dfabd743-e9bc-4e18-b21b-e7175cbeae9e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1315-601/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03022-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų V. R. Č. ir V. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-409-1023/2022 pagal pareiÅ¡kėjų A. Č. ir J. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – V. R. Č., V. B.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjos J. Č. ir A. Č. 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamos atnaujinti joms terminÄ palikimui priimti po Z. Č. mirties (duomenys neskelbtini) pagal apyraÅ¡Ä .

2. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėtis A. Č.. Po tėčio mirties jos nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, kadangi jo mirties dienai nebuvo jokio registruoto nekilnojamojo turto. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) mirus senelei, mirusiojo tėčio mamai Z. Č., iÅ¡ karto kreipėsi telefonu į Kauno miesto 3-iajį notarų biurÄ dėl senelės turto paveldėjimo, tačiau buvo pasakyta, kad jos neturi teisės paveldėti ir yra paliktas testamentas, į kurį jos nėra įtrauktos.

Negana to, jų dėdė V. R. Č. nurodė, kad, mirus tėčiui, jos neturi teisės paveldėti po senelės mirties, taip pat pasakė, kad yra testamentas, į kurį jos nėra įtrauktos, todėl neturi jokios teisės paveldėti. Dėl Å¡ių priežasčių palikimas po senelės mirties nebuvo priimtas per tris mėnesius. Vis dėlto, 2021 m. vasario 5 d. gavo notarės V. V. 2021 m. sausio 22 d. praneÅ¡imÄ Nr. S3/21, kuriuo buvo informuotos, kad (duomenys neskelbtini) mirus jų senelei Z. Č., jos turi teisę paveldėti turtÄ .

Tada kreipėsi į Kauno miesto 3-iajį notarų biurÄ , kur buvo pasakyta, kad turi gauti dėdės V. R. Č. sutikimÄ kartu paveldėti turtÄ . Susisiekus su dėde, jis pasakė, kad kai gaus sesers įgaliojimÄ , tuomet jis sutiks kartu paveldėti turtÄ . Tačiau nors buvo gautas sesers įgaliojimas, tokio sutikimo suinteresuotas asmuo nedavė, tik vilkino laikÄ ir atsisakė bendrauti. Pažymėjo, kad, terminas nėra praleistas ženkliai, ir jos turėtų paveldėti dalį senelės turto, todėl yra pagrindas atnaujinti terminÄ .

3. Suinteresuotas asmuo V. R. Č. prašė atmesti J. Č. ir A. Č. pareiÅ¡kimÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjoms buvo gerai žinoma teisė priimti palikimÄ , jos buvo supažindintos su testamento turiniu, tačiau pačios priėmė sprendimÄ nepriimti palikimo po senelės mirties atstovavimo teise (už mirusį jų tėvÄ ). Jos domėjosi palikimo priėmimo pasekmėmis ir žinojo paveldėjimo teisių terminus priimti palikimÄ ar jo nepriimti.

Apie tai su pareiÅ¡kėjomis buvo kalbėta ne kartÄ , tiek mirus jų tėvui, tiek po močiutės mirties, jos gavo visus joms reikalingus dokumentus. A. Č., kuri gyvena Å vedijoje, buvo iÅ¡vieÅ¡inusi savo nuomonę, jog tikrai negrįš į LietuvÄ ir nesitvarkys palikimo. Z. Č. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo įpėdiniais nurodė pareiÅ¡kėjų tėvÄ ir suinteresuoto asmens dukrÄ V. B., bei testamentu nurodė paveldimo turto dalis. Tačiau po Z. Č. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik suinteresuoti asmenys V.

B. ir V. R. Č..

4. Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai, jÄ atstovavo advokatė (taip pat atstovavusi ir suinteresuotÄ asmenį V. R. Č.), kuri teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. birželio 23 d. nutartimi atnaujino pareiÅ¡kėjoms A. Č. ir J. Č. terminÄ palikimui priimti po Z. Č. mirties (duomenys neskelbtini) pagal apyraÅ¡Ä . Teismas taip pat priteisė pareiÅ¡kėjoms A. Č. ir J. Č. iÅ¡ suinteresuotų asmenų V. R. Č. ir V. B. iÅ¡ kiekvieno po 814 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas tenkino pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjos terminÄ praleido dėl nuo jų nepriklausiusių, svarbių priežasčių (pareiÅ¡kėjos po palikėjos mirties domėjosi palikimu, skambino notarų biurui, bendravo su giminaičiais dėl palikėjos turto, tačiau buvo suklaidintos dėl teisės paveldėti), o į teismÄ kreipėsi per protingÄ laikotarpį. Be to, anot teismo, nepriėmus palikimo, nukentėtų pareiÅ¡kėjų turtiniai interesai, tuo tarpu atnaujinus terminÄ palikimui priimti, nebÅ«tų ženkliai paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai, nes įvertinus paveldimo turto tiek pagal testamentÄ , tiek pagal įstatymÄ , masę, tai nesukeltų jų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, juolab tokiu bÅ«du nebÅ«tų paneigta ir pačios palikėjos testamentinė valia.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjos, neturėdamos teisinio iÅ¡silavinimo, bÅ«damos jauno amžiaus, manydamos, kad neturi teisės paveldėti senelės palikimo, laiku nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiÅ¡kėjos buvo pakankamai atidžios, sÄ Å¾iningos, savo teises įgyvendino rÅ«pestingai, sužinojusios apie bÅ«tinybę palikimÄ priimti per nustatytÄ terminÄ ir jį praleidusios, nedelsdamos sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri aktyviai rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjų teisių ir interesų užtikrinimu, kreipdamasi į įvairias institucijas dokumentų gavimui, pateikdama teismui pareiÅ¡kimÄ .

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos nuo pat sužinojimo apie palikimo egzistavimÄ iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, kreipėsi į dėdę, į notarų biurÄ , tačiau dėl susiklosčiusių ne nuo jų priklausančių aplinkybių, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. R. Č. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjų A.

Č. bei J. Č. pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . Suinteresuotas asmuo taip pat praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio, 178 straipsnio, 185 straipsnio nuostatas dėl pareigos vertinti įrodymus objektyviai juos iÅ¡tyrus, kadangi pripažino, jog pareiÅ¡kėjos praleido terminÄ priimti palikimÄ dėl svarbių priežasčių, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjos J.

Č. paaiÅ¡kinimus; 1.2. nors pareiga įrodyti pareiÅ¡kėjų nurodytas termino praleidimo priežastis tenka pareiÅ¡kėjoms, pirmosios instancijos teismas Å¡ių priežasčių paneigimo pareigÄ perkėlė ne tik suinteresuotam asmeniui V. R. Č., bet ir jokio suinteresuotumo byloje neturinčiai V. B.; 1.3. pirmosios instancijos teismas patikėjo neįtikėtinais ir nelogiÅ¡kais pareiÅ¡kėjų argumentais, kad notaras, vedantis palikimo bylÄ pareiÅ¡kėjoms skambinant ar teiraujantis telefonu jas klaidino teisės priimti palikimÄ atstovavimo teise egzistavimÄ ; 1.4. pirmosios instancijos teismas patenkino pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo net neapklausęs ir neiÅ¡siaiÅ¡kinęs konkrečių A.

Č. atliktų veiksmų per trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, teismas neturėjo klausimų ir kitai pareiÅ¡kėjai – J. Č. siekiant nustatyti kodėl bent viena iÅ¡ seserų net ir gyvendama Lietuvoje per trejų mėnesių terminÄ nenuvyko pas palikimo bylÄ vedančiÄ notarę, neiÅ¡siuntė kitu bÅ«du raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo (paklausimo) dėl palikimo, kitaip per trijų mėnesių terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimÄ ; 1.5. pirmosios instancijos teismas ignoravo faktÄ , kad mirus pareiÅ¡kėjų tėvui, jos konsultavosi su notaru ir sÄ moningai nepriėmė tėvo palikimo, žinodamos, kad iÅ¡ gauto palikimo reikės grÄ Å¾inti tėvo kreditoriams skolas, t. y.

žinojo kÄ daryti ir kur kreiptis. Tačiau, mirus močiutei, jos neva nebežinojo kaip spręsti turto paveldėjimo klausimus; 1.6. pareiÅ¡kime nurodytas reikalavimas „atnaujinti terminÄ palikimui priimti pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä â€œ atskleidžia tikrÄ jÄ palikimo nepriimti per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjų bendros valios iÅ¡raiÅ¡kÄ â€“ priežastį – pareiÅ¡kėjos sÄ moningai neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimo po močiutės mirties atstovavimo teise mirus jų tėvui, nes bijojo, kad tai joms sukels pasekmes – iÅ¡ gauto palikimo grÄ Å¾inti tėvo kreditoriams skolas.

Už jų valios neiÅ¡reiÅ¡kimÄ ar prieÅ¡ingai vengimÄ iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ negali bÅ«ti atsakingas kitas paveldėtojas, kuris visus veiksmus atliko savalaikiai, iki Å¡iol iÅ¡laiko paveldėtÄ turtÄ , juo rÅ«pinasi, patiria iÅ¡laikymo iÅ¡laidas ir dar yra apÅ¡meižtas sukčiavimo veiksmais.

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. B. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį dalyje, kuria iÅ¡ V. B. priteista pareiÅ¡kėjų A. Č. ir J. Č. naudai 814 Eur, bei iÅ¡spręsti klausimÄ dėl V. B. priteistinų bylos vedimo iÅ¡laidų dėl nepagrįstai ir neteisėtai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje pripažinęs, kad V.

B. atžvilgiu nėra iÅ¡keltas joks materialus ginčas, ir panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu, iÅ¡sprendęs bylÄ iÅ¡ esmės, nepriteisė jai bylos vedimo iÅ¡laidų dėl nepagrįstai ir neteisėtai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių; 2.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiÅ¡kėjoms iÅ¡ V. B. 814 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors pastaroji į bylÄ buvo įtraukta nepagrįstai, neturėdama jokio suinteresuotumo bylos baigtimi; 2.3. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

B. nesutiko su pareiÅ¡kimu, tačiau neva nenurodė jokių svarių argumentų bei nepateikė savo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Juolab, kad Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitam teismo teiginiui, kad V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

9. Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiÅ¡kėjos J. Č. ir A. Č. apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ ir priteisti pareiÅ¡kėjų naudai iÅ¡ suinteresuoto asmens V. R. Č. 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ . Atsiliepime nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 3.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės dėl terminio praleidimo yra svarbios ir nepriklausiusios nuo jų valios.

Å ių priežasčių egzistavimÄ patvirtina pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai; 3.2. prieÅ¡ingai apelianto V. R. Č. argumentams, pareiÅ¡kėjos buvo apdairios ir rÅ«pestingos, kadangi tik sužinojusios apie teisę paveldėti po močiutės mirties joms paliktÄ turtÄ , nedelsdamos (mažiau nei per mėnesį) kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir į teismÄ , tokiu bÅ«du įgyvendindamos savo teisę į palikimo priėmimÄ ; 3.3. pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino Å¡alių turtinę padėtį ir pagrįstai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos neturi jokio nekilnojamojo turto, kai tuo tarpu V.

B. vien pagal palikėjos testamentÄ nuosavybės teise atiteko butas, be to, palikėjos turtas, neįtrauktas į testamentÄ , dalintinas pagal įstatymÄ tarp įpėdinių, tame tarpe ir testamentinių, o duomenų apie apelianto V. R. Č. sunkiÄ turtinę padėtį byloje nėra, tokių duomenų nepateikta ir su atskiruoju skundu; 3.4. mirusioji Z. Č. sudarė testamentÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir dalį turto paliko konkretiems asmenimis, o testamente neiÅ¡vardytÄ turtÄ pareiÅ¡kėjos, kaip ir apeliantas V.

R. Č., turi teisę paveldėti. Jeigu testatorė bÅ«tų turėjusi kitÄ valiÄ , ji galėjo iÅ¡ pareiÅ¡kėjų paveldėjimo teisę atimti, tačiau to nepadarė, iÅ¡ ko seka, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas yra teisėtas, atitinkantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principu; 3.5. suinteresuotu asmeniu V. B. įtraukta į bylÄ pagrįstai, nes ji yra testamentinė Z. Č. įpėdinė, paveldėjo dalį senelės turto, todėl turi suinteresuotumÄ byla ir turi teisę reikÅ¡ti atsikirtimus, o bÅ«dama neįtraukta į bylÄ ateityje gali pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl bylos atnaujinimo, dėl ko byla bÅ«tų nagrinėjama iÅ¡ naujo.

Negana to, pareiÅ¡kėjos, tapusios Z. Č. paveldėtojomis, įgytų teisę ginčyti testamentÄ , todėl V. B. įtraukimas į bylÄ buvo bÅ«tinas ir turi įtakos tiek pareiÅ¡kėjų, tiek V. B. interesams. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektÄ Å¡iuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

PrieÅ¡ tai atlikdamas, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡sprendžia procesinius klausimus. Dėl praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka 11. Suinteresuotas asmuo V. R. Č. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ignoravo byloje pateiktus suinteresuotų asmenų įrodymus ar jų apskritai nevertino, todėl tikslinga bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tokio proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė jÄ konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bÅ«tinas. PraÅ¡ymu nėra pagrindžiama kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Be to, suinteresuotas asmuo V. R. Č. turėjo galimybę savo argumentus iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuoto asmens praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl praÅ¡ymo priimti naujus įrodymus 14. Suinteresuotas asmuo V. R. Č. su atskiruoju skundu pateikė pareiÅ¡kėjų tėvo A. Č. ir jo įkurtos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vykdytinų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo registro duomenis iÅ¡ antstolių informacinės sistemos, elektroninius laiÅ¡kus tarp J. Č. ir N. Č. bei A. Č. ir V. R. susiraÅ¡inėjimÄ iÅ¡ programėlės Messenger dėl močiutės laidotuvių.

15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Tokie atvejai bÅ«na: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto V. R. Č. pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, šių dokumentų priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi jie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia įvertinti termino praleidimo priežastis.

Taigi, nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ nepriimami. Dėl V. B. suinteresuotumo 17. Dalyvaujančiais asmenimis civiliniame procese pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti asmenys, turintys teisinį suinteresuotumÄ byla. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl termino Z. Č. palikimui priimti atnaujinimo. V. B. yra palikėjos anÅ«kė ir testamentinė įpėdinė, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos (taip pat palikėjos anÅ«kės) siekia paveldėti palikėjos turto dalį pagal įstatymÄ atstovavimo teise kartu su palikėjos pirmos eilės įpėdiniu – V.

B. tėvu V. R. Č.. Ir, nors tiesioginio suinteresuotumo paveldėjimo pagal įstatymÄ baigtimi V. B. neturi (negali paveldėti pagal įstatymÄ , esant gyvam jos tėvui), akivaizdu, kad bendrÄ ja prasme ji yra Z. Č. įpėdinė ir teismo procesinė baigtis gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pavyzdžiui, kaip teisingai nurodė pareiÅ¡kėjos, jos, tapusios Z. Č. paveldėtojomis, įgytų teisę ginčyti testamentÄ . Ta aplinkybė, kad V. B. suinteresuotumas yra ne materialinis, t. y. nesusijęs su byloje pareikÅ¡tu reikalavimu (termino atnaujinimu), neteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ji teisiÅ¡kai nesuinteresuota Å¡ia byla ir kad ji galėtų nedalyvauti Å¡ioje byloje.

Materialinio suinteresuotumo nebuvimas nepaneigia jos teisinio procesinio suinteresuotumo ir dėl to ji pagrįstai įtraukta kaip suinteresuotas asmuo į bylÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 18. Pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiÅ¡kėjoms terminÄ palikimui priimti, konstatavęs, kad terminÄ jos praleido dėl nuo jų nepriklausiusių, svarbių priežasčių, o ir į teismÄ dėl termino atnaujinimo kreipėsi per protingÄ terminÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka.

19. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos J. Č. ir A. Č., praÅ¡ydamos atnaujinti joms terminÄ palikimui priimti po jų senelės Z. Č. mirties pagal apyraÅ¡Ä , svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė nežinojimÄ apie privalomÄ 3 mėnesių terminÄ , per kurį galima kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo, bei suinteresuoto asmens V. R. Č. ir notarų biuro darbuotojų pateiktÄ klaidinančiÄ informacijÄ , kad paveldėjimo teisės jos neturi.

21. Ä®statyme nėra nurodyta kokios priežastys gali bÅ«ti laikomos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti terminÄ , todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Be to, vertinant praÅ¡ančiojo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta ir tai, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas, t. y. teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012 ir kt.).

22. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjos neturi teisinių žinių, patirties ir neva buvo suklaidintos suinteresuoto asmens V. R. Č. ir notarų biuro darbuotojų, Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikÅ¡mę, lemianti termino praleidimo svarbumÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.

Didžioji dalis žmonių neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir konkrečių teisinių žinių, todėl vertinant Å¡ias aplinkybes kaip svarbiÄ priežastį terminui atnaujinti, įstatymuose nustatytų terminų laikymasis taptų nebeužtikrintas, o tai pakenktų teisinių santykių stabilumui ir teisiniam saugumui. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjų tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjos neneigia, kad tuomet domėjosi tėvo palikimo priėmimo galimybėmis, tačiau, kadangi jo mirties dienai nebuvo jokio registruoto nekilnojamojo turto, tėvo palikimo nepriėmė.

Vis dėlto, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjoms paveldėjimo teisiniai santykiai, (duomenys neskelbtini) mirus jų močiutei, nebuvo visiÅ¡kai nežinomi, kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos, bÅ«damos atidžiomis ir rÅ«pestingomis, turėjo galimybę pateikti notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjų nurodomų suklaidinimo aplinkybių, iÅ¡skyrus liudytoja apklaustos pareiÅ¡kėjų motinos V. Č. parodymus, jokie kiti įrodymai nepatvirtino.

Be to, mažai tikėtina, kad notarų biuro darbuotojai galėjo pasakyti pareiÅ¡kėjoms, kad jos neturi teisės pretenduoti į močiutės turėtÄ turtÄ , ir tuo pačiu siųsti pareiÅ¡kėjoms praneÅ¡imÄ , nurodant, jog pareiÅ¡kėjos turi teisę paveldėti Z. Č. turtÄ (2021 m. sausio 22 d. raÅ¡tas Nr. S3/21). Taigi, nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjos įstatymo nustatytu terminu (per 3 mėnesius) teikė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, o Å¡is jo nepriėmė, nėra pagrindo konstatuoti Å¡iÄ termino praleidimo priežastį kaip svarbiÄ , objektyviÄ ir nepriklausiusiÄ nuo pareiÅ¡kėjų valios.

O aplinkybės, kad neva pareiÅ¡kėjas suklaidino ir jų dėdė, nurodęs, jog jos neturi teisės paveldėti močiutės turtÄ , taip pat jokie kiti įrodymai, iÅ¡skyrus pačių pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus, nepatvirtina. Net jeigu suinteresuotas asmuo V. R. Č. ir bÅ«tų nurodęs pareiÅ¡kėjoms, kad jos neturi teisės pretenduoti į močiutės palikimÄ (Å¡i aplinkybė nėra įrodyta), tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos, turėdamos tikslÄ priimti močiutės palikimÄ , neturėjo realių galimybių paveldėjimui reikÅ¡mingÄ informacijÄ gauti tiek internete, tiek kreipiantis į profesionalius teisininkus, tame tarpe ir notarus.

Å ių galimybių absoliučiai neapribojo ir karantino sÄ lygos, kuriomis remiasi pareiÅ¡kėjos, nes informacijÄ jos turėjo galimybę gauti, kaip minėta, tiek iÅ¡ interneto, tiek iÅ¡ teisininkų, tame tarpe, ir nekontaktiniu bÅ«du. Juolab, kad įpėdiniai nėra įpareigoti praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

23. Å iame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisė į palikimÄ pareiÅ¡kėjoms atsirado nuo Z. Č. mirties momento, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiÅ¡kėjos į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2021 m. vasario 23 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo teisės į palikimÄ atsiradimo laiko ir terminÄ palikimui priimti praleidusios daugiau kaip 3 mėnesius. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos aktyvių veiksmų palikimui priimti ėmėsi tik tada, kai joms notarė pranešė, jog jos turi teisę paveldėti močiutės turtÄ atstovavimo teise, nesant gyvam jų tėvui, kuris bÅ«tų buvęs pirmos eilės įpėdiniu.

24. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po močiutės mirties priimtų palikimÄ per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjos terminÄ palikimui priimti bÅ«tų praleidusios dėl svarbių, objektyvių ir nuo jų nepriklausiusių aplinkybių, todėl atnaujinti šį terminÄ nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimÄ , nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.

Todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų A. Č. ir J. Č. pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino po Z. Č. mirties atnaujinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 25. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

26. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos J. Č. ir A. Č. prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo V. R. Č. su tokiu praÅ¡ymu nesutiko ir teikė tokiÄ savo pozicijÄ pagrindžiančius argumentus, atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam Å¡alių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Apeliacinės instancijos teismui priėmus byloje naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atmestas, suinteresuoto asmens V. R. Č. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos abiejų instancijų teismuose priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų.

27. Apeliantas V. R. Č. pateikė minėtas iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jo iÅ¡laidas sudarė 500,00 Eur, kurios susidėjo iÅ¡ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ parengimo, ir atstovavimo teismo posėdžiuose, o apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 400,00 Eur už atskirojo skundo suraÅ¡ymÄ .

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgus į bylos pobÅ«dį, jog byla nėra sudėtinga, pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta per tris teismo posėdžius, kurių trukmė – 55 min, 16 min ir 1 val. 38 min, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.15, 8.16, 8.19, 9 punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija aukščiau nurodytų rekomendacijų, atitinka realias advokato darbo laiko sÄ naudas, todėl priteistinos – iÅ¡ viso suinteresuotam asmeniui V.

R. Č. iš pareiškėjų J. Č. ir A. Č. priteistina po 450,00 Eur ((500,00 Eur + 400,00 Eur) / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. Apeliantė V. B. teismo prašė priteisti 288,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų teikiant atskirÄ jį skundÄ dėl neteisėtai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (žyminis mokestis – 38 Eur, atskirojo skundo parengimas – 250 Eur). Kadangi pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi sutiko su V. B. atskiruoju skundu ir jį tenkino, atsižvelgus į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės V. B. atžvilgiu buvo taikytos pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu V. B. iÅ¡ esmės laikėsi neutralios pozicijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu teisinga ir pagrįsta bÅ«tų priteisti jai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų J. Č. ir A. Č. dėl 2021 m. kovo 22 d. atskirojo skundo teikimo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 288,00 Eur, iÅ¡ kiekvienos pareiÅ¡kėjos priteisiant po 144,00 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

30. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų A.

Č. ir J. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. R. Č., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. R. Č., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 144,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 144,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas