dfac303c-ecfa-4cc8-88eb-7caac0384cf5 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1683-230/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05562-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų K.

R., V. K., J. R., J. A. B., V. M., A. B., S. B. skundÄ dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 13.12.-10 panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A.

B., V. M. pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. vasario 13 d. nutarimÄ Nr. 13.12-10 ir grÄ Å¾inti klausimÄ prokuratÅ«ros įstaigai nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad skundžiamu nutarimu aukÅ¡tesnysis prokuroras padarė iÅ¡vadÄ , kad piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimui buvo perduota daugiau žemės sklypų nei į sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktų asmenų, todėl į 2019 m. birželio 4 d. susirinkimÄ neatvykusiems arba žemės sklypų nepasirinkusiems asmenims nuosavybės teisių atkÅ«rimas turi bÅ«ti užbaigtas atlyginant pinigais.

Taip pat nutarime nurodyta, kad savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. veiksmai perduodant papildomai 20 žemės sklypų piliečių nuosavybės teisėms atkurti bei 2019 m. spalio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Alytaus skyriaus vedėjo įsakymu sudarytas naujas grÄ Å¾intinų žemės sklypų bei piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises sÄ raÅ¡as, sudaryti neteisėtai, yra vieÅ¡ojo intereso pažeidimas ir prokuroras turėjo teisę taikyti ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytÄ vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonę. 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Alytaus savivaldybės administracijos direktorius perdavė NŽT Alytaus skyriui 20 naujų žemės sklypų (dėl jų perdavimo į prokuratÅ«rÄ ir kreipėsi Alytaus savivaldybė, praÅ¡ydama ginti tariamai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ ), kuriuos NŽT Alytaus skyriaus vedėja 2019 m. spalio 9 d. įsakymu įtraukė į grÄ Å¾intinų sklypų sÄ raÅ¡Ä prie likusių 2019 m. birželio 4 d. susirinkime nepasirinktų žemės sklypų. Taip pat minėtu 2019 m. spalio 19 d. įsakymu NŽT Alytaus skyriaus vedėja pareiÅ¡kėjus ir kitus į 2019 m. birželio 4 d. susirinkimÄ neatvykusius asmenis įtraukė į piliečių, kuriems pasiÅ«lyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus, sÄ raÅ¡Ä .

Tuo tarpu skundžiamu nutarimu aukÅ¡tesnysis prokuroras padarė klaidingas iÅ¡vadas, situacijÄ vertino tik formaliuoju aspektu, fragmentiÅ¡kai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pripažįstant žemesniosios grandies prokuroro padarytas faktiniams duomenims prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, kad 2019 m. birželio 4 d susirinkimui žemės sklypų buvo perduota rinktis iÅ¡ daugiau žemės sklypų (82 sklypai), nei į sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktų asmenų (72 žmonės). AukÅ¡tesnio prokuroro vertinimu nustatytos teisinės aplinkybės Kauno apygardos prokuroro buvo tinkamai teisiÅ¡kai įvertintos ir tai patvirtina ginčo teisinio santykio teisinis reglamentavimas (AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis bei Tvarkos 38 punktas).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. veiksmai perduodant papildomai 20 žemės sklypų piliečių nuosavybės teisėms atkurti, kai tuo tarpu NŽT 2019 m. birželio 4 d. organizuotame susirinkime siÅ«lomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo toks, jog jų pakako visiems eilėje buvusiems piliečiams, atlikti nesant tam jokio teisinio pagrindo, o nuosavybės teisių atkÅ«rimui suformuoti ir NŽT Alytaus skyriaus žinion perduoti žemės sklypai negali bÅ«ti įtraukti į piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä , nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra į 2019 m. birželio 4 d. susirinkimÄ neatvykusiems arba sklypų nepasirinkusiems piliečiams turi bÅ«ti baigta atlyginant pinigais.

PareiÅ¡kėjai neginčija, kad žemės sklypų buvo pakankamai, tik nurodo, kad žemės sklypai nebuvo tinkami, užimti statiniais, suformuoti apleistose (buvusio gelžbetonio gamyklos) teritorijose. AukÅ¡tesniojo prokuroro vertinimu, pareiÅ¡kėjai bando apginti ne vieÅ¡Ä jį, bet privatų interesÄ . AukÅ¡tesnysis prokuroras nesudarė galimybės visoms suinteresuotoms ginčo Å¡alims pateikti savo pozicijÄ nagrinėjamu klausimu, į tyrimÄ neįtraukė kitų suinteresuotų asmenų – NŽT Alytaus skyriaus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos, nors buvo nagrinėjami klausimai, susiję su Å¡ių institucijų veiksmais, jų teisiniu vertinimu, o prokuroro padarytos iÅ¡vados turi tiesioginius materialinius teisinius padarinius Å¡ių institucijų teisėms ir pareigoms.

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjų skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste proceso teisėtumo (neteisėtumo) yra susiję iÅ¡imtinai su galimais vieÅ¡ojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis (atsisakyti kreiptis) į teismÄ , o tai nėra ir negali bÅ«ti bylos pagal suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nagrinėjimo dalyku.

Teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl prokuroro nutarimo taikyti (atsisakyti taikyti) vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, neturi pareigos vertinti skunde nurodytų dokumentų turinio ir spręsti ar jie patvirtina, ar nepatvirtina pareiÅ¡kėjų teiginius dėl teisės aktų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į žemę ir grÄ Å¾inant piniginiu ekvivalentu asmenims, nepasirinkusiems jiems siÅ«lytų žemės sklypų ir 20 naujų žemės sklypų perdavimo nuosavybės teisių atkÅ«rimui teisėtumo.

PareiÅ¡kėjų praÅ¡yme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. PraÅ¡ymÄ nagrinėjantis prokuroras savarankiÅ¡kai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones taikyti. IÅ¡vados nutarime padarytos įvertinus pareiÅ¡kėjų skundo argumentus, taip pat NŽT ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos pozicijÄ nagrinėjamu klausimu, kuri atsispindėjo tyrimo metu surinktuose Å¡ių institucijų dokumentuose. AukÅ¡tesnysis prokuroras, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , nenustatė, kad Alytaus miesto savivaldybei perduodant žemės sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui bei Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjui 2019 m. balandžio 26 d.

įsakymu tvirtinant jų sÄ raÅ¡Ä buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu ir vieÅ¡asis interesas.

3. Suinteresuotas asmuo NŽT Alytaus skyrius atsiliepime nurodė, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VÄ®-345-(14.2.2.) patvirtino siÅ«lytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sÄ raÅ¡Ä ir piliečių, kuriems bus pasiÅ«lyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sÄ raÅ¡Ä . Piliečių, kuriems bus pasiÅ«lyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sÄ raÅ¡e buvo įraÅ¡yti 72 piliečiai, o siÅ«lytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sÄ raÅ¡e buvo įraÅ¡yti 82 nauji žemės sklypai.

Alytaus skyrius 2019 m. gegužės 21 d. raÅ¡tu informavo, kad Alytaus miesto savivaldybei suformuotos užduotys Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos inicijuotame 2017 m. gruodžio 11 d. pasitarime yra įvykdytos, t. y. kad Alytaus skyriui yra perduotas pakankamas skaičius žemės sklypų ir jų užteks visiems piliečiams, įraÅ¡ytiems į piliečių eilę naujiems žemės sklypams gauti. Nagrinėjamu atveju Alytaus skyriaus siÅ«lomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (82), todėl visiems 72 piliečiams, vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras, buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naujÄ Å¾emės sklypÄ .

PareiÅ¡kėjų skundas nepagrįstas, prokuratÅ«ros nutarimai priimti teisingai taikant nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę procesÄ reglamentuojančias teisės normas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų K. R., V. K., J. R., J. A. B., V. M., A. B., S. B. skundÄ dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 13.12-10 „Atmesti skundÄ dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo skyriaus intereso prokurorės 2019 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. (AP-25045) atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir 2019 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (AP-24212) reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo“ panaikinimo ir grÄ Å¾inimo klausimÄ prokuratÅ«ros įstaigai nagrinėti iÅ¡ naujo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratÅ«roje buvo gautas pareiÅ¡kėjų skundas dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (AP-24212) reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo, priimto iÅ¡nagrinėjus Alytaus miesto savivaldybės skundÄ â€žDėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ dėl Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d.

NŽT Alytaus skyriui nuosavybės teisių atkÅ«rimui perduotų 20 naujai suprojektuotų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn skirtų žemės sklypų bei 2019 m. spalio 24 d. prokurorės nutarimo Nr. (AP-25045) atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, priimto iÅ¡nagrinėjus Alytaus miesto gyventojų V. M., J. A. B., S. B. praÅ¡ymÄ â€žDėl pažeidžiamų konstitucinių teisių į nuosavybės atkÅ«rimÄ â€œ. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V.

Å ., kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras, 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.13.12-10 nutarė palikti nepakeistus Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo skyriaus intereso prokurorės 2019 m. spalio 19 d. nutarimÄ Nr. (AP-25045) atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir 2019 m. spalio 24 d. nutarimÄ Nr. (AP-24212) reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo.

6. Teismas vertino, kad tirdama pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo prokurorė atliko visus bÅ«tinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, priimtame nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo nagrinėjimo procedÅ«ras.

AukÅ¡tesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundÄ dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, įvertino nutarimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ bei savo padarytas iÅ¡vadas motyvavo 2020 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 13.12-10. AukÅ¡tesnysis prokuroras, netenkindamas pareiÅ¡kėjų skundo, skundžiamame nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo iÅ¡vadÄ dėl skunde keliamo klausimo nepriskirtinumo vieÅ¡ajam interesui, sutiko su Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės iÅ¡vada, jog Alytaus miesto savivaldybei perduodant žemės sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui bei NŽT Alytaus skyriaus vedėjui 2019 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 2VJ-345-(14.2.2.) tvirtinant jų sÄ raÅ¡Ä nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu ir vieÅ¡asis interesas.

7. Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu, konstatavo, kad prokuratÅ«ra, tirdama pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei atsižvelgiant į teismų bylose suformuotÄ praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjai nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Kauno apygardos prokurorė savo iÅ¡vadas dėl galimo teisės aktų ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo konstatavo iÅ¡ esmės vadovaudamasi NŽT prokurorės nurodymu padarytomis iÅ¡vadomis, nors turėjo buvo tirtos aplinkybės, susijusios su Alytaus m. savivaldybės administracijos ir jos direktoriaus veiksmais.

Prokurorė kreipėsi tik į vienÄ institucijÄ â€“ NŽT, tačiau visiÅ¡kai nevertino, nesigilino į tyrimo dalykÄ sudarančios Alytaus m. savivaldybės administracijos atliktas (neatliktas) procedÅ«ras, nors pareiÅ¡kėjai Kauno apygardos prokurorei kartu su skundu pateikė pakankamai duomenų, dokumentų, teisminės praktikos nuorodų, iÅ¡ kurių matyti, jog Kauno apygardos prokurorės nustatytos aplinkybės yra netikslios, prieÅ¡taringos, dėl to jų pagrindu padarytos teisinės iÅ¡vados yra neteisingos ir nepagrįstos.

Prokurorė nesikreipė nei į savivaldybės administracijÄ , nei Seimo kontrolieriaus įstaigÄ , kuri tyrė ginčo aplinkybes, nei į Žemės Å«kio ministerijÄ , kuri turėjo pretenzijų savivaldybės administracijai dar 2018 m. ir t.t. Dėl to teismo argumentai, kad procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, yra nepagrįsti, neatitinka pakankamumo kriterijų, yra prieÅ¡taraujantys faktinėms aplinkybėms. 1.2. Byloje nėra pateikta duomenų, nei kokio turinio medžiagÄ prokuroras apskritai savo iniciatyva rinko (tik žinoma, kad pavedė NŽT pateikti iÅ¡vadÄ ir tokia iÅ¡vada buvo gauta), nei ar buvo iÅ¡reikalaujama kokia nors medžiaga (duomenys, dokumentai) iÅ¡ kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ar fizinių asmenų, ar buvo gauti žodiniai/raÅ¡ytiniai asmenų ir specialistų paaiÅ¡kinimai, iÅ¡vados, ar buvo atliktos ekspertizės, gautos kokios nors ekspertinės iÅ¡vados ir t.t.

Negavęs Å¡ių duomenų iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros, teismas nepagrįstai konstatavo, jog visi bÅ«tini bei reikalingi procesiniai veiksmai prokuratÅ«roje buvo atlikti. 1.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Generalinė prokuratÅ«ra reikÅ¡mingai pažeidė skundo nagrinėjimo terminus. Procesinis sprendimas priimtas po 55 darbo dienų, nors pagal Generalinio prokuroro patvirtintas taisykles procesinį sprendimÄ turėjo priimti per ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų terminÄ . Nors Generalinė prokuratÅ«ra skundÄ nagrinėjo pažeisdama tokiam skundui nagrinėti skirtus maksimalius terminus, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kokius konkrečius papildomus veiksmus aukÅ¡tesnioji prokurorė atliko tiriant skundo aplinkybes. 1.4.

Po to, kai NŽT 2019 m. spalio 17 d. pateikė iÅ¡vadÄ prokuratÅ«rai, NŽT 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į ŽŪM praÅ¡ydama pateikti iÅ¡vadÄ tuo pačiu klausimu, kuriuo prokuratÅ«rai jau buvo pateikusi iÅ¡vadÄ . Kadangi Kauno apygardos prokuratÅ«ra nei ŽŪM, nei Alytaus m. savivaldybės administracijos tokių duomenų neprašė, iÅ¡imtinai vadovavosi subjektyviais NŽT aiÅ¡kinimais, tokias padarytas klaidas turėjo iÅ¡taisyti aukÅ¡tesnysis prokuroras ir pirmosios instancijos teismas. 1.5.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai neginčija, jog žemės sklypų buvo perduota pakankamai. PareiÅ¡kėjai visÄ laikÄ Ä¯rodinėjo, kad perduotas žemės sklypų, tinkamų naudoti pagal jų paskirtį, skaičius yra nepakankamas, tÄ pripažino tiek NŽT Alytaus skyrius, tiek Alytaus m. savivaldybės administracija, kitos savivaldybės veiklÄ prižiÅ«rinčios institucijos, komisijos. Å iuo aspektu tyrimÄ atlieka Seimo kontrolieriaus įstaiga. Ginčo sklypų nepakankamumo klausimas, institucijų nuosavybės atkÅ«rimo procese padarytų teisės aktų pažeidimo ir susiję klausimai pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ yra nagrinėjami Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose administracinėje byloje Nr. eI3-3406-422/2020.

Taip pat pareiÅ¡kėjai yra pateikę ir kitus skundus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl perduotų žemės sklypų nepakankamumo, netinkamumo ir susiję klausimai. 1.6. Teismas nepagrįstai pritarė prokuratÅ«ros iÅ¡vadai, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas neturėjo neigiamos įtakos ir nepažeidė daugelio asmenų ar net visos visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus, todėl sudaro iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjų privatų, o ne vieÅ¡Ä jį interesÄ .

9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. PareiÅ¡kėjų atstovo skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl teisės aktų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises yra susiję iÅ¡imtinai su galimais vieÅ¡ojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis (atsisakyti kreiptis) į teismÄ , o tai nėra ir negali bÅ«ti bylos pagal suinteresuoto asmens (jo atstovo) skundÄ dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nagrinėjimo dalyku. 2.2.

Motyvai, kuriais grindžiami Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimai ir Generalinės prokuratÅ«ros prokurorės nutarimas, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo rinkti įrodymai, jie tirti ir vertinti kartu su pareiÅ¡kėjų pateiktais duomenimis. 2.3. PareiÅ¡kėjų praÅ¡yme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. PraÅ¡ymÄ nagrinėjantis prokuroras savarankiÅ¡kai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones taikyti. 2.4.

PareiÅ¡kėjų skundo aukÅ¡tesniajam prokurorui nagrinėjimo 20 darbo dienų terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 20 d. 2019 m. gruodžio 19 d. jis buvo pratęstas 20 darbo dienų iki 2020 m. sausio 23 d., o 2020 m. sausio 22 d. dar 20 darbo dienų iki 2020 m. vasario 20 d., esant objektyvioms priežastims ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimÄ pareiÅ¡kėjai buvo informuoti 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 23 d. raÅ¡tais.

10. Suinteresuotas asmuo NŽT Alytaus skyrius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prokurorai, tirdami pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ (skundÄ ), tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktÄ informacijÄ , jÄ teisiÅ¡kai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir iÅ¡samÅ«s, juose smulkiai detalizuota pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme (skunde) pateikta informacija. Prokurorai, atsižvelgdami į teismų praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras, prokurorai nepažeidė. 3.2.

Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjai kreipėsi į prokurorÄ gindami savo privatų interesÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese įgyti labiau vertingÄ Å¾emės sklypÄ nei kiti tame sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti ir žemės sklypus 2019 m. birželio 4 d. pasirinkę pretendentai, konstatavo ne pirmosios instancijos teismas, o aukÅ¡tesnysis prokuroras. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjų K. R., V. K., J. R., J. A. B., V. M., A. B., S. B. skundas dėl prokuroro nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (ne)pagrįstumo 13. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnis).

Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

15. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rÅ«Å¡ių aplinkybes:

1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai;

2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;

3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

16. ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ . Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.

17. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginÄÄ iÅ¡ esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikÅ¡to reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kol prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas. Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) faktinį ir teisinį pagrindÄ .

Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiÅ¡kus reikalavimÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas nagrinėja bylÄ pagal suformuluotÄ reikalavimo faktinį pagrindÄ ir sprendžia, ar vieÅ¡asis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių bÅ«du pažeidimas Å¡alintinas. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismÄ .

18. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir aktualiÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu, kÄ teismas ir padarė. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų K. R., V. K., J. R., J. A. B., V. M., A. B., S. B. skunde nurodyti argumentai, dėl, jų vertinimu, bÅ«tinybės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarime Nr. AP-25045, o 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. AP-24212 pareikalauta iÅ¡ NŽT spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų skundÄ , 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 13.12.-10 jo netenkino ir paliko galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimÄ Nr. AP-25045 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir 2019 m. spalio 24 d. nutarimÄ Nr. AP-24212 reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo. Skundžiamame nutarime, iÅ¡samiai iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjų keliamo ginčo pobÅ«dį, yra padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų skundu siekiama apginti ne vieÅ¡Ä jį, o privatų asmenų interesÄ .

Viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prokurorai, tirdami pareiÅ¡kėjų skundų pagrįstumÄ , nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ . Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ra, tirdama pareiÅ¡kėjų skundÄ , rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo iÅ¡vadÄ , įvertino visus pareiÅ¡kėjų skunde nurodytus dokumentus, taip pat pareiÅ¡kėjų keliamo ginčo teisinių santykių pobÅ«dį.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra tyrė ir aiÅ¡kinosi, ar pareiÅ¡kėjų nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo patenka į vieÅ¡ojo intereso sritį, ir sprendimÄ , jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas apginti interesas nepatenka į vieÅ¡ojo intereso sritį, motyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas iÅ¡samiai įvertinus faktines aplinkybes, iÅ¡analizavus surinktÄ medžiagÄ , o prokurorai atliko visus bÅ«tinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiÅ¡kėjų skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

20. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. PraÅ¡ymÄ nagrinėjantis prokuroras savarankiÅ¡kai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones taikyti (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 31 punktas). Prokuroras pats sprendžia, ar surinkti duomenys yra pakankami, siekiant įvertinti, ar buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas.

PareiÅ¡kėjai atskirajame skunde nenurodė, kokių konkrečių duomenų, turinčių įtakos ginčo situacijos vertinimui, prokurorai neiÅ¡reikalavo, netyrė ir neanalizavo, o atskirajame skunde jų nurodyti argumentai, kad prokurorai netyrė aplinkybių, susijusių su Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir jos direktoriaus veiksmais, nesikreipė į savivaldybės administracijÄ , Seimo kontrolieriaus įstaigÄ , Žemės Å«kio ministerijÄ laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Kaip matyti iÅ¡ suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros pateikto atsiliepimo į skundÄ , iÅ¡vados skundžiamame nutarime padarytos įvertinus tiek pareiÅ¡kėjų skundo argumentus, tiek NŽT ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos pozicijÄ nagrinėjamu klausimu.

Visų tyrimo metu surinktų dokumentų neįvardijimas priimant skundžiamÄ nutarimÄ nereiÅ¡kia, kad nebuvo atliktas Å¡ių dokumentų tyrimas ir vertinimas.

21. PareiÅ¡kėjai atskirajame skunde iÅ¡ esmės praÅ¡o pripažinti, kad prokurorai neteisingai įvertino, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su privačiu, o ne vieÅ¡uoju interesu, kuris aktualus visai visuomenei, tačiau atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padarę skundÄ nagrinėję prokurorai. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjai turi kitokiÄ nuomonę dėl jų kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo ir analizavimo, aplinkybių vertinimo ir pareiÅ¡kimo iÅ¡nagrinėjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu panaikinti prokurorų priimtus procesinius sprendimus.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti. Apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiÅ¡kėjai nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

22. Nors pareiÅ¡kėjai atskirajame skunde teigia, kad Generalinė prokuratÅ«ra reikÅ¡mingai pažeidė skundo nagrinėjimo terminus, tačiau su tokiu pareiÅ¡kėjų argumentu nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 25 p. numatyta, kad prokuroro ar aukÅ¡tesniojo prokuroro sprendimas dėl praÅ¡ymo (ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kimo, praÅ¡ymo teismui ar nutarimo taikyti (netaikyti) vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones) ar skundo dėl prokuroro nutarimo (panaikinti ar palikti galioti prokuroro nutarimÄ ) turi bÅ«ti priimtas per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo prokuratÅ«roje gavimo dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyti kiti praÅ¡ymų nagrinėjimo terminai.

Rekomendacijų 26 p. nustatyta, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių per Rekomendacijų 25 punkte nurodytÄ terminÄ negali bÅ«ti priimtas sprendimas, duomenų rinkimo ir sprendimo priėmimo terminas gali bÅ«ti pratęstas iki 20 darbo dienų. Teisės aktai nenumato maksimalaus skundo dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nagrinėjimo termino, todėl Å¡is terminas gali bÅ«ti pratęstas ne vienÄ kartÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų skundo aukÅ¡tesniajam prokurorui nagrinėjimo terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 20 d. 2019 m. gruodžio 19 d. jis buvo pratęstas 20 darbo dienų iki 2020 m. sausio 23 d., o 2020 m. sausio 22 d. dar 20 darbo dienų iki 2020 m. vasario 20 d.

Apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimÄ pareiÅ¡kėjai buvo informuoti, o nutarimai dėl termino pratęsimo yra motyvuoti, t. y. terminas pratęstas dėl didelės skundo (skundžiami du prokuroro priimti procesiniai sprendimai) bei medžiagos apimties ir Å¡ioje medžiagoje nagrinėjamų klausimų sudėtingumo – nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkÅ«rimo, perduodant piliečiams neatlygintinai galimai netinkamai suformuotus naujus žemės sklypus, taip pat dėl savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, perduodant NŽT papildomai 20 naujų žemės sklypų piliečiams atsisakius anksčiau jiems siÅ«lytų sklypų, teisėtumo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl termino pažeidimo neturi įtakos šio nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjai atskirajame skunde iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunde dėl prokuroro nutarimo panaikinimo pareiÅ¡kėjai nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedÅ«ra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padarę skundÄ nagrinėję prokurorai.

Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti. Dėl Å¡ių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, kuriuo byloje nagrinėtas pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, tinkamai taikė teisės normas.

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Nijolia Indreikienė