjį interesą.

7.16. NŽT Sprendimas, kuriuo nurodyta, kad žemės sklypas yra SAZ ribose, nuo 2023 m. sausio 4 d. jokios įtakos pareiškėjos subjektinėms teisėms ir pareigoms neturi, pareiškėjos subjektinių teisių apimtis lyginant iki NŽT Sprendimo ir po NŽT Sprendimo priėmimo nepakito. Nuo 2023 m. sausio 4 d. nėra objektyviai egzistuojančios pareiškėjos teisės, kuri gali būti pažeista ir kurią reikėtų ginti. Vien NTR išraše esanti žyma, kad Žemės sklypas yra SAZ ribose, pagal Įstatymo nuostatas neturi jokių teisiškai reikšmingų pasekmių; panaikinus NŽT Sprendimą pareiškėjos teisių apimtis nepasikeis. Iš esmės pareiškėjos ginamą teisę galima apibūdinti kaip „nepasitenkinimą, kad Žemės sklypo NTR duomenyse yra žyma, kad Žemės sklypas yra SAZ ribose“.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

9. Atsakovo vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 48SK-4906-(14.48.111E.) teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas panaikino NŽT Sprendimą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė nurodo, kad nors NŽT pripažino pareiškėjos skundo reikalavimą, tačiau tai negali būti pagrindu teismui pripažinti Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, byla turėjo būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta, nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, įvertintos teisės aktų nuostatos ir įrodymai bei trečiojo suinteresuoto asmens išdėstyta pozicija.

12. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas NŽT Sprendimą iš esmės panaikino dėl jo neatitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, t. y. atsakovo sprendimas panaikintas kaip tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visuma, nes iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. NŽT Sprendime nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą.

14. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024; kt.), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025; kt.).

15. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vien tik pirmosios instancijos teismo nurodyti NŽT Sprendimo turinio (formuluočių) trūkumai negali nulemti NŽT Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, taip pat minėtas teismas nustatęs, jog NŽT Sprendime nenurodyti SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys dokumentai ir, kad toks NŽT Sprendimo preambulės (formalios procedūros) trūkumas trukdo įvertinti NŽT Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, kartu turėjo išdėstyti išvadą dėl NŽT pareigos pašalinti formalios procedūros trūkumus ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų išviešinimo procedūrą organizuoti ir atlikti tinkamai.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. NŽT Sprendime nenurodyti sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą ir, kad kilus administraciniam ginčui dėl NŽT Sprendimu nustatytų Sklypo kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie skundžiamo NŽT Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko šis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

17. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustačius ginčijamo administracinio akto tokį esminį trūkumą, kuris sudaro pagrindą aktą panaikinti, paprastai nenagrinėjami ir nevertinami kiti pareiškėjo skunde / apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai. Šio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).

18. Be to, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl Bendrovės teiginių, susijusių su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, dėl laikomų gyvūnų skaičiaus ir atstumo nuo paukštyno pastatų, dėl SAZ ribas patvirtinančių dokumentų bei dėl klaidos taisymo procedūros. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė siekia, kad pirmosios instancijos teismas būtų visapusiškai išnagrinėjęs ir įvertinęs visus jo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Todėl atmestini trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir atsakyti į klausimus, ar pagal teritorijų planavimo dokumentų – Detaliojo plano, Bendrojo plano, U zonos Bendrojo plano sprendinius SAZ nustatyta ar nenustatyta; jeigu daroma išvada, kad SAZ nenustatyta, kuo remiantis (teisės aktų nuostatos, teismų praktika) tokia išvada daroma; jeigu teismas prieina išvados, kad SAZ nenustatyta, sprendime privaloma pagrįsti, koks dokumentas pagal teisės aktus turėjo būti parengtas SAZ nustatymui.

19. Įvertinęs NŽT Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog iš esmės šis sprendimas grindžiamas nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas NŽT nustatė, jog Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Taigi NŽT Sprendimas teisine ir faktine prasmėmis visiškai nemotyvuotas, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus ir gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

20. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į ginčo esmę ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, taip pat Bendrovės procesinę padėtį byloje, yra nereikšmingi, todėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina ir plačiau nepasisako.

21. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad iš esmės analogišką administracinę bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo 2025 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2561-662/2025. Taigi, minėtoje byloje suformuluotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais būtina sekti ir šioje analogiškoje administracinėje byloje: Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis

part_4f78328ba38c48b5b8d570c797fc3093_end