dfac7a37-e173-4099-908c-165c2dc4b8e1 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2SP-12557-1025/2020 Teisminio proceso Nr.2-24-3-02031-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. lapkričio 27 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir S. K. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė: pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo patvirtinti tarp šalių 2020-11-26 sudarytą taikos sutartį.

Nurodo, kad 2019-06-07 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biure sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią dovanotojas V. K. neatlygintinai perdavė, o apdovanotasis vaikaitis S. K. asmeninės nuosavybės teise priėmė 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 5518/0007:295, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 5518/0007:296, esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties pagrindu 2019 m. birželio mėnesį pareiškėjas S. K. įregistravo nuosavybės teisės perėjimą viešajame registre.

Pareiškėjas S. K. atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus ir paaiškėjo, kad žemės sklypų plotas yra mažesnis nei nurodyta įsigijimo dokumentuose. Pareiškėjas V. K. perleisdamas žemės sklypus vaikaičiui nebuvo atlikęs jokių tiksliųjų matavimų. Žemės sklypai buvo suprojektuoti Žemės reformos žemėtvarkos projekto metu, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą V. K. turi teisę reikalauti kompensacijos iš Nacionalinės žemės tarnybos. Grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai miškų ūkio paskirties žemės sklypą, nepriklausomai nuo nustatyto skirtumo dydžio, žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribos turėtų būti patikslinamos, suformuojant reikiamo dydžio natūra grąžinamą ar perduodamą žemės sklypą, o likusį žemės plotą priskiriant laisvos žemės fondui.

Dėl kompensacijos į NŽT gali kreiptis tik asmuo, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į minimą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai tarpusavio susitarimu siekdami užkirti kelią kilti teisminiam ginčui sudarė taikos sutartį, pagal kurią šalys sutarė laikyti negaliojančia Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biure sudarytą 2019-06-07 Dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją natūra, t. y. dovanojimo sutartimi S. K. perleistas turtas nuosavybės teise grąžinamas V. K. ir prašo šią taikos sutartį patvirtinti. Teismas k o n s t a t u o j a: prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes dėl ko šalių sudaryta 2019-06-07 dovanojimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ir atsižvelgdamas į tai, kad šalys tarpusavio susitarimu siekia užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui, sprendžia, jog šalių sudarytos taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, numatytus CK 6.983 – 6.986 straipsniuose, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina (CPK 42 str., 140 str.).

Šalys teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme juridinės pasekmės joms yra žinomos (CK 6.983 str., 6.985 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 579-582 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiškėjų V. K. ir S. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinti. Patvirtinti pareiškėjų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , sudarytą 2020-11-26 taikos sutartį, pagal kurią, 1. Šalys susitaria Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biure sudarytą 2019-06-07 Dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. NB2-1679 (toliau -sutartis), kuria dovanotojas V.

K. neatlygintinai perduoda, o apdovanotasis vaikaitis S. K. asmeninės nuosavybės teise priima du žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), laikyti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. 2. Šalys susitaria ir neprieštarauja, kad pripažinus 2019-06-07 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biure sudarytą dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. NB2-1679 negaliojančia, nuo sudarymo momento, Šalių atžvilgiu bus taikoma restitucija natūra, t. y.

Dovanojimo sutartimi S. K. perleistas turtas nuosavybės teise grąžinamas V. K.. 3. Šalys patvirtina, kad pasirašydamos taikos sutartį nepažeidžia galiojančių įstatymų, norminių aktų, taip pat nepažeidžia jokios sutarties ar kito dokumento. 4. Šalys pareiškia, kad sutarties sąlygos, nustatytos jų bendru susitarimu yra joms priimtinos, CK 6.983, 6.985 straipsnių turinys ir juridinės pasekmės Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Asta Matulevičienė