dfa7233d-ac5a-4b4a-8fd9-b5ccc19930ec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI4-909-631/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02491-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Jolantos Vėgelienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminių administracinių aktų teisėtumÄ . Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-1238 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) 1.1.2 papunkčio atitiktį Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies reikalavimams (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1829 redakcija, įskaitant Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punktÄ - 2014 m. balandžio 4 d. Nr. XII-846 redakcija).

2. PareiÅ¡kėjas 2021 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1223-822/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00838-2019-4), nagrinėdamas Z. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjai Z. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir E. L. dėl sprendimo panaikinimo, kuria grindžiamas praÅ¡ymas, nurodė, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis aiÅ¡kiai nenumato kriterijaus (sÄ lygos), kurio pagrindu savivaldybės taryba turi teisę (gali) taikyti 4 procentų dydžio žemės mokestinės vertės tarifÄ Å¾emės sklypams, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavaliÅ¡ka statyba;

Dėl to yra pagrįstas pagrindas atsirasti abejonei, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-1238 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1.2. papunktis neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba (veikdama kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės administracija) atsiliepimu į praÅ¡ymÄ praÅ¡o pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-1238 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1.2. papunktis atitinka Lietuvos Respublikos žemės mokesčio 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1829 redakcija, įskaitant Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punktÄ â€“ 2014 m. balandžio 4 d. Nr. XII-846 redakcija).

4. Atsiliepime pažymi, kad praÅ¡omÄ iÅ¡tirti Sprendimo dalį (1.1.2. papunktį) laiko teisėta ir pagrįsta, todėl nemato pagrindo pripažinti Å¡iÄ Sprendimo dalį prieÅ¡taraujančia Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 dalies reikalavimams.

5. Nurodo, kad Sprendimo 1.1.2. papunktyje numatytas žemės sklypų apmokestinimo atvejis atitinka Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 punkte numatytÄ tarifo nustatymo kriterijų.

6. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte įtvirtinta iÅ¡imtine savivaldybės tarybos teise įstatymų nustatyta tvarka nustatyti vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifus. Vadovaudamasi tokia suteikta teise, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė SprendimÄ , kuriuo nustatė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiai privačiai žemei atitinkamus diferencijuotus mokesčio tarifus 2018 metams.

7. Å iuos tarifus Savivaldybės taryba nurodo Sprendime nustačiusi, atsižvelgdama į Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ savivaldybės tarybai minimalias ir maksimalias galimas nustatyti žemės mokesčio tarifų ribas, bei to paties straipsnio 3 dalį, suteikiančiÄ savivaldybės tarybai teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kuriuos savivaldybės taryba gali diferencijuoti atsižvelgdama į vienÄ arba kelis iÅ¡ Å¡eÅ¡ių Å¡ioje dalyje nurodytų kriterijų.

8. Kaip nurodo atsakovė, 2018 metų žemės mokesčio tarifus Savivaldybės taryba nustatė (diferencijavo) vadovaudamasi dvejais iÅ¡ Å¡eÅ¡ių kriterijų, o bÅ«tent – pagal žemės sklypo naudojimÄ arba nenaudojimÄ (Sprendimo 1.1.1 papunktis ir 1.1.2 papunktis, atitinkantys Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 punkte įtvirtintÄ kriterijų) bei mokesčių mokėtojų kategorijas (Sprendimo 1.2 papunktis ir 1.3 papunktis, atitinkantys Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 5 punkte įtvirtintÄ kriterijų).

9. Atsakovė detalizuoja, kad Sprendimo 1.1.1 papunktis, numatantis 4 proc. tarifÄ nenaudojamiems žemės sklypams, ir Sprendimo 1.1.2 papunktis, numatantis 4 proc. tarifÄ Å¾emės sklypams, kuriuose stovi statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavaliÅ¡ka statyba, nors ir yra iÅ¡skirti į du atskirtus papunkčius, tačiau savo esme Å¡ie du apmokestinimo atvejai visgi atitinka vienÄ ir tÄ patį Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintÄ kriterijų „žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas“.

10. Kaip pažymi atsakovė, žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas jokiu būdu negali reikšti tik paties žemės sklypo, kaip savarankiško objekto, naudojimo arba nenaudojimo pagal jo paskirtį.

11. Atsakovė vadovaujasi Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtu Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies komentaru, suponuojančiu vertinimÄ , kad žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas ne tik gali, tačiau objektyviai ir turi apimti žemės sklype esančių statinių teisinį statusÄ ir nenaudojamai žemei priskirtinos ir apleistos žemės Å«kio naudmenos, bei taip pat gali bÅ«ti priskiriami ir žemės sklypai pagal kitokius požymius. Ar tarifas pagal žemės sklypo nenaudojimo kriterijų taikomas tik apleistoms žemės Å«kio naudmenoms, ar ir nenaudojamiems sklypams, priskirtiems pagal kitokius požymius, nustato savivaldybės taryba.

12. Atsakovė, be kita ko, pažymi, kad klausimas dėl Savivaldybės tarybos nustatyto didesnio mokesčio tarifo žemės sklypams pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ kriterijų „žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas“ jau buvo vertintas teisėtumo aspektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016 yra pripažinęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1-900 „Dėl žemės mokesčio tarifo 2013 metams nustatymo“ 3 punktas tiek, kiek jis yra susijęs su bendrÄ ja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencija (įgaliojimais) detalizuoti Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 punkto (2011-12-21 įstatymo Nr. XI-1829 redakcija) taikymo tvarkÄ , neprieÅ¡tarauja savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, įtvirtintam Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 punkte (2008-09-15 įstatymo Nr. X – 1722 redakcija) ir įstatymo virÅ¡enybės principui, įtvirtintam VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 punkte (2009-06-11 įstatymo Nr. XI-283 redakcija).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti diferencijuotÄ tarifo dydį turi bÅ«ti laikoma teisėtu pavedimu savivaldybės tarybai nustatyti tarifo dydį lemiantį kriterijų, o bÅ«tent – Žemės mokesčio kriterijaus 6 str. 3 d. 3 punkto kriterijaus – žemės sklypo naudojimo ar nenaudojimo – bendruosius požymius.

13. Atsakovė nurodo, kad žemės sklype esančių statinių būklė ir ypač jų teisinis statusas (šiuo konkrečiu atveju – savavališkos statybos faktas), gali būti pagrindas 4 procentų žemės mokesčio tarifui nustatyti, vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintu mokesčio tarifo diferencijavimo kriterijumi „žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas“.

14. Atsakovė taip pat pažymi, kad Sprendimo 1.1.2. papunktis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas vien formaliai-lingvistiÅ¡kai. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiÅ¡kinimo metodÄ .

15. Remdamasi visais išdėstytais argumentais, atsakovė teigia, kad prašomas ištirti Sprendimas (jo 1.1.2. papunktis) buvo priimtas vadovaujantis būtent Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais imperatyviais reikalavimais (kriterijais), pagal kuriuos Savivaldybės taryba turi teisę diferencijuoti žemės sklypams taikomus mokesčių tarifus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartyje išdėstyta abejonė, ar šis Sprendimo 1.1.2. papunktis neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, yra nepagrįsta.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų dėl praÅ¡ymo į bylÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a :

17. Nagrinėdamas administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjai Z. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir E. L. dėl sprendimo panaikinimo, pareiÅ¡kėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praÅ¡o iÅ¡tirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-1238 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1.2. papunktis neprieÅ¡tarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.

18. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ patenkino ir panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos (LAGK) 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. 21R-91(AG-3/06-2019), kuriuo buvo patenkintas Z. V. skundas ir įpareigotas Administracijos direktorius iÅ¡braukti Z. V. nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ Treniotos g. 37, Vilniuje, iÅ¡ Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o (LAGK bylos Nr. AG-3/06-2019 b. l. 73–78).

19. Teismas nustatė, kad Z. V., R. K. ir E. L. yra Žemės sklypo ir jame esančio Gyvenamojo namo bendraturčiai. Nustatė, kad NTR informacinės sistemos „Infostatyba“ praneÅ¡imais Nr. SSA-100-171002-00088 ir Nr. SSA-100-171002-00089 Žemės sklype nuo 2017 m. spalio 2 d. registruota kadastro žyma savavaliÅ¡ka statyba – kapitalinis remontas. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A14-406-1011/2018 nustatyta, kad dėl ginčo Žemės sklype vykdytos savavaliÅ¡kos statybos pareiÅ¡kėja pripažinta kalta dėl to, kad neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento – leidimo atlikti kapitalinį remontÄ , vykdė dalies namo (namo priestato) kapitalinio remonto darbus.

20. Kaip nustatyta, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-1238 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1.2 papunkčiu žemės sklypams, kuriuose stovi statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavaliÅ¡ka statyba, nustatė 4 proc. žemės mokesčio tarifÄ (LAGK bylos Nr. AG-3/06-2019 b. l. 39–41).

21. Vadovaudamasis Žemės mokesčio įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-1238 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1 papunkčiu ir ApraÅ¡u, Administracijos direktorius 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2833/18(2.1.1 E-TD2) „Dėl Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o tvirtinimo“ patvirtino Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡Ä , kurio 94 punktu įraÅ¡ytas žemės sklypas Treniotos g. 37 (unikalus Nr. 0101-0039-0710) (LAGK bylos Nr. AG-3/06-2019 b. l. 53–57).

22. Ä®vertinus ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo turinį, nustatyta, kad jis priimtas 2017 m. lapkričio 27 d. Å iame sprendime nustatyti žemės mokesčio tarifai 2018-iesiems mokestiniams metams, kurių dydis svyruoja nuo 0,08 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. GinčijamÄ sprendimÄ Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė vadovaudamasi tuo metu aktualios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi ir Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsniu, kuriame buvo sureglamentuoti žemės mokesčio tarifai ir jų nustatymo tvarka.

23. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) nustatyta, kad: mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip (1 dalis); savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifÄ , kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitÄ mokestinį laikotarpį, nevirÅ¡ydama Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip, o jeigu, vadovaujantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitÄ mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifÄ savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos (2 dalis); savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vienÄ arba kelis iÅ¡ Å¡ių kriterijų:

1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, 2) žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , 3) žemės sklypo naudojimÄ arba nenaudojimÄ , 4) žemės sklypo dydį, 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formÄ , ar socialinę padėtį), 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietÄ (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus) (3 dalis); jeigu savivaldybės taryba iki Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų nenustato konkrečių mokesčio tarifų arba po Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų keičia nustatytus mokesčio tarifus, atitinkamÄ mokestinį laikotarpį toje savivaldybės teritorijoje taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas (4 dalis).

24. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, kad iÅ¡imtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, be kita ko, priskirta vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad konkretų mokesčio tarifÄ , kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

25. IÅ¡ Sprendimo 1 punkto ir jo papunkčių matyti, kad 2018 metų žemės mokesčio tarifus Savivaldybės taryba nustatė (diferencijavo) vadovaudamasi dvejais iÅ¡ Å¡eÅ¡ių Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų baigtinio sÄ raÅ¡o kriterijų, o bÅ«tent – pagal žemės sklypo naudojimÄ arba nenaudojimÄ (Sprendimo 1.1.1 papunktis ir 1.1.2 papunktis, atitinkantys Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintÄ kriterijų) bei mokesčių mokėtojų kategorijas (Sprendimo 1.2 papunktis ir 1.3 papunktis, atitinkantys Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintÄ kriterijų).

26. Vertintina, kad Sprendimo 1.1.1 papunktis, numatantis 4 proc. tarifÄ nenaudojamiems žemės sklypams, ir Sprendimo 1.1.2 papunktis, numatantis 4 proc. tarifÄ Å¾emės sklypams, kuriuose stovi statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavaliÅ¡ka statyba, savo esme atitinka tÄ patį Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintÄ kriterijų – „žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas“.

27. Pažymėtina, kad žemės sklypo „naudojimas“ arba „nenaudojimas“ negali reikÅ¡ti tik paties žemės sklypo, kaip savarankiÅ¡ko objekto, naudojimo arba nenaudojimo pagal jo paskirtį. Žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas objektyviai apima ir žemės sklype esančių statinių teisinį statusÄ . Tai matyti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos parengto Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies komentaro: ,,1. <...> Žemės sklypų nenaudojimas suprantamas kaip žemės netvarkymas taip, jog ji bÅ«tų tinkama naudoti pagal nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba visiÅ¡kas jos nenaudojimas ir pan. (pvz., kitos paskirties žemė apaugusi krÅ«mais, medžiais ir pan.).

2. Nenaudojamai žemei priskiriamos ir apleistos žemės ūkio naudmenos. <...> 3. Nenaudojamiems žemės sklypams gali būti priskiriamos ne tik apleistos žemės ūkio naudmenos, bet ir žemės sklypai pagal kitokius požymius. Ar tarifas pagal žemės sklypo nenaudojimo kriterijų taikomas tik apleistoms žemės ūkio naudmenoms, ar ir nenaudojamiems sklypams, priskirtiems pagal kitokius požymius, nustato savivaldybės taryba.“ 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nenaudojimu yra laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos.

Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali bÅ«ti vertinamas kaip visiÅ¡kas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kuriÄ turi bÅ«ti sprendžiama iÅ¡ tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobÅ«dis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės Å«kio, miÅ¡ko, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rÅ«Å¡ies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pÅ«dymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali bÅ«ti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritorijÄ , skaičiuojamÄ deÅ¡imtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2012).

29. Ginčo byloje, kuriÄ nagrinėja pareiÅ¡kėjas, yra neginčijamai nustatyta, kad Z. V., bÅ«dama viena iÅ¡ Treniotos g. 37, Vilniuje, pastato, bendraturčių, yra teismo pripažinta kalta dėl to, kad neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento (leidimo atlikti kapitalinį remontÄ ), vykdė dalies namo (namo priestato) kapitalinio remonto darbus. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A14-406-1011/2018 nustatyta, kad ginčo Žemės sklype vykdyta savavaliÅ¡ka statyba.

30. Teismas vertina, kad žemės sklype vykdytos savavaliÅ¡kos statybos faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas nebuvo naudojamas teisėtu bÅ«du, kas atitinka Ginčo sprendimo 1.1.2 papunktyje įtvirtintÄ atvejį, kai taikomas 4 proc. žemės mokestinės vertės tarifas.

31. Pažymėtina, kad klausimas dėl Savivaldybės tarybos nustatyto didesnio mokesčio tarifo žemės sklypams pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ kriterijų „žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas“ tam tikra apimtimi jau buvo vertintas teisėtumo aspektu.

32. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba kreipėsi į teismÄ dėl Savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1-900 „Dėl žemės mokesčio tarifo 2013 metams nustatymo“ 3 punkto bei juo patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos apraÅ¡o atitikties VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 bei 4 punktams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisėtumo principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016 atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimÄ ir priimdamas naujÄ , kuriame pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1-900 „Dėl žemės mokesčio tarifo 2013 metams nustatymo“ 3 punktas tiek, kiek jis yra susijęs su bendrÄ ja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencija (įgaliojimais) detalizuoti Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 punkto (2011-12-21 įstatymo Nr. XI-1829 redakcija) taikymo tvarkÄ , neprieÅ¡tarauja savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, įtvirtintam Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 punkte (2008-09-15 įstatymo Nr. X – 1722 redakcija) ir įstatymo virÅ¡enybės principui, įtvirtintam VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 punkte (2009-06-11 įstatymo Nr. XI-283 redakcija), todėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡ios dalies atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti diferencijuotÄ tarifo dydį turi bÅ«ti laikoma teisėtu pavedimu savivaldybės tarybai nustatyti tarifo dydį lemiantį kriterijų, o bÅ«tent – Žemės mokesčio kriterijaus 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto kriterijaus – žemės sklypo naudojimo ar nenaudojimo – bendruosius požymius.

33. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ Å½emės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , minėtÄ jo komentarÄ , suformuotÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad žemės sklype esančių statinių bÅ«klė ir ypač jų teisinis statusas (Å¡iuo konkrečiu atveju – savavaliÅ¡kos statybos faktas), gali bÅ«ti pagrindas 4 procentų žemės mokesčio tarifui nustatyti, vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintu mokesčio tarifo diferencijavimo kriterijumi „žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas“.

34. Teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama aktualų nagrinėjamai administracinei bylai teisinį reguliavimÄ , susijusį su savivaldybės tarybos teise nustatyti žemės mokestį 2018-iesiems mokestiniams metams (jos realizavimu), ir jos nebekartodama, konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas dėl žemės mokesčio tarifų 2018-iems metams priimtas pažeidžiant Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

35. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas neprieÅ¡tarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1829 redakcija, įskaitant Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punktÄ - 2014 m. balandžio 4 d. Nr. XII-846 redakcija), jis yra teisėtas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr.-1238 1.1.2 papunktis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1829 redakcija, įskaitant Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punktÄ - 2014 m. balandžio 4 d. Nr. XII-846 redakcija), todėl yra teisėtas. PareiÅ¡kėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praÅ¡ymÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Gitana Butrimaitė Egidija Puzinskaitė Jolanta Vėgelienė